Gerai sutvarkytame ekologiniame ūkyje ligų ir kenkėjų problema nėra pati pagrindinė. Taip yra todėl, kad sveiki, gerai prižiūrimi augalai nėra linkę sirgti, o kenkėjų padaroma žala nėra ryški. Gamtoje ligos ir kenkėjai vaidina labai svarbų vaidmenį: jie sunaikina silpnus augalus, sudarydami sąlygas plisti atsparioms ir stiprioms rūšims, tuo prisidėdami prie natūralios atrankos procesų. Ligų ir kenkėjų balansas yra palaikomas kitų, naudingų organizmų, kurie kontroliuoja jų išplitimą.

Nustatyta, kad didelė dalis visų kenkėjų kiaušinėlių ir lervų būtų sunaikinta jų natūralių gamtinių priešų, jei mes protingai naudotume pesticidus. Juk nupurškę augalus nuodingais chemikalais mes sunaikiname ne tik žaldarius, bet ir kitus, dažnai naudingus vabzdžius ir taip suardome natūralią gamtinę pusiausvyrą. Išlikę gyvi kenkėjai intensyviai dauginasi be jokių trukdymų, nes jų gamtinių priešų populiacija atsistato labai lėtai. Panašiai ir su ligų sukėlėjais. Dažnas cheminis preparatas sunaikina ne tik antžeminius žaldarius, bet ir dirvoje gyvenančius saprofitinius gyvius bei bakterijas. Tai sulėtina dirvožemio organinių medžiagų skaidymą ir suteikia puikias galimybes daugintis ligų sukėlėjams ir užkrėsti augalus. Be to, nemokšiškas pesticidų naudojimas (kai neįveikia žaldarius jie didina preparatų normas) lemia atsirasti atsparių pesticidams ligų ir kenkėjų. Tuo pačiu, įvairūs sveikatos negalavimai pasireiškia ir žmonėms – chroniškų ligų paūmėjimas, alergija, perdėtas emocinis jautrumas ir kt.

Biologinio augalų apsaugos metodo esmė, kai su žalingais organizmais (virusais, bakterijomis, grybais, nematodomis, vabzdžiais, erkėmis) kovojama prieš juos panaudojant natūralius gamtoje gyvenančius jų priešus. Jie panaudojami dviem kryptimis: siekiant privilioti ir apsaugoti gamtoje esančius naudingus organizmus ir aktyviausius iš jų introdukuoti bei masiškai padauginus naudoti augalų apsaugai. Ekologiniuose ūkiuose su ligomis ir kenkėjais kovojama griežtai laikantis agrotechnikos reikalavimų: sudaroma sėjomaina, parenkamas tinkamas žemės dirbimas, veislės, sėkla, sėjos laikas, būdai, tręšimas, piktžolių naikinimas, derliaus dorojimas ir liekanų šalinimas. Ir dar svarbu pažinti pagrindinius lauko, daržo ir sodo augalų kenkėjus, ligas, jų plitimo sąlygas, žalingumo ribas.

Ekologiniuose ūkiuose leidžiamos naudoti augalų apsaugos priemonės, nurodytos „Ekologinio žemės ūkio taisyklėse“.

Ekologiniuose ūkiuose leidžiama naudoti šias augalų apsaugos priemones:

          -entomofagus, akarifagus;
          -feromonines, mechanines bei spalvines gaudykles;
          -ištraukas ar nuovirus iš augalų;
          -karštą vandenį ir garus;
          -neaugalinės kilmės medžiagas (skystas muilas (žalias muilas), sodą, vario junginius (vario sulfatą, bordo mišinį ir kt.), sierą;
          -preparatus iš mikroorganizmų (virusų, bakterijų, grybų, pvz.: iš bacilus thuringensis bakterijas – bitoksibaciliną, dendrobaciliną, boveriną ir kt.);
          -augimo aktyvatoriai.

Draudžiama naudoti:

          -sintetinius herbicidus, fungicidus, insekticidus ir kt. pesticidus;
          -sintetinius augimo reguliatorius ir dažus;
          -genetiškai modifikuotus organizmus ar produktus, pagamintus iš jų.

 Augaliniai preparatai nuo ligų ir kenkėjų

Netinkama sėjomaina ar oro sąlygos vegetacijos metu gali sukelti tam tikrą patogenų ar populiacijų išplitimą. Tam gali pagelbėti augalai, kuriuose yra toksinų arba eterinių aliejų, veikiančių kenksmingus organizmus. Šios biologinės priemonės yra veiksmingesnės sveikoje, cheminiais preparatais neužterštoje aplinkoje. Augalų preparatai veikia švelniai, todėl nebūna labai didelio efekto, kaip naudojant pesticidus.

Visiems augalų preparatams ruošti rekomenduojama naudoti lietaus vandenį, medinius, molinius ar emaliuotus indus. Nuovirus ir ištraukas naudoti paruošimo dieną, ryte arba vakare apipurškiant augalų viršutinę ir apatinę puses. Preparatų kibimui prie lapų pagerinti rekomenduojama pridėti ūkiško muilo.

Natūralių augalų apsaugos priemonių ruošimo būdai

Šalta ištrauka. Šviežias arba džiovintas žoles užmerkti 12-24 val., po to ištrauką perkošti. Naudoti nepradėjusią rūgti.	Nuoviras. Šviežias arba džiovintas žoles užmerkti, po to 20 min. virti ant mažos ugnies ir uždengus atvėsinti	Užpilas. Šviežias arba džiovintas žoles užmerkti karštame vandenyje ir palikti 24 val.
Fermentuotas tirpalas. Žalias augalo dalis užpilti lietaus vandeniu. Indą uždengti taip, kad prieitų oras. Kasdien maišyti. Nemaloniam kvapui panaikinti pridėti kreidos. Kai tirpalas nustos putoti jį galima naudoti. Toks tirpalas naudojamas tik praskiestas.	Žiedų ištrauka. Gaminama iš prasiskleidusių žiedų. Jie sudrėkinami ir susmulkinami. Per tankų audinį išspaudžiamos sultys ir laikomos gerai užkimštuose tamsiuose buteliuose šaltoje vietoje.	Tirpalas sėkloms beicuoti. Naudojamas sėklų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų. Kelis lašus žolių arba žiedų ištraukos įpilti į vandenį, gerai išmaišyti. Sėjamas sėklas 10-15 min. užmerkti tirpale, tada apdžiovinti ir sėti. Žirnių, pupelių, ridikėlių ir ridikų sėklos beicuojamos ramunėlių tirpalu. Valerijonų tirpalas – salierų, pomidorų, svogūnų, porų ir bulvių sėklai.

Augalai, naudojami apsaugai

Augalai sėklų beicavimui	Augalai prieš grybines ligas	Augalai kovai su kenkėjais
Valerijonų ekstraktas Vaistinių ramunėlių arbata Asiūklių preparatas Krienų ištrauka Česnakų ištrauka Alijošių sulčių tirpalas Tagečių ištrauka P. ievų šakučių nuoviras D. pentinių ištrauka Medžio pelenai	Asiūklių nuoviras Česnakų ištrauka Svogūnų nuoviras Krienų ištrauka Dirvinių pentinių ištrauka	Pelynų nuoviras Dilgėlių ištrauka Plačialapių paparčių ištrauka Plačialapių paparčių nuoviras Bitkrėslių nuoviras Varnalėšų ištrauka P. tabako ištrauka P. tabako nuoviras P. tabako dulkės ir dūmai S. rūgštynių šakų ištrauka Didžiųjų pentinių ištrauka Sėjamųjų kanapių nuoviras Pušų spyglių koncentratas Karčiosios paprikos vaisių nuoviras

Naudingi gyvūnai

Natūralioje aplinkoje kiekviena gyvūnų ir augalų rūšis turi savo priešų, kurie kontroliuoja biologinę pusiausvyrą. Gerai sutvarkytame darže taip pat vyrauja biologinė pusiausvyra: kenkėjai ir ligos puola tik nuskurdusius augalus, iš kurių naudos vis tiek maža, kenkėjus puola natūralūs parazitai ir kontroliuoja jų gausą, paukščiai lesa vabzdžius ir piktžolių sėklas ir t.t.

Vabzdžius naikinantys vabzdžiai vadinami entomofagai, erkes – akarifagai. Jie skirstomi į parazitinius ir grobuoniškuosius. Parazitinių vabzdžių patelės deda kiaušinėlius į kenkėjų lervas ir vikšrus. Iš kiaušinėlių išsiritę šių vabzdžių jaunikliai maitinasi kenkėjais. Grobuoniški vabzdžiai paraližuoja arba nužudo ir tada jais maitinasi.

Tam, kad išlaikytume sode, darže ar lauke biologinę pusiausvyrą, reikia sudaryti palankias sąlygas naudingiems gyviams veistis.

Paukščiams reikėtų sukalti inkilų, o žiemą įrengti lesyklėlę. Sparnuočiai ne tik džiugins savo giesmėmis, bet ir apsaugos jūsų daržus ir sodus nuo kenkėjų, sules nemažai piktžolių sėklų. Vabzdžiais ir graužikais minta kurapkos, putpelės, pelėdos, gegutės, geniai, kregždės, kielės, musinukės, zylės ir kt. paukščiai.

Naudingiems vabzdžiams (auksaakėms, boružėms, parazitinėms vapsvoms, bitėms, kamanėms ir kt.) reikėtų pasėti įvairiažolių biologines juostas aplink daržus, pasėlius. Biologinėse juostose turėtų augti kuo daugiau medingų ryškiažiedžių augalų, priviliojančių vabzdžius. Jei trūksta vietos biologinėms juostoms, daržuose ir soduose rekomenduojama auginti gėles, vaistažoles bei kvapius prieskoninius augalus. Vabzdžiams privilioti tinka šie augalai: facelijos, melisos, barkūnai, agurklės, saldieji lubinai, garstyčios, krapai, grikiai ir kt. Sėjant 3-4 kartus per vegetaciją sudaromas žydinčių augalų konvejeris.

Rupūžės ir driežai yra nepaprastai naudingi daržuose, nes maitinasi kirmėlėmis, šliužais, vabzdžiais. Norint prisivilioti rupūžių į savo daržą, reikia joms įrengti pavėsingą ir saugią vietelę, o tam tiks ir suskilęs molinis gėlių puodas.

Ežiai ir driežai, gyvendami sode, išnaikina nemažai pelių, šliužų ir vabzdžių lervų, todėl juos taipogi reikia saugoti ir globoti.

Akarifagai ir entomofagai

Gamtoje yra vabzdžių, kurie be žmogaus pagalbos negali daugintis ir veistis.       Lietuvoje nuo 1966 m. laboratorijose imta dauginti visaėdį entomofagą trichogramą, o nuo 1968 m. akarifagą fitosejulų, nuo 1980 m. – enkarziją ir nuo 1988 m. – gumbauodį. Šioje srityje sukauptas nemažas patyrimas. Išvardintų bioagentų masinio dauginimo technologija gana paprasta: auginami augalai ar kita terpė, ant kurių išauginami žalingi kenkėjai – entomofagų šeimininkai. Jais bioagentai maitinasi ir dauginasi.

Entomofagus panaudoti lauko sąlygomis Lietuvoje sunkiau dėl palyginti vėsių vasarų, lietingų ir vėjuotų orų. Perspektyviausia juos naudoti šiltadaržių daržininkystėje ir gėlininkystėje. Stambiųjų šiltnamių biometodo laboratorijose veisiami entomofagai ir akarifagai svarbiausiems šiltnamių augalų kenkėjams naikinti. Šiuo metu daugiausia veisiami fitosejulus, enkarzija ir afidimyza.

Entomofagas	Trumpas apibūdinimas
Fitosejulus (Phytoseiulus persimilis)	Tai grobuoniška erkė, kuri maitinasi voratinklinėmis erkėmis. Naikina kiaušinius, lervas ir suaugusias erkes. Per parą vienas grobuonis gali suėsti iki 24 erkių arba 30 jų kiaušinių. Židiniuose vienam augalui reikia išleisti 10-60 grobuonių, o masinio plitimo pradžioje žieminiuose šiltnamiuose – 200-240 vnt/kv. m, pavasariniuose – 60-100 vnt/kv. m. Optimalios sąlygos grobuoniškoms erkėms daugintis 25-300 C temperatūra ir 70-80 % oro drėgnumas.
Enkarzija (Encarsia formosa)	Entomofagas, kuris parazituoja šiltadaržinį baltasparnį. Viena enkarzija gali sunaikinti iki 1150-120 baltasparnio lervų. Pasirodžius šiltnamiuose baltasparnių židiniams, išleidžiamos suaugusios enkarzijos arba išdėliojamos jų lėliukės (40-50 vnt/kv. m). Optimalios sąlygos entomofago veiklai 27-300 C temperatūra, 70 % santykinė oro drėgmė, ilga diena (14-17 val.)
Afidimyza (Aphidoletes aphidimyza)	Grobuoniškas gumbauodis (entomofagas), kurio lervos ėda amarus. Židiniuose trims amarams reikia 1-2 entomofago kokonų, o kenkėjams išplitus visame šiltnamyje tolygiai išdėlioti 140 vnt/kv. m.
Trichogramos	Tai labai smulkūs, <1 mm dydžio vabzdžiai. Jie naikina 20 rūšių kenkėjus. Naudojami prieš obuolinį vaisėdį, kopūstinį pelėdgalvį, slyvinį ir žiedinį vaisėdį. Vienam vaismedžiui reikia 4 000 entomofagų. Gamtoje paplitę daug trichogramos rūšių. Kai kuriose valstybėse pastatyti šių entomofagų veisimo fabrikai, kurie per parą išaugina iki 12 mln.
Amblisėjai (Ambliseius makenzis, Ambliseius cucumeris)	Daržų kenkėjų-tripsų natūralus priešas. Suaugusių erkių dydis 0,27-0,40 mm. Akarifagas suėda per parą 5-7 tripsų lervas. Gali maitintis voratinklinėmis ir kitomis erkėmis. Tinkamas naikinti agurkų, paprikų, gėlių tripsus. Perspektyvoje-svogūninių gėlių, sėklų sandėlių kenkėjams naikinti. 200 C temperatūroje akarifagų ir kenkėjų santykis turi būti 1:1 (250 C 1:5).

Mikrobiologiniai preparatai nuo ligų ir kenkėjų

Biologinės kilmės preparatai nuo cheminių skiriasi tuo, kad jie gamtoje greitai nukenksminami, jų nuodingi likučiai neteršia aplinkos, mažai pavojingi žmogui, nekenkia augalams, neturi įtakos produkcijos skoniui ir kvapui. Dažniausiai tai bakterinės kilmės preperatai, sudaryti iš Bacillus thurigiensis grupės bakterijų gyvybingų sporų. Tokioms sporoms patekus į vabzdį, kenkėjas paralyžuojamas ir nugaišta, arba bakterijos sutrikdo vabzdžio nėrimąsi ir kitus vystymosi procesus, pažeidžia žarnyną augalų kenkėjams. Mikrobiologinių preparatų yra pasaulyje nemažai.

Visi bakteriniai preparatai labai panašūs, neturi kvapo. Tinkami naikinti graužiančius vabzdžius (ypač jų lervas). Galima vartoti bet kurioje augalų vystymosi stadijoje, netgi žydėjimo metu. Paskutinis purškimo laikas 1-3 dienos iki derliaus nuėmimo. Jų nepatartina naudoti, kai šviečia saulė, ant rasotų ar sulytų augalų, kai mažai šilumos (<17-180 C). Visi bakteriniai preparatai laikomi sausose ir vėsiose patalpose, tinka vartoti 6-12 mėn. Prieš purškimą jie atskiedžiami šiltu vandeniu (200 C) ir tuoj per 2-3 val. išpurškiami. Laikantis naudojimo nurodymų, bakteriniai preparatai nėra nuodingi žmonėms, šiltakraujams gyvūnams, žuvims, kai kuriems naudingiems vabzdžiams. Tačiau jie gali sudirginti gleivinę, sukelti alergiją, todėl purškimo metu būtina užsidėti respiratorių.

Mūsų šalyje dažniausiai yra vartojami šie (ši lentelė redaguojama)

Ne augalinės kilmės medžiagos augalų apsaugai (ši lentelė yra redaguojama)

Vabzdžių atraktantai ir repelentai

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja kvapiųjų medžiagų – atraktantų ir repelentų – naudojimas pasėliuose ir soduose. Populiariausi atraktantai yra vabzdžių patelių lytiniai hormonai. Į paprastas vabzdžių gaudykles įdėtas veltinio gabaliukas, sudrėkintas feromonais, dezorientuoja ir privilioja vabzdžių patinėlius, kurie gaudyklėse žūsta, o patelės lieka neapvaisintos. Taip mažėja kenkėjų populiacija. Vabzdžių feromonai yra palyginti paprasti junginiai: sotūs ir nesotūs alkoholiai, esteriai, aldehidai ir kt., todėl galima juos sintetinti. Feromonai nepavojingi žmonėms, gyvūnams, paukščiams, netoksiški aplinkai. Lietuvoje leidžiama juos naudoti obuoliniams, slyviniams ir žirniniams vaisėdžiams bei pavojingiems kenkėjams (karantininiams objektams-bulvinėms kandims, kaliforniniams skydamariams ir rytiniams vaisėdžiams gaudyti). Obuolinio vaisėdžio populiacijos reguliavimui užtenka 1 feromoninės gaudyklės 3 medžiams. Pramoniniuose soduose atstumas tarp gaudyklių turėtų būti bent 100 metrų. Efektas gaunamas tik tuomet, kai jos tame pačiame sode naudojamos keletą metų. Vabzdžių sugaunama daugiausiai, kai gaudyklės kabinamos viršutinėje vainiko dalyje (3/4 aukščio).

Vabzdžius atbaidančios medžiagos - repelentai nėra labai populiarūs lauko augalams apsaugoti. Jie daugiausiai naudojami uodams, mašalams, kandims atbaidyti.

Vizualinės (spalvinės) gaudyklės

Vabzdžių-kenkėjų pasirodymo pradžiai nustatyti ir kaip kovos priemonė vis labiau taikomos geltonos spalvos gaudyklės. Šiltnamiuose baltasparniams, amarams, uodeliams gaudyti rekomenduojamos gaudyklės, kurias sudaro geltonos spalvos polimeriniai lakštai arba laminuotas popierius, kurių matmenys 25x50 cm su kampuose esančiomis skylutėmis (galima pririšti). Šiuos lakštus reikia ištepti nedžiūstančiais entomologiniais klijais arba kitomis lipniomis medžiagomis (epoksidinė smala, mašininis tepalas). Gaudykles reikia kabinti taip, kad jų apatinis kraštas būtų 5-20 cm atstumu nuo augalų viršūnių. Augalams paaugus jos pakeliamos aukštyn. Kad priemonė būtų veikli reikia iškabinti ne mažiau kaip 800-1000 vnt/ha geltonų gaudyklių arba 5-8/kv. m.

Baltas vizualias gaudykles (jos privilioja daugumą kenkėjų) naudojame slyvyne prieš žalingus kenkėjus: juodąjį ir geltonąjį slyvinius pjūklelius. Jos daromos iš balto laminuoto popieriaus ir ištepamos čekų gamybos klijais „Chemostop“, kurie vilioja kenkėjus. Svarbu jas pririšti taip, kad mažiau judintų vėjas, jas patartina kabinti, kai pražįsta kukazinės slyvos, nes jų žydėjimas dažniausiai sutampa su pjūklelių skraidymo pradžia. Tuo metu butonizacijos tarpsnyje esančios slyvos labiausiai nukenčia nuo šių kenkėjų.

Ekologiniai ligų ir kenkėjų plitimo kontrolės metodai

Ligų kontrolės metodai

Kenkėjų kontrolės metodai

Rinktis atsparias ligoms ir pritaikytas vietinėms klimatinėms sąlygoms augalų rūšis ir veisles Pasėlius rengti gerai drenuotoje, pakankamai saulės gaunančioje, geros agrocheminės sudėties žemėje Dirva turi būti gerai patręšta, turėti pakankamai organinių medžiagų ir būti gerai įdirbta Vykdyti augalų kaitą. Nedideliuose daržuose, kur sėjomainos neįmanoma įdiegti, reikia keisti auginamų augalų vietas, kad jie kuo ilgiau negrįžtų į tą pačią lysvę Naudoti tik neužkrėstą sėklą ir sodinamąją medžiagą Nesėti ir nesodinti didesnių plotų, nei turima galimybių gerai jais rūpintis Naikinti piktžoles aplink pasėlius, tuo sumažinant galimybę plisti ligų sukėlėjams Išrauti ir sunaikinti virusų pažeistus augalus Nuskinti ir sunaikinti bakterijų ir grybų pažeistas augalų dalis, reikalui esant išrauti ir sunaikinti visą augalą Po derliaus nuėmimo kuo skubiau aparti, apkasti arba išrauti ir sunaikinti augalų liekanas Nesėti ir nesodinti augalų per tankiai. Prasta aeracija, padidėjęs drėgmės kiekis, stelbimas sudaro palankias sąlygas ligoms plisti. Naikinti kenkėjus, pernešančius ligų sukėlėjus

Sodinti didesnį plotą pakankamam derliui gauti, kadangi visškai išvengti kenkėjų daromos žalos praktiškai neįmanoma Dažnai tikrinti pasėlį ir, jei įmanoma, rankomis rinkti kenkėjus, kol jie neišplito Skatinti kenkėjų natūralių priešų dauginimąsi Nors tai ir nėra populiaru, tačiau kai kurios augalų rūšys turi atsparumą kenkėjams ir pagal galimybes reikia pasirinkti būtent tokias rūšis Naudoti mechaninius ir biologinius kenkėjų kontrolės metodus bei ekologiniams ūkiams leistinus insekticidus (kalkių-sieros mišinį, mineralines alyvas, nikotiną, sieros miltelius ir pan.) Jei įmanoma, kuo daugiau augalų sodinti daigais, nes daigais pasodinti augalai subręsta greičiau nei iš sėklų pasėti Kuo greičiau nuimti derlių, nes taip kenkėjai spėja padaryti mažiau žalos Po derliaus nuėmimo sunaikinti visas augalų liekanas ir piktžoles, kuriuose gali veistis ar peržiemoti kenkėjai Neatsisakyti gilaus rudeninio žemės dirbimo, nes taip į dirvos paviršių išverčiama daug kenkėjų, jų kiaušinėlių ar lervų ir juos sunaikina paukščiai, saulė arba šaltis Vegetacijos metu naikinti piktžoles, kurios gali padėti plisti kenkėjams Pasėlius uždengti agro ar polietileno plėvele

Lauko augalų kenkėjai, jų plitimo sąlygos ir ekonominio žalingumo ribos

Liga	Palankios plisti sąlygos	Pažeidimo požymiai
Varpiniai javai
Švedinės muselės	Šilumamėgiai vabzdžiai, kiaušinėlius deda orui sušilus iki 160 C, augalų išsivystymo tarpsnis 1-3 lapeliai.	Kenkia visiems varpiniams javams. Jos pažeidžia javų daigų centrinio lapelio pamatą. Toks lapelis pagelsta, vėliau nudžiūsta, gali žūti ir augalas. Žalingumo riba, kai 100 entomologinio graibštelio dvigubų mostų sugaunama ne mažiau kaip 30 muselių.
Javiniai amarai	Palankūs šilti ir sausi orai (>180 C). Smarkūs lietūs gali nuplauti juos nuo varpų ir lapų, ir sustabdyti plitimą	Dažniausiai kenkia žieminiams javams, čiulpia besiformuojančius grūdus. Žalingumo riba laikoma, kai javams išplaukėjus yra 20-30 % apniktų stiebų ir varpoje vidutiniškai 2-3 amarai.
Tripsai	Šilti, sausi, nevėjuoti orai. Jų gausėjimą skatina neartos ražieninės dirvos, nenurinkti šiaudai, augalinės liekanos kur jie žiemoja	Kenkia čiulpdami sultis iš lapamakščių, stiebų, varpų užuomazgų, besiformuojančių grūdų. Pabąla viršutinės lapąmakštės, stiebų viršūnės, varpos deformuojasi, viršūnėje švarplėtos ar visai be grūdų. Esant 50 % apniktų stiebų 1-2 tripsai ant stiebo.
Lemai	Šilti, sausi orai pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje	Lervos išgraužia lapuose pailgas iškandas.
Javinis lapinis pjūklelis	Šilti, nevėjuoti ir nelietingi orai gegužės pabaigoje	Kenkia visiems varpiniams javams, lapus graužia pradėdami nuo pakraščio ir keliaudami išilgai lapo. Pažeistas lapas atrodo kaip žirklėmis nukirptu šonu, o vėliau - kaip nukirptu galu. Žalingumo riba >50 lervų kv. m
Sprakšiai	Plinta daug. žolių plotuose, dirvonuose, gausiai varpučiu užkrėstose dirvose. Intensyvus žemės dirbimas jų plitimą mažina	Lervos gyvena dirvoje ir minta augalų šaknimis, dygstančiomis sėklomis, šakniavaisiais. Pažeisti javų daigai pagelsta ir nudžiūsta. Bulvių gumbuose matosi 1-3 mm skersmens apvalios skylutės. Žalingumo ribos runkeliams ir kukurūzams 3 lervos kv. m, bulvėms – 5 kv. m
Ankštiniai javai
Sitonai arba gumbeliniai straubliukai	Nėra jautrūs oro sąlygoms, tačiau palankesni sausi orai	Pažeisti lapų pakraščiai turi būdingą karpytą išvaizdą. Žalingumo riba dygimo metu 5-10 vabalų kv. m
Žirniniai amarai	Palankus šiltas, pakankamai drėgnas, tačiau be smarkių lietų oras	Žalingumo riba, kai amarai užpuola apie 50 % augalų
Žirniniai vaisėdžiai	Jo plitimą lemia palankios vikšrams žiemoti sąlygos. Plitimą skatina rudenį neartos žirnienos	Vikšrai graužia augančius grūdus
Bulvės
Kolorado vabalai	Šilumamėgiai vabzdžiai, nepalankūs staigūs temperatūros svyravimai, intensyviai migruoja esant sausam ir karštam orui vasaros metu (25-270 C)	Daugiausiai žalos padaro butonizacijos – žydėjimo metu apgrauždami lapus, žalingumo riba laikoma 10 % kenkėjų užpultų kerų, ant kurių randama po 10-15 lervų.

Runkeliai
Maitvabaliai	Oro sąlygoms kenkėjai nėra jautrūs. Palankios jiems geros žiemojimo sąlygos, kai šalia yra apleistų, nedirbamų laukų.	Pažeidžia lapus apgrauždami jų pakraščius, išgrauždami skyles ar tik palikdami pagrindines lapų gyslas. Žalingumo riba esant pasėlyje bent 10 % maitvabalių užpultų laukų.
Runkelinės musės	Jų žiemojimui palanku, kai lieka rudenį nesuartos runkelienos. Pavasarį kiaušinėlių dėjimui palankūs šilti, sausi, nevėjuoti orai, nors daugiau žalos padaro orams atvėsus, tuomet jų vystymasis trunka ilgiau	Išsirutusios lervos įsigraužia į lapo vidų,  parenchimą, nepažeisdamos epidermio. Pažeistame lape matosi persišviečiantys lervų judėjimo takai – minos. Žalingumo riba - kai runkeliai turi 2 tikruosius lapelius, ant augalo randamos vidutiniškai 4-5 lervos.
Runkelinės spragės	Sausi ir šilti orai	Lapuose išgraužia smulkias skylutes. Žalingumo riba 15-20 vabalų kv. m

Lauko augalų ligos ir jų plitimo sąlygos

Liga	Plitimo sąlygos
Varpiniai javai
Miltligė (kviečiai, miežiai, kvietrugiai, avižos)	Oro temperatūra (18-200 C), oro drėgmė 50-100 %. Jautrios veislės, tankūs pasėliai, gausiai tręšti azoto trąšomis, šalia esantys ligoti laukai, atsėliuoti javai
Rudosios rūdys (kviečiai, rugiai, kvietrugiai)	Šilti (naktį 120 C, dieną – 20-250 C), drėgni (100 % oro drėgmė arba rasa) orai, jautrios veislės, šalia esantys ligoti laukai, atsėliuoti javai, ankstyva žiemkenčių sėja ir gausus tręšimas azotu
Geltonosios rūdys (kviečiai, kvietrugiai, miežiai)	Vėsūs ir lietingi orai (t=9-130 C), 100 % oro drėgmė, jautrios, vėlyvo brendimo veislės, tankūs pasėliai, šalia esantys ligoti laukai, atsėliuoti javai, l. ankstyva žiemkenčių sėja, gausus tręšimas N trąšomis
Septoriozė (kviečiai, kvietrugiai)	Optimali temperatūra 15-200 C, vėsūs ir drėgni orai, dažni krituliai, jautrios veislės, šalia ligoti laukai, atsėliuoti javai arba daug kviečių (kvietrugių) sėjomainoje, lauke ligotų augalų liekanų ar grūdų pabirų, minimalus žemės dirbimas, ankstyva kviečių sėja ar sėja į ražienas, nepakankamas tręšimas azoto trąšomis
Tinkliškoji dryžligė (miežiai)	Užsikrėtusi sėkla (palankiausia 10-150 C temperatūra, vyraujantys lietingi su smarkiomis liūtimis orai, jautrių veislių auginimas, atsėliavimas, dirvoje likę šiaudai, sėja į ražienas, šalia esantys ligoti laukai
Stiebalūžė (kviečiai, kvietrugiai, rugiai, miežiai)	Šiltas ruduo, švelni su atlydžiais žiema ir vėsus pavasaris, jautrios veislės, ankstyvos sėjos ir tankūs pasėliai, gausus tręšimas azotu, minimalus žemės dirbimas, daug varpinių piktžolių, atsėliuoti javai
Javaklupė (rugiai, kviečiai, kvietrugiai, miežiai)	Šilti ir drėgni orai, jautrios veislės, nesubalansuotas tręšimas azoto trąšomis, skurdžios organinių medžiagų dirvos, sėjomainoje gausu javų, atsėliuoti javai
Dryžligė (kviečiai, kvietrugiai)	Drėgni ir šilti orai (t=20-250 C), dažni lietūs, jautrios veislės, tankūs pasėliai, šalia esantys ligoti laukai, atsėliuoti javai, minimalus žemės dirbimas, nebeicuotos sėklos, sėja į ražienas
Pavasarinis pelėsis (ž. rugiai, ž. kviečiai, ž. kvietrugiai, ž. miežiai)	Sniegas ant neįšalusios žemės, ilgai pavasarį nenutirpęs sniegas, drėgnas ir šaltas pavasaris, ankstyvos sėjos, peraugę pasėliai, atsėliuoti varpiniai javai, apkrėsta sėkla, minimalus žemės dirbimas
Bulvės
Bulvių maras	Vėsus, lietingas oras, rasos, rūkai, vidutinė oro temperatūra 15-210 C, daugiau 75 % santykinė oro drėgmė. Infekciją skatina pradiniai užkrato šaltiniai lauke ar greta jo, pernykščių bulvių atžėlimas, užkrėsta sėkla, jautrios veislės, bulvių atsėliavimas, drėgnas oras
Šašai arba baltoji kojelė	Labiau serga rūgščiose, šlapiose, šaltose, mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Plinta vėsų, lietingą ir vėlyvą pavasarį. Ligos plitimą skatina aukšta santykinė dirvos drėgmė ir žema temperatūra
Papr. rauplės	Labai plinta sausą vasarą, lengvesnėse, silpnai šarminėse bei durpinėse dirvose, patręštose neperpūvusiu mėšlu

Augimo aktyvatoriai  (šis skyrelis yra redaguojamas)

Rekomenduojamos normos ir naudojimas (šis skyrelis yra redaguojamas)

Plačiau apie ekologinio ūkininkavimo pagrindus ČIA