Viešųjų ryšių skyrius

Informacija                                                                                                                            2005 08 08

(Lietuvos aidas, Skuodas, Suvalkietis, 2005-08-09, Vakaro žinios, 2005-08-10, Gimtoji žemė, Kupiškėnų mintys, Mūsų kraštas, Dainavos žodis, Biržiečių žodis, Darbas, Rokiškis, Marijampolės laikraštis, Tauragės kurjeris, Atspindžiai, Kaišiadorių aidas, Vilnis, Širvinta, Dzūkų žinios, Naujienos, Tėvynė)

Aptartos ekologinių ūkių sertifikavimo sistemos tobulinimo aktualijos

Rugpjūčio 4 d. žemės ūkio ministrė prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė su atsakingais Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistais, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos, VšĮ „Ekoagros“ ir VšĮ „Tatulos programa“ atstovais aptarė ekologinių ūkių sertifikavimo sistemos tobulinimo problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius pasitarimo dalyviams pristatė pagrindinius uždavinius, kuriuos būtina artimiausiu metu įvykdyti tobulinant sertifikavimo sistemą. Pirmiausia būtina užtikrinti, kad išduodami ekologinio žemės  ūkio sertifikatai garantuotų tiek gamybos, tiek produkcijos kokybės reikalavimus, todėl sertifikuojant pasėlių plotus bus griežčiau tikrinama, ar ūkių savininkai vykdo visus reikalavimus. Kita aktuali problema, kad žemdirbius laiku pasiektų sertifikatai, nes jų neturint laiku realizuoti produkcijos, paženklintos ekologiškų produktų ženklu, negalima. Trečioji problema atsirado šiais metais ekologiškai ūkininkaujantiems padidinus kompensacinių išmokų dydžius. Dėl to išaugo ekologinių ūkių skaičius, tačiau šių ūkių savininkų kvalifikacinis pasirengimas nėra pakankamas. Kitas S.Jasiaus nurodytas svarbus uždavinys – sertifikavimo institucijos “Ekoagros” gebėjimų stiprinimas. Jį spręsdama, ši institucija turi rūpintis savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, privalo turėti įstaigos plėtros viziją, kurioje turi būti numatyta tolesnė plėtra į regionus. Tai sudarytų prielaidas būti arčiau žemdirbių jiems teikiant sertifikavimo paslaugą.

Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius taip pat supažindino su viešojoje įstaigoje “Ekoagros” atlikto nepriklausomo audito išvadomis bei jose nurodytomis rekomendacijomis. Vienas iš auditorių siūlymų, kad  ekologiška produkcija būtų ženkinama, naudojant Europos Sąjungos rekomenduojamą ekologiškų produktų ženklą. Tuo tarpu kalbantis su ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių atstovais buvo iškelta idėja, ar nereikėtų sukurti ir užpatentuoti lietuvišką ekologiškų produktų ženklą.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė išsakė pageidavimą išgirsti, kaip pavyko išspręsti problemą, kai reikėjo patikslinti dalį 2004 m. išduotų sertifikatų bei ką reiktų daryti sprendžiant Maisto saugos ir kokybės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus pasisakyme paminėtas problemas. Kalbėdama apie tiesioginių išmokų mokėjimą sertifikuotų ūkių savininkams už 2004 metus, ministrė pažymėjo, kad šiuo klausimu nebuvo labai lengva apsispręsti, nes pirmąsias išmokas reikėjo mokėti taip, kad ES lėšų mokėjimą tikrinantys ES auditoriai nerastų administravimo bei kontrolės pažeidimų, dėl ko Lietuvai galėtų būti taikomos sankcijos. Iki 2005 m. ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams turėjo būti suteikta galimybė turint trumpalaikę žemės nuomos sutartį sertifikuoti pasėlius ir dalyvauti Agrarinės aplinkosaugos programoje. Nuo 2005 m. siekiantiems gauti ekologinio žemės ūkio sertifikatus būtina turėti nuomos sutartį penkerių metų laikotarpiui. „Mes radom būdą, kaip nenutraukti ekologinės žemdirbystės tiems, kurie ja užsiima. Jei ekologinė zona reikalinga, tai 2004 metais pradėjus ūkininkauti pagal vienus reikalavimus, o po to pereinant prie griežtesnių reikalavimu, kiltų sumaištis. Mūsų pozicija pasiteisino, nes kritinių pastabų dėl to neturėjo ir Europos Komisija“, - pažymėjo žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Jos nuomone, jeigu įmanoma, kaitaliojimų reiktų išvengti.

Ministrė taip pat pastebėjo, kad ekologiškai ūkininkaujantys turi turėti didesnį žinių bagažą, nes chemizuotoje ūkininkavimo sistemoje produktyvumą galima didinti naudojant cheminius preparatus, tuo tarpu ekologinis ūkininkavimas yra gerokai subtilesnis procesas, reikalaujantis daugiau žinių.

Kilus diskusijai dėl laikinai einančios VšĮ “Ekoagros” direktoriaus pareigas Onos Kazlienės iškeltos savalaikio sertifikato pateikimo problemos, ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius pasiūlė numatyti tokią schemą, pagal kurią būtų vykdomas specializuotas sertifikavimo procesas, ypatingą dėmesį skiriant ankstyvosioms žemės ūkio kultūroms. Tuo tarpu žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės nuomone, sertifikatas turi būti gaunamas iki produkto realizacijos, priešingu atveju tai prarastų prasmę. „Sertifikatas turi būti išduotas tada, kai reikia parduoti ekologiškus produktus“, - akcentavo ministrė. Jos nuomone, pasėlių sertifikavimo grafiką reikėtų suderinti pagal atskiras žemės ūkio kultūrų grupes.

Keletą pastabų pasitarime svarstytais klausimais išsakė ir VšĮ „Tatulos programa“ tarybos pirmininkas Almonas Gutkauskas. Pasak jo, labai didelis darbas laukia tobulinant sertifikavimo sistemos teisinę bazę, tačiau, A.Gutkausko įsitikinimu, Žemės ūkio ministerijos specialistai artimiausiu laiku šią problemą turėtų sėkmingai išspręsti.

Pasitarimo dalyviai išsakė nemažai pastabų dėl sertifikuotų ūkių savininkų kvalifikacijos. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos pirmininkė dr. Vanda Žekonienė pageidavo, kad ekologinio ūkininkavimo imtųsi tik ekologinio žemės ūkio žinių minimumo kursus baigę asmenys. Tam pritarė ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovai, išsakę nuogąstavimus dėl pastaruoju laikotarpiu išaugusio nekvalifikuotų pareiškėjų, Agentūrai pateikiančių labai nekokybiškai parengtas paraiškas, skaičiaus. Pasak V.Žekonienės, ekologiškai ūkininkaujantysis turi suvokti, kad dėl jiems taikomų didesnių, nei įprastai ūkininkaujantiems, reikalavimų, reikia turėti daugiau žinių. „Mes turime iš anksto pasiruošti tam, kad galėtume tinkamai startuoti“, - pabrėžė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos vadovė. Pasitarimo dalyviai pritarė jos pasiūlymui Lietuvoje konkurso būdu sukurti nors vieną mokomąjį – parodomąjį ekologinį ūkį, į kurį atvykę ketinantys pradėti ekologiškai ūkininkauti žemdirbiai gautų pakankamai jiems reikalingų teorinių – praktinių žinių.

Apibendrindama pasitarimo dalyvių išsakytas pastabas bei pasiūlymus, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė teigė įžvelgianti dar vieną ne mažiau opią problemą, susijusią su sertifikuotų plotų matavimu. Yra pastebėta tendencija, kai ūkininkai linkę padidinti turimo pasėlių ploto dydį, tačiau tokiu būdu jie rizikuoja negauti išmokos einamaisiais metais ir būti nubausti grąžinant anksčiau gautas išmokas. „Todėl sertifikavimas turi būti vykdomas ne tik kokybiškai nustatant ekologiškumą, bet ir ekologinio ūkininkavimo plotus“, - pabrėžė ministrė.

Žemės ūkio ministerijos informacija