"Išgyvenimo mokykla" Autorius Valentinas Junevičius		2010-05-26, Nr. 21(947)
Būkite pragmatiški Nuo ko pradėti – kaip įveikti nusivylimą ir pesimizmą, liautis dejuoti ir pasiekti tai, ko trokšti, – pagerinti savo gyvenimo kokybę? Kas kiekvienam pagal išgales? Neįmanoma apversti pasaulio aukštyn kojomis, bet galima daryti poveikį tiems, kurie šalia. Sutinkate? Kiekvienas išgali keisti savo mintis ar požiūrį į tam tikrus reiškinius. Naudinga užduoti sau ir kitiems labai konkrečius klausimus. Pavyzdžiui, pastaruoju metu dažnai girdime žodį „krizė“, ir kiekvienas jį supranta savaip. Patikslinkime – kam ir kaip krizė reiškiasi? Kaip ji palietė kiekvieną? Apskritai ar įmanomas gyvenimas be krizių? Negimęs kūdikis gyvena motinos įsčiose devynis mėnesius. Jam ten šilta, patogu, jis sotus, saugus. Ir štai jis gimė. Tai didelis stresas. Po jo iki metų – šiltnamio sąlygos. Bet kai tik vaikas pradeda vaikščioti ir veikti – prasideda bausmės, liepimai, reikalavimai. Vėl stresas! Mokykla – stresas! Ir taip be galo. Visas gyvenimas – ištisa krizė, nuolatinės permainos. Daugiau konkretumo Taigi ką daryti? Kad „išsikrautumėte“, paklauskite savęs: kas mano gyvenime yra gero tiesiog dabar? Tada mintys ims tekėti visai kitur. Dėmesį nukreipsite nuo nepritekliaus į pakankamumą, ir rezultato neteks ilgai laukti. Galbūt paaiškės, kad be vargo išgyventumėte net du, tris mėnesius. Beje, iš anksto pasirūpinus finansine „apsaugos pagalve“, vandens paviršiuje galima išsilaikyti ilgokai. Negrimzti į dugną padės pinigų suma, lygi trijų mėnesių atlyginimui, o per tris mėnesius galima ir naują darbą, ir išeitį rasti... Idėja nenauja, bet naudinga! Antra – atsakykite sau, ko norite vietoj to, ką dabar turite? Vadinamąją „pasiekimų piramidę“ sudaro 20 proc. žinių, 30 proc. veiksmų, o 50 proc. tenka aiškiai įvardytam tikslui. Aiškus tikslas – tai konkretus užsakymas sau. Žmogus sako: „Noriu būti laimingas!“ Kaip jis įsivaizduoja tą laimę? „Laimė – tai geras darbas!“ O koks tas geras darbas? Visada būtina žinoti konkrečiai ir tik paskui rengti veiksmų planą. Vadovaujantis pasakos principu: eik ten – nežinau kur, atnešk tą – nežinau ką, kelias niekur nenuves... Būtinas protas Per krizę žmogų sukausto didelė baimė. Ją kelia nežinomybė. Ta baimė tiesiog paralyžiuoja. Prisiminkime: mes jau išgyvenome daug pasikeitimų 1990-aisiais. Mes turime patirties! Reikia vadovautis protu, sutramdyti emocijas ir peržiūrėti savo poreikius. Beje, vyresnės kartos žmonės moka tai daryti. Reikalas tas, kad daugelis priprato prie gero gyvenimo, o atprasti nuo jo nelengva. Ypač tiems, kurių atlyginimai, kai kada neadekvatūs darbui, siekė beveik dešimt tūkstančių litų... Atlyginimo sumažinimas žmogui yra krizė... Dažnai krizės situacija sukelia jausmą, kuris apibūdinamas kaip „tunelio galas“. Tai ypatinga psichikos būsena, kai visas dėmesys sutelktas į savo baimę. Tokiu atveju patariama savo aplinkoje rasti tokį žmogų, kuris neverkšlena. Šią paprastą tiesą gerai išreiškia patarlė: „Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi.“ Sakykite sau gerus žodžius Draugaukite su optimistais! Nors neginčijama tiesa, kad 90 proc. žmonių kalba apie tai, kas blogai, ir tik 10 proc. apie tai, kas gera. Tačiau reikia stengtis mąstyti pozityviai. Suprantama, iš karto tai padaryti neįmanoma. Bet pastebėta, kad žmogui nuolat teigiant „Man viskas gerai“, taip ir atsitinka. Dar XX a. pradžioje šveicarų farmacininkas Emilis Kue, be vaistų, išrašydavo sunkiems ligoniams pamokymą – tris kartus prieš veidrodį pasakyti: „Man šiandien daug geriau negu vakar...“ Daug jo pacientų pasveikdavo. Patarimas – pradėkite rytą tokiais žodžiais: „Man šiandien viskas seksis dar geriau, dar geriau, dar geriau!“ Patikėkite, diena taip ir praeis. Ir nesidrovėkite sau sakyti gerų žodžių: „Aš labai graži, protinga, tiesiog žavi...“ Nustebsite, kiek šie žodžiai paveiks jūsų gyvenimą! Kartu su mylimuoju (-ąja) Dabar apie vyrų ir moterų reakciją į stresą. Moters prigimtis lanksčiau reaguoja į kritines situacijas. Moteris tai daro emocionaliau, kai kada net isteriškai, bet ji greičiau įveikia situaciją. Moteris gali labai audringai reaguoti į šeimą ištikusią krizę, bet paverkusi ji nusišluostys ašaras ir galvos, kaip gyventi. Ir daug kam ryšis dėl šeimos ir savo vaikų laimės. Vyras dažniausiai kitoks. Juk jis medžiotojas, nugalėtojas, strategas. Jam jėgų suteikia impulsas. Vyrą stresas dažniau palaužia. Kuo jis stipresnis, tuo didesnė tikimybė, kad vyras bus sugniuždytas. Todėl ištikus krizei vyrams vertėtų perimti „moterišką taktiką“ ir prisiminti žodį „kartu“. Taip pat būtų naudinga vėl imtis to, ką mokėjome padaryti patys. Daugelis prakutę priprato prie kavinių, restoranų maisto, taip pat prie prabangių firminių drabužių. O juk tarybinės moterys mokėjo viską: ir siūti, ir megzti, buvo visų galų meistrės. Gal laikas atgaivinti šiuos gebėjimus – maitinsimės ir skaniau, ir sveikiau, ir pigiau. Prisiminkime, kaip puiku kartu su mylimuoju ruošti vakarienę ar pusryčius. Santykiai netrukus pagerės. Namų židinys simbolizuoja šilumą, rūpestį, stabilumą. Vyras mielai grįš į patikimiausią tvirtovę – savo namus, kur vaikai ir žmona, – jie myli jį ir priima tokį, koks jis yra. O su meile įveikiamos visos krizės.