***

"Šalin trombus!" Autorius *		2010-08-04, Nr. 31(957)
Visi bijo aviakatastrofų, bet mažai kas žino, kad po sėkmingo nusileidimo, atsiskyrus trombui (susidariusiam venose skrydžio metu), galima nugriūti tiesiog ant lėktuvo trapo. Gydytojai teigia, kad trombai susiformuoja pas vieną kiekvieno reiso keleivį. Laimei, ne visi atvejai baigiasi tragedija. Statistika rodo, kad trombozė ištinka 70 proc. žmonių. Kodėl atsiranda trombos? Ar galima išsiaiškinti pavojų anksčiau? Kaip nuo jo apsisaugoti? Mitas, kad trombozė – tai nuosprendis. Laiku aptikus ir taisyklingai gydant net stambiausius trombus galima sunaikinti. Kas tai? Trombai – tai kraujo krešuliai. Jie – natūrali organizmo reakcija, kad, įvykus traumai, prarastume kuo mažiau kraujo. Bėdos prasideda, kai trombai, prisitvirtinę prie kraujagyslių sienelių suformuoja kamštį, kuris bet kada gali atsilaisvinti ir keliauti venomis bei arterijomis, ir, patekęs į siaurą vietą, visai sutrikdyti kraujotaką, dėl to žmogus staiga miršta. Yra dvi trombozės rūšys – veninė ir arterinė. Veninė ištinka dažniau. Viena sunkiausių jos pasekmių – plaučių arterijos tromboembolija (atšakų užsikimšimas). Chirurgai tvirtina, kad būtent šia diagnoze paaiškinama trečdalis netikėtų mirčių. Daugiau nei pusė ligonių miršta per pirmąsias dvi valandas nuo embolijos pradžios. Arteriniai trombai sutinkami rečiau, tačiau jie klastingesni. Jie greiti, todėl tekant kraujui dažniau atitrūksta, iš pradžių sukeldami kraujo tiekimą į tą organą, kurį arterija papildo krauju, o po to žūtį. Koronarinių arterijų trombozė baigiasi miokardo infarktu, smegenų arterijų – insultu. Trombai susiformuoja dėl trijų veiksnių: vidinio kraujagyslių paviršiaus pažeidimo (po traumų, auglių arba uždegimų), kraujo tėkmės sulėtėjimo (esant širdies nepakankamumui, kai skiriamas ilgas lovos režimas ar sergant varikoze), padidėjusio kraujo krešumo (pastebimas traumų metu, sergant uždegimu, po operacijų ir kai organizmui trūksta vandens). Rizikuoja visi! Venų tromboze dažniau serga moterys. Joms dažniau diagnozuojama ir varikozė (kraujo užsilaikymas kojose). Kuo stipriau pasireiškia varikozė, tuo didesnis trombozės pavojus. Rizikos grupėje – visi, patyrę operacijas ir traumas (ypač apatinių galūnių). Venų sistemos trombozė išaiškinama 70 proc. ligonių, patyrusių ortopedines operacijas. Trombai dažniau diagnozuojami pagyvenusiems žmonėms. Kraujo užsistovėjimą provokuoja hipodinamija – gyvenimo būdas, kai mažai judama – tai vienas svarbiausių rizikos faktorių. Dažniausiai arterinės trombozės priežastis – aterosklerozė. Aterosklerozinės dėmės siaurina arterijas, dėl to kraujas teka vingiais ir susidaro tinkamos sąlygos formuotis trombozei. Yra įrodytas ryšys tarp rūkymo ir aterosklerozės formavimosi, vadinasi, ir trombų atsiradimo. Vasara – pavojingiausias laikas Trombai dažniau susiformuoja vasarą. Tai vyksta dėl kelių priežasčių. Viena pagrindinių – kelionės, tiksliau skrydžiai lėktuvu. Skrendantys keleiviai nepatogiai sėdi, venos perspaudžiamos, o žemas spaudimas, ypač sausas lėktuvo salono oras suteikia sąlygas kraujo užsistovėjimui ir greitai organizmo dehidratacijai. Norint išvengti trombų formavimosi, prieš skrydį reikia pasirūpinti kompresiniu trikotažu (jis pagerina kraujo tekėjimą kojose, išgerti aspirino tabletę (jis sumažina kraujo klampumą), o skrydžio metu dažniau mankštinti kojas. Kita priežastis – troškimas sulieknėti. Trombai dažniau susiformuoja moterims, kurios laikosi dietų. Jų pagrindas – atliekamo skysčio pašalinimas iš organizmo, o nuo to ir prasideda organizmo išsausėjimas. Pavojinga ir vartoti kontraceptikus (šie vaistai padidina kraujo klampumą). Ar galima pajusti sėlinantį pavojų? Venų trombozės simptomai – sunkumas raumenyse, kojų pabrinkimas, venų pastorėjimas, odos pamėlynavimas, skausmai. Arterinės trombozės požymiai priklauso nuo to, kur yra kraujo krešuliukas. Kai susidaro arteriniai kojų trombai, ligoniai skundžiasi stipriu skausmu, kojų atšalimu ir jautrumo praradimu. Pilvo arterijų trombai sukelia vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmą. Plaučių trombozės požymiai – krūtinės skausmas, dusulys, kosulys, širdies ritmo sutrikimas. Chroniški smegenų kraujotakos sutrikimai (galvos svaigimas, regos ir kalbos sutrikimai) – tai galvos arterijų trombozės požymiai. Trombai koronarinėse arterijose apie save praneša stenokardija – širdies skausmu, kylančiu patiriant fizinį krūvį. Jie patys pavojingiausi. Norint juos aptikti reikia atlikti tyrimus. Sveikatos patikrinimo metu aptikti trombai šalinami nėra, jie ištirpdomi specialiais preparatais. Kaip apsisaugoti nuo trombų: 1. Gyventi aktyvų gyvenimą – fizinis krūvis gerina kraujo apytaką, neleidžia kraujui užsistovėti, paspartina apykaitos procesus organizme. 2. Taisyklingai maitintis – raciono pagrindą turi sudaryti augalinis maistas, neturintis cholesterolio. 3. Neleisti, kad organizmas netektų drėgmės – skysčių trūkumas didina kraujo klampumą. 4. Saugoti save – traumos, operacijos, infekcijos – trombų atsiradimo rizikos faktorius. 5. Atlikti tyrimus. Kaip atpažinti trombus? Skubioji diagnostika: 1. Tiriant „Doppler“ ultragarsu matuojamas venos diametras, nustatomas kraujo tekėjimo greitis. Neretai ultragarsu galima pamatyti ir trombą. 2. Flebografija. Dėl į veną suleistos kontrastinės medžiagos, rentgeno nuotraukoje matosi venos sandara ir galima nustatyti joje esantį trombą. 3. Angiografija rekomenduojama galvos smegenų kraujagyslių trombų diagnostikai. Nuoseklioji diagnostika: 1. Kraujo testu nustatomas cholesterolio kiekis. 2. Atliekamas kraujo krešumo testas. 3. Atliekama biocheminė kraujo analizė (aukštas D-dimerų lygis – pagrindinis giliųjų venų ir plaučių embolijos trombozės požymis).