***

Tatulos programos mugė Panevėžyje, jau šį šeštadienį (2007-09-15). Plačiau...

***

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA                                                    Viešųjų ryšių skyrius                                             tel. 239 12 74, faks. 239 12 12;                             http://www.zum.lt/      el. paštas ingac@zum.lt

37 kalendorinė savaitė                                                                                                                                                            2007 09 07

Žemės ūkio ministerija

10 d. 11 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus Seimo plenarinių posėdžių salės atidarymo iškilmėse. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

10 d. 12 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus pirmajame rudens sesijos Seimo posėdyje. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

10 val. 18 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus LR diplomatinių atstovybių vadovų metinio susitikimo proga rengiamame priėmime. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

10 d. 12 val. Lietuvos mokslų akademija ŽŪM Kolegijos salėje rengia V. Trajkovskio paskaitą „Nacionalinių sodo augalų genų bankų reikšmė”. (D. Lukianienė, tel. (8-5) 262 5775)

10 d. ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo koordinavimo skyriaus vedėjas Zigmas Medingis išvyksta į Belgiją dalyvauti ES Tarybos organizuojamame Specialiojo žemės ūkio komiteto, kodas A.8., posėdyje. (Z. Medingis, tel. (8 5) 239 1366)

10-12 d. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų apsaugos skyriaus vyr. specialistė Kristina Valionienė dalyvaus Slovakijoje vyksiančiuose mokymuose ,,Augalų apsaugos produktų perregistravimas“. (J. Grigaliūnas, tel. (8 5) 231 2729)

10-14 d. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų karantino skyriaus vyr. specialistas Vaclovas Kučinskas dalyvaus Italijoje vyksiančiame tarptautiniame miškininkystės karantino tyrimų darbo grupės susitikime (L. Nečajeva, tel. (8 5) 275 4050)

                      10-14 dienomis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės rajono biuras rajono seniūnijose rengia konkursą „Metų ūkis“. (tel. (8 448) 72245)

                      10- spalio 26 d.  Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos  Kauno rajono biuras ūkininkų ūkiuose rengia konkursą „Metų ūkis“. (tel. (8 37) 314132)

Žemės ūkio ministerija

11 d. 13 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus Seimo plenariniame posėdyje. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

11 d. 9 val. ŽŪM, 360 kab. vyks pasitarimas su suinteresuotų institucijų atstovais dėl pieno gamybos kvotų administravimo. (V. Kučinskienė, tel. (8 5) 239 1139)

11-12 dienomis ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktorius  Laimonas Čiakas  ir to šio departamento ES atstovavimo koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Rima Žvinakevičienė išvyksta į Estiją dalyvauti Baltijos-Šiaurės šalių Europos Sąjungos narių (Estijos, Latvijos, Danijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos) (3+3) koordinaciniame susitikime. (L. Čiakas, tel. (8 5) 239 1097)

11 d. 10 val. Žemės ūkio rūmai Plungės r. savivaldybės ž.ū. skyriaus salėje (Telšių g. 3, Plungė) rengia seminarą „Bendravimas ir bendradarbiavimas kaimo bendruomenėse“. (M. Račkaitienė, tel. (8 37) 409372)

11 d. 10 val. Žemės ūkio rūmai Ukmergės kultūros namų salėje (Kauno g. 8, Ukmergė) rengia seminarą „Ekologinio žemės ūkio programos reikalavimai ir įgyvendinimas ūkininkų ūkiuose“. (E. Karbauskienė, tel. (8 37) 400366)

11 d. 10 val. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių rajono biuras ŽŪB „Elma" (Anykščių r.) organizuoja „Melžėjų varžytuves“. (tel. (8 615) 57064)

11 d. 10 val. Lietuvos sodininkystės daržininkystės institutas, Lietuvos daržovių augintojų asociacija A. Morkūno ūkyje (Pasvalio r.) rengia seminarą-lauko dieną ,,Naujos daržovių veislės, daržovių tręšimo bei apsaugos nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų naujovės". (V. Zalatorius, tel. (8-37) 555226)

11 d. 11 val. Žemės ūkio rūmai Šilalės r. Turizmo ir verslo centre (S. Gaudiešiaus g. 4, Šilalė) rengia seminarą „Kultūrinis identitetas, kokybė ir ekonominiai veiksniai kaimo turizmo versle“. (R. Sirusienė, tel. (8 37) 400354)

11 d. 13 val. Žemės ūkio rūmai Ukmergės kultūros namų salėje (Kauno g. 8, Ukmergė) rengia seminarą „Ekologinio žemės ūkio taisyklės ir sertifikavimo tvarka“. (L. Pukaitė-Malinauskienė, tel. (8 37) 400366)

11 d. 13 val. Žemės ūkio rūmai Plungės rajone M. Striaukienės kaimo turizmo sodyboje (Beržoro k., Plungės r.) rengia seminarą „Bendravimas ir bendradarbiavimas kaimo bendruomenėse“. (M. Račkaitienė, tel. (8 37) 409372)

11-12 dienomis 10 val. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos  Plungės rajono biuras Žemės ūkio skyriaus salėje (Telšių g. 3, Plungė) ūkininkams rengia kursus „Augalų apsaugos priemonių naudotojų mokymas“. (tel. (8 448) 72245)

Žemės ūkio ministerija

12 d. 11 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus ŽŪM Kolegijų salėje vyksiančioje spaudos konferencijoje, skirtoje „AgroBalt 2007“ parodai ir 54-osioms Pasaulinėms arimo varžyboms. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

12 d. 13 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus ŽŪM Kolegijų salėje vyksiančiame pasitarime su socialiniais partneriais dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

12 d. 16 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė susitiks su Italų delegacija. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

12 d. 19 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus Kauno Arkikatedroje Bazilikoje Šv. Mišiose už artojus. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

12-14 dienomis ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyr. specialistė Eglė Zaleckienė išvyksta į Briuselį dalyvauti Europos Komisijos organizuojamuose Javų ekspertų grupės ir Javų vadybos komiteto posėdžiuose. (E. Zaleckienė, tel. (8 5) 239 1370)

12 d. 11 val. Žemės ūkio rūmai Vidiškių kultūros centre (Vidiškių k., Vidiškių sen., Ignalinos r.) rengia seminarą „Kooperuotos veiklos galimybės atskiruose sektoriuose“. (N. Čičelis, tel. (8 37) 409379)

12 d. 11 val. Žemės ūkio rūmai Daugėliškio kaimo seklyčioje (Naujojo Daugėliškio sen., Ignalinos r.) rengia seminarą „Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarka“. (R. Lipskas, tel. (8 37) 400358)

12 d. 13 val. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos  Šilalės rajono biuras Algirdo Tarozos ūkyje (Reistrų k., Pajūrio sen., Šilalės r.) rengia „Melžėjų varžytuves“. (tel. (8 449) 74299)

Žemės ūkio ministerija

13 d. 10 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus „AgroBalt 2007“ parodos atidaryme ir kituose renginiuose, kurie vyks Lietuvos žemės ūkio universitete (Studentų  11, Akademija, Kaunas). (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

Taip pat kviečiame aplankyti Tatulos programos stendą Tarptautiniame pavilijone (pagrindiniame, t.y. naujajame). Šiais metais Tatulos programos stendas kampinis (30.0 kv. m.).

13-14 dienomis Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM Sėklų skyriaus Vegetacinių bandymų poskyrio vedėjas Eduardas Lemežis išvyksta į Briuselį dalyvauti Europos Komisijos organizuojamame nuolatinio žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos komiteto posėdyje. (E. Lemežis, tel. (8 347) 37387)

13 d. 10 val. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos rajono biuras Jono Važgio ūkyje (Pagrindos k., Matuizų sen., Varėnos r.) ūkininkams rengia lauko dieną „Geras arimas – gero derliaus pagrindas“. (tel. (8 310) 54 987)

13-15 dienomis Lietuvos žemės ūkio universitete (Akademija, Kauno raj.) parodos ,,AgroBalt 2007“ metu vyks LR Prezidento taurės konkūras. (B.Steikūnienė, tel. (8-37) 752373)

Žemės ūkio ministerija

14 d. 7.30 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė Kaune susitiks su Jungtinės Karalystės žemės ūkio ministru. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

14 d. 9 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus oficialioje Pasaulinių arimo varžybų atidarymo ceremonijoje, kuri vyks Lietuvos žemės ūkio universitete (Studentų  11, Akademija, Kaunas). (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

14 d. 10.30 Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus „AgroBalt 2007“ forume, kuris vyks Lietuvos žemės ūkio universiteto technologijų ir mokslo parko salėje (Akademija, Kaunas). (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

14 d. 12.30 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė kartu su ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisare Mariann Fischer Boel lankysis Europos Komisijos stende. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

14 d. 14 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus spaudos konferencijoje, kuri vyks Lietuvos žemės ūkio universiteto technologijų ir mokslo parko salėje (Akademija, Kaunas). (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

14 d. 10 val. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų savivaldybės biuras A. Grotuzo ūkyje (Alesninkų k., Vievio sen.) ūkininkams rengia lauko dieną „Gero arimo reikalavimai“. (tel. (8 620) 80615)

14 d. UAB „Ūkininko patarėjas“ parodos ,,AgroBalt 2007“ metu rengia traktorių figūrinio manevravimo varžybas. (R. Adomavičius, tel. (8 37) 209033)

Žemės ūkio ministerija

15 d. 16 val. Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dalyvaus 54-ųjų Pasaulinių arimo varžybų  uždarymo ceremonijoje. (A. Vaškevičius, tel. (8 5) 239 8424)

15-19 dienomis viceministrė Virginija Žoštautienė ir ministerijos sekretorius Kazys Sivickis išvyksta į Portugaliją dalyvauti neformaliame žemės ūkio ministrų susitikime. (V. Žoštautienė, tel. (8 5) 239 8421)

                      15-19 dienomis ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Laimonas Čiakas  išvyksta į Portugaliją dalyvauti ES Tarybos organizuojamame Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdyje. (L. Čiakas, tel. (8 5) 239 1097)

15 d. 9 val. VšĮ „Tatulos programa“ Panevėžyje (prie Senvagės) rengia ekologiškų gėrybių mugę. (A.Gutkauskas, tel. (8 5) 262 1548)

Žemės ūkio ministerija

16-24 d. 10 val. Vilniaus technologijų verslo ir žemės ūkio mokykla Baltosios Vokės k. (Parko g. 7, Vilniaus r.) rengia IX tarptautinį lietuvių-lenkų-ukrainiečių-latvių mokslinį seminarą ,,Kaimo turizmo plėtros problemos Vilniaus krašte, Palenkėje, Podolėje, Latgalijoje“. (M. Treščinski, tel. (8 5) 235 2223)

***

 

Su ministro įsakymais susijusios naujienos    Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo plačiau >>    Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-187 „Dėl veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo plačiau >>    Dėl tankumo reikalavimų taikymo ekologinės gamybos plotams plačiau >>

***

Valstiečių laikraštis

2007-08-28

Obuolių kainos šuolis

Vida Tavorienė
VL žurnalistė

Nors Europos Sąjungos šalyse šiemet prognozuojamas mažiausias obuolių derlius per pastarąjį dešimtmetį, Lietuvos sodininkai sako, jog šie metai jiems bus ne tokie ir prasti, kaip atrodė pavasarį. Stipriausioms per pastaruosius keliolika metų pavasario šalnoms suniokojus lenkų sodus, gerokai ūgtelėjo ir desertinių, ir perdirbimui skirtų obuolių kainos.

Išsakė prastas prognozes

Šiemet tikimasi mažiausio obuolių derliaus Europos Sąjungos šalyse per pastarąjį dešimtmetį. Tokias prognozes kasmet rengiamoje tarptautinėje vaisių prognozių konferencijoje "Prognosfruit", šiemet vykusioje Vilniuje, išsakė obuolių ir kriaušių rinkos ekspertai.
Pasak jų, 2007 metais visose ES šalyse turėtų būti priskinta 8,5 mln. tonų obuolių. Tai maždaug 13 proc. mažiau nei pernai ir 17 proc. mažiau už 2003-2006 metų derliaus vidurkį.
Toks obuolių derliaus nuosmukis numatomas dėl naujose ES šalyse vaismedžių žiedus suniokojusių grėsmingų pavasario šalnų. Dėl jų netekta maždaug pusės derliaus. Labiausiai nukentėjo Europos Sąjungos rinkoje vienas iš lyderiaujančių pozicijų sodininkystės sektoriuje užimanti bei mūsų obuolių rinkai didelę įtaką daranti Lenkija. Pasak verslinių sodų asociacijos "Vaisiai ir uogos" direktoriaus, Lietuvos sodininkystės bei daržininkystės instituto mokslo darbuotojo dr. Dariaus Kviklio, tokio mažo derliaus Lenkijoje nėra buvę per pastaruosius 15 metų.
Išskirtinės pavasario šalnos nusiaubė ir kitų Centrinės bei Rytų Europos šalių sodus. "Pvz., Vengrijoje gal net visą šimtmetį nėra buvę tokių šalnų ir tokio prasto vaisių derliaus", - pastebėjo asociacijos direktorius dr. D.Kviklys.
Tuo tarpu Vakarų Europos šalių sodai nenukentėjo ir jie, kaip numatoma, sunokins net keliais procentais didesnį derlių, palyginti su praėjusiais metais, kurie šių šalių sodininkams buvo nesėkmingi.

Pajamas palaikys išaugusios kainos

"Pradėjus skinti vasarinius obuolius, situacija pasirodė ne tokia jau ir tragiška, kaip atrodė po pavasario šalnų. Iškart po šalnų prognozavome, kad nebus 70-80 proc. laukto derliaus, o dabar matome, jog nuostoliai bus kiek mažesni: netekta maždaug 50-60 proc. obuolių", - sakė dr. D.Kviklys.
Anot Lietuvos sodininkystės bei daržininkystės instituto mokslo darbuotojo, obuoliams augti šiemet buvo palankios sąlygos - pakako ir šilumos, ir drėgmės. Nors obuolių ir mažiau, jie užaugo gerokai stambesni.
Tačiau labiausiai mūsų sodininkus džiugina tai, jog, anot dr. D.Kviklio, dešimtmetį nekilusios obuolių kainos gerokai šoktelėjo aukštyn. Jas išaugino perpus mažesnis derlius kaimyninėje Lenkijoje.
"Kokių penkiolika metų obuolių kaina nekilo. O kiek kartų brango degalai, trąšos, darbo užmokestis... Tad ir be šalnų šiemet obuolių kaina turėjo kilti", - VL sakė Lietuvos verslinių sodų asociacijos "Vaisiai ir uogos" prezidentė, Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė.
Vasarinius obuolius Dembavos medelynas pardavė po 2,20-2,40 Lt/kg (pernai - po 1,60 Lt/kg). Krituolius, kuriuos užsieniečiai pradėjo vertinti dėl rūgščių bei pektinų, pradėjo pardavinėti lenkams už maždaug dvigubai didesnę kainą nei pernai - po 0,58 Lt,kg (pernai pardavinėjo po 0,25-0,30 Lt/kg).
"Nors derliaus mažiau, pajamas palaikys išaugusios obuolių kainos. Todėl labai skųstis negalime", - pripažino Dembavos medelyno direktorė.
Šalies sodininkai tikisi, jog dvigubai išaugusios obuolių, skirtų perdirbti, kainos gali dar padidėti. Numatoma, kad už tokius obuolius supirkėjai gali mokėti net po 70 centų už kilogramą. Tačiau mūsų sodininkų norus kiek atšaldo lenkai, tvirtindami, jog perdirbimui obuolius vešis iš Ukrainos ir Moldovos.

Naujos technologijos padėjo sodams

Dembavos medelyno direktorė V.Kuliešienė skaičiuoja, jog šiemet bendrovė priskins apie tūkstantį tonų obuolių. Daugiausia šis sodininkystės ūkis yra išauginęs 1300 tonų sodo derliaus.
Ūkio vadovė pastebėjo, jog išsikapstyti po pavasarį atrodžiusios kritinės situacijos padėjo ir bendrovės darbuotojų pastangos. "Šiemet pirmą kartą panaudojome naują priemonę, kurią prieš šalnas rekomenduoja lenkų mokslininkai. Po šalnos vaismedžius purškėme mineralinėmis medžiagomis, taip sustiprindami likusius žiedus. Tai irgi padėjo atsigauti sodams", - apie įdiegtas naujoves pasakojo V.Kuliešienė.
Bet kai kurioms šalnos pakąstoms veislėms mažai tepadėjo ir naujas metodas. Kai kuriose medelyno vietose ‚Auksio' beveik nebeliko. Tačiau jo netektį kompensuoja labai gerai derantys vėliau žydėjusių veislių (‚Noris', ‚Lobo', ‚Delikates', ‚Bogatyr') obuoliai.
Labiausiai nuo pavasario šalnų nukentėję Šiaurės Lietuvos sodininkai skins dar mažesnį derlių. Pasak Pasvalio rajone įsikūrusio sodininkystės ūkio "Aukštikalnių sodai" direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, šiemet jie tesurinks maždaug pusę vidutiniškai gaunamo derliaus - 1,5 tūkst. tonų obuolių. Nuostolių ši bendrovė patyrė ir po žiemos privalėjusi išrauti 3 hektarus nušalusių jaunų kriaušių.

Saldžių kiniškų obuolių nesibaimina

Lietuvos soduose išauginami obuoliai patenkina tik trečdalį šalies rinkos poreikio. Kiti obuoliai importuojami, daugiausia - iš kaimyninės Lenkijos.
Sodininkai svarsto, ar, tvirtas pozicijas sodininkystės sektoriuje laikančiai šaliai šiemet netekus pusės derliaus, ant prekystalių nepasirodys kiniškų obuolių.
Tačiau verslinių sodų asociacijos "Vaisiai ir uogos" direktorius dr. D.Kviklys sako, jog mūsų sodininkams bijoti kiniškų obuolių nereikėtų.
"Vargu ar kiniški obuoliai pasieks Lietuvą. O dėl transportavimo ir jų kaina būtų nemaža. Nors pusė pasaulyje pagaminamų koncentruotų sulčių yra iš Kinijoje išaugintų obuolių, lietuviams dėl to tik galima būtų pasidžiaugti. Kiniški obuoliai labai saldūs, o lietuviai dar augina rūgščius obuolius. Todėl juokaujama, kad kuo daugiau pagaminama kiniškų obuolių sulčių, tuo geresnė turėtų būti kaina lietuviškų rūgščių obuolių, kurių sultimis reikia skiesti kiniškas", - sakė dr. D.Kviklys.
Dėl pastaraisiais metais užsienyje išaugusios rūgščių obuolių paklausos mūsų sodininkai pradeda galvoti apie senų sodų atnaujinimą. Kai kurie ieško jaunų antaninių obelaičių. Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentės V.Kuliešienės, mūsų šalies sodininkams reikėtų pradėti auginti ir kriaušes bei slyvas, o sodininkystės specialistams pagalvoti apie šių vaisių selekciją.

***

Lietuviškų daržovių genocidas Autorius Rasa Prascevičienė		2007-08-23, Nr. 98(2147)
„Žaidimas“ vienas – taisyklės skirtingos „Labai apmaudu ir neleistina, kad lietuviškas daržoves ir bulves turgavietėse visiškai užgožė lenkiška produkcija. Kontrabandos mastas (nebijau šių žodžių) šiuo metu yra įgavęs neregėtą mastą“, - neslepia pasipiktinimo Zofija Cironkienė. Pasak jos, Lietuvos ūkininkai puikiai supranta, kad ir jie, ir kaimynai lenkai yra bendros ES rinkos dalyviai. Bet šioje rinkoje, deja, ne visiems taikomos vienodos „žaidimo“ taisyklės. Lietuvos daržovių augintojams konkuruoti su kaimynais lenkais sunku vien dėl skirtingo vyriausybių požiūrio į savo šalies žemės ūkį. Lietuviška produkcija yra brangesnė dėl taikomo 18 proc. PVM. Be to, Lietuvoje ir gamybos kaštai gerokai didesni. „Lenkijoje daržininkystė mažuose ūkeliuose klestėjo dar sovietiniais metais. Atgavę nepriklausomybę, mes savo ūkius turėjome pradėti kurti praktiškai nuo nulio. Ir trąšos, ir cheminės augalų apsaugos priemonės, ir sėklos pas mus 15 proc. brangesnės. Lenkijoje šioms ūkininkams svarbioms prekėms, skirtingai nei pas mus, taikomas 3 proc. PVM. Todėl perpardavinėtojams net ir gerokai „užsimetus“ atvežtinė produkcija turguose vis tiek gali būti pardavinėjama pigiau nei lietuviška“, - dėsto Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė. Pasak Z. Cironkienės, Lietuvos daržininkai nuolat sulaukia priekaištų, neva jie siekia, kad būtų uždarytos valstybės sienos ir pan. Iš tiesų siekiama, kad lenkiškai produkcijai kokybės kartelė būtų iškelta taip pat aukštai, kaip lietuviškai. „Niekas neprieštarautų tam, kad šalyje vyktų prekyba saugiais, kokybiškais lenkiškais žemės ūkio produktais. Tačiau šiandien to niekas negarantuoja“, - įsitikinusi Z. Cironkienė. Valstybinės institucijos problemai abejingos Pasak pašnekovės, turime ne vieną atsakingą valstybinę instituciją, tačiau nė viena jų iki šiol neturi ilgalaikės veiksmų programos, kad būtų kitaip. „Nejaugi niekam neįdomu, kokiu tikslu asmuo nusipirko izoterminį 20 t vežamosios galios sunkvežimį, ką juo vežioja, kokios yra apyvartos? Kodėl muitininkams, ekonominės policijos pareigūnams nerūpi, kas naktimis vyksta, tarkime, Kauno urmo bazėje? Argi tris reisus per savaitę padarantis ir 60 t lenkiškų daržovių perparduodantis vežėjas negauna tiek pajamų, kad jo veikla susidomėtų Valstybinė mokesčių inspekcija?“ - neslepia pasipiktinimo Z. Cironkienė. Jos teigimu, absurdas, kad visi pareigūnai „tokie bejėgiai“ įvesti tvarką tarp dirbančių su verslo liudijimais, bet keleriopai didesnes pajamas nei leistinos gaunantiems kelioms dešimtims vežėjų. „Gal valstybei apsimoka, kad kažkas jos sąskaita pildosi kišenes? Anksčiau ar vėliau šie žmonės pinigus išleis. Belieka tikėtis, kad Lietuvoje“, - kalba pašnekovė. Lietuvos daržovių augintojų asociacija kelia klausimą, kada privačiose bei savivaldybėms pavaldžiose turgavietėse savininkai prisiims atsakomybę už tai, kas jose vykta. „Kodėl jie taip priešinasi kasos aparatų įvedimui? Pamėginkite turgavietės prekeivio, prekiaujančio neva vietinėmis daržovėmis, paprašyti tai įrodančio dokumento. Kils toks visuotinis susierzinimas, kad, Duok dieve, sveikam ištrūkti. Geriausiu atveju bus nuimtas užrašas, kad pomidorai ar agurkai lietuviški“, - nemalonia asmenine patirtimi dalijasi LDAA direktorė. Lenkiškos produkcijos kokybė kelia abejonių Lenkijos daržininkystės ūkių struktūroje vyrauja 1–4 ha ūkiai. Remiantis Lenkijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2005 m. dirbama žemė sudarė 11,2 mln. ha. Iš jos 1,6 proc. užėmė daržovių plotai. Perskaičiavus į hektarus, tai – 179,2 tūkst. ha. Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje apie 90 proc. daržovių produkcijos, o kai kurių rūšių ir daugiau, išauginama smulkiuose ūkiuose, ir į tai, kad regionuose, kuriuose auginamos daržovės, vidutinis ūkio dydis siekia 3,3 ha, galima daryti prielaidą, kad daržininkyste verčiasi apie 54,3 tūkst. ūkių. Z. Cironkienei didelių abejonių kelia tai, ar įmanoma efektyviai kontroliuoti, kokiomis sąlygomis visuose juose auginamos daržovės. Mūsų šalyje, skirtingai nei Lenkijoje, šiuo metu registruotos ir leidžiamos naudoti tik pačios naujausios, brangiausios ir mažiausios žalos gamtai bei žmogui darančios agrochemijos priemonės. Suprantama, jos ir ne tokios efektyvios, kaip pigūs, „pikti“ chemikalai, kuriuos jau kelios dešimtys metų sėkmingai naudoja kaimynai lenkai. „Viena vertus, mūsų daržininkai tegali pavydėti Lenkijos ūkininkams, galintiems nusipirkti net pačių seniausių, primityviausių ir pigiausių priemonių. Bet Europos Komisija ne be priežasties jau yra paskelbusi Lenkijai ultimatumą iš rinkos pašalinti apie 700 saugos ir kokybės reikalavimų neatitinkančių cheminių preparatų“, - kalba pašnekovė. Lietuvoje daržininkystės ūkiai gana nauji. Be to, didžioji dalis daržininkų dar verčiasi ir grūdinių kultūrų auginimu, bulvininkyste. „Sėjomaina Lietuvos daržininkams yra šventas dalykas, norint apsaugoti daržoves nuo ligų. Tuo tarpu lenkai keliuose savo hektaruose metų metais dažniausiai augina vienintelę kultūrą. Laukai ten tiek prisodrinti chemikalų, kad juose nerasi nė vieno gyvo vabaliuko, įskaitant ir tą, kuris naikintų žalinguosius. Lietuvoje, pavyzdžiui, iki rugpjūčio svogūnai nuo kenkėjų visiškai nebuvo purškiami – padėjo sėjomaina. Jei ūkininkui stinga žemės, jis keičiasi laukais su kaimynais. Natūraliai apsaugoti nuo ligų augalai visiškai kitaip auga, jų ir skonio savybės geresnės, ir nauda žmogaus organizmui didesnė. Be to, mūsų prekiniai ūkiai nuolat tikrinami, inspektuojami. Kiekvieno derliaus produkcijos pavyzdžiai tiriami laboratorijoje, garantuojamas atsekamumas nuo vartotojo iki augintojo ir t.t. O kas nuodugniai tikrino Lietuvos turgavietėse pardavinėjamų lenkiškų daržovių kokybę? Kas žino, kuo jos purkštos ir ko jose ieškoti?” – retoriškai klausia Z. Cironkienė. Pašnekovės įsitikinimu, jei lenkiška žemės ūkio produkcija būtų kokybiška, ją pirktų austrai, vokiečiai, nes jie puikiai moka skaičiuoti. Tarkime, Austrijoje daržovių auginimo savikaina yra dvigubai didesnė nei kainuotų lenkiškas importas. Tačiau Vakarų šalyse į visuomenės saugą ir sveikatą „žiūrima pro padidinamąjį stiklą“. „Nors chemikalai, kuriuos tebenaudoja lenkai, neregistruoti ne tik Austrijoje ar Vokietijoje, bet ir Lietuvoje, peršasi išvada, kad tik austrų ir vokiečių sveikatai jie pavojingi, o lietuvių - ne? Mūsų vartotoją nuodyti galima? Netikiu, kad patys tikrintojai valgo neaiškios kilmės ir kokybės produktus“, - neabejoja pašnekovė. Jos žodžiais, nesaugia lenkiška, „perkrikštyta“ į lietuvišką, ūkininko, Pagirių, Neveronių, Babtų ar dar kitaip, produkcija prekiaujančiais kioskeliais ir turgavietėmis apraizgyta visa Lietuva. „Apmaudu, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos bei Augalų apsaugos tarnybos šiuo atveju pasirodo bejėgės. Motyvuojama, kad perpardavinėtojas pas Lietuvos augintoją nusiperka 100 kg daržovių ir po šia priedanga parduoda dar toną lenkiškos. O inspektoriaus esą prie kiekvieno prekystalio nepastatysi. Bet nejaugi norint to tikrai neįmanoma sukontroliuoti?“ - stebisi LDAA direktorė. Z. Cironkienės pastebėjimu, ne vienas vakarietis nustemba apsilankęs mūsų miestų turgavietėse ir išvydęs korteles, kad parduodami lietuviški pomidorai ar lietuviški agurkai. „Svečiai klausia, kodėl tą reikia pabrėžti? Argi turguje gali būti kitaip? Austrui, vokiečiui ar prancūzui net minčių nekyla, kad jų šalyse turguose gali būti pardavinėjami užsieniniai žemės ūkio produktai“, - neabejoja asociacijos vadovė. Nebent tai darytų koks užsienietis – turkas, kinas ar kt. Kasmet kapituliuoja vis daugiau Ar Lietuvos daržovių augintojai be lenkų „pagalbos“ šiandien sugebėtų vieni patenkinti rinkos poreikius? Z. Cironkienė pripažįsta, kad „traukinys, deja, jau nuvažiavęs“. Nuo 2004 m. deklaruojami prekinių ūkių daržovių ir bulvių plotai šalyje sumažėjo apie 50 proc. Šių metų duomenimis, bulvių deklaruota 16 proc. mažiau, palyginti su praėjusiais metais, daržovių - beveik 36 proc. „Belieka apgailestauti, kad baigia visiškai sunykti smulkūs daržininkystės ūkiai. Jie rinkoje nišos neturi, nes yra visiškai neįdomūs turgaus perpardavinėtojams, didmeninės prekybos bazėms. Anksčiau tie, kas vertėsi daržovių perpardavinėjimu, produkciją pirko iš mūsų augintojų. Dabar – nulekia į „tašką“ Lenkijoje, į kurį derlių suveža vietos ūkininkai, sunkvežimį daržovių pigiai nuperka, perparduoda, ir lengvas pelnas garantuotas. Kam molinais ratais po Lietuvos kaimus važinėti?“ – kalba Z. Cironkienė. Pašnekovė sutinka, kad dėl to iš dalies kalti ir patys augintojai, nuėję lengviausiu keliu, – ėmęsi auginti grūdines bei bioenergetines kultūras užuot kooperavęsi, bendromis jėgomis sutelkę didesnius produkcijos kiekius, priešinęsi diktatui ir išlaikę pozicijas rinkoje. Pasak jos, analogiška situacija šiandien ne vien daržininkystėje. Mėsos, pieno produktų, obuolių, uogų prekybos schema lygiai tokia pati: tai, ko lenkams dėl prastos kokybės nepavyksta parduoti Vakaruose, keliauja į Lietuvą. „Pavyzdžiui, svogūnų lenkai išaugina apie milijoną tonų per metus. Didžiąją dalį – metų metais sėja tuose pačiuose ploteliuose iki 1 ha. Suprantama, netaikant sėjomainos be dažnų purškimų cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis neišsiversi. Tiek chemijos „prifarširuotos“ produkcijos Vakaruose niekas neperka. Tad lenkams lieka kitos aplinkinės šalys: Baltarusija, Ukraina, Moldova, Rusija, Slovakija, Čekija. Bet NVS šalys laiku atsipeikėjo, o mes su slovakais ir čekais vis dar džiaugiamės pigiais produktais“, - neslepia nuoskaudos pašnekovė. „Matyt, tai naujųjų kapitalistinių šalių ypatybė: vieniems reikia kuo pigiau pramisti, kietiems – kuo greičiau pralobti“, - teigia ji. Pašnekovės įsitikinimu, jei ūkininkai būtų jautę, kad pavyks užsidirbti, kad jų verslas turi perspektyvų, jie tikrai būtų investavę į gamybą ir daržoves auginę. Bet visi puikiai mena metus, kai produkciją teko parduoti po 10–20 ct/kg, o energetiniai ir kiti resursai tuo metu vis brango. O pastaruoju metu savikainą vis labiau kelia brangstanti darbo jėga. „Ką reiškia rankomis nuimti hektarą burokėlių? Tą dieną reikia pasisamdyti 60 žmonių. Našiai dirbančių tokį darbą dabar ir su žiburiu kaime nerasi. Vadinasi, ūkininkai turi pirkti brangius kombainus, kurių kaina svyruoja nuo 200 tūkst. iki 1 mln. Lt. O ir pasodinti prie tokio kombaino nėra ko. Žodžiu, laikosi tik kelios dešimtys stambesnių daržininkystės ūkių, kurie investavo ir dabar neturi kur trauktis“, - teigia Z. Cironkienė. Tačiau šių ūkių produkcija keliauja ne į turgų, o į didžiuosius prekybos tinklus. Tad vartotojui šiandien pačiam belieka rūpintis savo saugumu ir sveikata bei apsispręsti, kur ir ką pirkti.

***

Dėmesio. Š. m. rugpjūčio 31 d., 9:00 val., Žemės ūkio ministerijos Kolegijų salėje įvyks Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų tarybos ir ekspertų komiteto pasitarimas.

***

Dėmesio. Nuo 2009 01 01 ekologinė gamyba ir jos ženklinimas bus vykdomas vadovaujantis nauju reglamentu. Plačiau...

***

Vasaros metu, kai mažiau yra naujienų, siūlome pavartyti rubriką "Pasvarstykime", atsivertus skyrelį "Pasidomėkite".

Taip pat prašome atsiūsti savo pasvarstymų...

Organic.lt

***

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA                                                                Viešųjų ryšių skyrius                                               tel. 8 676 94397 http://www.zum.lt/      el. paštas spauda@zum.lt

Informacija                                                                                                                                                             2007 08 14

Glaudus bendradarbiavimas laiduos sėkmingą paramos įsisavinimą

Praėjusį ketvirtadienį Kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ (Raseinių r., Gabšių k.) vyko Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) organizuota darbinė konferencija kaimiškųjų rajonų savivaldybių ir jų administracijų vadovams, žemės ūkio skyrių vedėjams ir jų pavaduotojams, kitiems socialiniams-ekonominiams partneriams, skirta supažindinti juos su Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių įgyvendinimu ir administravimu.

Tikslas – užtikrinti palankias paramos skirstymo sąlygas

Kaimiškųjų rajonų merams, vicemerams, žemės ūkio skyrių vedėjams bei pavaduotojams jau kelerius metus organizuojamos tradicinės konferencijos apie žemės ūkiui teikiamą ES finansinę paramą. Jos rengiamos du kartus per metus – prieš pradedant rinkti paraiškas, kad susirinkusieji būtų supažindinami su paraiškų administravimo naujovėmis, bei baigus jas rinkti, kad būtų apibendrinti surinktų paraiškų rezultatai, tobulinamas jų administravimas.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi ES teisės aktuose numatytais kriterijais, dar praėjusių metų gale Europos Komisijai (EK) pateikė Lietuvai skiriamos paramos žemės ūkiui taisyklių projektą –Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Ją patvirtinti EK žada rugsėjo viduryje. Programoje numatyta ne tik žymiai didesnė parama žemės ūkiui, bet ir gerokai įvairesnis paramos priemonių sąrašas.

„Prasidedant naujam bendradarbiavimo etapui, svarbu kuo detaliau su socialiniais partneriais išsiaiškinti pasikeitusių paramos priemonių ypatumus, aptarti jų administravimo organizacinius reikalus. Sėkmingai įvykdžius decentralizuotą kai kurių paramos priemonių paraiškų administravimą, užsimezgus abipusiam ryšiui tarp NMA ir rajonų žemės ūkio skyrių, savivaldybių ir jų administracijos personalo, tikime, kad ir toliau mūsų sklandus, nuolat tobulinamas bendras darbas užtikrins ūkinių partnerių sėkmingą paramos įsisavinimą“, – į konferencijos dalyvius kreipėsi žemės ūkio ministrė prof. K.Prunskienė.

Žemės ūkio ministrė savo kalboje akcentavo dialogo su socialiniais partneriais svarbą, įvardindama žemdirbiams aktualiausias, daugiausiai diskusijų pasitarimuose sukėlusias Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones. Pasak K.Prunskienės, ir Žemės ūkio ministerijos, ir žemdirbių atstovams siekiant rasti racionalius paramos skirstymo taisyklių sprendimus, o tuo pačiu ir nepažeisti ES galiojančių teisės aktuose numatytų paramos skirstymo kriterijų, šįmet pavyko išvengti dubliavimosi tarp atskirų paramos priemonių, o paramą numatyta skirti tiems, kas siekia konkrečių ūkinių rezultatų. Žemės ūkio ministrės įsitikinimu, ir tiesioginė, ir ES numatyta parama turi sudaryti sąlygas didinti prekybinių ūkių pridėtinę vertę.

„Gyventi tik iš paramos ir ekonomiškai, ir socialiai nėra teisinga. Pateikiant Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą Europos Komisijai, mūsų darbo tikslas buvo šalies žemdirbiams sudaryti kuo palankesnes sąlygas pasinaudoti ES teikiama finansine parama, bet tuo pačiu ir neprasilenkti su ekonomine logika: proporcijų tarp už produkciją gaunamų pajamų ir paramos dydžio, – sakė K.Prunskienė.

ES biudžetui negrąžintas nė vienas centas

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas V.Rinkevičius lygino Lietuvos ir kitų ES šalių ypatumus, įsisavinant žemės ūkiui skiriamas lėšas. Pasak pranešėjo, liepą KRK delegacijai besilankant EK ir susitikus su aukštais pareigūnais: ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisare Mariann Fischer Boel, EK nare Dalia Grybauskaite, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą, COPA/COGECA ir Europos žemės ūkio komisijos vadovais, domėtasi bei diskutuota apie mūsų šalies aktyvumą ir pasirengimą naujam finansiniam ES paramos įsisavinimo etapui.

„ES pareigūnai Lietuvą laiko neabejotina lydere, įsisavinant paramą žemės ūkiui ne tik tarp naujųjų ES šalių, bet ir tarp šalių senbuvių, – sakė V.Rinkevičius. – Europos Komisijai ŽŪM pateikta Kaimo plėtros 2007–2013 m. programa preciziškai analizuojama ir vertinama Briuselio pareigūnų. Tai užtrunka ne vieną mėnesį“.

Apibrėždamas tolimesnes ES žemės ūkio politikos gaires po 2013 m., pranešėjas teigė, kad ES neketina atsisakyti paramos žemdirbiams. Jos skirstymo kriterijai turėtų išlikti panašūs į 2007–2013 m. finansinį laikotarpį, o administraciniai reikalavimai žada būti liberalesni.

Remiantis NMA duomenis, nuo 2004 m. Lietuvoje įvertinta 1,8 mln. paraiškų, kurios pretendavo į ES teikiamą finansinę paramą už 5,5 mlrd. Lt. Pasak NMA direktoriaus Sauliaus Silicko, iki šiol nė vienas jų administruotos žemės ūkiui skirtos paramos centas negrąžintas ES biudžetui. Tuo pasigirti negali net senosios ES narės. Per 2004 m. šalies žemdirbiai gavo 490 mln. Lt tiesioginių išmokų (TI), o mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose (MPŪT) papildomai išmokėta 195 mln. Lt. 2005 m. TI atseikėta 590 mln. Lt, o už MPŪT – 204 mln. Lt, 2006 m. – atitinkamai 675 mln. ir 212 mln. Lt.

„Tokių darbo rezultatų nebūtume pasiekę be atsakingo rajonų žemės ūkio skyriaus darbuotojų, seniūnijų darbo, savivaldybių bei jų administracijų vadovų supratimo, – teigė S.Silickas. – NMA ir toliau žada plėsti informacinius ryšius su žemės ūkio skyriais, siųsdama jiems elektroniniu paštu naujausius teisinius aktus dėl paramos administravimo, organizuoti seniūnijų darbuotojams mokymo kursus, kad pati naujausia ir tiksli konsultavimo pagalba pasiektų tuos, kurie planuoja pasinaudoti investicine parama. Tiesioginių išmokų šiemet žadame išmokėti per 762 mln. Lt”.

NMA direktorius ragino susirinkusiuosius drąsiau išsakyti savo siūlymus, kaip tobulinti paraiškų administravimą, kaip paprastinti paramai keliamus reikalavimus ar tiesiog klausti rūpimų dalykų agentūros interneto svetainėje, kur atsakymų sulaukiama per parą.

Kartą per mėnesį agentūra organizuoja apskrituosius stalus, kuriuose į diskusijas pasirinktomis temomis kviečiami aktyviausi rajonų žemės ūkio skyrių darbuotojai.

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas savivaldybių administravimo klausimais Gediminas Vaičionis apibūdinęs iki šiol savivaldybėse nuveiktų darbų specifiką, pataręs, kaip būtų galima tobulinti savivaldybių bei žemės ūkio skyrių darbo sąlygas, padedant žemdirbiams pretenduoti į ES paramos lėšas, labai gerai vertino konstruktyvų bendradarbiavimą su Žemės ūkio ministerija ir NMA.

Planus koreguoja atkaklios derybos

Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė, pristatydama Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos naujoves po liepos pradžioje vykusių derybų su EK, atkreipė dėmesį į programos pasikeitimus. Pasak pranešėjos, vienai populiariausių priemonių „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ teks per 40 proc. visos žemės ūkiui ES skiriamos paramos lėšų. Derybose su EK prieita bendros nuostatos, kad parama bus teikiama tik patiems geriausiems, efektyviausiai lėšas panaudosiantiems projektams. Pakito ir kai kurie paramos skyrimo kriterijai. Pavyzdžiui, priemonėje „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimas“ sutarta, kad parama bus skiriama pagal įmonės apyvartą: mikro įmonėms maksimali parama gali siekti 1,4 mln. eurų, per 2007–2013 m. ji gali sudaryti ne daugiau kaip 2 mln. eurų, o vidutinėms įmonėms atitinkamai – 2,8 mln. ir 4 mln. eurų.

Naujais paramos skyrimo principais, pasak žemės ūkio ministerijos sekretorės, žada remtis II- oji programos ašis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“, kuriai bus skiriama apie 30 proc. 2007–2013 m. ES skiriamos paramos. Finansavimui nepadidėjus, bet gerokai pagausėjus paramos krypčių ekologiškai ūkininkaujantiems ir kasmet vis didėjant pretenduojančių pasinaudoti minėta parama skaičiui, pagal II-ąją ašį parama bus skiriama, remiant prekinius ūkius, kad būtų „atsijoti“ tikrieji ūkininkai nuo „tik paramos gavėjų“.

Patrauklesnių paramos skyrimo kriterijų ir šiek tiek didesnį finansavimą negu buvo numatyta anksčiau, po paskutinių derybų su EK įgijo III-oji programos ašis – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“. Jai žadama skirti per 12 proc. 2007–2013 m. ES skiriamos paramos lėšų. Anot D.Miniataitės, dabar pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ investicinius projektus galės teikti ne tik mikro įmonių savininkai, bet ir kaime gyvenantys fiziniai asmenys. Manoma, kad tai padės kaimo vietovėse intensyviau plėtotis paslaugų sektoriui, sparčiau gerės gyvenimo kokybė kaime.

Pasak D.Miniataitės, paramos administravimo taisyklėse taip pat numatyta pasikeitimų. Pavyzdžiui, programoje atsirado naujų terminų: „investicijų pakeičiamumas“, „ekonominio dydžio vienetas“, atsisakyta viešųjų pirkimų tvarkos, įgyvendinant projektus ir pan.

ŽŪM sekretorės teigimu, paraiškų teikimo terminus žadama nustatyti žemdirbiams tinkamesniu metu, paraiškas vertinti ne ilgiau kaip per 10 mėnesių nuo jų surinkimo pradžios, kad nesėkmės atveju, jas patobulinus, žemdirbiai galėtų pretenduoti į kitas paramos priemones. Žadama, kad paraiškų šaukimo terminas startuos spalio viduryje pagal pirmos ašies priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimas“.

Šūsnį dokumentų keičia viena paraiška

Su paprastėjančiais, vis mažiau iš įvairių valstybinių institucijų pažymų ir kitų oficialių dokumentų reikalaujančios šiais metais pildomos bendros paraiškos išmokoms gauti privalumais ir pasikeitusiais paramos skyrimo taisyklių reikalavimais susirinkusiuosius supažindino ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Pasak pranešėjo, vertinant pastarųjų metų duomenis, kai pareiškėjų skaičius nuo 2004 m. iki šių metų sumažėjo beveik 17 proc. (nuo 237, 46 tūkst. iki 197, 2 tūkst.), o deklaruotas plotas minėtu laikotarpiu padidėjo nuo 2,55 mln. iki 2,63 mln. ha, šįmet pereita prie vienos bendros paraiškos, pagal kurią nesidubliuojant reikalavimams, žemdirbiai galės pretenduoti į keturias paramos kryptis: tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, pagalbą už energetinius augalus, kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas ir Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos paramos priemones.

Bendruosiuose reikalavimuose pareiškėjams, siekiantiems paramos, išsiplėtė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. Nuo šių metų draudžiama deginti ražienas bei žolę, o nuo kitų metų teks laikytis ir sėjomainos reikalavimo tą pačią augalų rūšį tame pačiame lauke auginti ne ilgiau kaip trejus metus iš eilės (išskyrus daugiametes pievas ir ganyklas).

Gerokai išsiplėtus aplinkosaugos bei ekologiniams ūkiams skirtos paramos priemonėms, sugriežtėjo ir reikalavimai. Gauti agrarinės aplinkosaugos išmokas bus galima už plotus, kurie nepretenduos į „Kraštovaizdžio tvarkymo“ paramos lėšas. Ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, parama bus diferencijuojama pagal ūkio dirbamų hektarų skaičių, o pareiškėjai, turintys pievų ir ganyklų, privalės arba gaminti prekinę žemės ūkio produkciją, arba turėti 0,2 sąlyginio gyvulio vienam hektarui, arba 1/3 turimų plotų dirbti žemę.

Griežtesni reikalavimai keliami ir ekologiškai ūkininkaujantiems – iš dalies parduoti arba panaudoti produkciją ekologinės produkcijos gamybai, kuri tiekiama į rinką. Ribojama ir maksimali paramos suma – iki 150 tūkst. Lt vienai valdai.

Konferencijos dalyvių dėmesys atkreiptas į paraiškų tiesioginėms išmokoms ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovės patikras. Pasak NMA Rinkos reguliavimo programų departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Slavikaitės, dažniausi patikrų vietose rasti pažeidimai – geros agrarinės būklės (13,4–20,0 proc.) ir lauko dydžio neatitikimai (30,4–35,0 proc.). NMA duomenimis, uoliausiai paraiškos išmokoms gauti pildomos Pakruojo, Kelmės, Skuodo, Radviliškio, Šilalės, Kazlų Rūdos savivaldybėse. Pasak NMA pranešėjos, prastesnėse žemėse mažiau ir ūkininkaujančiųjų, todėl jie dažniau nevykdo GAAB reikalavimų.

Rugsėjo viduryje Europos Komisija žada patvirtinti Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Detaliai supažindinti žemdirbiškų rajonų savivaldybių, žemės ūkių skyrių ir seniūnijų darbuotojus su minėtąja programa kiekvienoje šalies apskrityje bus rengiamos konferencijos.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.

Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.

***

"Ekologijos idėjos - su Kosovo ožkų sūriu ir lietuvišku medumi" Autorius Tadas Kripas		2007-08-11, Nr. 93(2124)
Kaip agroekologija skinasi sau kelią įvairiose pasaulio šalyse? Koks atotrūkis tarp ekologinės žemės ūkio produkcijos gamintojo ir realaus maisto vartotojo? Kuo Lietuva įdomi Amerikos, Švedijos ir net Afrikos bei Azijos mokslininkams? Paradoksas, bet įvairių šalių supratimas apie ekologinę žemdirbystę skiriasi, nes kiekvienam kraštui ir kiekvienai civilizacijai būdingos specifinės problemos. Tačiau, aišku, esama ir bendrų interesų. Tarptautinėje konferencijoje „Agroekologija ir tausojantis gamtos išteklių naudojimas“, vykusioje Palangoje, susirinko per 60 dalyvių iš įvairiausių užsienio šalių - Ganos (Afrika), Indonezijos (Azija), JAV, Europos valstybių - ir nagrinėjo aktualius šiandienos bei ateities kartoms svarbius klausimus. Lietuvos žemės ūkio universiteto doc. dr. Jonas Čaplikas, pristatydamas Lietuvą, priminė mūsų šalies kaimo bendruomenių galimybes įgyvendinant įvairius projektus, skatinančius ekologinį ūkininkavimą, vietinių resursų naudojimą, gerinančius vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Šiuo metu Lietuvoje įsikūrę apie pusantro tūkstančio bendruomeninių organizacijų, daugelis jų ieško kelių gauti finansavimą ir įdomiai vystyti savo veiklą. Gi Deividas Hinėjus (David Hiney) iš JAV pateikė visiškai priešingą savo šalies žemės ūkio portretą. Nors amerikiečio pokalbio tema vadinosi „Vietinis maistas, maži stabilūs ūkiai, sveiki žmonės: ateities bendruomenės kūrimas Šiaurės Amerikoje, atsižvelgiant į namų maisto ekonomiją“, realybė šioje šalyje šiandien visiškai kitokia. Tai – didžiulė koncentracija ir specializacija, lektoriaus pateiktose nuotraukose buvo matyti milžiniški karvių aptvarai šalia griozdiškų gamybinių objektų, žvilgsniu neaprėpiamos augalininkystės kultūrų plantacijos. D.Hinėjus sakė, kad JAV fermeriai sudaro vos 2 proc. šalies gyventojų, ūkininkaujančiųjų pas juos yra mažiau nei kalinių. Vidutinis fermerių amžius – 55 metai, tik 20 proc. jų gali išsilaikyti iš savo gamybos. 10 proc. stambiausių fermerių kasmet gauna vidutiniškai po 90 tūkst. JAV dolerių subsidijas, o 10 proc. smulkiausių – vos po 5 tūkst. Tačiau didžiausia problema šioje šalyje yra milžiniškas atotrūkis tarp žemės ūkio produkcijos gamintojo ir realaus maisto vartotojo. Tarp šių dviejų grandžių – begalė įvairių tarpininkų, o produkcija, kol pasiekia eilinį vartotoją, neretai nukeliauja 1500 mylių kelią. - Amerikoje didžiulis maisto perteklius, tačiau labai mažas pasirinkimas vartotojui. Koks aplinkosaugos ir smulkių ūkių vaizdas turėtų būti šioje globalioje ekonomikoje? – klausė lektorius iš JAV. Atsakymas – decentralizacija, įvairovė, vietinis perdirbimas, minimalus transportavimas, mažiau taršos, mažiau priklausomybės nuo užsienio produkcijos... Švedas Arturas Granstedas (Artur Granstedt) nagrinėjo Baltijos šalių ekologinio žemės ūkio be atliekų problemas, pateikė duomenų apie pastangas azoto trąšomis intensyvinti augalų auginimą ir tokio intensyvinimo pasekmes. Azoto trąšų sunaudojimas Švedijoje nuo 1950 m. išaugo mažiausiai keturis kartus, tačiau realios produkcijos pagaminama vos du kartus daugiau. Kaip tam tikra egzotika konferencijoje nuskambėjo Ganos lektoriaus Gotfrido Naro (Godfried Nahr) pranešimas „Miesto žemės ūkis – nutrijų ūkio pavyzdys Ganoje“, o tolimosios Indonezijos atstovas kalbėjo apie Heifer fondo remiamus kaimo bendruomenės projektus, stabilų pragyvenimo šaltinį šioje šalyje ir agroekologiją. Įdomūs buvo ir Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rumunijos atstovų pasisakymai, viena konferencijos organizatorių – Lietuvos žemės ūkio universiteto Aplinkos instituto direktorė prof. Vida Rutkovienė pertraukos metu „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad nors konferencijos tema ir nėra nauja, bet tai pirmas kartas, kai Lietuvoje į tokį renginį susirinko ir mokslininkai, ir praktikai, ir bendruomenių atstovai, projektų vadovai. Šį renginį organizavo Lietuvos mokslų akademija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio universitetas bei Baltijos labdaros fondas „Heifer International“. Jo tikslas – susipažinti, kaip agroekologijos idėjos skinasi kelią įvairiose pasaulio šalyse, kokios problemos, kokie gali būti sprendimai, pasidalijimas patirtimi. Regionai toli vienas nuo kito, bet, manau, toks bendravimas net labai skirtingos patirties atstovams suteikė daug naujų minčių, - sakė V.Rutkovienė. Ekologinės žemdirbystės propaguotojai iš viso pasaulio dalijosi ne tik moksline patirtimi. Konferencijos pertraukos metu buvo galima paragauti iš įvairiausių pasaulio šalių atvežtų ekologiškų produktų. Didžiausią ekologiškų produktų stalą sudarė lietuviški, buvo Slovakijos, Rumunijos, Lenkijos valgių, galėjai pasmaguriauti Kosovo ožkų sūriu, armėnišku desertu iš vynuogių sulčių ir riešutų su tenykščiais papločiais, lietuvišku jogurtu su medumi ir kitais valgiais. Vakar konferencijos dalyviai vyko į aplinkinius rajonus, kur buvo supažindinti su kai kuriais Žemaitijoje vykdomais kaimo bendruomenių projektais.

***

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA                                                                Viešųjų ryšių skyrius                                               tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12;                                              http://www.zum.lt/      el. paštas spauda@zum.lt

Informacija                                                                                                                                                                              2007 08 10

Remiama ekologinė žuvininkystė

Žemės ūkio ministro 2007 08 07 įsakymu Nr. 3D-368 patvirtintos Ekologinei žuvininkystei remti 2007 metais taisyklės, reglamentuojančios paramos teikimą už deklaruotą ir sertifikuotą įveistų tvenkinių plotą. 

Parama skiriama juridiniams ir fiziniams asmenims, auginantiems ir veisiantiems žuvis, kurių metinės pajamos iš žuvininkystės produktų gamybos ir paslaugų realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų. 2007 m. mokama 207 Lt dydžio parama už sertifikuotą įveistų tvenkinių hektarą, jeigu iš sertifikuoto tvenkinių hektaro gauta 120 kg ir daugiau ekologiškos tvenkinių žuvų produkcijos.

Viršijus lėšas, skirtas ekologinei žuvininkystei remti, numatytas Specialiosios kaimo rėmimo programos 2007 metų išlaidų detalizuotoje sąmatoje, parama mažinama proporcingai įveistų ir sertifikuotų tvenkinių plotui. Už sertifikavimo darbus pagal patvirtintus įkainius 100 proc. išlaidų apmoka patys paramos gavėjai.

Ekologinei žuvininkystei remti 2007 m. iš specialiosios Kaimo rėmimo programos numatyta skirti 1,1 mln. litų.

Reikalavimai paramai gauti

Paramos gavėjai, pretenduojantys gauti paramą, privalo nemažinti ankstesniais metais turėtų sertifikuotų įveistų tvenkinių plotų ir iki 2007 m. lapkričio 1 d. savivaldybėms pateikti šiuos dokumentus: juridinio asmens registracijos pažymėjimo, o kai paramos gavėjas fizinis asmuo – ūkio įregistravimo pažymėjimo kopijas; paraišką apie lėšų poreikį paramai už ekologinės žuvininkystės plėtrą 2007 metais; ekologinės gamybos ūkio sertifikatą; pažymas apie paramos gavėjo ūkyje įveistų ir sertifikuotų tvenkinių plotą bei išaugintą tvenkinių žuvų produkcijos kiekį 2007 metais bei pajamas 2006 metais.

 Savivaldybės, išnagrinėjusios ir įregistravusios paramos gavėjų pateiktus dokumentus, patikrina, ar sertifikuoti tvenkinių plotai ne mažesni negu ankstesniais metais ir ne didesni nei deklaruoti ir per 10 dienų (ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 10 d.) priima sprendimą dėl paramos skyrimo.

 Jeigu tvenkinių plotai nurodyti deklaracijoje didesni nei sertifikuoti, parama mokama tik už tą plotą, kuris nurodytas sertifikate.

 Jeigu priimtas neigiamas sprendimas, paramos gavėjas informuojamas raštu nurodant priežastis, trukdančias gauti paramą. Parama nemokama, jeigu pateikti ne visi reikalingi dokumentai; juose pateikti neteisingi duomenys; dokumentai pateikti pavėluotai; paramos gavėjo iniciatyva sumažintas sertifikuotas įveistų tvenkinių plotas; paramos gavėjas neatitinka šių taisyklių reikalavimų.

 Priėmusi teigiamą sprendimą, savivaldybė apskaičiuoja paramos sumą ir per 5 darbo dienas (bet ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 19 d.) pateikia pažymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri perveda lėšas paramos gavėjams.

Perspektyvi sritis

Ekologinė žuvininkystė – tai perspektyvi ekologinio žemės ūkio sritis Lietuvoje. Pagrindiniai ekologinės žuvininkystės principai: geros kokybės produkto gamyba, nenaudojant jokių dirbtinių priedų; minimalaus poveikio aplinkai ir produktų apsaugai nuo taršos iš aplinkos užtikrinimas; gera žuvų sveikatos priežiūra, veterinarinių–sanitarinių reikalavimų vykdymas ekologinės žuvininkystės ūkyje; minimalus leistinų veterinarinių preparatų naudojimas; sintetinių trąšų ir pesticidų atsisakymas; tvenkiniai papildomai tręšiami tik leistinomis mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Prieš ketverius metus ekologiškai auginti žuvis pradėjo 12 žuvininkystės ūkių 2 848,78 ha įžuvintų tvenkinių plote. Norą žuvis auginti ekologiškai pernai pareiškė 15 žuvininkystės ūkių, buvo sertifikuotas 5 169,2 ha įžuvintų tvenkinių plotas. Vieni iš didžiausių ekologinės žuvininkystės ūkių yra Vilniaus, Zarasų, Šalčininkų bei Raseinių rajonuose, kuriuose ekologinės gamybos ūkiai šiuo metu viršija 500 ha plotą.

Populiariausios žuvys ekologinės žuvininkystės gamybos ūkiuose yra karpiai. Auginamos ir lydekos, karosai, lynai. Šalies vartotojai jau gali nusipirkti ir tokių retų ekologiškai užaugintų žuvų kaip peledė, margasis plačiakaktis, eršketas ar šamas.

Žemės ūkio ministerijos informacija