Lietuvos Respublikos žemės ūkio Ministrei

Prof., habil. dr. Kazimierai Danutei Prunskienei

Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui

Dr. Jonui Jagminui

Kreipiamės

į Jus dėl šeimos ekologinės gamybos ūkių ir smulkių

ekologinės gamybos įmonių spartesnio plėtojimo

Per dvylika Tatulos programos veiklos metų į šalies vadovus mes kreipiamės antrą kartą.

Pirmą kartą mes kreipėmės į visus tris Ekscelencijas (Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą pirmininką) 2001 m. lapkričio 12 d. „Dėl ekologinio žemės ūkio vystymo 2002-2004 metais“.

Tuomet, mes aukštai įvertinę tarpusavio sutarimą su  Žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu (kuris oficialiai buvo įvardintas seminare Seime, 2001 m. lapkričio 7 d.) dėl ekologinio žemės ūkio plėtros tempų iki 2010 m., kvietėme koncentruoti Ekscelencijų dėmesį ekologinio žemės ūkio plėtrai iki 2004 m. ir pasiūlėme tam konkrečias priemones.

Manome, kad sulaukus geranoriško supratimo ir valios pastangų minėtos priemonės buvo priimtos, jas pavyko įgyvendinti (2004 m. ekologinė gamyba apėmė 1.3 proc. žemėnaudos).

Mes ir toliau norime išnaudoti Lietuvos unikalią (lyginant su kitomis ES šalimis) galimybę sparčiau plėtoti ekologinę gamybą.

Gaila, apie tai buvome informavę Ekscelencijas minėtame ankstesniame mūsų kreipimesi, kad Lietuvoje neatsirado politinės valios 1997 m., t.y. kad tuomet ir savalaikiai nebuvo pasinaudota Tatulos programos subrandinta situacija ekologinio ūkininkavimo plėtrai („sprogimui“, „bumui“) visoje šalyje, tuo būdu sukeliant Lietuvoje galingą optimizmo bangą, darbo vietas.

Mes realiai pasiūlėme išvystyti Lietuvoje dešimtis tūkstančių klestinčių ekologinės gamybos kooperuotų šeimos ūkių bei smulkių ekologinės gamybos įmonėlių, kartu pertvarkant šalies valdymo, mokslo, mokymo, konsultavimo ir kt. institucijų veiklą.

Pavyzdžiui, visa Lietuvos ekologinės gamybos apimtis tuomet tegalėjo patenkinti tik dalį atsivėrusios Jungtinės Karalystės rinkos. Tuo galėjome pakartoti tarpukario fenomeną.

Su šalies, SAPARD finansine parama tuomet dar buvo galima ištraukti tą visuomenės sluoksnį, kaip gyvybingą, kuris be paramos atsitraukė nuo gamybos, degradavo ar net išvyko iš Lietuvos.

Gaila, bet tuomet manome Lietuva pasirinko kitą kelią – penkis šimtus ar tūkstantį intensyvių pramoninių chemizuotų ūkių (gigantų) kelią, gal būt, net su GMO pagalba.

Tad mes kreipiamės į Jus, nes manome, kad Lietuvos kaimui dar išliko, nors ir menkesnis, šansas, galimybė.

Dabar dažnai pasakoma, kad Lietuvoje šiandien niekas neturi idėjų, idėjos, kuri galėtų sutelkti Tautą.

Mes šiuo kreipimosi Jums siūlome konkrečią idėją  - kurkime Lietuvoje viduriniąją klasę, Tautos gerovės garantą.

Mūsų pasiūlymo esmė paprasta.

Su šalies ir tarptautine parama remkime ir kooperuokime šeimos ekologinės gamybos ūkį ir smulkias ekologines įmones kaime (kooperuokime kurdami realizavimo kooperatyvus), tuo realiai Lietuvoje išplėtodami viduriniąją klasę – Tautiškumo pagrindą.

Tautiškumo, kuris yra valstybingumo pagrindas.

Esame įsitikinę, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos paramą dar yra galimybė perorientuoti.

Kartu mes šiame mūsų kreipimesi paminime vieną savo pagrindinių pasiūlymų.

Tai yra šeimos ekologinės gamybos ūkio ir smulkaus ekologinio verslo kaime verslo plano įgyvendinimas turėtų būti finansiškai paremiamas ne mažiau kaip 70 proc. lygiu, atitinkamai nuosekliai mažinant valstybės paramą neperspektyviems ūkininkavimo būdams, kurie Lietuvos ūkį veda link agonijos.

Šiandien vartotojas negali nusipirkti šeimos ūkyje sumušto sviesto, suspausto sūrio, prikimšto skilandžio net turizmu užsiimančioje sodyboje. O ką jau bekalbėti apie įprastas parduotuves.

Bet jei pagal visus reikalavimus (o tai šiandien privalu) norime pateikti vartotojui pavyzdžiui vaistažolių arbatas, tai to arbatžolių pakelio savikaina tampa aukso vertės - juk vaistažolių šeimos ūkis surenka nedidelius kiekius. O reikiamų apiforminti dokumentų kiekis skaičiuojamas ne vienetais, bet kilogramais, kaip ir stambiai įmonei, kuri tiekia tonas vaistažolių.

Tad esama 50 proc. lygio parama šeimos ūkiui, smulkiai įmonei praktiškai yra neįdomi.

Kartu norime atkreipti dėmesį, kad šeimos ūkiai bei smulkaus verslo įmonės stambėja per realizavimo kooperatyvus (mišrus ūkis gali dalyvauti keliuose realizavimo kooperatyvuose, bet konkretus realizavimo kooperatyvas paprastai užsiima tik viena produkcijos rūšimi – daržovės, grūdinės, pienas, mėsa ar panašiai).

Tad būdų, kaip šeimos ūkis bei smulkus verslas gali konkuruoti su monstrais yra seniai atrasti, tik pas mus ne apie tokią kooperaciją vis kalbama..

Inicijuodami tiesioginių išmokų ženklų padidinimą Lietuvos ekologinei gamybai 2004-2006 metams (o to pradžia buvo mūsų minėtasis Kreipimasis minėtoms Ekscelencijoms), įsitikinome, kad pagrįsti pasiūlymai nesunkiai surandą teigiamą atsaką Europos Komisijoje.

Priminsime, kad bendromis pastangomis pasiekėme tai, kad tiesioginės išmokos pagrindinėms ž. ū. kultūroms yra du ir daugiau kartų Lietuvoje didesnės nei ES šalyse senbuvėse.

Kompleksiškai, greta tiesioginių išmokų klausimo, išsprendus deramą (70 proc. lygmens) paramą verslo planams, įgyvendinamiems šeimos ūkyje ar smulkiajame versle, galėtume pasiūlyti visą ekologiškų produktų spektrą. Pradžioje bent Lietuvos vaikų įstaigoms.

Juk šiandien dėl įvairių priežasčių už ekologiškus produktus labai dar mažai kas yra pasirengęs sumokėti daugiau nei už taip vadinamus „sintetinius“ (vieni dėl finansų stygiaus, kiti dėl švietimo ar kultūros stygiaus).

Todėl pradiniame laikotarpyje, be galingo šviečiamojo darbo (kurį nuosekliai ir efektyviai atliekame, bet kurį esame ŽŪM pasiūlę padaryti totaliu), be tų priemonių, kurių pagalba galima sumažinti ekologiškų produktų savikainą (technikos intensyvaus panaudojimo „ratelių“, realizavimo kooperatyvų),- mes turime siekti dalį kainos dengti iš taip vadinamo „bendrojo katilo“.

Mes įsitikinome, kad Europos Komisija didelę šio reikalo dalį, ES lėšomis spręsti yra delegavusi pačioms šalims – narėms, kai tai nepažeidžia konkurencijos.

Tačiau ir pati Europos Komisija, kaip jau minėjome yra atvira motyvuotiems pasiūlymams.

Tuo mums ne kartą teko įsitikinti specialiuose seminaruose ar susitikimuose su Europos Komisijos vadovais ir atsakingais darbuotojais Rygoje, Sofijoje bei Vilniuje.

Dar vienas to akivaizdus pavyzdys – išmokos vietovėse, kuriose yra įvesti ūkinės veiklos apribojimai.

Tatulos programa tiki, kad Jūs gerai suprantate kokioje sudėtingoje kryžkelėje eilinį kartą yra atsidūręs Lietuvos kaimas – Tautiškumo lopšys ir Tatulos programa tiki, kad kartu su mumis  imsitės deramos iniciatyvos.

O Tatulos programa visuomet yra pasirengusi dalyvauti apginant aukščiau pareikštus pasiūlymus bei juos sėkmingai įgyvendinti.

Tatulos programa savo ruožtu ugdo ekologiškų produkto vartotoją, ekologiškiems produktams ieško rinkų užsienyje.

Manome, kad dar yra galimybė išvystyti Lietuvoje klestinčius ekologinės gamybos šeimos ūkius, smulkias ekologinės gamybos įmones, kurie savo konkurencinę galią įgyja per realizavimo kooperatyvus, užtikrinti sveiką mitybą bei gamtinę aplinką mūsų vaikams.

Pagarbiai,

Tatulos programos dalininkų vardu

Direktorius,

tarybos pirmininkas                                                 Almonas Gutkauskas

2005 m. kovo 10 d.