Pasvalyje veikianti bendrovė „Kurana“ superka ir ūkininkų grūdus ir iš jų gamina šilumą ir elektrą. Analogų ES neturinčioje gamykloje dar gaminamas bioetanolis, biodujos, net kompostas ir amonio sulfatas. Išsamiau apie bendrovės veiklą – laidoje „Gimtoji žemė“ pirmadienį, birželio 21 d., 06.03 val. Ved. R. Montvilienė.

*

2010-06-23

O šios nuorodos pagalba galėsite ir paklausyti minėtos laidos įrašą (kaip ir įprastai, pradžioje, atversto puslapio dešinėje pusėje, žemiau surandame laidą „Gimtoji žemė“, na o po to jau sunkumų paklausyti manau nebus. Jeigu klausytis LRT įrašų dar neturite reikiamo taip vadinamo įskeipio - bus nurodyta kaip jį atsisiūsti...): http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=4&filter=2010-06-21

***

Ekologiškų produktų turgelis veiks ir Biržuose

Biržų miesto centre, Vytauto gatvėje, priešais kavinę „Tatula", antradieniais ir penktadieniais nuo 11 valandos prekiaujama ekologiškai užaugintomis daržovėmis. Šią vietą patvirtino rajono savivaldybės taryba.

Kol kas čia prekiaujama tik vieno rajono ekologinio ūkio - Pabiržės seniūnijos Kiršonių kaimo ūkininko Jono Lopetos - užaugintomis daržovėmis.

„Tatulos programos" administratorė Valerija Gražinienė sakė, kad norą prekiauti yra pareiškusios dar dvi ūkininkės - Laima Lapinskienė ir Laima Kasiulynienė.

Vakar J. Lopetos ūkyje auginamomis daržovėmis prekiavo jo žmona Svetlana.

Pirkėjai nesiderėdami rinkosi kvepiančius svogūnus, ridikėlius, įvairių rūšių kopūstus, salotas, krapus, bazilikus. Pirkėjai klausinėjo agurkų.

„Lauke dar neužaugo, o ekologiškai šiltnamyje užauginti jų neįmanoma", - sakė ji.

Kiršonių kaime ekologiškai ūkininkaujanti Svetlana Lopetienė sakė, kad pirkėjai pasigenda natūralumo.

S. Lopetienė sako, kad pirkėjai pasiilgę natūralumo. Ji prisiminė, kaip kai kurie pirkėjai užaugintus ekologiškus pomidorus pirmiausia pauosto. Sako, pamiršę tikrą pomidoro kvapą, jo nejaučia pirkdami prekybos centruose.

Vienuolikos hektarų ekologiniame ūkyje daržoves auginanti pora samdomų darbuotojų neturinti. Noras ką nors įdarbinti praėjo, kai nuėję į Darbo biržą ūkininkai pamatė sąrašą ieškančių darbo žmonių ir prierašus, kad gali dirbti bet kur, tik ne žemės ūkyje.

Tad dirba patys, talkina vaikai ir artimesni giminaičiai. Ekologiškai jie ūkininkauja jau septintus metus.

S. Lapinskienė sako, kad ekologiškai ūkininkaujant pragyventi galima. Lauko prekyba pačių užaugintomis daržovėmis - ne tik būdas gauti pelno, bet ir savotiška ekologinio ūkininkavimo reklama.

„Dvidešimt metų, kai Lietuvoje plečiama ekologinė žemdirbystė, - mažas laiko tarpas. Jos populiarinimui reikės dar daug laiko", - įsitikinusi S. Lopetienė.

Jurgita Vitkauskienė

2010-06-19

 

***

ŽŪM

Kitos savaitės (nuo 2010-06-21  -  2010-06-26) renginiai:

2010-06-26 | Renginiai. 2010-06-26

2010-06-25 | Renginiai. 2010-06-25

2010-06-23 | Renginiai. 2010-06-23

2010-06-22 | Renginiai. 2010-06-22

2010-06-21 | Renginiai. 2010-06-21

       

        ***

"Lenkiškos braškės - mums ne konkurentės" Autorius Vanda BARONYTĖ		2010-06-19, Nr. 69(4872)
Rasa Skučienė įsitikinusi, jog jų užaugintoms braškėms lenkiškos uogos ne konkurentės.  V.Baronytė Jei nepasiseks - verčiau užark... Rasa ir Valdas Skučai įsitikino, kad 9 ha dydžio ūkis – tinkamiausias jų šeimai pragyventi. Turimą žemę nuomojo tol, kol pamatė, kad ji alinama. Tuomet suprato: patiems reikia pasirinkti, ką moka ir gali auginti. Suprato ir tai, kad teks daug dirbti. Kai uogininkystės verslą pradėjo nuo avietėmis užsodinto 60 a plotelio, Rasai trūko agronominių žinių. Jų dabar įgyja studijuodama Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje. Uogininkystės ir sodininkystės plėtrai R. ir V. Skučai ryžosi paklausę patarimo: „Turėk uogynų ir sodų tiek, kiek sugebėsi realizuoti derliaus. Jeigu nepasiseks, verčiau jį užark, bet neatiduok už dyką. Kai pats vertinsi savo darbą, jį vertins ir kiti.“ Kadangi 60 a avietynas daug naudos nedavė (uogas sunku skinti, supirkėjai už jas mokėjo po keliasdešimt centų), plėtė braškyną. Neužimtame plote įveisė 3 ha žemaūgį sodą, kuriam jau aštuoneri metai. Jis prižiūrimas pagal visas šiuolaikines technologijas. „Gavę supaprastintą 150 tūkst. Lt ES paramą, įsirengėme modernią obuolių saugyklą, kur, reikalui esant, trumpam galėsime sutalpinti braškes. Ši parama mūsų nedideliam ūkiui labai padėjo“, – teigė R. Skučienė ir geru žodžiu mini NMA specialistus, kurie teikė konsultacijas rengiant verslo planą. Pasak R. Skučienės, uogų jie neperdirba. Braškes šaldyti žiemai – per maži plotai, o avietes norėtų šaldyti su cukrumi. Bet tai jau ateities vizijos. „Vasarą realizuojame uogas, žiemą – obuolius, darbo turime visus metus. Realizacija – savotiškas menas, nelygu ką parduodi: gražias, net švytinčias ar pernokusias uogas. Kai pirkėjams kyla klausimai dėl kainų, aš patariu palyginti braškes, – pasakojo ūkininkė. – Realizacijos sėkmę lemia ir uogų skonis, tad sėkmingai kasdien realizuojame per 250 kg braškių. Drąsiai galiu teigti, kad mums lenkiškos uogos ne konkurentės. Pirkėjai renkasi kokybę.“ Skučai uogas ir obuolius parduoda ir ūkininkų turgeliuose, ir turguose, nes pristatyti produkciją parduotuvėms – jie per smulkūs augintojai. Uogomis kvepia dešimta ūkininkų vasara Ūkininkai beveik jau dešimt metų užsiima uogininkystės verslu. Braškių auginimo pradžia – kelios lysvės darže. Dabar jos dera 1,4 ha. Pasak Rasos, visada reikia įvertinti galimybes: kiek gali užauginti kokybiškų uogų, kad pats jas realizuotum. Patirtis byloja, kad braškyno plotą galima padidinti iki 2 ha, bet reikia skaičiuoti: kurie plotai derės intensyviai, kada ir kiek teks atsodinti senų uogynų, ir visada numatyti keletą ėjimų į priekį sėkmingai realizacijai. Jų braškyne veislės parinktos taip, kad būtų pačių ankstyviausių ir pačių vėlyviausių uogų. Derėjimo sezoną pailgina ankstyvųjų veislių plotą apdengdami agroplėvele. Paskutinės uogos skinamos rugpjūčio pirmosiomis dienomis, nes suvėlinti uogyno paruošimo žiemai negalima. Ilgiau derėjusio braškyno dengti neapsimoka: uogos vis tiek būna smulkesnės ir jų mažiau. Lysvės uždengtos specialia juoda plėvele, tarplysviai pamulčiuoti smulkintais šiaudais, tad uogos švarios, nenaudojami herbicidai. Yra laistymo sistema, kuri naudojama braškėms tręšti, tačiau pagrindinis tręšimas – braškių sodinimo metu, dažniausiai pavasarį. Tuomet uogynui galima skirti daugiau dėmesio ir jis saldžių uogų paberia jau kitą vasarą. Braškynus ūkininkai atnaujina kas 3-4 metai pirktais arba pačių padaugintais daigais: tų veislių, kurios pasiteisina derlingumu ir uogų skoniu. Už gerą priežiūrą braškynas kasmet atsilygina apie 20-30 t uogų derliumi. Kaip sako R. Skučienė, ši žiema derlių sumažino per pusę: stipriai nukentėjo augalai, o pavasarį mažai skraidė bitės. Be to, braškių uogos pūna nuo lietaus ir krušos. Šiemet braškės derės prasčiau, tačiau aviečių bus daug. Pati gamta išlaiko pusiausvyrą ir dejuoti nėra ko.