| |
2008 01 23
***
"Vėlyva vakarienė – katastrofa naktį"Autorius
Valentinas Junevičius
|
2007-12-27, Nr. 52(822)
|
|
|
|
Apskritai maisto paskirtis dvejopa: tiekti audiniams statybines medžiagas ir aprūpinti organizmą energija. Šiuolaikinio žmogaus meniu perpildytas lengvai įsisavinamų angliavandenių. Labai greitai patekę į kraują, jie pakelia gliukozės lygį. Jeigu po valgio žmogus juda (geriau aktyviai), tą „cukrų“ įsisavina raumenys, bet jeigu valgytojas gulasi į lovą, tai kartu užmiega ir jo raumenys, o tai reiškia, kad gliukozė patenka tiesiai į kepenis, kur, veikiama fermentų, virsta riebalais.
Vėliau šie riebalai paskirstomi po visą organizmą, bet svarbiausia – vidaus organus padengia riebalų sluoksnis. Pasekmės: cukrinis diabetas, hipertonija ir aterosklerozė.
Apie tokį scenarijų ir daug kalbėta, ir daug rašyta, bet problema, deja, nenyksta.
Kai visi miega
Dirbantys žmonės seniai nebekreipia dėmesio į savo mitybos režimą. Rytą nesinori valgyti arba nėra kada, pietauti nėra kada arba įsimetama burnon (gydytojų draudžiamo) greitojo maisto, tai nejau vakare reikia badauti?! Jau geriau nors kartą per dieną sočiai pavalgyti.
Ką gi – grįžote iš darbo, suvalgėte viską, ką radote šaldytuve, ir nuėjote miegoti. Tačiau nuėjo miegoti ir jūsų dvylikapirštė žarna, kuri kimšte prikimšta maisto. Žarna miega ir neišskiria jokių medžiagų, būtinų slinkti maistui virškinamuoju traktu. Visa vakarienė liko žarnoje iki ryto!
Žarna saldžiai miega, bet kitiems organams ne miegas rūpi. Juk ji pilna maisto (ištempta), o tai ženklas tulžies pūslei, kad reikia gaminti tulžį maistui virškinti. Maža to, pilna žarna žadina kasą, ir ši gamina fermentus, kurie skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius.
Bet tulžis nepajėgia prasibrauti pro maisto prikimštą dvylikapirštę žarną, nes ši miegodama net neketina susitraukinėti. Dėl to tulžis užsistovi tulžies pūslėje, pamažu virsdama akmenimis.
Kasai dar blogiau. Jos fermentai iškeliauja į dvylikapirštę žarną suvirškinti visko, ką suvalgėte prieš miegą, bet ten jų niekas nelaukia. Nusivylę fermentai grįžta į kasą ir „virškina“ jos audinius. Dėl to kasoje prasideda uždegimas (pankreatitas), o blogiausiu atveju ji apmiršta (nekrozė).
Be to, jeigu virškinimas sutrikęs, žarnyne vystosi pūlingi rūgimo procesai, sukeliantys alergijas ir intoksikacijas (puvimo produktai skverbiasi į kraują). O juk išvengti šios naktinės katastrofos labai lengva.
Teisinga mityba
Vakarieniauti reikia 2-3 val. prieš miegą, o pavakarieniavus nesėdėti prie televizoriaus, bet verčiau pasivaikščioti su šuniuku arba su vaikais ir antrosiomis pusėmis.
Prieš naktį nevalgyti pyragaičių, bulvių, ryžių, tortų – tai greitai įsisavinami angliavandeniai. Vietoj jų geriau rinktis kitus angliavandenius – morkas, kopūstus, ridikėlius, grikių, sorų košę. Šie angliavandeniai ilgiau virškinami ir nesukelia ūmaus insulino lygio padidėjimo.
Būtina tolygiai paskirstyti mitybos apkrovą organizmui: per pusryčius suvalgyti 25 proc. paros kalorijų, 30-40 proc. per pietus, tada – lengva užkandėlė ir 15-20 proc. per vakarienę. Tai normalus dienos kalorijų paskirstymas. Svarbiausia – apie 60-70 proc. savo raciono kalorijų suvalgyti iki 16 val. Šiuo metu žmogus yra aktyvus, tad visa gliukozė perdirbama ir pašalinama iš organizmo, nevirsta riebalais.
Beje, vakarinės arbatėlės, dažnai trunkančios 2-3 val., per kurias suvalgoma pintinėlė sausainių ir saldainių – tai taip pat vėlyva vakarienė, nors jūs ir manote, kad pavakarieniavote 18 val., o 22 val. tik išgėrėte arbatos.
Organizmui būtinas 12 valandų tarpas maistui suvirškinti. Jeigu pavakarieniavote 19 val., o papusryčiavote 7-8 val. ryto – jį išlaikėte.
|
***
Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-152 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo plačiau
Dėmesio. Visus svarbiausiausius ekologinio žemės ūkio teisinius aktus žr. šios svetainės rubrikoje "Teisės aktai" (šią rubriką susirasite šios svetainės turinyje, žr. svetainės titululinio puslapio kairėje pusėje).
Ir visumoje, siūlau dažniau išsiskleisti visą svetainės turinį (paspaudus ženkliuką titulinio puslapio kairėje, viršyje) ir pasiskaitinėti publikacijas visose rubrikose.
***
Informacija 2008 01 24
Pasiektas susitarimas dėl laipsniško kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo
Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Laimonas Čiakas informavo, kad ES žemės ūkio ir žuvininkystės Tarybos posėdyje, vykusiame 2008 m. sausio 21 d. Briuselyje, pasiektas palankus politinis susitarimas Lietuvai labai svarbiu klausimu – naujosioms šalims narėms suteiktas 3 metų pereinamasis laikotarpis dėl kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo.
Reformuojant ES bendrąją žemės ūkio politiką 2003 m. tiems, kas pretenduoja į paramą, buvo įvesti privalomi kompleksiniai aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės bei kiti reikalavimai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius (angl. cross compliance). Visos trys Baltijos šalys ir Lenkija laikėsi vienodos pozicijos ir rėmė principą, kad 2009 m. pradėtas tiesioginių išmokų susiejimas su kompleksiniais reikalavimais naujosiose šalyse narėse būtų vykdomas palaipsniui – per tris etapus, o vienas etapas truktų ne mažiau kaip dvejus metus. Naujųjų ES šalių ūkininkai startavo vėliau, todėl neturi tokio įdirbio, kaip senosios ES šalys, kurios kompleksinių reikalavimų normoms įgyvendinti turėjo gana daug laiko.
Siekiant kompromisinio susitarimo, vieningai pritarta siūlymui naujosioms šalims narėms suteikti 3 metų pereinamąjį laikotarpį ir kompleksinės paramos įsipareigojimus (jų yra 18). įgyvendinti palaipsniui. Naujosios šalys narės A sąrašo įsipareigojimus turės įgyvendinti nuo 2009 m. (A sąrašo įsipareigojimai apima aplinkosaugą, gyvūnų identifikavimą ir registravimą), o B ir C – nuo 2011 m. (B sąrašo įsipareigojimai – augalų sveikatingumas, visuomenės sveikata, užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos kontrolės priemonės, maisto įstatymo nuostatos, informacijos teikimas (notifikavimas) apie gyvulių ligas, C sąrašo įsipareigojimai – auginamų gyvulių gerovė, specifinės taisyklės dėl veršelių ir kiaulių). Pagal iki šiol galiojusias nuostatas visi – A, B ir C sąrašo – reikalavimai turėjo būti įgyvendinti 2009 m. sausio 1 d.
Nors sprendimas dėl kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo trijų metų pereinamojo laikotarpio jau priimtas, tačiau Komisija palankiai vertino Lietuvos ir kitų naujųjų šalių narių pasiūlymą per šiemet vykstančią ES bendrosios žemės ūkio politikos patikrą dar kartą peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį ir svarstyti galimybę C sąrašo įsipareigojimų įgyvendinimą nukelti į 2012 metus.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
*** |
|
