2010-03-17

Dėl pastaruoju metu mano naudojamo termino „kompensacines išmokas geriau susiekime su ūkio ekologizavimu...“ (kai kritikuojame jų susiejimą su ekologiškų maisto produktų realizavimu)

Gali kilti klausimas ką visa tai reiškia.

Pirmiausiai, aplamai dėl mūsų pozicijos kompensacinių išmokų klausimu. Kaip ne kartą jau čia buvo aptarta, kompensacinių išmokų klausimą, ir visos Lietuvos ekologinės gamybos ūkiams, Tatulos programa pradėjo kelti dar 1996 m. (iki tų metų ir imtinai - tatuliečiai gaudavo pakankamą paramą iš mūsų fondo „Tatula“ (Į Tatulos programą reorganizuotas - 1997 m.), - ir kompensacinės išmokos už ekologinius pasėlius, visos Lietuvos ekologiniams ūkiams, buvo pradėtos mokėti nuo 1997 m. (tik tatuliečiams jas pradžioje mokėjo Tatulos programa, kol tos misijos neperėmė susikūrusi Nacionalinė mokėjimo agentūra).

Atitinkamai Tatulos programos iniciatyva, buvo keliamas klausimas jas ženkliai padidinti, ypač stojant į Europos Sąjungą (kas mums pavyko, jei kalbėti apie atitinkamą klausimo kėlimą Europos Komisijos vadovams 2003 m. rudenį Rygoje, ir 2004 m. ankstyvų pavasarį Sofijoje, kuomet jie organizavo susitikimus su stojančių į ES šalių socialiniais partneriais).

Tad mes labai gerai vertiname ir Žemės ūkio ministerijos esminį indėlį šiame procese (kad po to, jau visiškai nesipriešino), nes lemiamas balsas (apsisprendimas) po to, buvo tik jos, o ne Briuselio rankose. Tad po to, ministerijos pavedimu, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas galutinai parengė kompensacinių išmokų dydžius, pagal atskiras ekologinių pasėlių grupes, taip pat papildomai pagrindė motyvus. Papildomai, lyginant su tais, kuriais mes, Tatulos programa, prieš tai, kelis metus, rėmėsi, kol siekėme tų išmokų. Ir kaip jau daug kartų sakėme, buvo pasiekta, kad kompensacinės išmokos už ekologinius pasėlius, praktiškai buvo du kart didesnės nei jas gavo ES šalių senbuvių ekologiniai ūkiai (kaip žinia, chemizuoto sektoriaus Lietuvos atstovai sugebėjo suderėti tik 25 proc. lygio išmokų lygį, lyginant su ES senbuvių šalimis... ir tai Lenkijos ūkininkų atstovų pagalbos dėka).

Tačiau tolimesni sprendimai, dėl kompensacinių išmokų ekologiniams pasėliams 2007 - 2013 m. laikotarpyje bei tame laikotarpyje sudarytoms sutartims, ateinantiems penkeriems metams, - veda į neviltį ekologinių ūkių savininkus.  Pavyzdžiui, kompensacinės išmokos, lyginant su ankstesniu periodu, ekologiniams uogynams buvo sumažintos 236 EUR/ha arba 30 procentų (nuo 734 EUR/ha iki 516 EUR/ha). Informacija apie kompensacines išmokas už ekologinius pasėlius ČIA.

Mes gerai pamename, kokiomis aplinkybėmis buvo formuojamos šios išmokos 2007 - 2013 metų periodui.

Juk ekologinės gamybos ūkių plėtra iki 2006 metų (ypač iki 2004 m., jei imti procentine išraiška) buvo tokia galinga, kad buvo manoma, jog tokiems ekologinės gamybos plėtros tempams išsilaikius ir visą 2007 – 2013 metų laikotarpį bei laikotarpyje, kuomet veiks šiame laikotarpyje sudarytos atitinkamos sutartys dėl kompensavimo išmokų ekologiniams pasėliams, - pritruks minėtoms išmokoms skirtų išteklių. Be to, ministerija išsigando, kad ekologiniai ūkiai paims pusę ES paramos, skirtos Lietuvos kaimui.

Tad gerai atmename, kad su socialiniais partneriais ministerija sprendė kas geriau, - ar proporcingai mažinti tas kompensavimo išmokas tik kuomet, kuomet jau jų pritruks, ar mažinti tas kompensavimo išmokas naujai (nuo 2007 m.) prisijungusiems ekologiniams ūkiams, nemažinant jų ekologiniams ūkiams, su kuriais buvo sudarytos sutartys 2004-2006 m. laikotarpyje.

Tai yra – kažkiek siekiant stabdyti naujų ūkių (naujų ekologinių plotų) plėtrą.

Kaip žinia, buvo apsistota prie antrojo varianto. Ekologinių ūkių senbuviai ta prasme nebuvo nuskriausti kuriam tai laikui. O ekologinių ūkių, ekologinių pasėlių plėtros tempai buvo gerokai sustabdyti. Taiksliau, visiškai sustabdyti. Taigi, prognozės nepasitvirtino, visiškai.

Dabar, kuomet sudarytų sutarčių, 2004-2006 m. periode veikimo laikas pasibaigė, - jau nukenčia ir senbuviai, nes pratęsiamos (sudaromos) naujos sutartys pagal 2007 – 2013 m. ES paramos administravimo taisykles. Tačiau mums rūpi ne tik senbuviai, - visgi siekis ekologizuoti visą kraštą, išlieka.    

Bet netgi svarbu ne tik tai.

Labai svarbu įvertinti šiandien tai, kad visiškai nepasitvirtino minėtų kompensavimo išmokų už ekologinius pasėlius sumažinimo proporcijos 2007 – 2013 m.

Kaip rodo faktai, - Lietuvoje šiandien dominuoja ekologiniai javų pasėliai, ir praktiškai prie išnykimo ribos yra ekologiniai uogynai, ekologinė daržininkystė. Visiškai išnyko, galima sakyti, mišraus ekologinio ūkio samprata, - tiksliau pasakius tikro ekologinio ūkio samprata.

Nieko nedarant, esant tokiai situacijai, kokia ji šiandien susiklostė, - Lietuva gali likti visiškai ir be ekologinės daržininkystės, ir visumoje, be ekologinio mišraus ūkio (tikro ekologinio ūkio).

Mes esame įsitikinę, kad kompensavimo išmokos 2007 – 2013 m. laikotarpiui buvo priimtos daugiau politiniame lygmenyje, t.y. kompromiso būdu su socialiniais partneriais, ir kaip matome, - gyvenime visiškai nepasiteisino.

Gi, kompensavimo išmokos už ekologinius pasėlius 2004 – 2006 m. laikotarpiui  manome buvo paskaičiuotos,  pagrindžiant jas detaliais skaičiavimais ir mus tenkintų šiam, 2010 – 2013 m. laikotarpiui. Tik reikėtų dar patikslinti augalų rūšis atskiruose ekologiniuose pasėliuose.

Gal būt, kai ką galėjo klaidinti taip pat ne kuri pozicija, kai buvo formuojama kompensavimo išmokų politika jau detaliau 2007-2013 m. laikotarpiui, tiesmukiškai prilyginant ekologiško, panašiai kaip  ir ne ekologiško, maisto produkto vertes (kai skaičiuotėse jos buvo faktiškai iškreiptos (kaip ir apylygios), kas taip pat labai klaidino, sprendžiant paramos efekto dydį).   

Manau apsispręsti, ekologinių ūkių Lietuvoje naudai turėtų padėti tai, kad ženkliai sumažintos kompensavimo išlaidos už ekologinius pasėlius, ne tik kad pristabdė ekologinės gamybos plėtrą Lietuvoje, bet, kaip jau minėta, - ją visiškai sustabdė. O ekologinę daržininkystę, uogininkystę manome visiškai ir sunaikintų.

Tad kai kalbame apie kompensavimo išmokų susiejimą su ūkių ekologizavimu, - mes pirmiausiai kalbame, kad laikotarpiui 2010-2013 metams tos kompensacinės išmokos būtų atstatytos tokios, kokios buvo nustatytos 2004-2006 metais ir tame periode sudarytų sutarčių veikos laikotarpyje. Esmė ne čia, taigi. Tos kompensacinės išmokos už ekologinius pasėlius, būtinai turi išlikti tame tarpe ir ekologiniams grūdinių kultūrų pasėliams. Taip pat.

Tačiau susitarkime ir dėl kitko.

Ar mes galime manyti, kad turime Lietuvoje ekologinės gamybos ūkius, kai dešimtyje ūkių, vidutiniškai auginama viena kiaulė. Kai Lietuvoje ekologinės grūdinės kultūros užima šimtą tūkstančių hektarų, o ekologiniai daržai tik 400 hektarų. Ar čia ekologinė gamyba, mielieji. Tad, susitarkime tuo klausimu, - ar tai galima vadinti Lietuvos ūkių ekologizavimu.  Tad ir eina kalba, kad baikime tas kvailiones su kompensacinių išmokų susiejimu su ekologiškų maisto produktų realizavimu (mes nuo pat pradžių visiškai tam nepritarėme, o dabar jau visiškai aišku, kad ta mintis dėl tokio susiejimo patyrė fiasko), - jas (kompensacines išmokas) susiekime su ūkių ekologizavimu... palaipsniui bent judėkime link tikro, t.y. mišraus ekologinio ūkio.

Almonas Gutkauskas

P.S. Jokiu būdu, ūkių ekologizavimo problema neturi gulti tik ant ekologinės gamybos ūkių ūkininkų pečių. Juk daržininkai ir iš minėto to menko 400 hektarų ploto ne taip lengvai realizuoja ekologiškas daržoves. Ir tame pačiame PC „Panorama“ gali prekiauti tik keletas ekologinės daržininkystės ūkių, - jei tik daugiau, jau blogai būtų daržininkams (nemenką dalį ir parsiveši). Tad čia ir vaikų maitinimo ekologiškais maisto produktais klausimas ir panašiai. Čia reikalinga ir galinga viso proceso „kraujotaka“. Tam juk valgytoją ir ugdome, - bet tą turėtų daryti ne tik Tatulos programa, valstybiniu mastu. Juk kiek dėl to visa šalis praranda, kai niokojama aplinka, žmonių sveikata... 

***

2010-03-18

Reikia priešintis visiems, kurie nori, kad Lietuva būtų ekologinis kraštas:

Europos Komisija pirmą kartą per 12 metų patvirtino genetiškai modifikuotų javų (manau žodis „javų“ yra netikslus vertimas į lietuvių kalbą, manau, kad turėtų būti žodis „pasėlių“, nes auginti javus ES leidimo nėra - organic.lt)  auginimą Europos Sąjungoje, tokiu būdu ignoruodama 60% europiečių, kurie nesutinka su GM produktų auginimu iki nebus galutinai ištirtas jų poveikis aplinkai ir sveikatai.

Ši oficiali iniciatyva siekia surinkti 1 milijoną Europos Sąjungos piliečių balsų ir pateikti oficialų kreipimasį Europos Komisijai, kad prieš auginant GM produktus, būtų atliekami išsamesni tyrimai dėl jų auginimo galimos žalos sveikatai ir aplinkai. Surinkus 1 milijoną parašų, peticija bus įteikta Europos komisijos prezidentui  Žoze Manueliui Barosui (Jose Manuel Barrosso) .

Jei jūs pritariate šiai iniciatyvai ir sutinkate pasirašyti peticiją, spauskite ant žemiau pateiktos nuorodos:

http://www.avaaz.org/en/eu_health_and_biodiversity/?vl

*

Už šią žinutę dėkoju LNVF prezidentei Alvitai Armanavičienei 

***

Daugiau apie GMO. ČIA ir ČIA

***

2010-03-17

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimas:

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad 2010 m. kovo 18 d. bus utilizuojama virš 14 tonų šokoladinių gaminių. Šis sprendimas priimtas įmonės AB „Kraft Foods Lietuva“ iniciatyvą.

Pasak Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo Albino Liaudansko, šie produktai sulaikyti įmonės AB „Kraft Foods Lietuva“ prevencine tvarka, gavus informacijos iš kompanijos konditerijos fabriko Bratislavoje, kad žaliavos (išrūgų) kokybės patikrinimo metu vienos partijos mėginiuose nustatytas taškinis užteršimas Salmonella bakterijomis.

Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo informuota AB „Kraft Foods Lietuva“ atstovų dėl šokolado „Princas su žemės riešutais“ (galiojimas iki 13-09-2010, partijos Nr. T0200232) bei batonėlių „3BIT“, (galiojimas iki 11-01-2011, partijos Nr. T2900221) 14 215 kg utilizavimo. Minėti šokolado gaminiai į rinką nepateko.

Šie produktai bus sunaikinti 2010-03-18 UAB „Senovė“ utilizavimo įmonėje Vilniuje, adresu Jačionių 13 B. Įmonės atstovo kontaktai: Ramutė Lesnikauskienė, 8-655 65370. Maloniai kviečiame dalyvauti žiniasklaidos atstovus.

Pagarbiai,

Elena Nalivaikienė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Informacinių sistemų ir informacijos skyriaus
vyriausioji specialistė
Siesikų 19,  07170 Vilnius-10
tel. (8~5) 249 16 32, 8-620
faks. (8~5) 240 43 62
el.paštas: enalivaikiene@vet.lt

***

BNS pranešimas. Plačiau>>         ELTA pranešimas. Plačiau

Foto: Almono Gutkausko