Naujos gyvenimiškos apystovos, kurios gali keisti „Tatulos“ krypties įgyvendinamą Lietuvos pertvarkos koncepciją

Tas naujas apystovas Lietuvoje nesunkiai buvo galima suvokti maždaug prieš pora metų, kai lygtai staiga sukilo ekologijos mados banga. Kaip jau ne kartą esu minėjęs, ji, žinoma, džiugino, nes tikėjome, kad suveikė mūsų įgyvendinama „Tatulos“ kryptis. Tačiau kiek atydžiau stebint, gal kiek ir liūdino, - nes ji nebuvo sugebėjusi atsiskirti nuo to gyvenimo, kuriai ekologinė dvasia yra svetima.

Gal kiek plačiau apie tai.

Juk gerai žinome, kad Vakarų pasaulyje kelis dešimtmečius buvo akcentuojamas tik žmogaus laisvių klausimas (t.y. kai laisvių buvo duodama daugiau žmogui nei jis prisiima pareigų), užmarinant pareigos jausmą. Nesunku buvo prognozuoti dėl to artėjančią grėsmę žmogaus egzistencijai netolimoje ateityje. Tas, į ką ten ritamasi palaipsniui (turiu omenyje į bedugnę), - vos ne momentaliai pasirodė taip vadinamose Rytų šalyse (atsėlinus čia, tai vadinamai laisvei), kuriose dėl istorinės jų raidos nėra pilietinės visuomenės. Visuomenės, kuri sugeba atsiginti nuo tuo vienpusių laisvių keliamų nelaimių žmonijai. Tačiau juk Lietuvoje, kurią ilgus šimtmečius slėgė baudžiavos jungas, vėliau okupacija, o dar vėliau turto savivalė prieš išnaudojamus žmones, - nesusidarė jokių prielaidų pilietinės visuomenės pradmenims. Atskirais laikotariais, galima nudžiugti, kad ji staiga atsirasdavo, - bet, deja, tai būdavo tik aklas masių (dalies visuomenės, kuri jau sudaro kritinę masę pokyčiams pastūmėti...) laikinas pabėgėjimas paskui savo susikurtą stabą, kurio pasirodymas vienu atveju buvo pražūtingas, kitu - lemiamai naudingas. O tokių stabų, atskiros gyventojų grupės, čia turėjo, atskirais istorijos momentais, ir ne vieną. 

Tad šiandien manau, Lietuvoje dar neturime pilietinės visuomenės (to gelbėjimosi rato, nuo laisvių inspiruotos nelaimės tai pačiai visuomenei), kuri, gal ir labai negražiai skamba, nėra sužalota dvasinės ekologijos. Ir kai ji, mados pasėkoje, štai persimeta į ekologijos plotus (čia vėl kelintą kartą mūsų svetainėje pasikartosiu, kad žodis ekologija mūsų gyvenime nieko bendro neturi su to žodžio apibrėžimu tarptautinių žodžių žodyne), tai, manau, yra ir šiek tiek pavojinga. Net ir kita prasme, kadangi, juk mada kaip greitai ateina, taip pat greitai ir praeina, - o gi „Tatulos“ kryptimi, kurią kūrėme ir sukūrėme, mes dirbame net ne šitai kartai, net ne tai, kuri buvo ugdoma (tiksliau pražudoma) pastaruosius 20 metų, šioje kultūros (tiksliau - ne kultūros) terpėje.

Būtent tai ir norėjau pasakyti, kad tas gyvenimas, kuris yra anapus ekologinio gyvenimo (o tai ne tik totalios vagystės valstybėje, kai sakoma, kad tos nuo baudžiavos čia atsineštos raidos žmonėse vagies mentelitetą turi gal 85 proc. visuomenės, - ir tik nuo aplinkybių priklauso kuomet ta sėkla sudigs... ar nesudigs), - mums nėra priimtinas. Ir, kai jis, mados įtakoje, bando įsilieti į mūsų erdvę, - štai tas yra labai pavojinga, o gal net, tikėkime trumpoje distancijoje, kažkiek ir pražūtinga. Juk anas, mums netinkamas gyvenimas, net neatsiklausęs vežiasi, - jis čia mato naują erdvę pajamoms, verslui...

Gali kilti klausimas, kokie galimi keliai gelbėjimuisi yra nuo to. Būtent tuom ir turime užsiimti šiandien. Didžiausias mūsų pagalbininkas - laikas. Juk tik laikas pirmiausiai parodė, kuom gresia žmogui gamtos niokojimas. Juk Vakaruose net trys kartos „uliavojo“ gamtos sąskaita... ir tik sekančioms pati gamta pradėjo parodyti viso to įkainius, išrašinėti sąskaitas.

Dar didesnius įkainius, sąskaitas, visuomenei matome rengiamasi pateikti už minėtą laisvių beribį propagavimą bei iniciavimą ištisus dešimtmečius, visa tai griežtai atribojus nuo pareigų...

Pirmuoju atveju, atsiperkama turint galingą mokslo Vakaruose potencialą.

Antrasis, jau ne techninis, o dvasinis, - tad vėlavimas reaguoti yra ypač pavojingas. Ypač valstybėse, kuriose nėra pilietinės visuomenės, kuriose, dėl to, įsivyrauja galingai despotai.

Manau būtent jie, labai ir aktyvina raginimus mąstyti pozityviai, inicijuojama ir tokia mada. Bet ar tai nebūtų kartais tik puota maro metu... Vargu ar čia galima išgelbėti žmoniją nuo depresijos, - ne ją gydant, bet pasitelkiant kašpirovskius ar juokdarius...

Almonas Gutkauskas

***

"Alergija – mokestis už pažangą" Autorius *		2010-06-23, Nr. 25(951)
Pavasaris, vasaros pradžia ne kiekvienam neša džiaugsmą. Pirmieji žiedai, lapeliai, kuriais mus lepina motulė gamta, daugeliui suteikia nemalonių išgyvenimų. Tai alergikai – šiuo nuostabiu metų laiku aplinka jiems gali tapti didžiausiu priešu. Jų kasmet daugėja. Medikų duomenimis, per pastaruosius 50 metų alergija sergančiųjų skaičius augo geometrine progresija: 2015 m. ta audringa organizmo reakcija vargins kas antrą pasaulio gyventoją! Liga, kuri prieš 100 metų atrodė keistenybė, tampa vis agresyvesnė ir puola neperspėjusi – gauti astmą ar alerginį rinitą šiandien gali ir pensininkas, nors nei mandarinai, nei svaigus lelijų kvapas iki tol jam nesukeldavo jokių blogų pasekmių. Specialistai įsitikinę: alergija – tai žmogaus mokestis už pažangą. Neatsitiktinai ji vargina daugiausia didmiesčių gyventojus. Blogi genai? Paradoksas: kūrėme sau idealias sąlygas gyventi, bet sukėlėme šiuo metu nepagydomų ligų. Specialistų tikinimu, tai tik pradžia. Anglas Džonas Bostokas, XIX a. aprašęs šienligės (polinozės) atvejus, ieškojo ligonių su panašiais požymiais daugelyje klinikų, bet rasdavo vos vieną kitą. Dabar tokie ligoniai plūste plūsta į poliklinikas. 2000 m. manyta, kad pasiektas aukščiausias šienligės taškas ir situacija stabilizavosi. Tačiau dabar aišku, kad tokia nuomonė buvo klaidinga... Atsakymo į klausimą, kodėl pasaulį apėmė ši pandemija, mokslininkai ieško genetikoje. Mokslas įrodė, kad polinkis į alergiją paveldimas: jeigu vienam iš tėvų beržų žiedai sukeldavo čiaudulį, tikėtina (tikimybė pasitvirtina 50 proc.), kad vaiko organizmas irgi „streikuos“. Kai alergiški abu tėvai, ligos tikimybė siekia 75 proc. Beje, vaikui liga gali reikštis kitaip negu tėvams: jiems išberdavo rankas suvalgius apelsiną, o jam alerginė reakcija gali prasidėti paglosčius katę... Mokslininkai atrado genus, atsakingus už alergiją. Filadelfijos vaikų ligoninės specialistai nustatė, kad, pavyzdžiui, su vaikų alergija susijęs vadinamasis TSLP genas. Pasak šio tyrimo vadovo profesoriaus Hakono Hakonarsono, neabejotina, kad alergijos atveju genai vaidina pagrindinį vaidmenį. Ne vienas genas, o keli... Tačiau kyla klausimas: kodėl prieš 100-200 metų šie genai buvo daug ramesni? Spėjama, kad dėl aplinkos ir aplinkos taršos (radioaktyviosios, cheminės ir kt.) genai galbūt mutavo, ir dabartiniai žmonės kenčia dėl alerginių reakcijų daug dažniau negu jų protėviai. Gal tai tiesa, bet yra ir kita versija. Daktaro Hakonarsono nuomone, mažai tikėtina, kad genai būtų mutavę, nes genų mutacija yra lėtas procesas. Jo įsitikinimu, alerginių ligų padaugėjo dėl to, kad gyvenamoji aplinka per pastaruosius 100 metų labai pakito ir šiandien mažai panaši į tą, kurioje tūkstantmečius gyveno mūsų protėviai... Alergija mieste Kitaip negu tolimi protėviai, dabartiniai žmonės gyvena milžiniškose dėžėse, minta produktais, kurie negenda pusmetį, net metų metus, nes į juos pridėta įvairių konservuojančiųjų medžiagų, sukuria sterilią aplinką, kur nepatenka jokia bacila. Specialistų teigimu, alergija labiausiai paplitusi tose šalyse, kur įsigalėjęs vadinamasis vakarietiškas gyvenimo būdas, o dauguma gyventojų gyvena miestuose. Būtent miesto aplinkoje randasi tų elementų, kurie žmogaus organizme sužadina alergiją. Norint suprasti, kaip aplinkos komponentai daro neigiamą poveikį žmogui, pirmiausia reikėtų prisiminti, kad alergija – tai ypač jautri organizmo (imuninės sistemos) reakcija į tam tikras išorės medžiagas. Po pirmo sąlyčio su alergenu – žiedadulkėmis, naminio gyvūno kailiuku, citrusinio vaisiaus sultimis – organizme susidaro antikūnų, vadinamųjų imunoglobulinų, padidėja organizmo jautrumas šiems dirgikliams. Vėliau dėl sudėtingų biocheminių procesų, kuriems duoda pradžią alergenas, organizme susidaro naujos biologiškai aktyvios medžiagos – alerginiai mediatoriai. Į juos ir reaguoja organai, ląstelės ir organizmo audiniai. Alergenai patenka į organizmą oru, per maistą ir per odą. Miestai su kaupu tiekia ne tik pirminio alergeno, bet ir nuolat „vaišina“ naujais dirgikliais. Oras, kuriuo kvėpuoja didmiesčių gyventojai, – tikras įvairių (cheminių) medžiagų mišinys. Taip pat jame yra biologinių dalelyčių – teigiama, kad viena jų rūšis – žydinčių augalų žiedadulkės, sukelia šienligės paūmėjimą. Žiedadulkinė alergija vargina apie 20-30 proc. gyventojų; pastaraisiais metais ji vis labiau plinta. Nustatyta, kad tose teritorijose, kur sukaupta daug pramonės objektų, žiedadulkių poveikis tapo agresyvesnis ir ilgesnis. Patekdamos į žmogaus organizmą iš oro kartu su dyzelinio kuro degimo produktais, žiedadulkės gali skatinti alergenų susidarymą. Taigi akivaizdu, kad didelių miestų oro taršą būtina kontroliuoti ne tik pagal cheminius parametrus, bet ir pagal žiedadulkių kiekį. Tačiau medicininės polinologinės tarnybos šiandien nėra. Šiandien potencialių alergenų sąraše rasime įprastinių produktų, kaip antai karvės pienas, kiaušiniai, žuvis. Mat į juos dažnai dedama įvairių maistinių priedų – emulgatorių, konservantų, dažiklių. Tai daroma apytiksliai jau tris dešimtmečius. Žmogaus organizmui tai neilgas laiko tarpas, ir jis nespėjo prie jų priprasti. Kai kurie iš jų priskiriami prie vadinamųjų haptenų – medžiagų, kurios nėra alergenai, bet, veikdamos kartu su baltymais, organizme sukelia pavojingą reakciją. Pastaruoju metu ekspertams daug dvejonių kelia genetiškai modifikuoti produktai (GMP). Kalbėti apie GMP keliamą pavojų bus galima sukaupus pakankamai klinikinių duomenų. Tačiau labai tikėtina, kad šie produktai sukelia alergiją. Kaimo gyventojai turi galimybę vartoti natūralius, švarius produktus, o miestiečiai – ne. Šiandien didžiuojamasi, kad dėl civilizacijos pasiekimų per pusryčius galima valgyti šviežią mangą ar norvegišką lašišą. Tačiau mokslininkai atskleidžia kitą globalizacijos pusę: neįprastas maistas, kuris „neįrašytas“ vietinių gyventojų genetinėje atmintyje, taip pat gali sužadinti alergines organizmo reakcijas. Pavyzdžiui, mūsų krašte anksčiau nebuvo žemės riešutų, ir jų niekas nevalgė. Tuo tarpu JAV žemės riešutų vartojama labai daug, ir jų sukeltos alerginės reakcijos yra tokios dažnos, jog skrendant kai kuriais lėktuvų reisais draudžiama juos valgyti, kad nenukentėtų alergikai, kurių galbūt yra salone. Mūsų šalyje ėmus vartoti žemės riešutus, kilo reakcijos į šį produktą banga. Taigi – alergenas senas, bet mūsų krašte jis naujas... Spėjama, kad higieninė alergija – taip pat civilizacijos pasekmė. Jos esmė – kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, kuo rečiau žaidžia su kitais vaikais ir kuo labiau apsaugotas nuo išorinių veiksnių, tuo didesnė tikimybė, kad jis ateityje sirgs alergija. Štai kodėl miestuose daug alergikų. Žinoma, tai nereiškia, jog mažą vaiką būtina nešti į infekcinę ligoninę, kad užaugęs nesirgtų alergija, bet tikrai negalima fanatiškai saugoti nuo ligų, neleisti bendrauti su bendraamžiais. Kas padėtų apsisaugoti Galbūt iškeitus megapolį į ramų gyvenimą kaime, atsisakius konservų, vartojant natūralius maisto produktus, atsivėrus gamtai, naują žmonių kartą mažiau kankins alergija, o pavasaris ir vasara teiks tik džiaugsmą. Bet ar daug atsiras tokių, kurie ryšis atsisakyti įprastų gyvenimo sąlygų? Gydytojai ramina: šiuolaikinė medicina padeda iškęsti net sunkiausias alergijos formas, jos varginami žmonės net žydint augalams gali gyventi kaip sveiki. Kol kas neįmanoma visiškai atsikratyti alergijos ir padaryti taip, kad ji mūsų nepasiektų. Tačiau galima sumažinti alergijos riziką. Tėvams, sirgusiems alergija, gydytojai pataria mediciniškai stebėti vaikus nuo maitinimo krūtimi laikotarpio, kad ligos pavojus būtų kuo mažesnis, bei stengtis, kad aplinkoje nebūtų alergiją sukeliančių veiksnių. Jaunoms motinoms patariama maitinti kūdikį krūtimi nors iki 6 mėnesių. Anksčiau karvės pienui alergiški mažyliai būdavo maitinami sojų pienu, bet dabar ir nuo sojų kyla alerginė reakcija. Be to, prie motinos ir vaiko negalima rūkyti. Įrodyta, kad nikotinas sutrikdo imunoglobulino E gamybą – sutrikusi jo gamyba būdinga alergiškiems žmonėms... Beje, visos šios priemonės tik mažina riziką, bet nepašalina pirminės reakcijos galimybės. Alergija gali ištikti bet kuriuo amžiaus tarpsniu. Kaip pažinti priešą Alergija – klastinga, daugiaveidė liga. Dažniausiai ji reiškiasi astma, alerginiu rinitu ir dermatitu. Dar yra konjunktyvitas, galvos skausmas, širdies ir kraujagyslių reakcija, rimti skrandžio sutrikimai. Pastaruoju metu ėmė plisti vadinamoji polivalentinė alergija: žmogus alergiškas ne vienai, bet kelioms medžiagoms. Net gydytojui alergologui ne visada pavyksta nustatyti, kad pacientas serga alergija. Juoba sunku tai padaryti pačiam žmogui. Specialistai pataria atlikti alergologinį tyrimą. Alergikams patariama rašyti vadinamąjį maisto dienoraštį. Jame pažymima diena, valgymo laikas, maisto sudėtis, paruošimo būdas, taip pat savijautos pakitimai – odos perštėjimas, bėrimas, dusulys ir kt. Tokiu būdu per dvi tris savaites galima nustatyti, kokio maisto reikėtų vengti ar net apskritai atsisakyti. Be abejo, geriausia visai neturėti sąlyčio su alergenu. Nors šiuolaikinė medicina padeda maksimaliai kontroliuoti alergijos eigą, gydytojai pripažįsta, kad šiuo metu ši liga nepagydoma.

Visos, šios interneto svetainės, Naujienos ČIA

O mūsų interneto svetainės turinys ČIA