Mityba yra be galo svarbi žmogaus organizmui. Maistas, be visa ko yra kultūra, bendravimas, nauji skoniai, atradimai, pomėgiai. Ar žinome iš kur iš tikrųjų atkeliauja mūsų maistas, kaip jis yra auginamas, kokių medžiagų gauname kartu su juo?
Galima drąsiai teigti, kad šiuo metu pasaulyje vyksta ekologiško ūkininkavimo revoliucija, kuri padeda atsisakyti senos agrokultūros ir tiesia kelią naujiems žmonių mitybos įpročiams, savijautai ir aplinkosaugai.
Kas yra ekologiškas ūkininkavimas?
Ekoligiškas ūkininkavimas yra viena aktualiausių agrokultūros formų, vykdomas tarpininkaujant su gamta, naudojant kultivavimo ir tręšimo programas, kurios nėra priklausomos nuo cheminių trąšų, pesticidų, herbicidų ar dirbtinių genetinių modifikacijų.
Ekoligškuose ūkiuose auginami gyvuliai yra matinami pašarais, pagamintais pagal sveikas, ekologines sąlygas ir laikomais kaip įmanoma natūraliau ir nenaudojant papildų netinkamoms sąlygoms įveikti. Vykdant tokį ūkininkavimą, patys ūkininkai gali kontroliuoti kenkėjų žalą natūraliomis priemonėmis, o ne įprastai naudojamais cheminiais pesticidais. Nors neneigiama, kad tokia kenkėjų kontrolė pasėliuose yra vis dar vieną sunkiausiai išsprendžiamų užduočių.
Ekologiškame ūkyje dera mokslas ir inovacijos, kartu su gamta ir biologine įvairove.
Ekologiškas ūkis kuriamas remiantis šiais principais: pasėliai yra keičiami taip, kad vietiniai ištekliai būtų išnaudojami efektyviai; cheminių medžiagų naudojimas yra griežtai draudžiamas; genetiškai modifikuoti organizmai yra uždrausti; gyvuliai auginami laisvame lauke; naudojamos tik ligoms atsparios augalų ir gyvūlių rušys, kurios pritaikytos vietinei aplinkai; vietos ištekliai naudojami tinkamai.
Ekologiško ūkio poveikis pasauliui
Vienas didžiausių poveikių yra jaučiamas žmogaus – galutinio maisto produkto vartotojo. Ekologšikas ūkis užtikrina sveiką maistą žmonėms. Gamintojai ir vartotojai kontroliuoja maisto grandinę ir nustato, kaip turi būti auginami produktai. Tokiu būdu išvengiama papildomų cheminių medžiagų, užtikrinamas vertingų vitaminių išsaugojimas produkte.
Ekologiško ūkininkavimo teigiama įtaka gamtai taip pat yra didelė. Tokie ūkiai apsaugo dirvožemį, vandenį ir klimatą. Gamta neužteršiama cheminėmis žaliavomis ar genetiškai modifikuotais pasėliais. Taikant tokį ūkininkavimo metodą, padidėja dirvožemio derlingumas ir mažinamas šiltnamio efektas.
Naujai kuriami ekologiški ūkiai itin padeda šalies kaimo plėtrai, užtikriną darbo vietas ir aprūpina žmones maistu. Šalyse vykdoma bendroji žemės ūkio politika ne tik padeda auginti ūkius, tačiau pritraukti ir taip reikalingą Europos Sąjungos finansavimą. Net prieš kuriant naują ekologišką ūkį, kiekvienas pilietis gali gauti visą reikiamą informaciją, kaip tapti ekologišku ūkininku ir netgi pradėti prekybą.
Ekoligiškame ūkyje labai svarbu pasirūpinti gyvuliais. Asmenys, auginatys gyvulius mėsai ar kitiems produktams turi laikytis visų ES numatytų reikalavimų. Didžiausias dėmesys kreipiamas į laikymo sąlygas, gyvulio šėrimą ir veisimą. Gyvuliams turi būti užtikrinamos didelės erdvės, apsauga nuo ligų, pastovi priežiūra, o svarbiausia – užtikrinama, kad gyvulys nesikankins.
Na, o galiausiai, ekologiškas ūkininkavimas padaro žmones ir ūkininkus laimingesniais. Žinojimas, kad gyvuliai ir augalai yra auginami sveikai, nekenkiant nei žmogui nei gamtai, suteikia saugumo jausmą ir vartotojas gali jaustis ramus dėl savo pietų ar vakarienės.
Ekologiškas marketingas
Ekologiškas marketingas yra 1990-aisiais metais sukurtas rinkodaros metodas, skirtas išskirti produktus ir gamybos metodus, kurie pagerina aplinkosaugos veiksmingumą, sprendžia gamtosaugos problemas.
Pagrindiniai tokio marketingo produktai – vaisiai ir daržovės iš egzotiškų šalių, kava ir kakava. Tai yra pagrindiniai produktai keliaujantys į Europos Sąjungos šalis. Tokio marketingo egzistavimas užtikrina, kad rinkoje parduodami sertifikuoti ir numatytus reikalavimus atitinkantys produktai.
Ekologinis ūkininkavimas – sparčiai plintanti tvarumo ir maisto vizija, kurioje maistas auginamas pirmiausia sveikas ir saugus, o žemės ūkio kontrolė priklauso vietinėms organizacijoms, o ne valstybinėms organizacijoms.