Pranešimas perskaitytas seminare Berlyne, 2004 m. gegužės 1 d.

(patikslintas ir papildytas pranešimas, kuris buvo perskaitytas konferencijoje, skirtoje Tatulos programos dešimtmečiui, Biržuose, 2003 m. gegužės 20 d.)

PILOTINĖS TATULOS PROGRAMOS PATIRTIS FORMUOJANT KAIMO IR ŽEMĖS ŪKIO KAIP EKOLOGINIO

PLĖTRĄ BEI UGDANT EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ VARTOTOJĄ

Tatulos programos

 direktorius, tarybos pirmininkas

Almonas Gutkauskas

I. “Tatulos” kryptis

Jau septyniolikti metai, kai pradėjome “Tatulos” kryptį.

Šešis metus (nuo 1987 iki 1993 m.) užtruko parengiamieji darbai, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybėje galutinai patvirtinome pilotinę kompleksinę regiono ir šalies ūkio pertvarkos į tausojantį ir ekologinį ūkininkavimą “Tatulos programą”.

O pernai paminėjome dešimtmetį - kai tuos, kurie ėmėsi vykdyti “Tatulos programą” ir pertvarkyti savo ūkius, įmones į tausojantį ir ekologinį ūkininkavimą subūrėme į  savotišką kooperatyvą - funkcinę savivaldą, gražiu šio krašto Tatulos upelio pavadinimu, jungiančiu Biržų ir Pasvalio rajonus.

“Tatulos” kryptis yra daugumai aiški - siekis ekologinio ūkininkavimo, ekologinės gamybos jautriausiame gamtosauginiu požiūriu agrariniame regione - karsto regione bei  visoje šalyje.

Tačiau nesame tie, kurie tenkintūsi “sektantiška” veikla - tik dalies šalies mokslo, dalies šalies švietimo ir mokymo, dalies šalies gamybos veiklos ekologizavimu.

“Tatulos programa” tai ne “gamtosauginis blokas” ūkyje, bet viso ūkio ekologizavimas, t.y. viso ūkio pertvarka.

“Tatulos programa” - tai siekis ekologinės gamybos vietoje dalinai sugriauto, o taip pat vietoje dar tebeegzistuojančio, bet mūsų sąlygose nebeturinčio perspektyvos, ypač karsto raegione, įprastinio ūkininkavimo.

“Tatulos” kryptis yra vykdoma valstybiniu lygmeniu tačiau išimtinai privačių ūkinių subjektų pagrindu. Būtų galima pasakyti ir tiksliau, kaip paradoksą - vykdome valstybės ūkio pertvarkos programa niekieno, net pačios valstybės nepaprašyti.

Gal todėl beveik dešimtmetį šia kryptimi teko dirbti be atlygio. Nors “Tatulos programos” nariams - ūkio subjektams, verslo planų įgyvendinimui (pradžioje ir parengimui) skyrėme galingus neprocentinius kreditus, dotacijas, garantavome ekologiškų produktų realizavimą.

Daug kas teiraujasi kuo, mūsų nuomone, valstybinis lygmuo skiriasi nuo visuomeninio. Atsakome: visuomeniniame lygmenyje yra darbuojamasi iš entuziazmo - “šurmuliui” sukelti, o valstybiniame - šalies ūkis pertvarkomas su normaliu jo finansavimo mechanizmu (koks iki šiol buvo skiriamas įprastinėms, t.y. tradicinėms kryptims).

Pirmajame “Tatulos programos” veiklos etape, kuris dar nesibaigė ir dabar, - pagrindinis tikslas yra siekti “aukštyn kojomis” apversti iki tol galiojusią sampratą visų lygių valdymo, mokslo, mokymo ir švietimo institucijose, ūkiniams subjektams bei visuomenei, tam panaudojant efektyviąją propagandą.

O tai yra įmanoma tik gyvu pavyzdžiu.

Tikslui siekti manėme esant svarbu, tad nuo pat pradžių siekėme ir siekiame, kad Lietuvoje biudžeto nei vienas centas nebūtų panaudotas be Vyriausybėje ar jos įgaliotoje institucijoje patvirtintos programos. Matomai to ne tik mes siekiame, tad čia ledai jau pralaužiami.

Siekdama spartesnio ekologinio ūkininkavimo plėtros tempo nei buvo Vakarų Europoje (ES valstybės 1 % žemėnaudos siekė keletą dešimtmečių) - nuo pat pradžių ėmėmės efektyvių priemonių, kuriomis stengėmės išryškinti ekologinio ūkininkavimo naudą (specialiomis galingomis finansavimo akcijomis), taip pat atskleisdami, išryškindami ir  perspėdami apie įprastinio ūkininkavimo Lietuvoje kracho, agonijos  neišvengiamumą.

Dėl to “Tatulos” kryptis siekė ir siekia suvesti ekologiškų produktų gamintojus su vartotojais ir, kas ypatingai svarbu, - amortizuoti situaciją iki tol, kol šalyje yra mažai ekologiškų produktų ir yra mažai ekologiškų produktų vartotojų, t.y. kol rinkoje negali pelningai dirbti, o tai reškia, kol negali dirbti pelno organizacijos (žr. 1 piešinį).

Manome, kad “Tatulos programos “efektyvioji propaganda” pavyko ir palyginus su labai nedidelėmis lėšomis (žinant, kad dešimtys milijonų kartais “išmetama per kaminą” į ne labai svarbias kampanijas). Pastaraisiais metais, bet kuriame šalies regione jau galima nesunkiai suburti ekologinės gamybos entuziastų grupes.

Dar negausius šalyje sambūrius, kviečiančius ekologiškai ūkininkauti labai daug kas sieja, tačiau skiriasi jų įgyvendinimo taktika.

“Tatula” ne tai, kad kviečia ekologiškai ūkininkauti, - “Tatula” ekologiškai ūkininkauja, gamina ir realizuoja ekologiškus produktus, ir nuo pirmų dienų tai daro kompleksiškai ir  kaip jau minėjau, tai pradėjusi su galingu finansavimu.

Tai buvo principinis klausimas, atskiriantis “Tatulos programą” nuo kitų programų.

Žinoma, “Tatulos programa” savo veiklą planavo ir pradėjo su galinga konkurencine galia.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiais laikais biudžetinės lėšos naujovėms nėra skiriamos - pradžioje jas reikėjo užsidirbti. Tad mes tol “neleidome” Vyriausybėje patvirtinti “Tatulos programos”, kol neužsidirbome pirmojo milijono, o po to ir visų dvylikos. Ta pačia proga paminėsime, kad nei prieš mus, nei po mūsų - daugiau niekam nepavyko pasiekti, kad panašaus pobūdžio programa būtų patvirtinta Vyriausybėje.

Pagal galimybes, jau pačioje programos įgyvendinimo pradžioje pajungėme mokslo, mokymo institucijos, taip pat pradėjome nuo švietėjiškų seminarų (tam tikro “pakloto”), buvo statomi eksperimentiniai nuotekų valymo įrenginiai, mėšlidės (aplinka turi būti švari), septynis metus buvo vykdomas gamtinės aplinkos monitoringas. Pagaliau jau pačioje pradžioje, siekdami sukurti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemą, užsakėme parengti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo taisykles.

Tuo metu savo veiksmus, tam tikrą faktologiją pasistengėme publikuoti įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, Vakarų Europos leidiniuose (Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir kitur).

Ypač išskirčiau labai didelį atgarsį turėjusią mūsų studiją - pranešimą, kurį atspausdino Karališkoji Švedijos Mokslų Akademija savo leidinyje, po koliokviumo, kuris įvyko 1996 m. rudenį ir kurį vedė pats Jo Didenybė Švedijos Karalius Karlas Gustavas XVI.

Parengėme apie 200 studijų Lietuvos radijuje, truputį ir televizijoje (viso apie 1000 min. trukmės), dešimtis straipsnių ir žinučių spaudoje. Kadangi buvome pirmieji, - mūsų įvaizdžio kūrimas mums nekainavo. Žinant, kad reklamos vienos minutės kaina Lietuvos Radijuje kainuoja apie 600,0 Lt, televizijoje - 6000,0 Lt, nesunkiai galime paskaičiuoti, kiek judėjimo įvaizdžio kūrimas kainuos tiems, kurie eis po mūsų (minimum 500,0 tūkst. Lt). Tačiau pastaruoju metu ir mes jau nevengiame žiniasklaidoje ir apmokamų skelbimų.

Tačiau gerai supratome ir suprantame, kad žiniasklaidoje galima komentuoti tik veiksmus arba įžvalgas, pasiūlymus ir visiškai nesileisti į jokias agitacijas (jos kaip žinoma veikia priešingai). Tai principinė mūsų nuostata, todėl norint “eiti” į žiniasklaidą, reikia prieš tai turėti atliktus veiksmus, parengtas įžvalgas (tokių įžvalgų, kurios buvo skelbiamos pirmą kartą ir pasiteisino galėtume registruoti labai daug).

Į publikacijas seminaruose, žiniasklaidoje, kaip į vieną atrodytų nereikšmingą veiklos segmentą, atkreipiau dėmesį vien tam, kad suprastume, jog programą reikia vykdyti kompleksiškai ir tą kompleksiškumą sudaro dešimtys segmentų ir nėra mažiau ar daugiau svarbių segmentų.

Dar yra “Tatulos” krypties viena savybė, principinė savybė. Siekiame, kad “Tatulos programa” jokiu būdu negali tapti tik “gamtosaugos bloku” ūkyje. Esminė “Tatulos programa” nuostata - kompleksinis viso ūkio, o ne vieno ar kito ūkio blokų ekologizavimas.

Šiandien Lietuvoje, lyginant su ES valstybėmis senbuvėmis, yra labai skirtingos sąlygos.

Ir jei  pastarosios gali sau leisti iš lėto pertvarkinėti intensyvų chemizuotą ūkį, įvesdamos “gamtosauginį bloką”, - mums tai būtų nepakeliama, konkurencingumo prasme (dar padidėtų produkto savikaina).

Esame įsitikinę, kad mums ne vytis reikia Vakarus - mums iš karto reikia (būtina) peršokti į ten, į kur Vakarai ir eina. Štai ką mes aiškinome Europos Komisijos vadovams 2002 m. spalio mėn. Rygoje, taip pat tiesioginiame teletilte Vilnius - Briuselis,  2002 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos komisarui p., š.m. kovo mėn. Sofijoje  Francui Fishleriui bei kartu ir jo kolegoms.

Tuo pačiu pastebėsiu, kad mes vieni pirmųjų žiniasklaidoje informavome šalies visuomenę apie struktūrinius fondus, t.t. priešstojiminį į ES  SAPARD’ą, taip pat vieni pirmųjų pranešėme, kad Lietuvai SAPARD’as parodytas ne toks, kokio tikėjomės (po to jis gana stipriai buvo taisomas). Tačiau mes taip pat praktiškai vieninteliai pasakėme koks SAPARD’as mūsų krašte turėtų būti.

Taip pat mes nesutikome ir pasisakėme prieš parengtus “Nacionalinio kaimo plėtros plano 2004-2006 m.” bei “Bendrojo programavimo dokumento 2004-2006 m.” projektus.

Po to šie dokumentai taip pat  gana stipriai buvo taisomi.

Džiugu, kad po to yra numatytos gana didelės tiesioginės išmokos sertifikuotiems ekologiniams ūkiams.

II. Ką darytute kitaip, jei grįžtume 15 - 10 - 7 metus atgal ?

Specialiame leidinyje, kuris buvo rengiamas Lietuvos stendui Pasaulinėje Hanoverio parodoje, užrašėme: “Ar mes verti protėvių. Jie sugebėjo eksportuoti tai, ko prieškariu trūko anglams - kiaulieną. Šiandien anglams, kaip ir daugeliui Europos išsivysčiusių kraštų trūksta sertifikuotų ekologiškų maisto produktų (anglai šiandien įveža 70 proc. ekologiškų produktų ir tai patenkina tik 50 proc. Jungtinės Karalystės poreikio).” 

Iš tiesų tada mūsų protėviai įgyvendino tai, ką reikėjo, - nors mokslo, išsilavinusių žmonių Lietuvoje buvo mažiau - ta prasme mes tada Europos kontekste akivaizdžiai prasčiau atrodėme nei dabar. Bet tuomet buvo politinė valia.

1996 m. buvome subrandinę situaciją Lietuvoje ekologinio ūkininkavimo plėtrai - sprogstančia jėga, tačiau tuo metu pritrūko politinės valios. Žinoma, tur būt, būtų buvę didelio pasipriešinimo. Kaip tik jo ir pabijojo aukščiausieji valdžios žmonės.

Tad, tur būt, tiesiog visi nesame verti savo protėvių.

Įvertinant darbo patirtį, t.y. tuo atveju, jei veiklą būtų galima pradėti iš naujo, “Tatulos programa” daug ką darytų jau kitaip:

·       Siekiant dar didesnio poveikio plėtojant ekologinius ūkius Lietuvoje, veiklą pradėtume ne nuo regiono - o nuo vieno kaimo. Nors tuomet atrodė, kad darome gana pažangiai - nes nepradėjome nuo visos Lietuvos iš karto …

·       Kitaip elgtumėmės ir kreditų klausimu. Duotume paskolą su procentais. Ir tik tuomet, kai verslo planą įgyvendintų, - ūkiniams subjektui sugrąžintume procentus atgal. Nors tuomet taip pat atrodė, kad darome gana pažangiai, nes ne kompensacijas, ne subsidijas skyrėme - iš tiesų bijojome, kad pinigus pravalgys ir jais nebus vykdoma ūkio pertvarka.

·       Visiškai kitaip organizuotume perdirbimą - tik ūkio lygmenyje (mėsos ar pieno cechelis ir kt.).

Tačiau išliktų antikorupcinė sistema, kurią įdiegėme nuo pat pradžių. Tvirtai laikausi tokios nuomonės, jei jau imiesi valstybinės linijos įgyvendinimo - turi visiškai, iki visiško absoliuto, atsisakyti savų reikalų tvarkymo. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad griežtai tų nuostatų laikosi visa mūsų etatinė komanda.

III. Iki 2003 m. ekologiškus produktus realizuojame be problemų…

Nuo pat savo veiklos pradžios “Tatulos programos” nariams garantavome ekologiškų produktų realizavimą. Nuo 1995 m. Vilniuje rengiame ekologiškų produktų muges, nuo 1996 m. pradėjome ekologiškais produktais prekiauti savo prekybos tinkle.

O 1998 m. pradžioje - daugiau galvodami apie perspektyvą - suderinome su stambiausiu prekybos tinklu (kiti prekybos tinklai tuo metu atsisakė kalbėtis ta tema) dėl specialaus ekologiškų produktų skyriaus atidarymo jų tinklo stambiausiose parduotuvėse. Nuo 1997 m. pastoviai dalyvaujame tarptautinėse parodose bei mugėse.

Visgi, ne finansų, bet ekologiškų produktų stygius sustabdė Tatulos programos firminių ekologiškų produktų parduotuvių tinklo plėtrą. Ir… smulkaus verslo žlugdymo politika Lietuvoje.

Buvome sumanę “Tatulos programos” firmines sertifikuotą ekologiškų produktų parduotuves atidaryti visuose stambesniuose Vilniaus mikrorajonuose, nes šiandien pagrindinis mūsų vartotojas sostinėje. Bet gyvenime gavosi atvirkščiai, - buvome priversti kitokiai veiklai išnuomoti ir pirmą įsteigtą  sostinėje “Tatulos programos” firminę parduotuvę.

Kaip ten bebūtų, “Tatulos programos” nariai dėl ekologiškų produktų realizavimo problemų neturi - problema patys ekologiški produktai.

Tiek “Tatulos programos” ūkininkus, tiek jų išaugintus produktus nemokamai nuvežame į muges, parduotuves. Surandame mugėms vietą, sumokame už plotą, reklamą, kitas paslaugas. Prie ekologiškų obuolių “Tatulos programos” mugėse susidaro didelės eilės, vartotojas priverstas kantriai, kaip pokario laikais stovėti ilgoje eilutėje ir prie ekologiškos duonos, kitų produktų.

Mūsų veikla susieta su ekologiškų produktų realizavimu turi ir kitą tikslą - ugdyti sertifikuotų ekologiškų produktų vartotoją.

Mums būtų pigiau nupirkti iš ekologinių ūkių ir įmonių ekologiškus produktus ir juos atiduoti, kad ir vaikų darželiams.

Manome, kad tik pats ūkininkas parduodamas “Tatulos programos’ ekologiškų produktų šeštadieninėse mugėse savo užaugintus produktus ir plati reklama apie tai pasiekia vartotojų ir širdis, ir smegenis.

Tačiau šiandien mūsų ūkininkai dar tebėra sunku iš anksto planuoti, susiderinti ir griežtai laikytis. ekologiškų produktų tiekimo grafikų, užauginti bei perdirbti daugiau kokybiškų ekologiškų produktų.

Be šių, šiandien mes sprendžiame dar du sudėtingus klausimus: ekologinių, t.y. atsparių veislių ir sveikų sėklų klausimą bei ekologiškų produktų perdirbimo ūkyje ar kelių ūkių kooperatyve klausimą. Atsiranda tokia vartotojų niša, kurie nori nusipirkti ūkyje sumušto sviesto, suspausto sūrio ar sukimšto skilandžio.

Vakarų Europoje jau trečia karta maitinasi “sintetiniu” maistu, tad labai džiugina, kad mūsų vartotoją netenkina “sintetinis” maistas - jis dar prisimena mūsų kultūrinį paveldą ir jį tebevertina Susižavėjimas blizgučiuose įvyniotu vakarietišku niekniekiu - ne vienam nors tik skaudi vakar dienos pamoka.

Taip jau yra, kad ši, pirmoji ekologinių ūkių karta, visi mes - esame kaip ir mūsų pačių sukurtos propagandos įkaitai, - kad ateityje išaugtų antroji ekologinių prekinių ūkių karta.

IV. Ir pabaigai…

Ne ekologiški produktai, ne ekologiškų produktų vartotojas ar gamintojas yra mūsų siektinas tikslas.

Tai tėra tik priemonės mūsų tikslams pasiekti.

“Tatulos programos” siektinas tikslas - padėti žmonėms spręsti vis labiau sudėtingais planetoje ir Lietuvoje tampančius socialinius, aplinkos, sveikatos apsaugos klausimus.

Jie tarpusavyje surišti - ir vieno be kito neišspręsi.

O čia aptarta ekologinės gamybos plėtros ir ekologiškų produktų vartotojų ugdymo tema yra būtent tik priemonė tiems tikslams siekti.

 Tačiau būtent ta priemonė, kuri šiandien geriausiai tarnauja, kaip variklis, mūsų tikslams siekti.   

2004 m. gegužės mėn.