Pastebėjimas, tiesiog ekspromtu...
Ekologiškų maisto produktų parduotuvė Tiuringijoje (Vokietija), pačiame nedideliame ekologiniame sodininkystės ūkyje. Tiesioginės rinkodaros būdu, Tiuringijoje yra sugebama parduoti iki 15 proc. savo užaugintų ekologiškų gėrybių (tarp kitko, tas pats ir su ne ekologiškomis). Daugiau parduoti tiesioginės rinkodaros būdu Tiuringijoje nėra įmanoma, - nors to ūkininkai ir siekia, nes tokiu būdu ūkininkas uždirba penkis kart daugiau, nei ekologiškas gėrybes atiduodamas savo ekologiniam kooperatyvui (turint omenyje ir tai, kad Vokietijoje yra labai tankus gyvenviečių tinklas, kurių gyventojai praktiškai visą maistą perka parduotuvėse, kaip ir miesto gyventojai). Tarp kitko, prekiauja jauno ūkininko tėvukas. Tačiau čia nuotraukoje, tas pagyvenęs vyras - pirkėjas. Prie kiekvienos dėžės yra peiliukas, tad pirkėjas išsirenka jam patinkanti vaisių (obuolį ar kriaušę) ir kraunasi - kaina viena, t.y. 1.0 euras už kilogramą (kai ūkininkas parduoda vaisius savo ekologiniam kooperatyvui gauna tik 0.2 euro už kilogramą). Tiesa, kaulavaisius, tiesioginės rinkodaros būdu, šiame ūkyje sugebama parduoti vos ne visus.
FOTO: autoriaus
Sistemingai pasinaudoju „google“ paslaugomis, siekdamas pasitikrinti apie mūsų Tatulos programą plačiame kontekste (tiksliau kur, dėl ko ir panašiai, yra minima mūsų veikla).
Ir taip vakar vakare, tai eilinį kartą darant toje minėtoje „googlėje“, buvau nukreiptas į garsųjį supermamų klubą ( supermama.lt ). Ten buvo pakalbėta ir apie Tatulos programą. Tiksliau pasiremta jos autoritetu... Kas mane, žinoma, sujaudino, dėl ko ateityje sau pažadėjau nesižarstyti epitetais, kuomet prisistato Lietuvai nauji, dar visiškai nežinomi „žaidėjai“ mūsų ekologų padangėje. Buvo kalbama apie naują interneto parduotuvę. Faktiškai, kuriai būtent šiandien egzistuoti, pabrėžčiau, pagal sumanymą, pagal labai gerą sumanymą, nebuvo jokių šansų (jei nekalbėti apie greitai negendančių ekologiškų maisto produktų pardavimą... ar kai ekologiški maisto produktai sudarytų mizerną apyvartos dalį). Tai buvo akivaizdu nuo pat pradžių. Bet apie tai, gal kada nors vėliau...
Ir anksčiau minėta „google“ yra atvedusi mane į šį mamų galingą forumą.
Galiu pastebėti, kad ekologiškų maisto produktų klausimais mamų kompetencija akivaizdžiai progresuoja.
Jau yra atskiriama kas tai yra ekologiški maisto produktai. Jų jau retsykiais ir anksčiau joms reikėdavo, bet ekologiškais jos kartais laikė ir tuos produktus, kurie užauginti, pagaminti pas kaimo močiutę, - gal kai kurias mamas veikia prisiminimas iš vaikystės, tas kaimas pas močiutę. Nes, kaip žinia, dabar tokios gamybos kaime, kokia ji buvo prieš 20 ir daugiau metų, netgi prieš 10, - praktiškai jau nėra, jei nekalbėti apie išimtis. O jei turima omenyje apie tokių, gerų, produktų pardavimus, tai jau būtų kalba apie visišką utopiją. Na gal truputį ir sutirštinau...
Bet kur esmė. Graudu, tai, kad mamos vis dar mano, kad šiandien, manau tas pats bus dar ir rytoj, - yra realu gauti nusipirkti šviežius ekologiškus maisto produktus parduotuvėse (jokiu būdu tai ne apie Tatulos programos ekologiškų gėrubių muges ar Tatulos programos ekologinius turgelisu... ir tai ne reklama, nes mes ne pardavimais užsiimame, bet valgytojo, ir ne tik, ugdymu). Na, čia taip pat nesakau taip, apie ne maisto ekologiškus produktus, - su jais problemų jokių (gal tik tai, kad mamos dažnai net nežino, kad skirtingai nei maisto ekologiški produktai, ne maisto - yra dalinai chemizuoti. Na, pasakyčiau, gal būtų kažkas panašaus, kaip kažkada tie mūsų sukurti tausojamo žemės ūkio produktai, kuriuos vėliau įkeitėme į IKP). Na ir ne apie tuos ekologiškus maisto produktus, dėl kurių šiandien taip pat problemų nebūtų, - o tai, duona, kruopos, aliejus, medus ir pan. T.y. greitai negendančiais ekologiškais maisto produktais prekyba yra įmanoma, ji vyksta. Ypač, kai ta prekyba apjungta su ne maisto ekologiškais produktais. O dar, kai parduotuvėje yra visa taip vadinama lydima produkcija, - ne ekologiški produktai... tai taip šiandien parduotuvytės ir sukasi. Ypač kai galima (tiksliau kai įstatymu nėra išdrausta, skirtingai nei pavyzdžiui kokioje Prancūzijoje) šiandien Lietuvoje savotiška produktų savireklama, kuria yra savotiškai leidžiama klaidinti vartotoją. Ir kaip matau, didžioji vartotojų dalis Lietuvoje, - kol kas tokie dar yra, kad „leidžiasi“ būti suklaidinamos aukos.
Tačiau matau ir toms mamos labiausiai reikia, būtent to, ko tose parduotuvytėse dėl kelių priežasčių yra ir bus sunkiau gauti, ypač apskritus metus. T.y. šviežių Lietuvoje užaugintų ekologiškų daržovių, vaisių, ekologiškos paukštienos, ekologiškų kiaušinių. Ir visiškai ne dėl to, kad parduotuvytės to nesuprastų, dėl to nesistengtų.
Kai kartą viena kaunietė tiesiog pasikonsultavo apie norą atidaryti ekologiškų maisto produktų krautuvytę, tuokart nežinau kas man užplaukė, bet nei kiek nenorėdamas nuvilti pašnekovės tiesiog nevyniojau į vatą. Taip ir pasakiau, kad jei turite turtingą vyrą, ar tėvus, kurie galėtų išlaikyti tokią krautuvėlę, jei pati esate viso šito reikalo žinovė ir fanatikė, ir gali skirti savo gyvenimą būtent šitokiam gyvenimo būdui, - labai patarčiau... Dabar galiu pasakyti, kad žinau parduotuvėlę, Vilniuje, kurios jauna savininkė iriasi savo tik noro, proto galiomis, ir, kaip sakoma, tepadeda jai Dievas - šventą darbą daro...
Didelis gaunasi klaustukas, o iš kur gauti parduotuvytei tų paklausių ekologiškų maisto produktų (tik iš daržo atvežtų žalumynų, daržovių ir pan.).
Ūkininkai tuo jau neužsiima, ir matyt nelabai jau ir užsiims, netgi jei atsirastų tokie valgytojai, kurie sutiktų ūkininkui sumokėti už darbą.
Kol kas bent aš tokių nelabai žinau, - kol kas mūsų aplinkos valgytojai naudojasi tuom, kad dar kol kas laikosi, pavadinčiau gražiai, keletas pamišėlių Lietuvoje, kurie patys augina, ir patys pusdykiai sakyčiau išdalina tuos ekologiškus maisto produktus valgytojui. Kad parduoda, - nesiverčia liežuvis taip pasakyti. Nebent , - parduoda savo gyvenimą, nes tai tiesiog jų gyvenimo būdas.
Almonas Gutkauskas
***
|
ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
Viešųjų ryšių skyrius
tel. 239 12 74,
http://www.zum.lt/ el. paštas ingac@zum.lt |
32 kalendorinė savaitė 2010 07 30
Žemės ūkio ministerija
4 d. 11.00–16.00 val. veiks Tatulos programos mobilus ekologinis mini turgelis prie Žemės ūkio ministerijos, (A. Gutkauskas, tel., (8 5) 262 1548).
Žemės ūkio ministerija
6 d. 10 val. Tatulos programos kavinėje (Vytauto g. 31, Biržai) rengiama antroji Tatulos programos sveikatinimo diena Biržuose (iš devynių dienų ciklo „Branginkime sveikatą ir švarią aplinką vartodami ekologiškus produktus“), (V. Gražinienė, tel., 8 676 42906).
6 d. 11–18 val. veiks Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugė PC „Panorama“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius), (A. Gutkauskas, tel. (8 5) 262 1548).
Žemės ūkio ministerija
7 d. 11–17 val. veiks Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugė PC „Panorama“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius), (A. Gutkauskas, tel. (8 5) 262 1548).
***
2010-07-28
Buvęs Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento vyriaus. specialistas Šarūnas Laužadis, daugelio knygų autorius, - baigia spaudai leisti knygą „SVEIKA MITYBA IR EKOLOGIŠKAS MAISTAS“ (daug ką manau pasako jau profesonalus knygos pavadinimas. Kaip žinome, daugelis manau klaidingai, išskiria ir sąvoką kaip „sveikas maistas“. Gi vien to, kad yra geros kokybės maistas, kurio visoje gamybos kilmėje nebuvo naudota nuodingų medžiagų (dirbtinių sintetinių pesticidų, dirbtinių mineralinių trąšų, kenksmingų priedų), kai jo gamybos kilmėje buvo pasinaudota tik išskirtine švaria, nekenksminga aplinka ir t.t. ir pan. - juk nepakanka pavadinti sveiku maistu. Pavyzdžiui, vaikui pienas gerai, o suaugusiam jau ne visiems. Ir pan. Tad manau, kad žymiai tikslesnis terminas yra manau „sveika mityba“, - manau jau ir tuom, kad mažiau išlieka diskusijai klausimų ).
Foto: Iš valstietis.lt
Dalies gerb. Šarūno parašytų ir išleistų knygų sąrašą galite pamatyti ČIA
Naujos knygos turinys:
Turinys
Vietoje pratarmės
1. Sveika mityba ir ekologiški maisto produktai
2. Ekologinės gamybos plėtros tendencijos pasaulyje
3. Ekologinė gamyba Europos šalyse
3.1. Šiaurės Europa
3.2. Vakarų Europa
3.3. Alpių šalys
3.4. Centrinė Europa
3.5. Viduržemio jūros šalys
4. Ekologiškų produktų gamyba ir realizavimas
4.1. Eksportuojančios šalys
4.2. Vidaus rinką plėtojančios šalys
5. Kur gimsta lietuviški ekologiški produktai
5.1. Šiaurinė Lietuva
5.2. Kalvotoji Žemaitija
5.3. Aukštaičių kraštas
5.4. Didžiausių ąžuolynų žemėje…
5.5. Kur banguoja Nemunėlis...
6. Norintiesiems ekologiškai ūkininkauti
6.1. Bendrieji principai
6.2. Ekologinė augalininkystė
6.3. Ekologinė gyvulininkystė
7. Kitos ekologinės gamybos kryptys
7.1. Natūraliosios produkcijos rinkimas
7.2. Ekologinė bitininkystė
7.3. Tvenkinių žuvininkystė
8. Perdirbimas ir realizavimas
8.1. Reikalavimai perdirbant ir realizuojant
8.2. Alternatyvūs produkcijos realizavimo būdai
9. Ekologinės gamybos Lietuvoje perspektyvos
9.1. Esama padėtis
9.2. Plėtros perspektyvos
*
Tie žmonės, kurie norėtų prisidėti prie vertingos knygos išleidimo, - manau gali paskambinti gerb. autoriui (p. Šarūno mob. tel.: 8 61819217).
***
Daugiau apie LR Prezidentės JE Dalios Grybauskaitės vakar dienos (2010-07-27) vizitą ČIA
*
Apie sūrininkų namus daugiau, kuriuos, gal būt, vakar (2010-07-27) aplankė LR Prezidentė JE Dalia Grybauskaitė ČIA
***
2010-07-27
Tad eilinį kartą sakau, ramindamas save ir Jus, - tik nevykime Dievo į medį... arba, kaip reaguojame į pastarojo meto kalbas šalyje, apie ekologinius bei ūkininkų turgelius...
Fotografijoje (autoriaus): Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugė Tymo kvartale, 2008 m. rugsėjo 22 d. (po kelių metų derybų, - visgi nusileidome Vilniaus m. savivaldybės vadovybės prašymui, ir mūsų didžiąją Tatulos programos ekologiškų gėrybių rudens mugę, kuri iki tol vykdavo Vingio parke bei aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos, perkėlėme į Tymo kvartalą - tik šitai nereikia painioti su ketvirtadieniais dabar ten vykstančiais ūkininkų turgeliais)
Jau septyniolikti metai Vilniuje vyksta Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės, ekologiniai turgeliai. Juos nuo pat pradžių, kuomet kasmet startuodavo su nauju derliumi (Žalgirio stadione – pirmą kartą, 1995 m. Vėliau, nuo 1996 metų – Vigio parke, ar aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos) rodydavo LRT „Panorama“, ir visų kitų pagrindinių televizijų žinių laidos. Reportažus rengė LR laida „Gimtoji žemė“, rašė pagrindiniai žemdirbiški laikraščiai.
Bet tai žmonėms neįsiminė, praktiškai visiškai. Taip bent aš manau.
Nes kai prieš pusantrų metų, buvo pradėti rengti taip vadinami chemizuoti ūkininkų turgeliai (jie nėra registruojami, kaip Tatulos, kur galima parduoti išskirtinai tik ekologiškus maisto produktus), - visa žiniasklaida suūžė kaip naujieną išgirdusi. O dar juos pavadindama ir ekologiniais.
Nors mūsų veikla šioje srityje apima jau 16 metų patirtį (kitose, Lietuvos ūkio pertvarkos į ekologinę srityse, jau turime ir 22 metų patirtį), - galiu tik eilinį kartą pasikartoti, kad mums visus tuos metus, visgi, tuose mūsų renginiuose net ne prekyba rūpėjo... - bet, kaip daugelis jau ir žino, ekologiškų maisto produktų vartotojo ugdymas... kad jis pirkdamas būtent ekologiškus maisto produktus suprastų, kad balsuoja už Lietuvos išlikimą... o pirkdamas chemizuotus, - kad kaip ir balsuoja už mūsų krašto sunaikinimą. Apie tai jau ne kartą čia rašėme, nėra ko kartotis. Tik manau, kad tikslinga yra dar akcentuoti, kad Tatulos renginiai – tai kartu spaudimo priemonė ne tik visuomenei, bet valstybės įstaigoms, mokslo, mokymo įstaigoms. Taip pat manau, kad tai mūsų svetainės lankytojų taip pat gerai žino.
Kadangi toje srityje dirbame, kaip minėjau jau septyniolikti metai, - tai gerai supratome koks išbandymas, kokia bomba yra pakišta mūsų pertvarkai. Perskaičius visus čia publikuotus mūsų pasvarstymus (kurių čia manau yra virš šimto, tad nei iš tolo manau tai atlikti nėra realu...), - norint galima tuos grūdelius susirankioti.
O ką gali, pavyzdžiui, suprasti nauji šalies vadovai, pusantrų metų skaitydami įvairių jiems pateikiamų rašinių suvestines šia tema. Beveik aišku.
O gi nieko gero.
Gaila, žinoma.
Tačiau gerai žinome, - viskam geriausias vaistas yra laikas. Juo labiau, kad žinant tą šalies kontekstą, gerai suvokiame, kad dirbame jau ne šiai, bet kitoms kartoms, - ši karta, manau savotiškai kaip ir nurašyta, išeina (ypač jaunimas augęs pastaruosius 20 metų, kur apart visokios dezinformacijos nieko gero per tas žiniasklaidas nėra ir girdėjęs).
Taigi. Lietuvos skaitytojui, klausytojui manau susiklostė, sakytumei, kaip ir tokia įvykių seka:
· štai prieš pusantrų metų, kai sutartinai „užgrojo“ ta mūsų visa žiniasklaida, - atseit, prasidėjo iki šiol neregėti, negirdėti Lietuvoje ūkininkų turgeliai
· beveik nuo pat pradžių išgirstame, kad jie, atseit, ekologiniai
· o va ne per seniausiai jau išgirstame, kad ekologiniai (tie tikrieji ekologiniai Tatulos) jokie čia ekologiniai, o tikri ekologiniai va tie... kurie prieš pusantrų metų startavo...
Na ne visai taip tai, bet visgi nelabai gražiai čia viskas gaunasi. Net sakyčiau, ir paskutiniu atveju, kai sakyčiau labai neblogai keliais sakiniais „Atgimimui“ situaciją nupaišė gerb. ir garsi žurnalistė Indrė Makaraitytė (žinant, kad iš netrumpų pabendravimų reikėjo greitai „sukalti“ vos kelis sakinius, bet nupaišant situaciją tais keliais sakiniais, ir tiksliai, ir kad aprėptum vos ne visa tai apie ką buvo kalbėta, užsiduotąja tema, - tikrai žurnalistinio didelio talento reikalas), - visgi, straipsnio santrauka per Lietuvos televizijas ir radijas nuskambėjo sakyčiau visiškai neskaniai... tai yra, kaip ir pagal čia aukščiau išvardintą sakyčiau trečią įvykių seką. Na ne visai taip, bet sutikime, arti to. Matyt šiame Lietuvos išsivystymo etape, būtent taip daugelis yra įsitikinę, tiksliau save taip įtikinę, t.y. savimi taip įtikėję. O kad čia nesusivletų mano mintys, apie patį ponios Indrės straipsnį, pasakysiu tiesiai, - jis teisingas, geras, pilietiškas... ir savalaikis, kai kalbame apie tą šiandieninę sumaištį Lietuvos žiniasklaidoje, kai yra kalbama apie ekologiškus maisto produktus, maisto produktų kontekste.
Bet... Žinant, kad žiniasklaida nušviečia gal net nepilną vieną tūkstantąją įvykių šalyje, - tad gal geriau, kad jau netiksliai (kalbant apie tai, kaip buvo pristatytas minėtas ponios Indrės straipsnis), nei visai ne. Ane...
Bet kaip sakydavo mano vienas bičiulis, vos susitikus, vos ne vietoje „labas“ - „eina geryn“. Pridėsiu, šia proga, - visgi...
O jei pasakius visišką tiesą (nors, kaip sakoma, visiškos nebūna), - eina gerai. Tik mūsų apetitai – gal yra besočiai... Jei jau būtų taip, kad būtų mūsų norai išsipildę, - reiškia gal tuomet net stebuklai būtų išsipildę „ant Lietuvos“.
Tad eilinį kartą sakau, ramindamas save ir Jus, - tik nevykime Dievo į medį...
Almonas Gutkauskas
P.S. Jei jau prakalbome apie naująjį laikraščio „Atgimimas“ numerį, - visgi, siūlyčiau būtinai jį susirasti ir dėl nuotaikingo Rasos Gečaitės (taip, tai ta pati ponia Rasa, kuri prieš pora metų mūsų ūkininkų delegaciją lydėjo į Italijos ekologinės gamybos ūkius ir ne tik, - o apie šią kelionę čia mūsų svetainės pasvarstymuose taip pat yra tų pasvarstymų berods net keturios dalys, į vieną niekaip netilpo įspūdžiai...) straipsnio „Griunvaldo atminties farsas“. Apie tai, kaip ji planavo, vyko ir nuvyko į tą 600 metų jubiliejų Griunvalde... paskaitysite patys. O manau „gražiausiai“ (o tai jau juokas pro ašras, taip sakant) pavyko parašyti, kaip nepateko į tą šventę žmogus, specialiai į ją atvykęs iš Honkongo... Tad perskaitome kartu ir paryškintus ponios Rasos šūktelėjimus su klaustukais, po kiekvienu iš jų: „Kas tai. Žiauri parodija. Grotesko žaismė. Atsitrenkti iš Honkongo specialiai dėl Griunvaldo mūšio jubiliejaus ir užstrigti 22 km nuo išsvajoto tikslo jo nepasiekus.“
Na, bet viena nauda iš to „jubiliejaus“ buvo, visgi. Ponia Rasa taip įtūžo (o žinome kaip Rasa moka...), kad suskėlė gražų pasakojimą apie savo piligriminę kelionę į Griunvaldą... kai jai, jau vienas po kito, pradėjo nerimo ženklas piltis, vos išvykus maršrutiniu autobusu iš Vilniaus (kitokių būdų, kaip teigia ponia Rasa, patekti iš Vilniaus į Griunvaldą tiesiog neegzistavo...), o blogą sakantys ženklai apie šventę išryškėjo ypač po to, kai sužinojo jog greta Griunvaldo gyvenantis lenkas nieko nežinojo apie tą rengiamą grandiozinį jubiliejų tame Griunvalde... Malonaus pasiskaitymo.
***
Informacija 2009 07 27
Valstybinei augalininkystės tarnybai vadovauja Evaldas Zigmas Čijauskas
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovu nuo 2010 m. liepos 1 d. paskirtas konkursą laimėjęs Evaldas Zigmas Čijauskas.
E. Z. Čijauskas nuo šių metų balandžio 7 d. laikinai ėjo Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM viršininko pareigas, o nuo liepos 1 d. tapo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriumi.
E. Z.Čijauskas yra baigęs Vilniaus universitetą, kur įgijo teisininko profesiją. Jis laisvai kalba ir rašo anglų bei rusų kalbomis. Vadybos ir valdymo klausimais stažavosi Krokuvos universitete Lenkijoje ir Švedijoje.
Darbinė patirtis:
2004 m. – 2010 m. balandžio 2 d. – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas.
2001 m. – 2003 m. – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM direktorius.
1997 m. – 2000 m. ŽŪM Teisės departamento direktorius.
E. Z. Čijauskas vedęs, su žmona Nijole užaugino dvi dukras, Austėją (33 m.) ir Medeiną (24 m.).
Žemės ūkio ministerijos informacija
|
Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti. |
|
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti. |
*
Foto: Mano ūkis
Sveikiname gerb. Evaldą Čijauską, ėmusis svarbaus Lietuvai darbo
***
Visos, šios interneto svetainės, Naujienos ČIA
Pasvarstymai ČIA
O mūsų interneto svetainės turinys ČIA
