2010-06-27, 10:30 val.
Vakar (2010-06-26) Lietuva ir pasaulis išgirdo blogą naujieną - mirė Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas.
Manau, kad pasaulinėje istorijoje a.a. JE Algirdas Brazauskas jau yra įrašytas į tą plejadą garsių, savo Tautai nusipelnusių veikėjų sąrašą, kurie virsmų metu, savo gyvenimą pasuko kartu su Tauta ir būtent buvo tie, kurie savo asmeninėmis savybėmis nulėmė jos likimą gerąja prasme.
O ir Tauta būtent jį pasirinko. Kiekvienas žinome, kad a.a. JE Algirdui Brazauskui, demokratiniuose rinkimuose, lig pat mirties, niekas negalėjo sudaryti konkurencijos. Absoliuti dauguma žmonių juo pasitikėjo. Panašiai kaip Kazahstano Prezidentu Nursultanu Nazarbajevu (negretinant skirtingų tradicijų tautose, skirtingų Konstitucijų, svaime aišku) ir ne tik. Nepaisant to, kad, kaip nieką kitą, persekiojo klastingi smūgiai, kaip sakoma, žemiau juosmens... netgi raginimai pasikėsinti į gyvybę...
Kur viso to fenomenas. Manau, kad nepakanka norėti gero savo Tautai. Dar reikia ir sugebėti. O tam reikia ne tik didelės patirties. Dar reikia mylėti visus žmones ir jiems tarnauti, sugebėti juos neskirstyti į geruosius ir bloguosius...
... ir būti neapsakomai dideliu realistu. Štai pagrindas, - kodėl a.a. JE Algirdo Brazausko figūra užgožė visa tą tuščiaskambį aplinkui politinį triukšmą, besitęsiantį visus 20 metų.
Štai mūsų „Tatulos“ kryptis galima sakyti revoliucinė (sąmoningai čia ir čia toliau, pakeičiu iš jau pabodusio termino - ūkio pertvarka). Prieš pora dienų, čia mūsų „Naujienose“ rašiau, kad mes tarsi tik dabar praregėję pamatome, kad tai, kas reikalinga Tautai, dažniausiai nėra jai priimtina ne tik dėl jos, kai kalbame totalia prasme, tam tikro „tamsumo“, bet ir visos eilės globalių aplinkybių, kurios veikia ir paveikia, ir mūsų krašto aplinką. Gi geras krašto vedlys visa tai paprastai savo laiku privalo gerai suvokti, nes jis negali, neturi teisės nešioti rožinių akinių, jis turi gerai žinoti paprastų žmonių širdis, jų pasirengimo permainoms lygmenį ir t.t. ir pan.... ir niekada per daug nesižavės tuom, kas Tautai yra dar per ankstyva. Štai kodėl iki šiol mūsų mūsų krašto vedliai, faktiškai visa jėga neparėmė „Tatulos“ krypties... nes, skirtingai nei mes patys, nešdami didžią atsakomybės naštą prieš kiekvieną krašto žmogų, neturi nei menkiausios teisės rizikuoti jais. Krašto vedliai būtent tuo bruožu ir yra iškilūs - nepasiduoti jokiomis pagundomis, tik „žingsnis po žingsnio“ vesti šalį...
Kaip pastebime, kai krašto vedliai jaunose demokratijose elgiasi kitaip, valstybė nyksta, degraduoja ar net kraujuoja karų griuvėsiuose...
Gal būt, nesu tikslus sakydamas, kad neparėmė. Jie žinojo Tatulos programą, visuomet aplankydavo jos renginius (foto ), tačiau...
Vienintelis LR Prezidentas JE Rolandas Paksas, „Tatulos“ kryptį įžvelgė kaip pagrindinę strateginę Lietuvai, mažam kraštui. Deja, jis taip pat, kaip ir mes, matomai buvo tas „revoliucionierius“. Kaip ir mes, matomai buvo su rožiniais akiniais. Viena, matyt, kai tai judėjimas . Kas kita, kai tai visos valstybės vedlys. Jei jis ledžiasi sau rizikuoti, - jo galimybė išlikti tampa nulinė, dėl totalinio visos sitemos pasipriešinimo.
Šį pavyzdį paminėjau vien dėl to, kad mes suprantame, kodėl negalime reikalauti iš valstybės vedlio to revoliucingumo, koks jis rodytūsi yra ne tik naudingas, bet ir reikalingas. Taip, tai žavu. Tam žavesiui, matyt, ir atsispirti yra sunku...
Tad tik labai subrendusios asmenybės gali atlaikyti galybę pagundų, galybę būtinų revoliucinių idėjų, nes matomai gerai suvokia kokios galios laukia sistemos pasipriešinimas tokiais atvejais. Ir kas tuomet iš to išeina. Ne be reikalo sakoma, kad „gerais norais grindžiamas pragaras“ ar kaip ten...
Juk, virsmų metu, žmonės tarsi užsideda rožinius akinius ir skrieja paprastai kaip tos plaštakės į ugnį, - susinaikinimą. O kai toks papuola ir jų lyderis - nelaimė Tautai būna garantuota. Deja, tai ne kiekvienas dar ir šiandien „įkerta“. Tai galima pastebėti pavarčius didžiųjų interneto portalų komentarus, po straipsniai dėl šios netekties.
Štai kodėl sunku kartais suvokti ir pripažinti brandžias asmenybes laiku, kokia ir išlieka mums ne vienam a.a. JE Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas.
Nuoširdi užuojauta velionio šeimai, giminėms, visiems gedintiems.
Almonas Gutkauskas
