Apdulkintojų darbas
Ekologija

Žiedadulkių apdulkinimas, kokia yra esama situacija?

Mano pirmoji mintis, kad norinti tapti mokslininku, reikia grįžti atgal. Pamenu, kad man buvo tik aštuoneri metai, kai aš įsivaizdavau save dirbanti kur nors Amazonės saloje, stebėdamas smulkių žinduolių elgesį atogrąžų miškuose. Nors aš ir neįsivaizdavau laukinių pasaulių, mano noras tapti stebėtoju  gyvenime liko su manimi.

Nepaisant to, tapdamas zoologu, aš taip pat tapau augalų stebėtoju ir kraštotvarkos planuotoju. Dabar, man penkiasdešimt metų, aš noriu atsinaujinti savo vaikystės svajonę ir stebėti augalus ir gyvūnus kartu. Nusprendžiau šią svajonę įgyvendinti stebėdamas vabzdžius, atstovaujančius didžiajai ir įvairesnei oragnizmų grupei žemėje.

Apdulkintojų darbas žemėje

Per pastaruosius keturis dešimtmečius klausimas dėl apdulkintojų mažėjimo mūsų aplinkoje vis dažniau buvo parengtas ir publikuotas laikraščiuose ir mokslo žurnaluose. Taip pat tai tapo tema, kuria vis dažniau, mes, esame linkę pasikalbėti.

Apdulkintojų sumažėjimas (mes sutelkiame dėmesį į vabzdžių apdulkintojus, pagrindinę apdulkintojų grupę), yra didelis rūpestis visame pasaulyje. Kadangi mes retai pastebime pasėlių sumažėjimą ar praradimą dėl vienos priežastys, t.y. vien tik dėl apdulkintojų trūkumo, sunku nustatyti kaltininkus, todėl jis lieka prieštaringas dalykas.

Jungtinėje Karalystėje biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų profesorius Simonas Potts‘is ir dar daugelis kitų pasaulio mokslininkų teigia, kad žemės ūkio augalininkystės šiuolaikinės praktikos rezultatas yra pasėlių bestuburių apdulkintojų mažinimas. Tai apima monokultūrinius pasėlius, natūralių buveinių sunaikinimą, piktnaudžiavimą pesticidais ir greičiausiai taip pat tai sukelia kenkėjai ir ligos.

Apdulkintojų krizė

Žodis visuotinė apdulkintojų krizė žiniasklaidai ir pasauliečiams tampa vis labiau žinomas dėl galimos baimės, kurią jis sukelia žmonėms: mūsų poreikis iki 2050 m. pasauliniu mastu didinti maisto gamybą, kad būtų išlaikytas pasaulio suvartojimas (Jungtinių Tautų aplinkos programa, 2012 m.).

Vien tik maisto gaminimo didinimo uždavinys gali paskatinti jus praplėsti, o ne kalbėti apie misiją, kurią dabar turime suderinti su poreikiu kompensuoti mažėjantį daržovių ir vaisių derlių, dėl mažėjančių vabzdžių apdulkintojų visame pasaulyje.

Nesename tyrime, paskelbtame 2016 m. mokslininkų grupė įvertino apdulkinimo medžiagų trūkumo poveikį gamybai, atliktą pagal keturių laukų patirtį ir atkreipė dėmesį į potencialias ekonomines pasekmes Naujosios Zelandijos atžvilgiu. Tyrimas apėmė eksperimentą, kuriame mokslininkai padengė kelių pakelių gėlių žiedų žydėjimą keturiose skirtingose ​​srityse. Jie naudojo tinkamą audinį ir neleido vabzdžių nusileisti įvairiomis situacijomis.

Naudodami šį išskyrimo metodą, jie galėjo įvertinti kiekvieno sklypo faktinį derlių eksperimento pabaigoje. Tai paskatino įvertinti skirtingą ekonominę vertę 18 kultūrų, kai jie susiduria su skirtingo apdulkinimo ilgiu. Jų rezultatai rodo didelius skaičius: Naujosios Zelandijos tai gali būti ekonominiai nuostoliai, kai NZD siekia nuo 295 iki 728 milijonų JAV dolerių per metus.

Būtų įdomu sužinoti, ar natūralūs vabzdžiai ir laukiniai apdulkintojai gali padėti kompensuoti naminių bičių populiacijų mažėjimą ir dirbti taip, kaip rodo praktika Naujojoje Zelandijoje.

Bendradarbiavimas tarp komercinių žemės ūkio augalų augintojų, entomologų, bitininkų ir ekologų yra būtinybė, kuri padės rasti apvaisinimo sprendimus mūsų augalininkystei artimoje ateityje.

Nepaisant to, kad žmonės išrado dirbtinį apdulkintoją  (jau sėkmingai išbandytuose laboratorijose) ir palikdami laukinius laukuose, privalome dirbti geriau aplinkosaugos paskatinimuose, kad apdulkintojas būtų laimingas ir arčiau laukų savo kasdienybėje.

ROBO bitės, išradimas ateičiai?

Nuotoliniu būdu valdomi mikro-robotai ar dronai tai apdulkinimo būdas? Mes galime tiesiog rasti sprendimą dėl apdulkinimo; tai galėtų mums pristatyti visiškai naują verslą tam reikia tik didelių pajamų ir investicijų. Apie šias investicijas galite paskaityti mūsų draugų portale, kurį rasite paspaudę čia.

ekologiškas ūkis
Ekologija

Ekologiški ūkiai: revoliucija žmonių mityboje?

Mityba yra be galo svarbi žmogaus organizmui. Maistas, be visa ko yra kultūra, bendravimas, nauji skoniai, atradimai, pomėgiai.  Ar žinome iš kur iš tikrųjų atkeliauja mūsų maistas, kaip jis yra auginamas, kokių medžiagų gauname kartu su juo?

Galima drąsiai teigti, kad šiuo metu pasaulyje vyksta ekologiško ūkininkavimo revoliucija, kuri padeda atsisakyti senos agrokultūros ir tiesia kelią naujiems žmonių mitybos įpročiams, savijautai ir aplinkosaugai.

Kas yra ekologiškas ūkininkavimas?

Ekologiškas ūkininkavimas

Ekoligiškas ūkininkavimas yra viena aktualiausių agrokultūros formų, vykdomas tarpininkaujant su gamta, naudojant kultivavimo ir tręšimo programas, kurios nėra priklausomos nuo cheminių trąšų, pesticidų, herbicidų ar dirbtinių genetinių modifikacijų.

Ekoligškuose ūkiuose auginami gyvuliai yra matinami pašarais, pagamintais pagal sveikas, ekologines sąlygas ir laikomais kaip įmanoma natūraliau ir nenaudojant papildų netinkamoms sąlygoms įveikti. Vykdant tokį ūkininkavimą, patys ūkininkai gali kontroliuoti kenkėjų žalą natūraliomis priemonėmis, o ne įprastai naudojamais cheminiais pesticidais. Nors neneigiama, kad tokia kenkėjų kontrolė pasėliuose yra vis dar vieną sunkiausiai išsprendžiamų užduočių.

Ekologiškame ūkyje dera mokslas ir inovacijos, kartu su gamta ir biologine įvairove.

Ekologiškas ūkis kuriamas remiantis šiais principais: pasėliai yra keičiami taip, kad vietiniai ištekliai būtų išnaudojami  efektyviai; cheminių medžiagų naudojimas yra griežtai draudžiamas; genetiškai modifikuoti organizmai yra uždrausti; gyvuliai auginami laisvame lauke; naudojamos tik ligoms atsparios augalų ir gyvūlių rušys, kurios pritaikytos vietinei aplinkai; vietos ištekliai naudojami tinkamai.

Ekologiško ūkio poveikis pasauliui

ekologiško ūkio nauda

Vienas didžiausių poveikių yra jaučiamas žmogaus – galutinio maisto produkto vartotojo. Ekologšikas ūkis užtikrina sveiką maistą žmonėms. Gamintojai ir vartotojai kontroliuoja maisto grandinę ir nustato, kaip turi būti auginami produktai. Tokiu būdu išvengiama papildomų cheminių medžiagų, užtikrinamas vertingų vitaminių išsaugojimas produkte.

Ekologiško ūkininkavimo teigiama įtaka gamtai taip pat yra didelė. Tokie ūkiai apsaugo dirvožemį, vandenį ir klimatą. Gamta neužteršiama cheminėmis žaliavomis ar genetiškai modifikuotais pasėliais. Taikant tokį ūkininkavimo metodą, padidėja dirvožemio derlingumas ir mažinamas šiltnamio efektas.

Naujai kuriami ekologiški ūkiai itin padeda  šalies kaimo plėtrai, užtikriną darbo vietas ir aprūpina žmones maistu. Šalyse vykdoma bendroji žemės ūkio politika ne tik padeda auginti ūkius, tačiau pritraukti ir taip reikalingą Europos Sąjungos finansavimą. Net prieš kuriant naują ekologišką ūkį, kiekvienas pilietis gali gauti visą reikiamą informaciją, kaip tapti ekologišku ūkininku ir netgi pradėti prekybą.

Ekoligiškame ūkyje labai svarbu pasirūpinti gyvuliais. Asmenys, auginatys gyvulius mėsai ar kitiems produktams turi laikytis visų ES numatytų reikalavimų. Didžiausias dėmesys kreipiamas į laikymo sąlygas, gyvulio šėrimą ir veisimą. Gyvuliams turi būti užtikrinamos didelės erdvės, apsauga nuo ligų, pastovi priežiūra, o svarbiausia – užtikrinama, kad gyvulys nesikankins.

Na, o galiausiai, ekologiškas ūkininkavimas padaro žmones ir ūkininkus laimingesniais. Žinojimas, kad gyvuliai ir augalai yra auginami sveikai, nekenkiant nei žmogui nei gamtai, suteikia saugumo jausmą ir vartotojas gali jaustis ramus dėl savo pietų ar vakarienės.

Ekologiškas marketingas                                                        

Ekologiškas marketingas yra 1990-aisiais metais sukurtas rinkodaros metodas, skirtas išskirti produktus ir gamybos metodus, kurie pagerina aplinkosaugos veiksmingumą, sprendžia gamtosaugos problemas.

Pagrindiniai tokio marketingo produktai – vaisiai ir daržovės iš egzotiškų šalių, kava ir kakava. Tai yra pagrindiniai produktai keliaujantys į Europos Sąjungos šalis. Tokio marketingo egzistavimas užtikrina, kad rinkoje parduodami sertifikuoti ir numatytus reikalavimus atitinkantys produktai.

Ekologinis ūkininkavimas – sparčiai plintanti tvarumo ir maisto vizija, kurioje maistas auginamas pirmiausia sveikas ir saugus, o žemės ūkio kontrolė priklauso vietinėms organizacijoms, o ne valstybinėms organizacijoms.