| |
2009 06 08
2008-06-08
17:01 val.
Informacija 2009 06 08
Gamintojai turi patys siekti savo gaminamų produktų išskirtinumo pripažinimo ES lygiu
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia, kad kuo daugiau kokybiškų lietuviškų produktų būtų pripažinta ES lygiu. Esant didelei maisto produktų pasiūlai, produktai, ženklinti ES saugomų nuorodų ženklais, leidžia vartotojams pasirinkti kokybišką, pasižymintį tam tikru savitumu produktą, suteikiant jam didesnę pridėtinę vertę, o jo gamintojui užtikrinant konkurencingumą rinkoje. Birželio mėnesį Kauno technologijos universiteto Maisto institute (Taikos pr. 92, Kaunas) rengiamuose pasitarimuose šalies gamintojai bus raginami aktyviau siekti savo produktams ES saugomų nuorodų.
ŽŪM inicijuotas pasitarimas su alaus gamintojais dėl alaus ir kitų natūralios fermentacijos gėrimų vyks birželio 12 d. 10 val., su pieno gamintojais dėl varškės sūrio, kastinio ir kitų pieno gaminių - birželio 18 d. 10 val., su duonos gamintojais dėl duonos, šakočio ir kitų miltinių gaminių - birželio 18 d. 13 val.
Pasitarimų metu kompetentingi specialistai, išanalizavę ir įvertinę lietuviškų maisto produktų specifiškumą ir tradiciškumą, suteiks informacijos apie galimybes registruoti vieną ar kitą ES saugomą nuorodą. Registracijos paraišką su pagrįstais įrodymais dėl produkto kokybinių savybių išskirtinumo turi parengti patys gamintojai ir pateikti ją Žemės ūkio ministerijai. Paraišką gali pateikti asmenų grupė, kurios nariai gamina ar perdirba tuos pačius produktus.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus, žemės ūkio maisto produktų sektorius, norėdamas išlaikyti konkurencingumą ir rentabilumą, turės ir ateityje vartotojams siūlyti produktų, kurie atitiktų jų lūkesčius, bei informuoti apie gaminamų produktų kokybę, ypatumus ir savitus ūkininkavimo būdus. Visi šie išskirtiniai produktai ženklinami ES patvirtintais ženklais. Nuo 1990 metų Europos Sąjungoje veikia savitomis savybėmis išsiskiriančių produktų, turinčių registruotas Saugomos kilmės vietos, Saugomos geografinės nuorodos bei Tradicinių, specifinėmis savybėmis pasižyminčių ir Ekologiškų produktų sertifikavimo bei registravimo sistema. Nuo 2007 metų tokiems produktams priskiriami ir nacionaliniu lygiu pripažinti, aukštesnius kokybės standartus, gyvūnų ar augalų sveikatos, gyvūnų gerovės arba aplinkosaugos reikalavimus atitinkantys produktai.
Saugomas kilmės vietos (KVN) ir geografines nuorodas (GN) turinčių produktų kokybės ypatumai priklauso nuo kilmės vietos, geografinės aplinkos išskirtinumo: klimato, dirvos, vietinių žmonių gamybos įgūdžių, o pavadinime yra kilmę atspindintis vietovardis. KVN registruojama, jei produkto gamyba ir perdirbimas vyksta tame pačiame geografiniame regione, o GN atveju produktui gaminti naudojamos žaliavos gali būti ir iš kito regiono.
Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) nuoroda produktui suteikiama įregistruojant jo pavadinimą Europos Komisijos Garantuotų tradicinių gaminių registre su sąlyga, kad viena ar keletas savybių išskiria jį iš panašių produktų grupės, o pavadinimas yra savitas arba nurodo savitas produkto savybes. Šiuo atveju produkto išskirtinumas įgyjamas dėl žmonių gebėjimo gaminti produktą tradiciniu, per ilgą laiką (ne mažiau kaip 25 metus) nepakitusiu būdu iš tradicinių žaliavų.
Kaip informavo departamento direktorius S. Jasius, Lietuva, kaip ir mūsų kaimynės Latvija ir Estija, kol kas neturi registruotų saugomų nuorodų ar garantuotų tradicinių gaminių. Tačiau ES Oficialiajame leidinyje jau yra paskelbta lietuviško skilandžio paraiška ir, jei nebus prieštaravimų iš kitų šalių, skilandis bus įregistruotas kaip garantuotas tradicinis gaminys. Tuo tarpu ES mastu tokių saugomų nuorodų užregistruota daugiau kaip 800, net kelis šimtus jų turi Italija, Prancūzija, Portugalija.
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
***
2009-06-08
12:50 val.
Parama išskirtinės kokybės maistui gaminti: http://www.zum.lt/documents/isakymu-priedai/090605-3D-409.pdf
Nors sunkiai, bet juda, juda reikalas, geras reikalas...
***
"Vanduo – išsigelbėjimas nuo senatvės"Autorius
Valentinas Junevičius
|
2009-06-03, Nr. 22(887)
|
|
|
Pirmą traktatą apie greitą gyvo organizmo senėjimą be vandens parašė mokslininkas ir gydytojas Avicena, gyvenęs prieš 1000 metų. Stebėdamas prinokusį, sultingą moliūgą, kuris saulėkaitoje per keletą dienų susiraukšlėjo ir išdžiūvo, Avicena padarė išvadą: senatvė – tai visada sausra. Dabarties mokslininkų nuomonė kiek kitokia: senatvė – tai ląstelių dehidratacija. Netinkamai maitinantis šie grėsmingi požymiai pirmiausia išryškėja veide.
Kas vyksta? Iš pradžių mes valgome kietą maistą, vėliau, pajutę troškulį, daug geriame. Veidas pabrinksta, paakiuose iškyla ir ilgainiui nebeišnyksta „maišeliai“ ir raukšlelės. Kad taip neatsitiktų, reikia dar prieš valgį „suvilgyti“ skrandį. Ne veltui europiečiai pradeda pietus stikline sulčių – tada virškinimo procesas vyksta sklandžiai. O sausas maistas tarsi akmuo gula į skrandį ir, kad jį suvirškintų, organizmas ima vandenį iš bet kur, dažniausiai iš veido odos.
Pastebėta, kad greičiau sensta žmonės, gyvenantys namuose, pastatytuose iš šiuolaikinių medžiagų. Betonas sugeria iš patalpų oro drėgmę. Keista – gelbėdami pianiną nuo išdžiūvimo, statome į jį indą su vandeniu, o savo organizmu visai nesirūpiname. Palaikyti drėgmę namuose padeda vazose pamerktos gėlės ir kambarinės gėlės moliniuose vazonuose. Dar veiksmingesnė atjaunėjimo priemonė – kuo dažniau maudytis. Nesvarbu, kur – jūroje, vonioje, pirtyje. Geriau garinėje (ypač liesiems žmonėms), kur nuo drėgnos vantos ir temperatūros ląstelės tiesiog prisisunkia vandens. Vakaruose tvirtinama: rusai genialūs tuo, kad vanojasi su vantomis garinėje pirtyje. Ir Vakarai teisūs. Garindamasis, atverdamas odos poras, pašalindamas negyvas ląsteles, žmogus stabdo senėjimo procesą, o tai reiškia – išsaugo intelektą ir darbingumą.
Nesišluostykite sausai rankšluosčiu. Geriau ant drėgno kūno vilkitės sausus apatinius drabužius. Tada ir šiluma, ir drėgmė tolygiai pasklis po visą kūną. Kūnas apsaugotas, o veidas vėl liko nepridengtas. Bet ir jo drėgmę reikia išsaugoti. Štai čia ir padės storas bet kokio riebaus kremo sluoksnis. Tačiau svarbiausia: pirma skystis, paskui sausas maistas.
Gydytoja vanta išvaro ligas
Kiek primiršome garinę pirtį kaip sveikatos šaltinį. Verslininkas ar šiaip prakutėlis skuba įsirengti ne garinę, o suomišką pirtį – mat madinga... Bet grįžkime prie garinės. Kad išsivalytų organizmas, paspartėtų medžiagų apykaita, išeitų lauk ligos, joje reikia mokėti pertis. Be gydomosios vantos ji – ne pirtis.
Beržinė vanta turi medžiagų, pasižyminčių priešuždegiminiu, prakaitą varančiu, mikrobus naikinančiu poveikiu. Tokia vanta ypač gerai valo odą, kai yra pūlingų išbėrimų ir inkštirų, ramina nervų sistemą, mažina juosmens ir sąnarių skausmą. Garinė pirtis ir beržinė vanta gerai padeda sergant kvėpavimo organų ligomis. Eteriniai aliejai, išsiskiriantys iš beržinės vantos, padeda praplėsti bronchus ir pašalinti skreplius. Beržinę vantą galima naudoti 1–2 kartus.
Ąžuolinėje vantoje yra daug rauginių medžiagų, kurios daro teigiamą poveikį odai, išvalo poras – šalina jose susikaupusius riebalus. Sergantiesiems hipertonine liga patariama vanotis ąžuoline vanta, nes jos aromatas neleidžia pakilti arteriniam kraujospūdžiui. Ąžuolinė vanta puikiai masažuoja kūną. Šviežia vanta reikia pertis tuoj pat, jos nebūtina mirkyti vandenyje. Sausa vanta iš pradžių mirkoma 10–20 minučių šaltame vandenyje, paskui 1–3 minutes karštame. Ąžuoline vanta galima naudotis 2–3 kartus.
Liepų vanta padeda išprakaituoti, praplečia bronchus, turi karštį mažinantį, raminantį, baktericidinį poveikį. Tai puiki priemonė nuo peršalimo.
Alksninė vanta pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu. Ji padeda peršalus ir esant sąnarių gėlai.
Kėnio (balteglės) ir kadagių vantos išskiria dervas, naudingas odai ir kvėpavimo takams. Jomis vanojamasi kamuojant stuburo skausmams, radikulitui, neuralgijai, gripui. Eteriniai aliejai, kurių yra žievėje ir spygliuose, turi dezinfekuojamąjį ir šlapimą varantį poveikį. Tokių vantų negalima ruošti atsargai. Spygliuotomis nedžiovintomis vantomis galima naudotis 3–4 kartus. Jų negalima garinti, nes ima kristi spygliai.
Šermukšnių ir bitkrėslės vantos tonizuoja, šalina silpnumą, suteikia žvalumo.
Dilgėlių vanta labai padeda esant odos uždegimui, suerzinimui, ji mažina nuovargį po fizinio krūvio.
Jaunų vyšnios ūglių vanta yra labai minkšta ir skleidžia malonų kvapą. Jų geriau pasiruošti vasaros pradžioje, apipjaustant medelį. Tačiau nespėjus pasiruošti imamos rudeninės, likusios nuo pjaustymo medelių šakeles.
Kartais, norint sustiprinti gydomąsias vantos savybes, išvien rišamos beržo, ąžuolo, liepos, kadagio šakelės. Tačiau viena vanta galima pertis ne daugiau kaip tris kartus, mat kiekvieną kartą mažėja jos gydomasis poveikis.
*
Interneto svetainėje - pasvarstymai. 36 pasvarstymai pastarosiose Naujienose (rubrikoje „Naujienos“). Plačiau>>
Archyvai: Kas pratęs Tatulos kryptį... (rubrika „Naujienos“, 2008-11-09; 2008-12-03; 2004 m. gegužė) Plačiau>>
*
Daugiau Naujienų (iš tų, kurios dar nėra ištrintos): http://www.organic.lt/lt/pages,id.41 | |
|
