VI. Naujienos iš žiniasklaidos (nuo 2005 m. rugpjūčio 24 d. - iki spalio 20 d.)

	Ekologiškai ūkininkaujančių rajone daugėja, Santaka, p. 2
	Autorius: Algimantas Gudaitis, data: 2005 10 18
	Vis daugiau rajono ūkininkų renkasi ekologiško ūkininkavimo kelią. Šiemet rajone jau net 42 žemdirbiai ekologiškai tvarko savo ūkius, pernai buvo keturiolika. Ekologiškai auginami serbentynai, uogynai, yra mišrių ūkių, o Klausučių seniūnijos Norvaišų kaimo ūkininkas Valdas Lenkaitis specializuojasi ekologinėje grūdininkystėje. Jis šiemet jau augino 53 ha ekologiškų miežių. Ekologinio ūkininkavimo keliu prieš trejus metus pasuko ir Gražiškių seniūnijos Jakiškių kaimo ūkininkai Ona ir Romaldas Pavelčikai. Parama svari Pavelčikai prižiūri 51 ha žemės (44 ha - nuomojamos iš valstybės, 7 ha - nuosavos). Iš pusšimčio hektarų tinka ūkininkauti apie 37 ha, kitur - krūmai, pelkės, užpelkėjusios pievos. Pavelčikai gyvena vienkiemyje, žemė išsidėsčiusi apie sodybą. Šeimininkė džiaugėsi, kad šiemet jų ūkiui pripažintas ekologinio ūkio statusas. Pradedančių ekologiškai ūkininkauti ūkiai keletą metų dar vertinami kaip pereinantys į ekologinį ūkininkavimą. ES parama ir pereinamiesiems ūkiams skiriama tokio pat dydžio, kaip ir tikro ekologinio ūkio šeimininkams. Gražiškių seniūnijos žemės nederlingos. Todėl ir Pavelčikai pagrindine ūkio šaka pasirinko pieno-mėsos gyvulininkystę. Ūkininkai laiko 11 karvių, 6 dvimečius bulius, 10 šiemetinių buliukų, augina 4 mišrūnes telyčias. Kiaulių augina tik šeimos reikmėms. Šiemet buvo pasisėję 4 ha kvietrugių ir 12 ha vikių-avižų mišinio. Ūkininkai prikūlė 12 t kvietrugių ir 20 t mišinio, grūdus naudoja tik pašarams. Šeimininkė sakė, kad kaip iš 28 balų kokybės žemės toks derlius visai neblogas. Ūkininkai daug pastangų ir lėšų skiria kultūrinėms ganykloms įrengti. Šiemet pjovė žolę nuo 10 ha liucernos ir kitokių žolių mišinio ploto, ateinančiais metais daugiametėmis žolėmis ruošiasi apsėti dar 7 ha žemės. O.Pavelčikienė kolūkių laikais dirbo vyr. buhaltere, Romaldas - vairuotoju. Ūkio šeimininkė skaičiuoti moka. Ji tvirtino, kad gaunant už vieną hektarą javų 1436 Lt, o už žalienų - 407 Lt ekologinę paramą, galima verstis ir galvoti apie ekologinio ūkio plėtimą bei tobulinimą. Be to, ekologiškai ūkininkaujantys gauna ir visiems ūkininkams skiriamas tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Pernai jos siekė po 309 Lt už javų ir 110 Lt už žalienų bei daržovių hektarą.. Gražiškių seniūnijos žemės priskiriamos prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, todėl už kiekvieną žemės ūkio naudmenų hektarą dar skiriama papildoma 195 Lt parama. Reikia rūpintis patiems - Mūsų krašte beveik visi mažažemiai ir vidutiniai ūkininkai ūkininkauja ekologiškai. Mineralinės trąšos brangios, todėl žmonės jų neįperka. Nepigesni ir chemikalai, purkšti jais pasėlius mažažemiai neturi priemonių. Visas chemizavimas prasideda ir užsibaigia nu-purškus bulvienojus nuo kolorado vabalų, - tvirtino O. Pavelčikienė. Pasak jos, mažažemiai tik nedrįsta arba nesusiruošia savo ūkininkavimą įforminti ekologiniu. Didžiausias rūpestis ir sunkumas - apsiginti nuo piktžolių. Pasak Pavelčikų, tai nėra labai sunku ir sudėtinga, tik reikia tvarkingai laikytis ekologinių sėjomainų. Pirmaisiais metais ūkininkai į išdirbtą žemę pasėja mišinius. Juos su neprinokusiomis piktžolėmis nuima žaliam pašarui. Po mišinių lauką suaria, kelis kartus iškultivuoja ir sėja žiemkenčius. Į juos į sėja daugiamečių žolių. Kitais metais daugiametes žoles kelis kartus nušienauja. Taip laukas po 2-3 metų tampa visai švarus. Tuomet jį galima vėl arti, sėti žiemkenčius ar mišinius. Didžiausią materialinę ir moralinę skriaudą ekologiškai ūkininkaujantys jaučia tuomet, kai niekas neįvertina jų užaugintos produkcijos. Ekologišką pieną supirkėjai sumaišo su chemizuotais pašarais šertų karvių pienu. Supirkėjai noriai perka ekologiškai užaugintus bulius, tačiau prie įprastinės kainos nė lito neprideda. Žmonės nuo netinkamo maisto serga įvairiomis ligomis, daug pinigų išleidžia vaistams, tačiau nusipirkti sveikesnių pieno, duonos ar mėsos gaminių pinigų pagaili. Specialistai primena Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Lina Grygelaitienė priminė, kad ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai turi iki lapkričio 1 dienos pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prašymus išmokoms gauti už 2005 metus. Kartu su prašymais reikia išsiųsti ekologinio ūkio sertifikato kopiją ir produkcijos realizavimo lentelę. Prašymą su minėtais dokumentais reikia pristatyti ar pasiųsti registruotu laišku į Vilnių, adresu: Blindžių g. 17, Vilnius, LT-08111. Norintys pradėti ekologiškai ūkininkauti po Naujųjų metų pirmiausia turi kreiptis į VĮ "Ekoagros" Kaune (K.Donelaičio g. 33, 202 kab., tel. (8 37) 20 31 81).

	Ekologiška žemdirbių mugė užvėrė auksinio rudenio duris, Biržiečių žodis, p. 1
	Autorius: Felikso Grunskio fotopasakojimas, data: 2005 10 18
	Šeštadienį J. Janonio aikštėje įvyko jubiliejinė - dešimtoji "Tatulos programos" mugė. Joje žemdirbiai siūlė ekologiškų daržovių, medaus, aliejaus, vaistažolių... Galima buvo nusipirkti pasvaliečių kepėjų ekologiškos duonos ir kepinių, pavalgyti košės, šašlykų, atsigerti alaus, pasiklausyti muzikos. - Ši ekologiškų produktų mugė - paskutinė lauko mugė šiemet, - "Biržiečių žodžiui" sakė "Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė ir paaiškino. - Mūsų žemdirbiai su ekologiškomis daržovėmis šiemet ir kitų metų pradžioje dar vyks į Vilnių, bet prekiaus ne lauke, o J. Basanavičiaus vidurinėje mokykloje. Ekologiški produktai mugėje nebuvo brangesni nei intensyviai auginama žemės ūkio produkcija. Už bulvių kilogramą prašė 60 - 80 centų, už kopūstų - 50 centų, už medaus kilogramą - 10 litų... - Vilniuje ekologiškus produktus pardavinėjame brangiau, - pastebėjo V. Gražinienė.

	Estijos ūkininkai bijo likti be žemės, Ūkininko patarėjas, p. 3
	Autorius: Nenurodytas, data: 2005 10 20
	Pertvarka ir narystė Europos Sąjungoje kiek pakeitė Estijos ūkininkų požiūrį į jų pačių verslą. Šiandien estai teigia nespėję laiku įsigyti žemės, kuri vis labiau brangsta. Tos šalies žemdirbiai ir toliau kovoja už vietą žemės ūkio produkcijos rinkoje bei siekia ES paramos. Apie tai, kaip šiandien sekasi gyventi ir dirbti Estijos ūkininkams, su šios šalies ūkininkų federacijos pirmininku Arvo VEIDENBERGU kalbasi "Ūkininko patarėjo" korespondentė Vanda VASILIAUSKAITĖ. - Praėjusią savaitę vykusiame Baltijos šalių žemės ūkio organizacijų tarybos posėdyje būtent estai su nerimu kalbėjo apie tai, kad jų ūkininkai gali likti be Žemės. - Kalbėjome ir kalbame, nes nerimaujame dėl to, tačiau Estijos politikai ne visuomet klauso žemdirbių žodžio. Mūsų tėvai ir seneliai įvairiais būdais kovojo už savo žemę, o dabar atsitiko taip, kad žemės savininkais Estijoje tampa bendros estų ir suomių bei švedų kompanijos. Galima sakyti, žemės kainą reguliuoja ne rinka, bet taip vadinamieji "berniukai", siūlantys savininkams sandėrius už grynus pinigus. Seniai kalbame, jog pirmenybę, įsigijant žemę, gautų tie, kas ją dirba, antraip - ūkininkai liks be žemės. Ir vykstant žemės reformai sakėme, jog nedera keisti žaidimo taisyklių jos eigoje, bet atsitiko kitaip. Viso to rezultatą jau matome. Šiandien dažnas ūkininkas svarsto: "Ar verta plėsti ūkį, jei žemė kainuoja tiek; jog neatsiperka?" Iki tol investavęs lėšas pastatams, gyvuliams ar fermos įrangai įsigyti, ūkininkas mato, jog nebėra už ką žemės pirkti, nes ji labai brangi. Net atokiuose rajonuose nenašios dirbamos žemės hektaras, vertinant lietuviškais pinigais, kainuoja apie 5 tūkst. Lt/ha. - Pagal veikiančius įstatymus Lietuvos ūkininkas gali turėti ne daugiau kaip 300 ha žemės. Ar ribojamas ūkio dydis Estijoje? - Estijoje, kaip ir Latvijoje, ūkininko ūkio dydis nėra ribojamas. - Kuo dažniausiai verčiasi Estijos ūkininkai? - Mūsų krašte yra nemažai miško savininkų, dauguma ūkių mišrūs. Žinant, kad į Europos Sąjungą stoja vis daugiau šalių, kurios turi palankesnes sąlygas grūdinėms kultūroms auginti, akivaizdu, jog atitinkamai mažės ir javų kaina. Pastaruoju metu apsistojamą prie minties, jog verta plėtoti kiaulininkystę, pieno ūkius bei auginti mėsinius galvijus. - Jūs pats turite ūkį. Kaip sekasi dirbti jame? - Kaip galėčiau vadovauti ūkininkams, nežinodamas jų problemų? Mano ūkio valdose (ūkis yra pusiaukelėje tarp Talino ir Rygos, netoli Latvijos sienos) - 400 ha žemės, 80 melžiamų karvių. Galvijus laikau šalto tipo tvartuose, statytuose prieš dešimtį metų. Didžiąją dalį pašarų užsiauginu savo laukuose. Pieną perdirbame savo ceche, gaminame grietinę, jo-gurtus, varškės kremą. Pieno produktus tiekiame į vaikų darželius ir mokyklas. Kadangi produktus pakuojame rankomis, reikia samdyti darbo jėgą. Pieno perdirbimo ceche dirba 4 žmonės, iš viso ūkyje - 15 samdomų darbininkų. - Pieno perdirbimo cechą nėra paprasta įrengti vien dėl reiklaus įvairių tarnybų vertinimo, bet ūkyje gamindamas produktus, Jūs aiškiai išlošiate ekonomine prasme? - Be abejo, kitaip ir negalėtų būti. Nežiūrint pastovaus sanitarijos ir veterinarijos tarnybų reikalavimų, žinau, kad turiu nuolatinį klientą, kuris laukia produkcijos iš mano ūkio, ir galiu teigti, jog rimčiausi mano tikrintojai - vartotojai. Prieš juos turiu pasitempti. Taip ūkininkaudamas ir pats realizuodamas savo produkciją aš išvengiu grandinės, į kurią dažną žemdirbį įpainioja prekybos tinklai, nusigvelbdami nemažą dalį to, ką ūkininkas už savo triūsą turėtų gauti. Daugelis ūkininkų savo produkciją realizuoja per prekybos tinklus. - Kaip vertinate ES paramą ? Kaip Estijos ūkininkams sekasi rengti verslo planus, ar susiduriama su patikros problemomis? - Pabendravus su Lietuvos ūkininkais susidarė įspūdis, kad Lietuvoje yra geriau nei Estijoje. Jeigu bus taip, kaip iki šiol, mūsų šalyje liks tik keli stambūs ūkiai, nes konkurencija, siekiant gauti paramą ūkiams, nelygiavertė. Stiprieji "kepa" projektą po projekto, tačiau yra daug smulkesnių ūkių, kurie iš Europos Sąjungos fondų dar nė grašio nėra gavę. Estijos ūkininkų federacijoje dirba penki specialistai, kurie padeda rengti projektus ūkininkams, tačiau šie to daryti nespėja. Manau, kad Valstybinės mokėjimo agentūros, kuri atsakinga už ES fondų paskirstymą, darbuotojai dirba gerai ir kantriai. Jie nuolat lankosi ūkiuose. - Kas šiandien aktualu Estijos ūkininkui? - Labai svarbu išsilaikyti konkurencinėje kovoje prieš kolegas kaimynus. Estiją pasiekia ne tik prekės iš artimiausiųjų kaimynių - Latvijos bei Lietuvos, čia plūsta geros kokybės nebrangi lenkiška produkcija. Estijos kaimui labai svarbu žmogiškieji ištekliai, darbo jėga kaime. Manau, kad būtina daugiau dėmesio skirti jauniems ūkininkams, įvairiais projektais palaikyti juos, nes, remiantis statistika, Estijos kaimas sensta. - Ar aktyvūs Estijos ūkininkų federacijos nariai, kuriems ne taip seniai vadovaujate? - Prieš gerą dešimtį metų, kai dar gaudavome technikos ir kitokią paramą iš Europos šalių, kai jauniems ūkininkams padėdavome išvykti į stažuotes užsienyje, į Estijos ūkininkų federaciją ūkininkai patys prašydavosi. Dabar jie tapo daug pasyvesni, nenoriai moka nario mokestį, nelabai aktyvūs ir visuomeninėje veikloje. Nors dirbama visų ūkininkų labui, dažnas paklausia: "O kas man iš to, kad būsiu federacijos narys?" - Turėjote galimybę susipažinti su Lietuvos ūkininkų sąjungos darbu. Kokie įspūdžiai? - Yra problemų, kurias, susirinkę draugėn visų trijų Baltijos šalių žemdirbiškų organizacijų atstovai, sprendžiame kartu ir priimame bendrus sprendimus. Lietuvos ūkininkams pavydime gero Žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbo, tai jiems labai didelė parama. Mūsų šalyje to nėra, o norint sukurti tokį konsultavimo sistemos tinklą tektų įdėti daug lėšų ir pastangų. Akivaizdu, kad konsultantai Lietuvoje glaudžiai bendradarbiauja su Ūkininkų sąjunga, netgi taiko nuolaidas už paslaugas sąjungos nariams. Teko girdėti ir tai, kad mokate paskatinti ūkininkus pažintinėmis kelionėmis į Europos šalis. - Taip skatinami nugalėtojai, dalyvaujantys tradiciniame "Metų ūkio" konkurse kiekviename rajone. Ar estai to nedaro? - Estijoje tokie konkursai nevyksta, tačiau laikraščio "Estijos ūkis" iniciatyva kasmet renkamas populiariausias verslininkas šalyje, į tokią vietą gali pretenduoti ir ūkininkas. Vasarą rajonuose populiarios lauko dienos, susitikimai su valdžios atstovais. Į kaimus atvažiuoja žemės ūkio ministrė, tik mūsų pareiga į tuos susitikimus ūkininkus sukviesti. Norėtųsi, kad mūsų žemdirbiai būtų aktyvesni, jog ūkininkų balsas Estijoje būtų labiau girdimas.

	Pateikė ekologinius produktus, dalinosi patirtimi ir naujausia informacija, Tėvynė, p. 2
	Autorius: Laima Lapėnienė, data: 2005 10 15
	VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre pirmąkart surengtoje Panevėžio rajono ekologinių produktų parodoje- mugėje savo užaugintą ir pagamintą produkciją pristatė 8 tikrųjų rajono ekologinių ūkių savininkai bei didesnę patirtį šioje srityje turintys svečiai iš Molėtų rajono - VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos bei ekologinių ūkių bendruomenės "Gojelis" atstovai. Tie ūkių savininkai, kurie dar tik planuoja įregistruoti ekologinius ūkius ir vystyti šią veiklą, buvo pakviesti į konferenciją, kurioje ekologinio ūkininkavimo klausimais kalbėjo Žemės ūkio rūmų atstovai , specialistai, ekologinių ūkių savininkai. Specialistai pabrėžė kooperacijos svarbą ir perspektyvas, Europos Sąjungos paramos panaudojimo galimybes, supažindino su galimybėmis mokytis ekologinio ūkininkavimo. Parodos-mugės atidarymo proga jos dalyvius ir svečius sveikino rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas, rajono tarybos narys ūkininkas Petras Nevulis, Profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula. Jie džiaugėsi, kad pagaliau surengta tokia paroda - mugė, kurioje ir mūsų rajono žemdirbiai galės pasidalinti gerąja patirtimi, vienytis į kooperatyvus, gauti juos dominančią naujausią informacija bei padėti apsispręsti kitiems tokiai veiklai. Rajono savivaldybės atstovai linkėjo, kad tokia paroda - mugė taptų tradicine ir pritrauktų kur kas daugiau dalyvių ir svečių. Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas pažymėjo, jog apie ekologinių ūkių plėtrą jau kalbėta keletą metų, bet viskas pajudėjo tik tada, kai prasidėjo mokymai, kai ta veikla susidomėjo Panevėžio profesinio rengimo centras. Didelės reikšmės turėjo ir padidėjusios išmokos už sertifikuotus žemės plotus ekologiniuose ūkiuose. Rajone dabar yra per 30 sertifikuotų bei šio statuso siekiančių ūkių. "Yra pagrindo tikėti, kad ekologinė žemdirbystė ims aktyvėti. Savivaldybė jau skyrė ir patalpas, į kurias kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį rinksis užsiimantieji ir planuojantys užsiimti šia veikla," - sakė V. Kriaučiūnas. Kadangi ekologinių ūkių savininkams vienas iš svarbiausių klausimų yra produkcijos realizavimas, todėl ir rengiamos parodos, kad vartotojai galėtų įsitikinti tokios produkcijos naudingumu. Žemės ūkio skyriaus vedėjo įsitikinimu, užsiimantiems ekologiniu ūkininkavimu, pirmiausia derėtų susikooperuoti. Tuo tikslu visai neseniai ir įkurta ekologinių ūkių bendruomenė "EkoPan". "Vienas lauke - ne karys",- sakė "EkoPan" pirmininkė Audronė Kabelienė, pažymėjusi, jog burtis ekologinių ūkių savininkai nusprendė tam, kad galėtų išeiti į rinką. Ponia Audronė pasidžiaugė, kad ekologinį ūkininkavimą remia rajono savivaldybė, paramą teikia ES struktūriniai fondai. Trečius metus ekologiniu ūkininkavimu užsiimanti Kabelių šeima šioje parodoje - mugėje pristatė ekologiškai išaugintų aronijos uogų, ramunėlių ir kmynų sėklų. Savo produkciją atėjusiems į mugę siūlė ir viena pirmųjų rajone ekologinį ūkį įkūrusi Bronislava Šerelienė, taip pat Algirdo Rimševičiaus, Alfonso Barausko, Vandos Steponavičienės ekologiniai ūkiai, VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Molėtų rajono bendruomenė "Gojelis", žemės ūkio kooperatyvas "Šilauogė", įmonė "Jadvygos žolės". Atvykusieji į mugę buvo vaišinami ramunėlių arbata, ekologiškai išaugintų agurkų užpiltine, galėjo įsigyti obuolių, aviečių, gudobelės uogų, daigintų kviečių, kaimiškos duonos, pyrago, mėsos gaminių, medaus, įvairių dribsnių, sūrių, varškės. Renginio koordinatorė VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro žemės ir ūkio veiklos skyriaus vedėja Dalia Kavaliauskienė pasidžiaugė, kad Panevėžio profesinio rengimo centras pirmasis respublikoje pradėjo ruošti ekologinio ūkio darbuotojus. Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtinus jų pateiktą programą, šiemet sudaryta pirmoji moksleivių grupė, kurie norėtų turėti tinkamą kvalifikaciją šioje veiklos srityje.

	Ekologinių ūkių perspektyva - patiems ne tiktai išauginti, bet ir perdirbti bei realizuoti žemės ūkio produkciją, Utenis, p. 4
	Autorius: Nenurodytas, data: 2005 10 13
	Pagal Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondo "Ekologiškų produktų auginimo, perdirbimo ir realizavimo skatinimas" mainų projektą rugsėjo pabaigoje aštuonių žmonių grupė iš Utenos apskrities viešėjo Italijoje, kur domėjosi ekologinių ūkių veikla. "Utenio" korespondentas Juozas Kazlauskas paprašė pasidalinti mintimis iš šios pažintinės kelionės joje dalyvavusią Utenos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresniąją specialistę Stasę MAIGIENĘ. Į Italiją iš Prahos atskridome jau temstant. Iš čia traukiniu pasiekėme Romą, kur persėdome į kitą traukinį ir už poros valandų jau buvome Spaleto mieste. Mus pasitiko fermeris Patrice Niclas ir mikroautobusu nusivežė į savo ūkį. Apgyvendino jaukiuose kambariuose. Fermeris užsiima dar ir agroturizmu. Jau pirmąją dieną po kuklių itališkų pusryčių pradėjome įgyvendinti savo kelionės tikslus. Visiems rūpėjo kuo daugiau sužinoti apie ekologinio ūkininkavimo ypatumus, ekologiškai išaugintos produkcijos perdirbimo ir realizavimo galimybes, tokių produktų paklausą ir kainas, jų skirtumus tarp tradiciškai ir ekologiškai pagamintų produktų. Patrice Niclas ir jo žmona Aleksandra, supažindino mus su Umbrijos regionu, kuriame yra jų ūkis, teužimantis 18 hektarų plotą. Ūkyje dirba vien šeimos nariai. Ūkininkas baigęs žemės ūkio mokslus universitete, žmona - humanitarė, mokanti penkias kalbas. Tai didelis privalumas, užsiimantiems agroturizmu. Pas mus pastaruoju melu ekologiniai ūkiai dygsta, kaip grybai po lietaus. Ar daug tokių ūkių Italijoje? Bent jau Umbrijos regione toks, kaip Patrice ekologinis ūkis yra vienintelis. Jis yra laimėjęs Leonardo da Vinčio projektų koordinavimo konkursą, todėl priima stažuotojus, dirbančius su šiais projektais, skaito paskaitas, supažindina su ES paramos gavimo ir pasinaudojimo struktūriniais fondais galimybėmis. Žemės ūkio profilio mokyklų moksleiviai iš ES šalių jo ūkyje atlieka gamybinę praktiką. Mūsų stažuotės metu tokią praktiką atliko čekų jaunuoliai, o Latvijos žemės ūkio mokyklos dėstytojos čia mokėsi kulinarinio paveldo paslapčių. Mokymuisi šiame ūkyje yra visos sąlygos. Paskaitos skaitomos nedidelėje, bet moderniai įrengtoje klasėje su kompiuterine įranga, vaizdumo priemonėmis. Kokius išskirtinius bruožus turi itališkas ekologinis ūkis, lyginant jį su lietuvišku? Patrice dažnai pabrėžė vieną dalyką, ko turėtų siekti mūsų ūkininkai - įgyvendinti ūkininkavimo uždaro ciklo sistemą, tai yra, viską, ką ūkininkas gamina, turi savo ūkyje ir perdirbti bei pats realizuoti. Ši sistema minėtojo italo ūkyje jau visiškai įgyvendinta, nes visa pagaminta produkcija yra perdirbama savo įrengtuose cechuose. Kadangi ūkis mažas, žemės nedaug, tai sėjama 7-8 hektarai derlingos veislės kviečių. Nedideliame cechelyje yra grūdų valymo mašina, malūnas, gretimoje patalpoje - duonos kepyklėlė. Jokių įmantrių įrenginių čia nėra. Net duonos kepalėliai formuojami rankomis. Duonkepė krosnis kūrenama savo gamybos kuru - ryšuliais žagarų, kurių paruošiama nuosavame miške, genint medžius arba alyvmedžius bei vynuogynus. Gamybos apimtys mažos. Kokia iš to nauda ūkininkui? Patrice Niclas mums paaiškino, kad duoną kepti net nedideliais kiekiais jam kur kas geriau apsimoka negu parduoti išaugintus grūdus. Vieno kilogramo ekologiškų kviečių kaina - 0,15 euro, o vieno kilogramo duonos - 3 eurai. Duoną parduoda privatiems klientams ir aprūpina ja savo restoraną, kur prie vieno stalo maitinasi visi kartu: šeimos narini, stažuotojai, turistai, praktiką atliekantys moksleiviai. Tame pačiame pastate yra alyvuogių spaudimo cechas. Iš 10 kilogramų alyvuogių gaunamas litras ekologiško aliejaus, kurio kaina 10 eurų, kai tuo tarpu neekologiškas aliejus kainuoja perpus mažiau. Ūkyje užveista vieno hektaro vynuogių plantacija. Baltosios ir raudonosios vynuogės naudojamos vyno gamybai. Kiekvienais metais ūkininkas išaugina ir paskerdžia po keturis mėsinių veislių galvijus, septynias-aštuonias kiaules, apie dešimt avių. Gyvuliai skerdžiami ne ūkyje, o specializuotoje skerdykloje. Mėsa panaudojama tik savo restoranui, kaip ir pusšimčio laikomų vištų kiaušiniai. Taigi minėtasis ekologinis ūkis yra daugiašakis, ūkininkas pats aprūpina maisto produktais savo restoraną. Per metus čia gaunama 200000 eurų pajamų, kurių struktūra - 7 proc. iš gamybos, 28 proe. iš perdirbimo ir 65 proc. iš agroturizmo. Iš šių skaičių matome, kad ir Italijoje iš gamybos gaunama mažiausiai pajamų. Per ūkio kūrimosi laikotarpi nuo 1976 metų į ūkį buvo investuota 554709 eurai. iš jų 167911 eurų sudarė parama iš ES struktūrinių fondų, kuri yra analogiška, kaip ir Lietuvoje. Apibendrinant šį mūsų pokalbį, norėtųsi paklausti: tai ko gi vertėtų pasimokyti iš italų ūkininko mūsų žemdirbiams ? Nors mūsų ūkininkų sąlygos yra kur kas sudėtingesnes, ekologinė produkcija nėra tokia paklausi, tačiau, kiek įmanoma, reikėtų neapsiriboti tik gamyba ir žaliavos pardavimu, o galvoti apie jos perdirbimą vietoje. Galbūt investuojant į ūkį, reikėtų numatyti lėšas ir nors nedidelių produkcijos perdirbimo cechelių įrengimui. Ekologiniai ūkiai Italijoje yra pelningi, kadangi ekologiško maisto produktai čia turi paklausą ir todėl gerokai yra brangesni. Ateis laikas, tas pats bus ir Lietuvoje. Antra, reikia kuo geriau išnaudoti Europos Sąjungos teikiamą paramą, ruošiant verslo planus, susiplanuojant gamybą, numatant ūkininkavimo kryptį. Nuo ateinančių metų Italijos žemės ūkis ES struktūrinių fondų paramos nebegaus, ryšium su naujų narių priėmimu. Lietuvai ši parama bus dar teikiama iki 2013 metų. Todėl belieka ja tik sumaniai pasinaudoti.

	Ekologinės sodininkystės pliusai" ir "minusai", Ūkininko patarėjas, p. 1, 8
	Autorius: Rasa Jagaitė, data: 2005 10 18
	Remiantis preliminariais VšĮ "Ekoagros" duomenimis, šiemet Lietuvoje sertifikuota apie 1,2 tūkst. ha ekologinių ir pereinamojo laikotarpio į ekologinius sodų. Nuo pernai metų už tokių sodų hektarą mokama 2594 Lt išmoka. Palyginti su parama už kitus ekologiniuose ūkiuose auginamus augalus, tai yra pats didžiausias skaičius. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, už 2004 m. ekologinius sodus (327,8 ha) 210 pareiškėjų buvo išmokėta 814 tūkst. Lt. Tradicine žemdirbyste besiverčiantiems ūkininkams atrodo, kad parama už ekologinę sodininkystę yra "fantastiška", tačiau ją gaunantieji sumų komentuoti nelinkę, o mieliau akcentuoja tai, jog sodus prižiūrėti nemažai kainuoja. Tą tvirtina ir vieną didžiausių - 88 ha ekologinį sodą Žemaitijoje turintys Virginija ir Remigijus Gailiai, prieš ketverius metus Telšių r., Kaunatavoje, nupirkę bankrutavusio sodininkystės ūkio vaisių saugyklą ir pusę jame buvusių sodų. Seni sodai dera tik kas antrus metus Senajam sodui, manoma, yra apie 30 metų. Kiek tiksliai, ūkininkai nežino, nes nebelikę dokumentų, kada jis buvo pasodintas. Gailių nuomone, net ir tokio amžiaus sodas, gerai jį prižiūrint, galės derėti dar kokius dešinu* metų. Šiemet Gailiai skina penktą savo sodo derlių. Geriausias iš visų šeimos sodininkavimo metų buvęs trečiasis derlius, bet neblogas ir šiųmetis. Tiesa, ant vaisių-matyti rauplių, nes be chemikalų nuo jų apsisaugoti sunku. Manoma, kad hektaras seno sodo duos apie 10 t obuolių. Tokių metų obelims, kurios kadaise buvo pasodintos pagal tuometinius standartus (jų yra apie 250 vnt./ha), tai visai normalus derlius. Pernai Gailiai savo sode priskynė tik 801 obuolių, t.y. tik po 1 t iš hektaro. Užpernai užderėjo dešimt kartų daugiau. Jauni ūkio sodai dar nedera, tad dabar derlius gaunamas tik iš senųjų. Šių metų derliumi Gailiai patenkinti. Pavasarį sodams šalnos nepakenkė, kaip atsitiko pernai, taigi obuolių užaugo. Sode - senosios rudeninės ir žieminės obelų veislės. Nors daugelis jų nėra blogos, bet kai kurių vaisiai tinka tik perdirbti - sultims spausti. Paklaustas, kodėl būtent dabar R. Gailis ėmėsi ekologinės sodininkystės, vyras pusiau juokais, pusiau rimtai sakė: "Na, kai perkopi per 40 mėtų, pradedi labiau galvoti apie sveikatą, labiau ja rūpintis. O kol jaunas, tai ji ne tokia svarbi". Kadangi antri metai sodas -ekologinis, jame nenaudojamos sintetinės trąšos ir cheminės augalų apsaugos priemonės. Vietoj to ūkininkai obelis purškia vengriškomis trąšomis "Biokal 1", kurios yra leidžiamos naudoti ekologiniuose ūkiuose. Šios trąšos kartu yra ir augalų apsaugos priemonė. Per sezoną sodą jomis galima purkšti keletą kartų. R. Gailis šiemet savo sodą du kartus nu-purškė "Biokal 1" preparatu (jo norma - 10 1/ha): pirmą kartą -rausvėjant žiediniams pumpurams, antrą - žiedlapiams krintant. Kitokių augalų apsaugos priemonių sode nenaudojo. Tiesa, vieną kartą pabandė nupurkšti fermentuotomis srutomis - į 101 vandens pilama 2 t srutų (jos pirktos iš ekologinio gyvulininkystės ūkio), savaitę parauginama ir purškiama. Jos gana efektyviai veikia kaip trąšos ir atbaido kai kuriuos kenkėjus. Nors sodas ir nejaunas, vaismedžiai nėra labai ligoti. Be to, iš chemizuoto ūkio perėjus į ekologinį, tik po trejų ketverių metų sode pradeda atsistatyti natūrali biologinė pusiausvyra. Kainas sužino paskutiniu momentu Derliaus nuėmimo pradžioje ūkininkai dar nežinojo, ar obuolius parduos šviežiai vartoti, ar perdirbti (sultims). Taip pat dar neaiškios buvo ir vaisių supirkimo kainos. Visa tai daugmaž paaiškėja tada, kai obuoliai jau būna nuskinti. Supirkėjai domisi būsimu derliumi, kiekiais, tačiau kiek mokės už jį, pasako tik paskutiniu momentu. "Kadangi antri metai ūkis turi pereinamojo į ekologinį ūkį statusą, sodo produkcijos dar negalima ženklinti kaip ekologiškos. Tikriausiai derlių parduosime perdirbti. Galime pasiūlyti didesnius obuolių kiekius, negu pavieniai sodininkai mėgėjai iš savo nedidelių sodelių, tai supirkėjai ir kainą mums geresnę duoda", - sako R. Gailis. Jeigu obuoliai skiriami parduoti švieži, jie skinami rankomis, o jeigu perdirbti, tai nuo vaismedžių nukratomi ir surenkami. Dalį sodo derliaus, kurį padėdavo į saugyklą, šeima dažniausiai realizuodavo prieš Naujuosius metus ir po jų. R. Gailis pastebi, kad perdirbti, t.y. sulčių koncentratui skirtų obuolių kainos nebūtinai adekvačios derliaus kiekiui. Pavyzdžiui, pernai tokių obuolių beveik nebuvo, o už juos supirkėjai siūlė mažiau negu tada, kai pasiūla didelė. Kainas lemia derlius Lenkijoje ir kitose šalyse. Lietuvos sodininkai, Gailių nuomone, kainoms įtakos beveik neturi ir jie tik gali pasirinkti vieną ar kitą variantą iš supirkėjų pasiūlytųjų. V. Gailienės nuomone, supirkėjai yra geriau organizuoti negu sodininkai ir supirkimo kainas jie, matyt, "paderina" tarpusavyje. Tokia kainų nežinomybė, pasak sodininkų, jų verslui turi neigiamos įtakos, nes nieko negalima planuoti. Vis dėlto lietuviai sodininkai sako nejaučiantys pernelyg didelės konkurencijos su lenkiška ar kokia kita sodų produkcija. Pirkėjai, kaip tenka pajusti, labiau vertina vietinius obuolius, nors sodininkai už juos daugiau negu už lenkiškus negauna, net šiek tiek mažiau. Pastarieji yra kaip kainos rodiklis. Obuolių, iš kurių gaminamas sulčių koncentratas, supirkėjai taip pat mieliau renkasi lietuviškus vaisius, nes esą lenkiški tam ne itin tinka. Lietuviški obuoliai rūgštesni ir iš jų daugiau sulčių išbėga. Obuolių realizacijos problemų Gailiai sako iki šiol neturėję, nors kartais ir negauna tokios kainos, kokios norėtųsi, bet derlių vis tiek vienaip ar kitaip parduoda. Brangiausiai už kilogramą desertinių geros veislės obuolių šie Telšių r. sodininkai sako yra gavę 2003 m. - 70 ct. O vidutinė kaina esanti 50 ct/kg. Už perdirbti skirtus obuolius dažniausiai mokama apie 20 ct/ kg (supirkėjai už didelius tokių obuolių kiekius iš vieno sodo moka daugiau negu iš pavienių gyventojų surinktą derlių). Derliaus nuėmimo laiku ūkis įdarbina 40-50 žmonių, o nuolat jame dirba 7-8 darbuotojai. Už kilogramą surinktų obuolių darbininkams Gailiai moka 3 ct, o už nuskintus desertinius obuolius - 6 ct/kg. Sodininkai sako, kad norinčiųjų nuimti sodo derlių būna, jie per dieną gali uždirbti 40-50 Lt. Didžiausios investicijos naujiems sodams Gailiai nedrįsta nei paneigti, nei patvirtinti, kad sodininkystė yra viena pelningiausių žemės ūkio sričių. "Kažkokių aukso kasyklų nėra. Be to, mes kitokios žemės ūkio veiklos nesame išbandę, tai neturime su kuo palyginti", - sako V. Gailienė. Abu Gailiai nėra profesionalūs sodininkai, bet per keletą metų intensyviai besidomėdami šiuo verslu, jie įgijo nemažai žinių. Tačiau abu sako, kad yra dalykų, kuriuos galima išmokti tik iš patirties ir padarytų klaidų, kurių pasitaiko kiekvieną sezoną. Kadangi sodai nebejauni, dalį jų ūkininkai išrovė ir jų vietoje pasodino apie 22 ha naujų (tarp jų ne tik obelų, bet ir kriaušių, vyšnių). Tai - didelė investicija. Pasak Gailių, hektarui 10 tūkst. Lt kažin ar užtenka. Patys sodinukai daug nekainuoja, nes už juos dar galima gauti ir subsidiją. Brangu sodą aptverti. Išilginis tinklo tvoros metras pigiausiai kainuoja 8 Lt. Be to, reikia ir atramų, pavyzdžiui, cementinių stulpelių, kurių vieno kaina siekia 40 Lt. Prie kiekvieno medelio būtini kuolai. Pats pigiausias kainuotų apie 3 Lt. Taigi galiausiai išeina, .kad įveisiant sodą iš visų investicijų mažiausiai atsieina patys medeliai. Sodinant pusiau žemaūgius vaismedžius, hektarui jų reikia apie 1,2 tūkst. Įveisiant jauną ekologinį sodą, jam reikia parinkti atsparesnes ligoms veisles. Šiuo klausimu sodininkai konsultavosi ir su mokslininkais, skaitė specialią literatūrą. O prie namų šeima turi apie keliasdešimt veislių obelų kolekciją, taigi gali vienas veisles su kitomis palyginti, išvadas padaryti. Be to, Žemaitijos sodininkai pastebėjo, kad ta pati veislė skirtingai auga čia ir, pavyzdžiui, Vidurio Lietuvoje. Klimatas, dirvožemis juk skiriasi. Be to, ekologiniams sodams ne visada tinka žemaūgės obelys, nes jų silpnos šaknys negali paimti maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių, o tręšti mineralinėmis trąšomis tokiame sode negalima. Kai nėra derliaus, nėra ir pajamų Kasmet sodą būtina prižiūrėti – po medžius šienauti, vaismedžius formuoti, genėti ir pan. Pirmuosius keletą metų jaunas sodas dar nedaug vaisių užaugina. Taigi ir investicijos pradeda grįžti ne iš karto. Tuo tarpu išlaidų netrūksta visada. Gailių įsigytos saugyklos buvo ne pačios geriausios būklės, įranga išgrobstyta. Ją reikėjo pirkti, viską tvarkyti. Dabar kamerose vaisius sėkmingai galima išlaikyti iki pat pavasario. Laikymo sąlygos parenkamos pagal sudėtų vaisių savybes - temperatūra nustatoma nuo 2 iki 4 °C šilumos, palaikomas reikiamas drėgnumas, kad obuoliai nesuvystų. Iš šešių saugykloje esamų kamerų dabar derliui sukrauti pakanka dviejų, kai pradės derėti jaunas kriaušynas, galima bus panaudoti dar vieną. Pasak V. Gailienės, vienoje kameroje palaikyti reikiamą temperatūrą per mėnesį elektrai išleidžiama po 500 Lt, o dabar, kai pakeisti ūkinių subjektų naudojamos elektros įkainiai, t.y. įvestas abonentinis mokestis, sodininkai galvoja, kad ji kainuos dar daugiau. Ūkininkai stengiasi kasmet sodą išgenėti. Tačiau pernai to nedarė, nes nebuvo derliaus, nebuvo lėšų. O šiemet vėl numatoma vaismedžius genėti. Pasak V. Gailienės, obelų su per tankiais vainikais ne visi vaisiai užauga spalvingi, o tai jau negerai juos realizuojant. Ekologiniuose soduose, kaip ir kituose, daug žalos padaro laukinės pelės, pelėnai, nes jie žiemą nugraužia medelių žievę ir šie nudžiūva, tenka atsodinti. Kadangi senesni sodai pramečiuoja, t. y. dera tik kas antrus metus, ūkyje sumanyta auginti ir grūdų, kad samdomi žmonės nuolat turėtų darbo. Šiemet buvo nukulta apie 80 ha javų, o kitais metais jų plotą ketinama dar padidinti. Gailiai parduoda ne tik grūdus, bet ir nuo 1998 m. turimame medelyne užaugintus įvairių rūšių vaismedžių sodinukus. "Tie, kurie gauna normalias ir reguliarias pajamas už sodų derlių, gal ir gali vien iš jo ūkį išlaikyti, o mums, kol nedera jauni vaismedžiai, taip nepavyksta", - sako V. Gailienė. Ateityje sodininkai dar planuoja seną sodą naikinti ir jo vietoje sodinti naują. Tačiau viskas kainuoja, todėl iš karto padaryti neįmanoma. Aišku, geriau būtų jauną sodą sodinti naujoje vietoje, o ne rauti senus vaismedžius ir vėl ruošti plotą jauniems. Tačiau žemės plotai riboti.

	Naujas Suvalkijos žemdirbių verslas - ekologiniai ūkiai, Lietuvos rytas/Vartai, p. 6
	Autorius: Algis Vaškevičius, data: 2005 10 17
	Įregistravo prieš 5 metus Dar prieš penkerius metus Vilkaviškio rajone buvo vos vienas ekologinis ūkis, o šiandien jų -jau 42. Visi šie ūkiai įregistruoti per pastaruosius dvejus metus, kai žemdirbiai įsitikino tokių ūkių teikiamais privalumais. Steponas Kemeža iš Jančių kaimo, esančio ant Vilkaviškio ir Šakių rajono ribos, pirmasis 2000 m. įregistravo ekologinį ūkį. Šiandien ūkininkas sako, kad tai buvo daug naudos davęs žingsnis. "Dar mano tėvas stengėsi ūkininkauti ekologiškai, nenaudojo jokių chemikalų. Nemažai metų gyvenau Jurbarke, o 1994-aisiais atsiėmiau tėvų žemę ir pradėjau auginti javus, taip pat užsiėmiau gyvulininkyste", - pasakojo ūkininkas. Šiuo metu Kemežos turi 50 hektarų žemės, iš jų 40 hektarų - dirbamos. Ūkininkai augina daugiau kaip 80 avių, beveik 30 kalakutų, turi ir bulių. Avis jie parduoda mėsai, nemažai pinigų duoda grūdai. Perka ir naminės gamintojai "Už ekologiškai auginamų kviečių toną pernai gavau po 400 litų, šiemet - šiek tiek mažiau, bet tai vis tiek beveik šimtu litų daugiau nei už paprastus. Pridėjus dar išmokas už ekologinį ūkininkavimą, susidaro nebloga suma", - džiaugėsi S. Kemeža. Pinigus, gautus kaip išmokas už ekologinį ūkį, vyriškis jau investavo - nusipirko nenaują, bet gerą kombainą "Massey Ferguson". Iš hektaro ūkininkas prikūlė daugiau kaip po 3 hektarus grūdų, kuriuos pardavė Prienų rajono Išlaužo žuvininkystės ūkiui -jais ten šeriamos žuvys. "Ekologiškai išaugintų grūdų paklausa didelė - tik duok. Mane suranda ir naminukės gamintojai, kurie teigia, kad iš tokių grūdų išvarva gerokai daugiau degtinės nei iš paprastų", - sakė S.Kemeža. Ūkininkas teigia, kad įvykdyti ekologiniam ūkiui keliamus reikalavimus nėra labai sunku, tačiau reikia nebijoti darbo. Daugiau pinigų turintys ūkininkai nusiperka gerą techniką pasėliams prižiūrėti ir kovoti su piktžolėmis, bet ji nemažai kainuoja. Smulkesnieji žemdirbiai ekologiniuose ūkiuose priversti piktžoles kelis kartus per metus naikinti rankomis. Ūkio darbus Kemežoms padeda atlikti ir vaikai, ir jau suaugę anūkai. Pradėjo domėtis ir kaimynai Paklaustas, ar yra tikrinama, kaip laikomasi ekologiniam ūkiui keliamų reikalavimų, Jančių kaimo ūkininkas sakė, kad kontrolieriai atvažiuoja netikėtai. Jei būtų pažeidimų, paėmę dirvos mėginį, jie greitai nustatytų, ar buvo naudojamos cheminės medžiagos. Ekologiniam ūkiui keliama ir daugiau reikalavimų - reikia laikytis sėjomainos, 20 procentų visų augalų turi sudaryti ankštinės kultūros. Kemežoms ir šį reikalavimą nebuvo sunku įvykdyti, jie augina žirnius. "Mano ekologiniam ūkiui čia -ideali vieta, nes arti nėra chemines medžiagas naudojančių ūkių, iš vienos pusės - miškas, iš kitos - Šešupė. Mano patirtimi domėjosi kaimynai, kurie taip pat bando ūkininkauti ekologiškai", - aiškino jis. Ūkių daugėja visoje šalyje Vilkaviškio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Valentinas Gražulis sakė, kad sparčiai daugėja stambesnių ūkininkų, kurie dalį savo žemių skiria ekologiniam ūkininkavimui. Jo nuomone, reikalavimai ekologiniam ūkiui nėra sudėtingi, todėl tokių ūkių skaičius auga. "Vilkaviškio rajone -vienos derlingiausių žemių Lietuvoje, net ne visiems ūkininkams lengva suprasti, kad įmanoma ūkininkauti be cheminių trąšų. Nemažai ekologinių ūkių užsiima daržininkyste ar uogininkyste, nes, pavyzdžiui, išmoka už hektarą serbentynų siekia iki 2500 litų per metus", - sakė vedėjas. Ekologiniame ūkyje auginamai produkcijai reikia didesnių investicijų, bet jos atsiperka, nes už produkciją mokama daugiau, ji turi paklausą visoje Europoje. Pernai per visus metus Lietuvoje įregistruota apie 1200 ekologinių ūkių, šiemet -jau apie du tūkstančius.

	Derliaus užbaigtuvėms - ekologiški produktai, Vakarų ekspresas, p. 10
	Autorius: Jolanta Beniušytė, data: 2005 10 12
	Šeštadienį Klaipėdos senajame turguje šurmuliavo smagi ekologinių produktų mugė "Ekologiškas maistas - sveika ir laiminga šeima". Be cheminių trąšų išaugintomis daržovėmis, vaisiais, uogomis, arbatžolėmis, medumi, kiaušiniais, pieno ir duonos gaminiais prekiavo ūkininkai iš visos Žemaitijos. Buvo galima įsigyti ir tautodailininkų darbų, gražių rudeniškų puokščių, suvenyrų. Mugėj netrūko atrakcijų: koncertavo kaimo kapelos, buvo demonstruojami senieji kaimo amatai: mušamas sviestas, iš molio lipdomos puodynės, drožinėjamas medis. Miestiečiai pasiilgę kaimiškų gėrybių Prie šventiškai papuoštų prekystalių prekiaujantys ūkininkai neslėpė geros nuotaikos. Daugelis buvo pasipuošę lininėmis prijuostėmis, išradingai susidėlioję savo produktus. "Tikrai negalim skųstis, kad pirkėjų trūksta. Vos spėjom išsikrauti savo sūrius, varškę, pieną - tuoj sustojo eilutė ir viską išpirko", - sakė ekologinių pienininkystės ūkių Klaipėdos rajone savininkės Irena Liachaj ir Vida Gedmintienė. Ūkininkės miestiečius vaišino atsivežtu aukščiausios kokybės pienu. Klaipėdiečiai noriai pirko bulves, svogūnus, morkas, česnakų pynes, obuolius. Itin gausiai šių gėrybių į raugę atvežė Janina ir Antanas Drungilai, ūkininkaujantys Veiviržėnuose, Klaipėdos rajone, taip pat iš Girininkų kaimo atvykęs Viktoras Barbšys. Tarp miškų gyvenantis ūkininkas V. Barbšys į mugę atsigabeno net įspūdingą, rudeninėmis puokštėmis išpuoštą, drožinėtą kelmą. "Dukra vėl ruošiasi išvykti į Londoną, tai kraunu jai visokių gėrybių kraitelę. Juk ten tokių kaimiškų skanumynų' nėra. Apsidžiaugiau užėjusi į tokią mugę senajame turguje - visko norisi nuspirkti", - sakė klaipėdietė Agostija. Mugėje - liaudies amatai Mugėje puikiai jautėsi Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studijos "Žiezdrė" (vadovė V. Daukšienė) auklėtiniai, kuriems talkino bendraamžiai iš miesto 1-ojo specialiojo internato. Pasipuošę lininėmis prijuostėmis vaikai lipdė iš molio medalius, kuriuos veltui su įspaudu "Ekomugė" dalijo visiems norintiems, visi kartu lipdė molinę puodynę, pardavinėjo ir savo mielus darbelius. "Mūsų našlaitėliam čia labai patinka, nedaug jie turi tokių išėjimų ir sulaukia tiek daug dėmesio. Jų akys žibėte žiba", - džiaugėsi internato auklėtoja Danutė Čirikienė, ugdanti sutrikusio intelekto vaikus. Mažieji ne tik demonstravo savo meninius sugebėjimus, bet ir noriai šoko, dainavo griežiant Priekulės kultūros namų kaimo kapelai. Beje, pakalbinti klaipėdiečiai sakėsi seniai begirdėję tokių senų ir taip iš širdies (beje, be jokių mikrofonų ir fonogramų!) atliekamų lietuviškų dainų, gyvos muzikos. Kas norėjo, galėjo išbandyti ir kitų liaudies amatų. Lengva ar sunku drožinėti medį buvo galima sužinoti pas gargždiškį tautodailininką Petrą Balsį, kurio darbai taip pat neliko be pirkėjų dėmesio. Vaistai - iš gamtos Rikiavosi eilutės ir prie žymiosios žolininkės Jadvygos Balvočiutės prekystalio. "Žmonės noriai perka arbatėles, ruošiasi žiemai. Turiu daug naujų vaistažolių mišinių atminčiai gerinti, stresui nuimti, skrandžiui gydyti. Daug kas klausia asmeniškų patarimų, kaip vieną ar kitą ligą gydyti", - pasakojo žolininkė. Netoliese vaistažolėmis prekiavo ir J. Balvočiutės mokinės - Plungės rajono Babrungo seniūnijos vaistingųjų bei prieskoninių augalų kooperatyvo "Tėviškė" narės. "Pardavėme karves ir pradėjome vaistažoles auginti", - juokavo plungiškės. Klaipėdiškiai noriai ragavo švarių žolelių arbatėles ir vis prašė dar puodelio. Mugėje iš tolo akį traukė iš Priekulės stručio kiaušinių atvežusio Viktoro Vigelio prekystalis, papuoštas šio paukščio plunksnomis. "Pirmąkart laikome rankose stručio kiaušinius",- stebėjosi mugės lankytojai. Už kiaušinį, kuriuo galima pamaitinti 10 žmonių, ūkininkas prašė 50 litų. Pardavinėjo ir kevalus, kuriuos noriai pirko vyrai - esą nuo vyriškų negalavimų gerai padedantis sutrintų kevalų antpilas. Kretingiškė Violeta Šedienė medaus mėgėjus stebino dvispalviu medumi viename indelyje ir didele ekologiškai švaraus medaus pasiūla. "Bičių medų kopinėjame devyniuose bitynuose nuo Vydmantų iki Skuodo, Plungės rajonų. Mūsų bitelės "ganosi" tik ekologiškai sertifikuotuose plotuose",- sakė bitininkė. Ji apgailestavo, jog, plečiantis rapsų laukams, mažėja bitėms tinkamų plotų. Mugių dar bus Avietėmis ir sodinukais prekiavęs Algirdas Cibitas iš Šilalės rajono džiaugėsi atvykęs į mugę Klaipėdoje. "Nesitikėjau, kad visas avietes parduosiu - žmonės šluoja ir pačias uogas, ir sodinukus", - sakė ūkininkas. Sekėsi ir spanguoles pardavinėjusiam Zigmantui Buivydui iš Plungės rajono. Sakėsi jų pardavęs apie 2 tonas. Klaipėdiečiai noriai pirko ir uogomis pasipuošusius sodinukus kaip dekoratyvinius augalus namams papuošti. Pirkėjų neatsiginė ir vienas aktyviausių ekologinės žemdirbystės Lietuvoje propaguotojų Marius Čekavičius iš Raseinių rajono. "Kas nori sveikas mirti - padėsim", - juokavo ponas Marius. Jis turėjo parduoti ekologiškai švarių grūdų, košių, vaistažolių. "Gaila, kad pas mus nekreipiama dėmesio į ekologiškų produktų rinkos formavimą, neišnaudojame to, ką užauginame dar neužterštuose savo laukuose ir pievose. Sveikintina, kad imamasi iniciatyvos surengti tokias muges kaip šioji Klaipėdos senajame turguje. Juk matyti, kaip žmonėms tokie produktai reikalingi", - kalbėjo M. Čekavičius. "Stengiamės turguje atgaivinti liaudiškas tradicijas, propaguoti ekologiškai švarius produktus. Matome, kaip žmonės yra pasiilgę tikrų kaimiškų produktų. Džiaugiuosi, kad į mugę atvyko daug ūkininkų iš tolimiausių Žemaitijos kampelių. Tokias muges ketiname rengti ir ateityje", - sakė senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė. "Išties daug turime darbščių ir išradingų ūkininkų, kurie užaugina daug gėrybių. Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje populiarėja, o kartu auga ir ekologiškai užaugintų produktų paklausa. Net užsieniečiai noriai supirktų daržoves ir uogas, tačiau didesniam eksportui dar pakankamai neužauginama produkcijos", - sakė prie mugės organizavimo prisidėjusios viešosios įstaigos Vėžaičių ekologiško ūkininkavimo centro direktorė Birutė Domarkienė.

	Biržiečiai naudojasi Europos Sąjungos parama, Panevėžio balsas/Aukštaitijos verslo balsas, p. 8
	Autorius: Kęstutis Slavinskas, data: 2005 10 11
	"Kryptingai dirbant galima pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiama parama", - sako Biržų rajono Juodžionių kaimo ūkininkė Vaidutė Stankevičienė. Prieš aštuonerius metus kartu su vyru Vytautu pradėjusi kurti ūkį moteris šiandien džiaugiasi gauta parama. Įgyvendins "Pieno ūkio modernizavimo" projektą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros programų departamento administravimo ir analizės skyriaus rugsėjo 21 d. potvarkiu ūkininkei Vaidutei Stankevičienei skirta 801 515 litų parama. Ūkininkų šeima vykdo projektą "Pieno ūkio modernizavimas" pagal bendrojo programavimo dokumento priemones "Investicijos į žemės ūkio valdas". Ūkio specializacija - pienininkystė. Ūkininkų tikslas - modernizuoti ūkį, kad jis atitiktų nacionalinius ir ES standartus, taptų konkurencingu pieno rinkoje, užtikrinančiu veiklos pelningumą. Tam tikslui ūkininkė parengė verslo planą, kuriame numatė atnaujinti turimą žemės ūkio techniką, statyti modernų karvių melžimo ir priežiūros centrą. Ūkininkauja neseniai Stankevičiai ūkininkauti pradėjo nuo 1997 metų, kai pradėjo dirbti 9 ha Vaidutės senelių žemės. Auginti grūdines kultūras, tačiau greit pastebėjo, jog šios kultūros čionykštėse nederlingose žemėse negali garantuoti apčiuopiamų pajamų. Ieškodami išeičių iš esamos situacijos ūkininkai susidomėjo pienininkyste. Šiandien ūkininkaujama beveik 500 ha plote, specializuotame pieno ūkyje prižiūrima 140 karvių banda. Ūkis įsitraukė į ekologinę "Tatulos programą", dirbama pagal valstybės remiamą agrarinės aplinkosaugos programą. Pieno produkcija ženklinama "EkoAgros" ženklu: tai reiškia, jog ūkis turi ekologinės gamybos statusą. V.Stankevičienės ūkis jau yra gavęs 258 tūkst. litų pagal Kaimo plėtros plano programą įgyvendinant "Nitratų direktyvą". Pridėjus dar 62 tūkst. litų savų lėšų pasistatytas modernus šiuolaikinis ES reikalavimus atitinkantis skysto mėšlo rezervuaras. Skystas mėšlas naudojamas kaip organinė trąša ekologinio ūkio laukams tręšti. Planuojama, kad visa tai ūkininkams per metus leis sutaupyti apie 50 tūkst. litų. "Ekologinis - tai jokiu būdu ne natūrinis ūkis, jis turi būti nuolat modernizuojamas, atnaujinamas bei įdiegiamos šiuolaikinės pažangios žemdirbystės technologijos", - sako V.Stankevičius. Sustoti negalima "Jau negrįžtamai praėjo tie laikai, kai darbininkai dirbdavo už minimalią algą", - sako V.Stankevičienė. Trijuose ūkininkams priklausančiuose Paberžių, Juodžionių ir Spalviškių gamybos centruose dirba 11 darbuotojų. Ūkininkai gali pasigirti modernia ekologiška melžimo aikštele, darbo vietoje sutikti darbininkai savo išvaizda nė iš tolo neprimena pervargusio kaimiečio. V.Stankevičius džiaugėsi, kad pavyko suburti norinčius bei gerai išmanančius darbą žmones, darbuotojus vertina kaip didžiausią ūkio turtą. "Investuojama ne vien tik į naują techniką, bet ir į darbo saugą, stengiamės didinti atlyginimus, nes sustoti šiais laikais jau nebegali", - sako V.Stankevičienė. Paprastiems žmonėms didelį įspūdį daro ES skiriama finansinė parama, bet nereikia pamiršti, kad ūkininkai, remdamiesi projektu, privalo investuoti ir savų lėšų, kurių tenka skolintis iš bankų, paskolas reikia garantuoti savo turtu. "Namų tiek netvarkai, kiek tenka skirti dėmesio fermoms atnaujinti", - kuklinasi ponas Vytautas. Ūkininkai Stankevičiai įsitikinę, kad kaimo žmonės privalo daugiau domėtis ES ir valstybės teikiamos paramos galimybėmis, nes vien fiziniu darbu konkurencingo ūkio nesukursi. Svarbiausia nenuleisti rankų, kai ne viskas iš karto pasiseka rengiant projektus. Ūkis pasižymi unikalumu Penkių hektarų ūkininkų valdose yra ledynmečiu suneštas unikalus riedulių laukas. Gerokai mažesni tokie laukai yra tik Žemaitijoje, tačiau tokio didelio ir *taip įdomiai išsidėsčiusio paviršinio riedulyno kaip Juodžionyse Lietuvoje nėra žinoma. Ateityje Stankevičiai tikisi išpuoselėti akmenyną, sutvarkyti miško parką. Jau dabar teritorija yra aptverta, nušienaujama žolė. Ūkininkai svajoja, kad šį unikalų gamtos kampelį bus galima parodyti visiems atvykstantiems, įkurti akmenų muziejų po atviru dangumi. "Šiandien svarbiausias uždavinys - racionaliai panaudoti gautą ES paramą, o visa kita dar palauks", - šypsosi V.Stankevičius.

	Ekologinių ūkių savininkai turi pateikti veiklos ataskaitą, Ukmergės žinios, p. 8
	Autorius: "U. ž" inform., data: 2005 10 08
	Lietuvos žemės ūkio Konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro augalininkystės konsultantė Vilma Kačinskienė primena, kad ūkininkai, įregistravę ekologinį ūkį viešojoje įstaigoje "Ekoagros" ir užpildę paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), turi iki lapkričio 1 d. NMA pateikti Mokėjimo prašymą (veiklos ataskaitą). Kartu su šiuo prašymu reikia pateikti ir gauto sertifikato bei pildomo "Ekologinio gamybos ūkio veikos žurnalo" 18 lentelės "Ekologiškų produktų realizavimo apskaita" kopiją. Nepristatę šių dokumentų laiku, ūkininkai negaus išmokų. Deja, ūkininkai dažnai painiojasi ir nežino, kokius dokumentus reikia pristatyti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o kokius viešajai įstaigai "Ekoagros". Kai kurie ūkininkai, pristatę VšĮ "Ekoagros" prašymą su anketa, neužpildo paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir negauna išmokų. Iš tikrųjų tai apmaudžios klaidos. Kilus neaiškumams, ponia V.Kačinskienė kviečia užsukti į Lietuvos žemės ūkio Konsultavimo tarnybos Ukmergės biurą (Kauno g. 16a), kur jums suteiks reikalingą informaciją, padės ir patars.

	Pirmąkart organizuotoje parodoje-mugėje - patirties sklaida ir švietimas, Sekundė, p. 1, 2
	Autorius: Angelė Valentinavičienė, data: 2005 10 10
	Sunkiai kelius į rinką besiskinantiems rajono ekologiniams ūkiams pagaliau buvo surengta galimybė parodyti savo produkciją Šeštadienį VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre buvo surengta pirmoji Panevėžio rajono ekologinių produktų paroda-mugė. Joje savo ūkiuose užaugintą, pagamintą produkciją pristatė 8 tikrųjų rajono ekologinių ūkių savininkai, svečiai iš Molė- tų rajono - VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos bei ekologinių ūkių bendruomenės "Gojelis". Be jų, renginyje dalyvavo ir tie, kurie dar tik planuoja registruoti ekologinius ūkius. Jiems buvo surengta konferencija ekologinio ūkininkavimo klausimais. Jau ruošia ekologinių ūkių darbuotojus Šventę organizavo Panevėžio profesinio rengimo centras, remiamas rajono Savivaldybės. Centras, kaip sakė jo darbuotoja ir renginio koordinatorė, Žemės ūkio veiklos skyriaus vedėja Dalia Kavaliauskienė, vienintelis šalyje pradėjo ruošti ekologinio ūkio darbuotojus. Naują programą patvirtinus Švietimo ir mokslo ministerijai, šiemet sudaryta pirma grupė moksleivių, norinčių tokiais darbuotojais tapti. Parodos-mugės dalyvius sveikino Profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula, rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas, rajono Tarybos narys ūkininkas Petras Nevulis. Svečiai pasidžiaugė, jog, be organizuojamos apskrities ekologinių ūkių produkcijos mugės, pagaliau tokia šventė suorganizuota ir mūsų rajono žemdirbiams. Jos tikslas -šviesti, informuoti ūkininkus, skleisti gerą patirtį, suvienyti ekologinių ūkių savininkus bei padėti naujiems apsispręsti dėl tokio ūkininkavimo. Įkurta bendruomenė Pasak V.Kriaučiūno, apie ekologinių ūkių plėtrą buvo kalbama ne vienerius metus. Pradžia iš tikrųjų buvo sunki ir tik įvykus mokymams, susidomėjus Panevėžio profesinio rengimo centrui, ekologinė žemdirbystė ėmė judėti į priekį. Vienas iš stimulų tam, rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo tvirtinimu, buvo padidėjusios išmokos už sertifikuotus žemės plotus ekologiniuose ūkiuose. "Kadangi kilo susidomėjimas, atsirado ir pagrindo tikėti, jog ekologinė žemdirbystė ims aktyvėti. Su Savivaldybe jau sutarta dėl patalpų, į kurias kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį rinksis užsiimamieji ar pradedantieji užsiimti minėta veikla" - informavo V Kriaučiūnas. Šiuo metu, anot jo, rajone yra per 30 sertifikuotų ūkių statusą turinčių ar jo siekiančių ūkių. O tai yra kur kas daugiau nei buvo pernai. Žemės ūkio skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad ekologiniam ūkininkavimui pirmiausia reikia pasiruošti, susikooperuoti. Būtent pastaruoju tikslu šių metų rugpjūtį įkurta ekologinių ūkių bendruomenė "EkoPan". Nors ji kol kas narių gausumu nepasižymi, tikimasi, jog ateityje žemdirbiams bendruomenė bus labai naudinga. "Dažniausiai vienu iš svarbiausių klausimų ūkininkaujantiesiems būna, kur realizuoti produkciją, todėl ir nuspręsta pradėti rengti parodas, kad vartotojai galėtų pamatyti, kas ekologiniuose ūkiuose užauginama, įsitikinti tokios produkcijos verte", - sakė V.Kriaučiūnas. Reikalauja rankų darbo Kaip sakė "EkoPan" pirmininkė Audronė Kabelienė, burtis nuspręsta tam, kad pavyktų išeiti į rinką. "Kaip sakoma, vienas lauke - ne karys. Tik susibūrę galime būti žinomi, matomi ir laukiami", - kalbėjo pirmininkė. Iš pradžių chemizuotą, o dabar trečius metus tik ekologinį 10 ha ūkį, registruotą vyro vardu, turinti savininkė tvirtina, jog ekologinėje žemdirbystėje reikia daug rankų darbo, todėl ji ir nelengva. A.Kabelienė džiaugėsi, kad ekologinį ūkininkavimą remia rajono Žemės ūkio skyrius, agrarinei aplinkosaugai skiriama ES struktūrinių fondų parama. Ponia Audronė mugės lankytojams siūlė pačios užaugintų aronijos uogų, ramunėlių, kmynų sėklų. Seniausio, šeštus metus veikiančio ir labai išvaizdžią produkciją mugėje pateikusio ekologinio ūkio savininkė Bronislava Šerelienė tvirtina ekologiškai ūkininkauti pradėjusi nuo braškių ir morkų, o dabar jau auginanti didelį kultūrų - svarainius, žirnius, česnakus, morkas, bulves, pastarnokus, aliejinį ridiką. Pastaroji kultūra, anot ūkininkės, tinkama ne tik salotoms, bet ir kaip ekologinė trąša. Didžiausius plotus B.Šerelienė sako užsėjusi morkomis, tačiau mugėje šių daržovių moteris nesiūlė: po liūčių morkas teko atsėti ir jos dar nespėjo šiemet užaugti. Mugės dalyvė, be daržovių, siūlė ir skanių kelių rūšių sūrių. Ūkininkės įsitikinimu, parodos organizavimas - puikus sumanymas, tik jis galėjo būti įgyvendintas anksčiau. Siūlė ir pirkti, ir dykai paskanauti Sujetų kaimo bendruomenės centro "Liepa" moterys, prieš laiką išklausiusios vaistažolių auginimo kursą, mugėje siūlė gana įvairių ekologinių vaistažolių -apynių spurgų, kalendros, mėlynių lapų su uogomis, beržų lapų, čiobrelių, pušų spyglių, taip pat cukinijų, aitriosios paprikos aliejuje, plikyto varškės sūrio. Centro pirmininkė Irena Lesvinčiūnienė pažymėjo, kad didžiausią paklausą tarp lankytojų tądien turėjo čiobreliai. Tarp siūlančiųjų ir reklamuojančiųjų savo produkciją buvo ir Vandos Steponavičienės, Algirdo Rimševičiaus, Aldonos Kurapkienės, Alfonso Barausko ekologiniai ūkiai, žemės ūkio kooperatyvas "Šilauogė", VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Molėtų rajono bendruomenė "Gojelis", įmonė "Jadvygos žolės". Kai kurios jų produkcijos buvo galima paskanauti dykai, kai kurios - nusipirkti. Daugiausia mugėje buvo obuolių, taip pat sūrių. Buvo siūloma ir tikros kaimiškos duonos, dešrų, kruopų, įvairių dribsnių, medaus, aviečių bei braškių, gudobelės uogų, džiovintų medetkų, mažų pupų ir pupelių, daigintų kviečių, šaltalankių uogų. O prie V.Steponavičienės ūkio produkcijos stalo buvo siūloma pasivaišinti net ekologiškai užaugintų agurkų užpiltine, sušalusieji nemokamai buvo vaišinami ramunėlių arbata. Po parodos pristatymo vyko konferencija, parodos eksponatų aukcionas, dalyvių apdovanojimas ir nominacijų už originaliausiai, linksmiausiai pateiktą, gausiausią bei pan. produkciją paskelbimas. Šventė baigėsi nuotaikingu koncertu.

	Ekologiškos produkcijos poreikis auga, Valstiečių laikraštis, p. 6
	Autorius: Aldona Kurapkienė, data: 2005 10 11
	Ekologiškai ūkininkauti pradėjau nuo 2000-ųjų. Iš pradžių ekologišką produkciją auginome nedideliame plote - 65 aruose. Dabar ekologinį ūkį išplėtėme iki 11 hektarų. Turime 2 hektarus sodo, 40 arų aviečių ir braškių, dar serbentų. Taip pat auginame ankštines kultūras - pupeles, pupas, žirnius, sojas. Viską išparduodame. Tiek neišauginame, koks yra ekologiškos produkcijos poreikis. Ūkyje auginame ne vien ekologiškas daržoves, nes nespėjame viską paruošti sertifikavimui. Gaila, jog dėl nesusipratimų dar negavome ekologinių išmokų. Nebuvome pažymėję apsauginių juostų, tad dar kartą atvažiuos tikrinti. Nemažai laiko skiriu Ūkininkių draugijos veiklai. Paįstryje yra draugijos skyrius, kuriam vadovauju. Mūsų būrelio veikloje dalyvauja ir neįgalios moterys, kurios visokių darbelių sukuria.

	Ekologinis ūkis žemdirbio nenuvylė, Verslo žinios, p. 15
	Autorius: Regina Liepaitė, data: 2005 10 11
	Ūkininkas Valdas Maskaliūnas, Lakštučių kaime (Vilkaviškio raj.) auginantis 25 ha ekologiškus serbentus, nors ir nusivylė šiemetinėmis supirkimo kainomis, uogynų plotą dar padidino 3,5 ha. Ūkininkas ir toliau planuoja orientuotis į ekologinę žemdirbystę - pasak jo, jos derlius mažesnis, tačiau pelnas - didesnis. Iš viso ūkininkas dirba 240 ha, pagrindinės auginamos kultūros - javai ir cukriniai runkeliai. Iš viso šio ploto 98 ha registruoti kaip ekologiški. "Ekologiškai ūkininkaujant derlius gaunamas daug mažesnis nei auginant su trąšomis ir chemikalais. Tradiciškai mūsų žemėse kviečių hektare užauga 6-7 t, o ūkininkaujant ekologiškai - 3 t pašarinių, nes užauginti maistinius labai sudėtinga. Vienintelė paguoda, jog supirkėjai už toną ekologiškų pašarinių grūdų moka 70 Lt daugiau nei už užaugintus su chemikalais. Vis dėlto tai vargu ar atperka sąnaudas", - skaičiuoja ūkininkas. Pono Maskaliūno ekologinį ūkininkavimą palaiko išmokos, jos ir leidžia gauti pelno. Už neekologiškų kviečių ha mokama 334 Lt išmoka, o už ekologiškų 1.346 Lt. Už ekologiškų serbentų hektarą žemdirbys gauna 2.534 Lt. "Dalį išmokų tenka pridėti prie sąnaudų, nes už parduotą derlių gaunamos pajamos neatperka įdėjimų", - šypsosi p. Maskaliūnas. Jis teigią ekologiniu ūkininkavimu nenusivylęs. "Galvoju, ar verta šia kryptimi nukreipti visą ūkį, nes šie metai vienai iš pelningiausių kultūrų - cukriniams runkeliams greičiausiai bus paskutiniai. Man labai svarbu ir tai, jog auginant ekologiškai galima saugoti ir savo sveikatą, nes nereikia kvėpuoti kenksmingais chemikalais", - privalumus vardija ūkininkas. Vargas dėl serbentų Ponas Maskaliūnas apgailestauja, kad krenta ekologiškų serbentų, kuriuos auginti nėra paprasta, kainos. "Kai prieš penkerius metus pradėjau sodinti serbentus, už jų kilogramą supirkėjai mokėjo po 4 Lt. Pelnas buvo fantastiškas, ir atstojo pajamas iš cukrinių runkelių. Jei supirkimo kaina būtų ir 2 Lt, tai jau būtų labai pelningas verslas. Vėliau kaina nukrito iki lito, jis dar padengia savikainą, o šiais metais jau - iki 30 ct", - pasakoja ūkininkas ir prisipažįsta, jog ši kultūra - tik nedidelė viso jo ūkio dalis. Iš 9 ha subrendusio uogyno buvo priskinta apie 20 t derliaus. "Serbentų plotą norime išplėsti bent iki 30 ha, nes tada apsimokės pirkti skynimo kombainą. Šiais metais už vieno hektaro nuskynimą mokėjome po 700 Lt - tai labai brangu. Norėdami sumažinti samdomojo darbo apimtis, šiemet už 24.000 Lt pirkome specialią žoliapjovę, kuri smulkina ir dirvoje paskleidžia žolę. Jos nereikia išvežti, ir taip pigiau. Vis dėlto be samdomojo darbo neišsiverčiame. Ūkininkaujame ekologiškai, todėl po serbentų krūmais veši piktžolės, o jas išravėti gali tik žmogus. Mums gelbsti žmonės iš darbo biržos", - pasakoja ūkininkas.

***

	Ekologinę idėją temdo šansas pasipinigauti, Valstiečių laikraštis, p. 1, 20
	Autorius: Vida Tavorienė, data: 2005 10 08
	Salyje sparčiai daugėjant ekologinių ūkių bei ekologiškos produkcijos, vieni gamintojai, norėdami realizuoti produkciją, buriasi į kooperatyvus, o kiti visai nesuka galvos dėl realizavimo: jų tikslas - dosnios ekologinės išmokos. Vilioja geros išmokos Per pastaruosius kelerius metus didžiuliais tempais plečiasi ekologinė žemdirbystė. Kasmet beveik padvigubėja ekologinių ūkių bei ekologiškai dirbamos žemės plotų. Pernai ūkius sertifikavo apie 1200 ūkininkų. Šiemet sertifikavimo įstaiga "Ekoagros" gavo apie 2000 paraiškų. Tokio staigaus šuolio neišgyvena jokia kita žemės ūkio sritis. Ekologinės žemdirbystės propaguotojai sutinka, kad tokiai sparčiai pastarųjų metų ekologinių ūkių plėtrai didesnę įtaką turi dosnios ES ekologinės išmokos, o ne jų ilgametė veikla, nuoseklus vartotojų ugdymas. Vis dėlto bendrame šalies žemės ūkio naudmenų plote ekologiniai ūkiai užima dar tik 1,5 proc. Pagal ekologinio žemės ūkio plėtros planą jau kitąmet ekologinės gamybos plotai turėtų išaugti iki 5 proc. žemės ūkio naudmenų. O 2010 m. ekologiškų pasėlių turėtų būti iki 15 proc. "Jau ir mūsų šalies vartotojai pradeda atsigręžti į save, galvoti, ką valgo, ir vertinti ekologišką maistą", - geras tendencijas įžvelgia ekologinių ūkių savininkai. Molėtiškiai kooperuoti Ekologiško ūkininkavimo mūsų šalyje pradininkai pastebi, jog kitaip ekologinių ūkių plėtra vyksta tuose kraštuose, kur ekologinis judėjimas pradėtas prieš keliolika metų. Šiaurės karsto regione, Molėtuose nuoseklus entuziastų darbas brandino platesnį požiūrį į ekologišką ūkininkavimą. Šiemet gruodi penkiolika ekologiško ūkininkavimo metų sukaktį minėsiantys molėtiškiai sako, jog didelių pokyčių pastaraisiais metais savo rajone nemato. Jų krašte ekologinė žemdirbystė plečiama nuosekliai. Molėtuose jau dešimt metų veikia kooperatyvas "Padegsnys", kuris dabar turi 43 narius. "Padegsnys" vienija ne tik molėtiškius, bet ir ekologiškai ūkininkaujančiuosius iš Ukmergės, Anykščių, Utenos, Švenčionių rajonų. Vienas ūkininkas yra iš Marijampolės rajono. Kooperatyvo organizaciniais klausimais rūpinasi vieni pirmųjų šalyje ekologiškai ūkininkauti pradėję Grajauskai. Ekologiško ūkininkavimo idėjai atsidavusi Elena Grajauskienė prieš dvejus metus įsteigė rajono ekologinių ūkių bendruomenę "Gojelis", kurios nariai priklauso kooperatyvui "Padegsnys". "Anksčiau bendradarbiavome su kooperatine bendrove "Daržovių centras", tačiau ji persikėlė i kitas patalpas, ir mūsų ryšiai nutrūko. Dabar mes patys įsigijome patalpas, nusipirkome fasavimo mašiną, o produkciją vežame į "VP market", - "Valstiečių laikraščiui" pasakojo kooperatyvo "Padegsnys" vadovavimą sūnui patikėjęs Stanislovas Grajauskas. Molėtiškiai ekologiškai augina įvairias daržoves, vaisius, javus. Pernai kooperatyvas ekologiškos produkcijos realizavo už 37 tūkst. litų. "Prekybininkams galėtume ir daugiau produkcijos atvežti, bet, sako, ne visada yra paklausa. Pavyzdžiui, šiemet galėtume daugiau bulvių vežti, bet nori tik po pusę tonos. Anksčiau gerai pirko kaliaropes, o dabar visai neima", - pastovumo norėtų kooperatyvo nariai. S.Grajauskas priminė, jog dalis produkcijos išparduodama per muges, turguose, plinta prekyba "iš kiemo į kiemą". Galvoja apie perdirbimą Rimtų ketinimų turi ir panevėžiečiai. Nors Panevėžio rajono derlingos žemės palankios intensyviai žemdirbystei, čia jau keletą metų vienas kitas ūkininkas augina ekologišką produkciją. Praėjusiais metais ekologinis judėjimas rajone paspartėjo, ir šiemet susikūrė ekologinių ūkių bendrija "Ekopan". Jos pirmininke išrinkta Audronė Kabelienė. Kol kas bendrijoje yra 10 panevėžiečių, tačiau tikimasi, jog į ją jungsis ir kiti ekologiškai ūkininkauti pradėję rajono žemdirbiai. Prie panevėžiečių šlietis nori ir kai kurie biržiečiai. "Vienas lauke - ne karys. Dažniausiai ekologiniai ūkiai neturi didelių plotų, tad pajėgas reikia telkti. Kartu jau galima galvoti apie investicinius projektus. Keli ūkiai turi nemažus serbentynus, kiti - sodus. Galėtume įsigyti perdirbimo įrangą ir spausti ekologiškas sultis, gaminti tyreles, uogienes. Mums nereikia gigantų. Parodose teko matyti kompaktiškus sulčių spaudimo aparatus. Tam didelių pinigų nereikia", -iniciatyvos imasi A.Kabelienė. Jeigu bendrijoje padaugės daržininkų, tuomet bus galvojama, kaip vartotojui pateikti jų produkciją. Chemizuotą ūkį sūnui perleidę ir prieš dvejus metus savo ekologinį ūkį įregistravę Audronė ir Bronislovas Kabeliai šiemet "tatuliečių" rengiamose mugėse jau pardavinėjo gražiai supakuotas kvapnias ramunėles. "Tai pavyzdys, jog nereikia didelių investicijų. Reikia tik noro, laiko ir entuziazmo", - kalbėjo A.Kabelienė. Šiaurės Lietuvos karsto regioną (Biržų bei Pasvalio rajonus) nuo chemijos prieš 18 metų gelbėti pradėję "tatuliečiai" ne tik savo ekologiškai produkcijai praskynė kelius mugėse. "Produkcijos kasmet daugėja ir įvairėja. Beveik viską išparduodame mugėse", - sakė "Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė. "Tatuliečiai" paprastai rudenines muges pradeda Panevėžyje, vėliau tris savaitgalius šurmuliuoja sostinėje ir grįžta į Biržus. Nuo gruodžio pradžios iki kitų metų pavasario savaitgaliais įsikuria Vilniuje, vienoje mokykloje. Pasak V.Gražinienės, pernai mugėse "tatuliečiai" pardavė 80-90 tonų ekologiškos produkcijos. Dar apie 50 tonų išvežė į prekybos centrus. "Tatulos programos" direktorius Almonas Gutkauskas "Valstiečių laikraščiui" aiškino, jog šios programos negalima lyginti su kooperatyvais. Žabos pasipinigautojus Džiaugdamiesi ekologinių ūkių plėtra ekologiško ūkininkavimo puoselėtojai sako pastebintys ir negeras tendencijas. Nuoširdžiai savo ekologiniuose ūkeliuose besitvarkantys žemdirbiai kalba, jog geidžiamos ES išmokos pritraukė nieko bendra su žemės ūkiu (juolab - ekologiniu) neturinčius asmenis. "Yra tokia problema. Pačiam teko matyti, kai atvažiavo iš vieno tolimo rajono vyrukai su apsauga", - A.Gutkauskas kremtasi, jog kovojant dėl didelių išmokų nebuvo įžvelgta spraga. O tokia spraga atsiranda dėl to, jog išmokos nėra susietos su produkcijos realizavimu. Vadinasi, sodus ar kokius serbentynus galima "prižiūrėti" ir į juos neužsukant. "Ekoagros" direktorė Ona Kazlienė "Valstiečių laikraščiui" patikino, jog konkrečiai tokių atvejų, kad ekologiškai ūkininkaujantieji piktybiškai neskintų produkcijos, neteko nustatyti. "Teko skaityti rajoniniame laikraštyje, kad kažkur tai usnynai sode. Tačiau patikrinus pasirodė, jog informacija nepagrįsta. Visą vasarą serbentininkai neskynė serbentų. Ką darysi, kad jie neturėjo kur padėti tos ekologiškos produkcijos. Jiems skinti neapsimokėjo", - kalbėjo O.Kazlienė. Tačiau A.Gutkauskas įsitikinęs, jog ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir "Ekoagros" turi pakankamai svertų, kaip sukontroliuoti šį procesą ir išsiaiškinti pasipinigautojus. "Šie metai paskutiniai, kai nenuėmus derliaus bus skirtos išmokos. Ekologiniai ūkiai turės būti geros būklės ir turės būti nuimtas derlius. Apie tai ne kartą kalbėta Žemės ūkio ministerijoje, sertifikavimo įstaigoje", - pokyčius žadėjo "Tatulos programos" direktorius.

***

Ekologinio ūkininkavimo ateitis, Mano ūkis, p. 37-39
Autorius: Emilija Kairytė, Erika Ribašauskienė, Virginija Krivickienė, data: 2005 10 01

***

Siūlau labai pigiai, čia pat svetainėje, apsilankyti ir pasižvalgyti pas vokiečius.

Stažuotėse Vokietijoje ir man teko pastebėti, kad mažai bendro turi jų ir mūsų Žemės ūkio rūmai. Gal būt dėl to mūsiškių rūmų naudos mūsų žemdirbys ir nepajunta.

Almonas Gutkauskas

	Nuo Reino iki Oderio žemės ūkio sistema diktuoja savo sąlygas, Žemės ūkis, p. 30, 31
	Autorius: Laima Skridlaitė, data: 2005 10 01
	Matant gražius Vokietijos laukus, vešlius pasėlius, girdint žemdirbių mintis apie ūkininkavimą, aiškėja, kad šioje šalyje keliami didesni reikalavimai ūkininkams (jie privalo turėti atitinkamą išsilavinimą), šiek tiek skiriasi visa žemės ūkio sistema, daugiau funkcijų ir atsakomybės tenka Žemės ūkio rūmams, kooperacija stiprina ūkininkų padėtį rinkoje. Rūmai - administratorius ir mokytojas Kiekviena Vokietijos žemė turi Žemės ūkio rūmus. Papasakosime apie Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ūkio rūmus ir jų veiklą. Kadangi rūmai rajonuose yra įsteigę Žemės ūkio centrus, su Lietuvos pienininkystės specialistų ir ūkininkų grupe lankėmės viename jų. Mums pasakojo, kad rūmų nariai yra tik fiziniai asmenys, ne taip kaip Lietuvoje, kur Žemės ūkio rūmams priklauso visuomeninės organizacijos. Visi, kurie turi daugiau kaip 1 ha žemės, privalo būti Žemės ūkio rūmų nariu ir mokėti mokesčius, kurių dydis priklauso nuo turimos žemės kiekio. Tokių ūkininkų yra beveik 60 tūkst., jie dirba apie milijoną hektarų žemės. Vieną kartą per metus vyksta atstovų susirinkimas, kuriame dalyvauja apie 200 delegatų iš visų rajonų. Tai aukščiausias Žemės ūkio rūmų valdymo organas. Jame išrinkti Prezidiumas ir Stebėtojų taryba posėdžiauja kas mėnesį. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ūkio rūmai turi tris veiklos sritis: mokymo -rūmams priklauso 9 žemės ūkio mokyklos, kuriose mokoma 11 žemės ūkio specialybių; konsultavimo - teikiama pagalba visiems pageidaujantiems ūkininkams, rengiami seminarai; valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramos ūkininkams administravimo. Pastarąją funkciją mūsų šalyje atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra. Šiemet Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ūkio rūmai gavo ir sutvarkė 53 tūkst. paraiškų struktūrinei paramai gauti. Rūmai yra įsteigę savo padalinius kiekviename rajone. Tai Žemės ūkio centrai, kuriuose dirba specialistai, mokosi ir atlieka praktiką aukštosiose ir žemės ūkio mokyklose studijuojantys jaunuoliai, keliantys kvalifikaciją ūkininkai, žemės ūkio specialistai. - Pagrindinis tikslas - mokyti jaunus žemės ūkio specialistus ir sudaryti galimybę tobulintis ūkininkaujantiesiems, - pasakojo Žemės ūkio rūmų gyvulininkystės specialistas Andreasas Pelzeris, dirbantis Žemės ūkio centre. - Kitas centro tikslas - bandymai. Čia atliekami visi veislininkystės, šėrimo ir tvartų įrangos bandymai, kuriuos finansuoja Žemės ūkio rūmai. Šiemet mūsų centras moksliniams tyrimams gavo 22 mln. eurų. Šis Žemės ūkio centras yra įsikūręs regione, kur labai išsivysčiusi gyvulininkystė, todėl daugiausia dėmesio jai ir skiriama. Kasmet dviejų savaičių praktiką centre atlieka 300 mokinių, rengiami seminarai ir mokymai 2 000 ūkininkų. Žemės ūkio centras turi 280 ha žemės, kiaulių, paukščių, didelę galvijų fermą. Jis laikomas stipriausiu pienininkystės srityje, todėl norintieji gerai išmokti pienininkystės amato čia turi visas galimybes. Karvių fermoje įrengtos skirtingos melžimo sistemos: eglutės tipo su greituoju karvių išleidimu, melžimo robotas. Fermoje kiekvienas mokinys ar ūkininkas gali praktikuotis. Centro ūkyje laikoma 10 karvių veislių. Viena jų - Hindervelde - labai sena vokiška veislė. Šalyje yra tik 300 tokių karvių. Veislių įvairovė reikalinga mokymui, o per šimto karvių banda - turimai pieno kvotai vykdyti. Čia baigusieji kursus gauna Žemės ūkio rūmų pažymėjimą ir kai kuriuos darbus ūkyje gali dirbti patys, pavyzdžiui, sėklinti karves. Centre tiriami karvių komforto atvejai, daromi bandymai, kokią įtaką gyvulių gerovė turi jų sveikatingumui ir produktyvumui. Tiriamos pertvarų konstrukcijos, grindų, guoliaviečių dangos, mikroklimatas. Jau įrodyta, kad vaikštančių ant guminių dangų karvių kanopos greičiau auga, o jų ligoms ir infekcijoms tai neturi jokios įtakos. Karvės daugiau juda, daugiau ėda ir daugiau duoda pieno. Lyginant robotą su aikštele, pastebėta, kad robotizuotai melžimo aikštelei reikia labai gerai techniką išmanančio ūkininko, kuris moka tinkamai prižiūrėti gyvulius ir tam skiria daug dėmesio. Vokietijoje yra ūkininkų, kurie anksčiau dirbo su melžimo robotu, tačiau jiems buvo sunkiau sudaryti visų dienos darbų tvarką. Melžimo robotai populiaresni tose šalyse, kur labai brangi darbo jėga, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Kooperacija padeda žaliavos gamintojams ir perdirbėjams Bad Bibra miestelyje veikianti kooperatinė pieninė, anksčiau gaminusi didelį pieno produktų asortimentą, dabar gamina tik sūrius -35 tūkst. t per metus, 601 per parą. Visa produkcija - pjaustomi, kietieji, specialūs sūriai - eksportuojama: 60 proc. lieka Europos Sąjungoje, kita dalis parduodama trečiosioms šalims. Kooperatyvui priklauso 120 pieno gamintojų keturiose Vokietijos žemėse. Bendra kvota - šiek tiek per 3 mln. t pieno. Kvotos vykdymą kontroliuoja pieninė: kol neviršijama bendra pieninės kvota, atskiri ūkininkai, pardavę daugiau pieno nei gali, nebaudžiami. Iki šiol bendra kvota nė karto nebuvo viršyta. Vokietijoje dėl žaliavos pieninėms tenka kovoti, todėl Bad Bibra kooperatyvas stengiasi išlaikyti savo tiekėjus, mokėdamas daugiau nei kiti supirkėjai. Sutartyje numatoma pieno supirkimo kaina, kuri apskaičiuojama išvedus penkių didžiausių pienini ų praėjusiais metais mokėtos vidutinės kainos vidurkį. Kooperatyvo nariai su pienine sudaro dvejų metų pieno tiekimo sutartį. Jai pasibaigus, galima atsiimti savo pajų ir išeiti, tačiau taip dar nėra buvę, išskyrus atvejus, kai buvo likviduoti ūkiai. Priemokų ir nuoskaitų sistema padeda išlaikyti gerą žaliavos kokybę. Bad Bibra pieninė superka 93 proc. ypač aukštos kokybės pieno, kuriame mažiau nei 300 tūkst. somatinių ląstelių, o bakterinis užterštumas - 50 tūkst. Už litrą tokio pieno mokamas papildomas eurocentas. Už kiekį taip pat mokamas pusės eurocento priedas ir dar taikomas indeksas, numatytas kiekvieno tiekėjo sutartyje, tačiau siunta turi būti ne mažesnė kaip 201. Priemokos mokamos už papildomus riebalus ir baltymus (atitinkamai - 2,5 ir 5 eurocentai), taip pat už tai, kad pienas iš ūkio paimamas kas antrą dieną ir kt. Prie bazinės kainos - 26 eurocentų - pridėjus visas priemokas, vidutinė kaina yra apie 29 eurocentai. Priemokų dydį nustato pati pieninė, todėl Vokietijoje yra ir tokių, kurios moka mažiau ar visai jų nemoka. Visada taikoma tik nuoskaita už inhibitorines medžiagas. Nuoskaitos už inhibitorines medžiagas labai didelės - 10 eurocentų už litrą pieno visą mėnesį, kurį buvo atvežtas užterštas pienas. Nuobaudos taip pat taikomos už rastą papildomą vandenį, per šiltą pieną, padidėjusį rūgštingumą. Paprastai ūkininkui užtenka vieno tokio karto, kad pasimokytų, todėl Bad Bibra pieninėje bausti pieno gamintojus tenka labai retai.

***

Rajoninė spauda rašo apie Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės Vingio parke, aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos bei J. Basanavičiaus m-kloje dalyvius iš Molėtų rajono.

Tuo pačiu patikslinsime, kad tuo atveju, kai vartotojui šviežias daržoves bei vaisius parduota tiesiogiai pats jų augintojas (mugėje, turguje ar savo ūkyje ir pan.) nėra būtini privalomieji šviežių daržovių ir vaisių kokybės reikalavimai (kitu atveju galima siūlyti ne žemesnės nei antros klasės šviežias daržoves bei vaisius).

Pažymėtina, kai tiesiogiai vartotojui parduoda savo užaugintus ar pagamintus produktus pats augintojas, tiek augintojas, tiek vartotojas taip pat laimi ir dėl kitko - nereikia kasos aparato (tada parduodama be PVM bei dėl to be kitų didelių kaštų).

Tačiau visi kiti reikalavimai išlieka (higienos, prekybos, transportavimo ir pan.).

Pagarbiai,

Almonas Gutkauskas

	Mugėse siūlo sveiko maisto piramidę, Vilnis, p. 5
	Autorius: Alina Raudienė, data: 2005 09 30
	Pavirinčių kaime Alantos s. gyvenančioms Panavų, Vorobjovų šeimoms rugsėjis ir spalis - kelionių į muges metas. Rima ir Petras Panavos, ūkininkaudami nedideliame žemės plote, sako, ir negalėtų iš jo pragyventi, jei ne ekologinė gamyba. Nechemizuota daržininkystė reikalauja nemažai darbo, bet Rima Panavienė tvirtina, kad kaimo moteriai jis nesunkus, nes leidžia neatitrūkti nuo šeimos pareigų. Per vasarą išauginusi daug žalumyninių ir prieskoninių daržovių Panavų šeima kartu su Rima Marčiulioniene, Jurijumi Vorobjovu ir praėjusį savaitgalį išsiruošė į Vingio parke šurmuliavusią mugę. Automobilyje su priekaba sutalpino bulves, morkas, žieminius česnakus, burokėlius, vėlyvųjų salotų gūželes, pupeles, pastarnokus, obuolius. Ir visa tai pasisekė parduoti, nepaisant to, kad morkų šaknys nebuvo idealiai tiesios, o burokėliai ne visi buvo nustatyto standarto. "Tuo mugės mus, ekologiškai ūkininkaujančius žmones, ir vilioja, kad, priešingai nei prekybos centrai, nereikalauja idealios prekinės išvaizdos", - sakė Rima Panaviene. Pirkėjai žino, kad sveikos daržovės yra ne tos, kurios gražiai atrodo, o tos, kurios išaugintos be chemijos produktų. Daržovių augintoja pastebėjo, kad vilniečiai labai pirko česnakus, todėl sulaukė užsakymų jų atvežti į kitą mugę. "Padegsnio" kooperatyvo nariai iki šiol prekiaudavo prie Vilniaus J. Basanavičiaus mokyklos, bet šiais metais sostinės savivaldybė dar nenurodė, kuriose vietose bus leidžiama prekiauti. Artimiausiu metu "Padegsnio" kooperatyvo nariai ruošiasi prekiauti prie Žemės ūkio ministerijos esančioje aikštelėje. Sveiko maisto piramidė, kaip žinia, prasideda nuo pagrindo - grūdų ir jų produktų Bet kooperatyvas, paruošęs siuntą grūdų, |ų neišpardavė, nes, anot R. Panavienės, grūdais pradedama domėtis tik žiemą, laukiant tradicinių švenčių. Nesiskundė prekybos rezultatais ir kitame rajono pakraštyje, Žagarų kaime, ūkininkaujanti Irena Rimydienė ir kiti ekologinių ūkių šeimininkai, dalyvaujantys mugėse.

	Mugėje apsilankiusių vilniečių virtuves puoš svogūnų pynės, Lietuvos rytas/Sostinė, p. 8
	Autorius: Milda Kuizinaitė, data: 2005 09 27
	Didžiuliai moliūgai, pomidorai, pynės svogūnų ir česnakų - tiek daržo ir sodo gėrybių į Vingio parką savaitgalį suvežė "Tatulos programoje" dalyvaujantys ūkininkai. Vilniečiams jie siūlė įsigyti ekologiškai švarių daržovių ir iš jų pagamintų produktų. Ūkininkai vilniečius bandė sugundyti ir savo prekių išvaizda. Į svogūnų pynes jie pripynė javų varpų, siūlė virtuves papuošti ir iš skirtingų spalvų svogūnų supintomis pynėmis. Priklausomai nuo pynės ir jose supintų svogūnų dydžio, jos kainavo nuo 5 iki 13 litų. Pynės buvo viena populiariausių mugės prekių. Po pynę namo išsinešė ne vienas mugėje apsilankęs vilnietis. J rudens mugę iš Biržų rajono atvykęs ūkininkas Vytautas Zurba atsivežė ir žalių svogūnų laiškų. Jie patraukė lankytojų dėmesį. Prekeiviai, norėdami privilioti pirkėjus, į spalvotomis juostelėmis užrištus maišelius pakavo įvairiaspalves pupeles. Mugėje kvepėjo ne tik šviežiomis daržovėmis. Čia buvo verdama penkių grūdų košė, pardavinėjama įvairių rūšių duona. Tačiau kad ir kaip vilniečiams stengėsi įtikti daržovių pardavėjai, ilgiausia eilė nusidriekė prie kiosko su mėsos gaminiais, o pardavėjos vos spėjo pjaustyti parūkytus lašinius.

	Baisogaloje diskutuota apie ekologinį smulkiųjų gyvūnų auginimą, Ūkininko patarėjas, p. 2
	Autorius: Elena Rinkevičienė, data: 2005 09 24
	Vis didesnę paklausą tarp vartotojų įgauna ekologinė žemės ūkio produkcija. Labai populiari tampa aviena, triušiena, taip pat pieninių ožkų produktai, o norint gauti nemažą kiekį kokybiškos gyvūnų produkcijos, pastaruosius reikia teisingai šerti bei laikytis kryptingų auginimo technologijų. Labai daug problemų iškyla avių, ožkų bei triušių augintojams ieškant pigių, bet visaverčių ir ekologiškų pašarų savo augintiniams. Šią savaitę Baisogaloje (Radviliškio r.), LVA Lietuvos gyvulininkystės institute (LGI), į mokslinį-praktinį seminarą susirinko avių, ožkų bei triušių augintojai, mokslininkai ir kitų sričių specialistai aptarti pašarų įtakos gyvūnų produkcijos kokybei bei ekologinio ūkininkavimo privalumų. LGI direktorė dr. Violeta Juškienė sakė, jog nepaisant to, kad Lietuvoje prioritetinės gyvulininkystės šakos yra pieno ūkiai ir bekoninė kiaulininkystė, mūsų žmonės nuo neatmenamų laikų mokėjo auginti avis bei ožkas. O dažnas dabartinis ūkininkas vaikystėje buvo pats tikriausias triušių auginimo "specialistas". Šiandien, Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, smulkiųjų gyvūnų auginimas turi puikią perspektyvą. Be abejo, šių dienų rinka diktuoja kitokias sąlygas nei prieš daugelį metų, ir gyvūnų augintojams tenka spręsti labai rimtas problemas. Viena jų - tai gyvūnų šėrimas, nes jis lemia jų sveikatą, taip pat produkcijos kokybę, o tai turi didelės įtakos ekonominiams rodikliams. LGI Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriaus vedėja dr. Birutė Zapasnikienė savo pranešime apie kontrolinį ėriukų penėjimą ūkininko ūkyje minėjo, jog dabar Lietuvoje sparčiai vystoma mėsinė avininkystė ir iš užsienio įvežama nemažai produktyvių veislių avių, todėl reikia tikrinti šių gyvūnų prieauglio augimo intensyvumą bei mėsingumą ir palyginti juos su nacionalinių avių veislių prieauglio produktyvumu. Taip pat norint gauti produktyvius ir mėsingus palikuonis, reikėtų taikyti įvairius avių mišrinimo variantus ir tinkamai parinkti kergimui avinus, įvertinus pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Būtent todėl būtina atlikti ėriukų kontrolinį penėjimą. Dr. B.Zapasnikienė sakė, kad tai atlikti ūkininko ūkyje, palyginti su stotimi, yra pigiau, nes nereikia sukurti tyrimų bazės, bei saugiau, nes galima išvengti mikrobiologinio poveikio vienų kitiems iš įvairių ūkių atvežtiems ėriukams. Bet, vykdant kontrolę ūkininko ūkyje, beveik neįmanoma sudaryti ėriukams vienodų šėrimo ir laikymo sąlygų bei išvengti žmogiškojo faktoriaus įtakos tyrimų rezultatams. Nepaisant minėtų privalumų ir trūkumų, kontrolinis ėriukų penėjimas tokiomis sąlygomis yra pati geriausia išeitis dabartiniame mėsinės avininkystės vystymosi etape. O kad ūkininkas būtų suinteresuotas tokią kontrolę atlikti savo ūkyje, reikia numatyti ir aiškias skatinimo priemones. Todėl Lietuvos avių augintojų asociacija turi siekti, kad kontroliuojamose bandose avių kergimui būtų naudojami tik pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes patikrinti veisliniai avinai, o už jų įvertinimą būtų skiriama valstybės subsidija. Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) mokslo darbuotojas dr. Antanas Svirskis labai nuoširdžiai kvietė gyvulių augintojus domėtis ir sėti savo ūkiuose kuo įvairesnius žolių mišinius bei imtis netradicinių vertingų augalų, tokių kaip sojos, sorų, burnočių bei kitų, auginimo. Pranešėjas ne tik komentavo gerąsias pastarųjų savybes, bet ir atvežęs daugelį iš jų parodė. Ekologinio ūkininkavimo sąlygas ir galimybes Lietuvoje apžvelgė Žemės ūkio rūmų specialistė ekologiniam žemės ūkiui ir aplinkosaugai Edita Karbauskienė. Ji priminė, jog judėjimas už ekologinį žemės ūkį Lietuvoje prasidėjo prieš 15 m., beveik kartu su Nepriklausomybės atgavimu ir, nepaisant įvairių organizacinių bei finansinių sunkumų, ekologinė žemdirbystė šalyje gana sparčiai žengia į priekį. 1993 m. sertifikuoti pirmieji 9 ūkiai, kuriems buvo suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinį ūkį statusas, o 2004 m. sertifikuoti jau 1178 ūkiai. Didėjant ekologinių produktų augintojų skaičiui, be abejo, daugėja ir įmonių, perdirbančių ar kitaip apdorojančių ekologinę produkciją. Pastarųjų 2004 m. sertifikuota 20. Plečiasi ir perdirbtų ekologinių produktų asortimentas, daugėja sertifikuotų pieno, grūdų, daržovių perdirbimo įmonių. Ūkininkai vis daugiau ekologinių produktų perdirba savo ūkiuose. 21 sertifikuotame ūkyje džiovinami vaistiniai ir prieskoniniai augalai, vaisiai ir uogos, daiginami grūdai, rauginamos daržovės, gaminami miltai. Pasak E.Karbauskienės, Lietuvoje galiojančios ekologinio ūkininkavimo taisyklės yra griežtesnės nei reikalauja ES reglamentas, bet jos, reikalui esant, gali būti keičiamos bei tobulinamos. Seminare ekologinio avių auginimo patirtimi dalijosi ūkininkas iš Telšių r. Vytautas Kondratas. Jis avininkyste užsiima jau septyniolika metų. Savo ūkį steigė labai rimtai viską planuodamas ir skaičiuodamas, kaip pats sakė, penkiasdešimčiai metų į priekį. V.Kondrato manymu, ypač svarbu, kad ūkiniai pastatai ir ganyklos vieni nuo kitų būtų netoli, nes avis pavasarį reikia kuo anksčiau išleisti į žalienas, o rudenį išnaudoti ganiavos periodą kuo ilgiau. Ūkininkas teigė, jog, LGI specialistų skaičiavimu, žiemos periodas, t.y. tvartinis laikotarpis, trunka 200 d., o jo augintinės tvarte praleidžia maždaug 140 d., nes ganomos iki iškrenta sniegas, o pavasarį išgenamos vos žemė pradžiūva. Dėl avių penėjimo ūkininkas truputį nesutinka su mokslininkų nuomone, nes, jo teigimu, turint nemažai ganyklų, avių papildomai šerti nereikia, tai, kai kuriais atvejais, gali būti net nuostolinga. Jam pritarė ir Antanas Steponavičius, ūkininkaujantis Rokiškio r.

	Medus iš "Tatulos" mugės keliaus į Japoniją, Ūkininko patarėjas, p. 1, 8
	Autorius: Gertrūda Rinkūnienė, data: 2005 09 20
	Ekologiškų produktų augintojai - švarios sielos žmonės, kuriems nebūdinga nuožmi konkurencija ir tik pelno vaikymasis. Jiems daug svarbiau bendravimas ir savo išminties skleidimas, - tokią išvadą padarė panevėžiečiai, savaitgalį apsilankę tradicinėje "Tatulos programos" rudens gėrybių mugėje. Mugės spalvos žavėjo pirkėjus Šeštadienį panevėžiečiai pirmieji šalyje sulaukė "Tatulos" mugės. Vėliau ji dar vyks Vilniuje ir Biržuose. Nuo pat ankstyvo miestui ryto dar negausūs pirkėjai galėjo grožėtis sveikomis daržovėmis, vaisiais, arbatžolėmis, skanauti ekologiško medaus, "Ustukių malūno" 5 grūdų košės, "Ponoro" alaus, o visus pirkinius susikrauti į ekologiškus, naujumu kvepiančius plėštų balanų krepšius, kurių iš Prienų nepatingėjo atvežti Alfonsas ir Birutė Pajaujai. Estetika - tikrai ne paskutinėje vietoje "Tatulos" mugėse. Akį traukė spalvų deriniai ir "nekomercinės" gėlių kompozicijos, kuriomis ūkininkai išpuošė savo prekystalius. "Direktorius Almonas Gutkauskas mus ragina ne tik estetiškai pateikti sveikus produktus, bet ir patiems dailiai atrodyti", - šypsojosi Laima Stragienė, viliojusi pirkėjus kvapiais žolynais ir paaiškinimu: "Bazilikas - karališkas prieskonis, jis gerina imuninę sistemą. Aistros ir vaisingumo prieskonis". Žmonės nesiginčijo ir stebuklinguosius augalėlius kaipmat išgraibstė. Pati L.Stragienė prisipažino serganti prieskonių auginimo liga. Su genais ją paveldėjusi iš mamos, kuri sėklų užaugindavusi visai apylinkei. "Augome šeši vaikai, bet duonos netrūko. Ir man jau lyg nebereikėtų vargti, bet ne, - keliuosi 4 val. ir einu į daržą", - iš darbščios motinos L.Stragienė perėmė ir pomėgį. Vieni su kitais nekonkuravo Nuo "Jadvygos žolių" stalo sklido aromatų debesis. Tačiau panevėžiečiai labai pasigedo pačios Jadvygos Balvočiūtės ir jos enciklopedinių komentarų apie vaistažolių savybes. Mugėje nuvilnijo gandas, kad pamėgta žolininkė, kuriai daugelis ruošėsi patikėti savo negalavimus, patyrė netektį - nepatvirtintomis žiniomis, sudegė jos augalų džiovykla. J.Balvočiūtės arbatomis prekiauja miesto sveiko maisto parduotuvė "Liepos šakelė", tačiau šį kartą į mugę jos savininkė nenešė nė vieno pakelio - etika neleidžia konkuruoti. . Tokių gražaus bendravimo pavyzdžių mugėje buvo apstu: ūkininkai ne vien pirko, bet ir mainėsi rudens gėrybėmis, dovanojo jas pirkėjams ir vieni kitiems, keitėsi adresais. Ypatingo skonio ramunėlių arbatomis vaišino degioniškė Audronė Kabeliennių ūkių Panevėžio krašte iniciatorė, išrinkta "Ekopan" bendruomenės pirmininke. Šalia jos prisistatė ir kiti panevėžiečiai. A.Kabelienės pavaduotoja Aldona Kurapkienė turėjo pretenzijų sostinės valdininkams, kurie, moters žodžiais, per pusę metų niekaip neprisiruošia "patikrinti ūkio dokumentų!, todėl dar negautos pernykštės išmokos, 5-6 tūkst. Lt. "Ūkis nemažas - keli hektarai sodo, ankštinių kultūrų laukai, 30 arų serbentyno. Teko imti paskolą iš "Kredito unijos", procentai auga, o išmokų vis nėra. Taip ir "suvaro" žmogų", - kalbėjo ūkininkė. Nelabai patenkintas liko ir "Mėtos" bendrovės direktorius Mindaugas Vyskupaitis, sulaukęs mažiau pirkėjų dėmesio vaistiniams ekstraktams, eteriniams aliejams, arbatoms. Galbūt todėl, kad "Mėtos" produkcijos gerbėjai visada jos randa didžiuosiuose prekybos centruose ir vaistinėse. Japonijoje medus brangesnis Tačiau saulėtą dieną netrūko ir giedrios nuotaikos. Ne tik raugintais agurkais pirkėjus vaišino Benjaminas Jasinskas iš Biržų r., Skamarakų k. Žmoną Ireną ūkininkas pristatinėjo kaip savo sekretorę, nes jo nagai esą nudilę nuo ekologiškų pupelių gliaudymo. O kam reikalingi nagai, ar pinigus lengviau skaičiuoti? - nesuprato pirkėjai. Ne, aiškino ūkininkas, visiems likusiems darbams ūkyje nu dirbti. Pavadintas buože žmogus neįsižeidė, sakė nuo 2 metukų Sibire gyvenęs, už būsimą šiandieninę "buožystę" iš anksto bausmę atlikęs. Todėl dabar gyvena kaime, davusiame vardą stambesnei biržietiškos duonos riekei - vadinamai "skamarakiškai". Nuo pasvaliečių bitininkų Rasos ir Vaidoto Drevinskų kone visą dieną nesitraukė du japonų aktoriai Taro ir Wataru, savaitgalį atvykę gastrolių į J.Miltinio dramos teatrą su Tokijo teatro "Dora" trupe. Iš pradžių pirkę medų mažais indeliais kaip suvenyrą, vėliau įsigijo ne vieną kibirėlį. Tėvui ir seneliui, - sakė "ŪP" aktorius Taro ir atvedė į mugę dar daugiau savo kolegų. Japonijoje medus brangesnis, išsiaiškino Drevinskai, maždaug po 20 Lt/kg. Sveiki kūdikėliai malonūs ne tik mamoms Vaistinių arbatų savo sūnui Adomėliui rado ir Seimo narys Gintaras Šileikis. Sau pirko svogūnų. Šiemetinės mugės šūkis "Tesišypso mamoms sveikas kūdikėlis" rūpestingą tėvą pralinksmino. "O kodėl ne tėvams?", - vyrų diskriminaciją įžvelgė pirmagimį auginantis parlamentaras. "Todėl, kad tėvas, svogūnų prisišveitęs, kur tau vaikas šypsosis", - erzino panevėžietis aktorius Laimutis Sėdžius, perėmęs ant rankų savo krikštasūnį. Įdienojus lankytojų mugėje padaugėjo. Kai kas spėjo į mugę ateiti net po du kartus. "Atrodo, lyg būtume iš badų krašto, bet čia tiek daug gero, kad negali praeiti pro šalį", -juokavo krepšiais per abi rankas nešinos dvi elegantiškos moteriškės. Ir kodėl nepirkti, jei už įprastą turgaus kainą gali įsigyti tikrai sveikų, sertifikuotų, be jokios chemijos augintų produktų. Panevėžyje dar aktuali ir šviečiamoji mugės misija. O sostinėje žmonės ateis jau konkrečiai ieškodami to ar kito produkto, - sakė ūkininkai. "Vilniuje daugiau žolėdžių, nes jie - asfalto vaikai, - savo išvadą padarė L.Stragienė. -Panevėžyje daugiau žmonių iš kaimo, arčiau jų tėviškės, kolektyviniai sodai, jie patys užsiaugina sveikų daržovių". Mugėje, kaip "Ūkininko patarėjui" teigė VšĮ "Tatulos programos" direktorius Almonas Gutkauskas, dalyvavo ekologinių produktų augintojai iš 5 apskričių: Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Telšių ir net Alytaus. Dalyvių - apie 40. Su Panevėžio apskritimi "Tatulos programa" pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje iš- reikštas abipusis pasitikėjimas, siekis saugoti aplinką, mažinti nedarbą, skatinti sveiką gyvenseną, plėtoti tausojamąjį ūkininkavimą Panevėžio apskrityje. Apskrities Kaimo reikalų tarnybos vedėjo Alvydo Kriaučiūno teigimu, pernai apskrityje sertifikuoti 142 ekoūkiai. Šiemet jų dar padaugės. Ilgainiui manoma sukurti vieninga sveiko produkto logotipą. Šiuo metu ekologinė produkcija žymima "Tatulos" ir "Ekoagros" ženklais. Apie tai plačiau interneto puslapyje www.organic.lt.

***

Žemės ūkio ministerija

2005-09-19

GERA ŽINIA IŠ BRIUSELIO 

Gera žinia iš Briuselio – ES Tarybos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų posėdžio, kuriame dalyvauja Lietuvos delegacija, vadovaujama žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės.

Šiame posėdyje ministrė Kazimiera Prunskienė apibendrino Lietuvos situaciją ir žemdirbių patirtus nuostolius bei išdėstė tiesioginių išmokų svarbą ankstesnio mokėjimo nuostolius patyrusiems žemdirbiams. Europos Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos prašymą, patikslino, kad Lietuvai, kaip ir Latvijai bei Lenkijai, bus leista taikyti avansinius mokėjimus anksčiau nei nustatyta ES reglamente (reglamentas numato tiesioginių išmokų mokėjimą tik nuo gruodžio 1 d.). Tuo tarpu šalys, kurios siūlė paankstinti pilną tiesioginį išmokų mokėjimą, tokio pritarimo negaus, nes tai prieštarauja Tarybos reglamentui.

Žemės ūkio ministerija ir prie jos veikianti Nacionalinė mokėjimo agentūra jau ruošiasi tiesioginių išmokų avansiniams mokėjimams. Jų  dydis (50-80%) netrukus bus suderintas viename iš ES Komisijos vadybos komitetų. Išmokas  ketinama pradėti mokėti jau nuo spalio vidurio. Finansų ministerija užtikrina šiam tikslui reikalingas lėšas.

Artūras Vaškevičius 

Žemės ūkio ministrės atstovas spaudai

el.paštas: arturas@zum.lt, tel.: (8~5) 239 8424; mob.: (8~620) 73983

	Jubiliejinė ekologiškų gėrybių mugė, Valstiečių laikraštis, p. 5
	Autorius: Vida Tavorienė, data: 2005 09 20
	Šiaurės karsto regiono ekologiškus ūkius vienijančios "Tatulos programos" Panevėžyje surengtoje dešimtojoje parodoje vartotojams buvo pasiūlyta daugiau (vairesnių kultūrų. Tačiau pakeitus nuolatinę parodos vietą, sulaukta mažiau pirkėjų. "Tatulos programos" vadovai ir patys ūkininkai dėl to per daug nesikrimto tvirtindami, jog pagrindiniai jų produkcijos vartotojai - sostinės gyventojai. Praėjusi šeštadieni Panevėžyje "tatuliečiai" surengė jubiliejinę ekologišku produktų mugę, į kurią atvyko apie 50 ūkininku iš Panevėžio, Utenos, Telšių bei Alytaus apskričių. Daugiausia mugėje buvo ūkininkų iš smegduobėmis nusėto Biržų rajono. Jau kelerius metus "tatuliečiai" savo ekologiškas gėrybes pirmiausia siūlo panevėžiečiams, vėliau muges rengia Vilniuje, galiausiai - Biržuose. Aukštaitijos sostinėje, Senvagėje, ekologinės žemdirbystės atstovai ant stalų krovė įvairias daržoves - morkas, bulves, pomidorus, svogūnus, česnakus, porus, pupas, pomidorus, paprikas bei kt., prieskonines kultūras, vaistažoles. Gamintojai siūlė ragauti ekologiškos grūdų košės, alaus, Įsigyti duonos, kitų ekologiškų gaminių. Kasmet "tatuliečių" mugėse vis daugiau siūloma ekologiško medaus. "Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė pastebėjo, jog ekologiška produkcija kasmet įvairėja ir jos vartotojams pa teikiama vis daugiau. "Daugiau išauginama ir į muges atvežama salierų, porų, pankolių, bazilikų, kmynų". -sakė biržietė. Nuo ryto Senvagėje stalus išrikiavę mugės dalyviai vis dairėsi pirkėjų, kurių ir sulaukus vidudienio nebuvo daug. "Panevėžiečiai perka mažiau. Vieni jų patys prisiaugina daržovių kolektyviniuose soduose, daržiukuosc prie namų. Kiti dar, ko gero, nelabai įvertina ekologišką produkciją. Mūsų pagrindiniai pirkėjai - vilniečiai", - kalbėjo ne vienas mugės dalyvis. 100 ha dirbantis biržietis Romutis Visockas, 15 ha ekologiškai auginantis obuolius, kriaušes, braškes, įvairias daržoves, - ne naujokas mugėse. Jis džiaugėsi, jog kasmet ekologiškų produktų paklausa auga, ypač Vilniuje, kur biržietis išparduoda visą savo produkciją. Prie ukmergiškių Laimos ir Vincento Stragių besibūriuojančios moterys domėjosi ne tik daržovėmis, bet ir klausinėjo, kur naudoti kvepiantį baziliką. Neseniai ekologiškai ūkininkaujantys ir antrųjų metų pereinamojo laikotarpio sertifikatą turintys biržiečiai Svetlana ir Jonas Lopetos mugėje dalyvavo pirmą kartą. Jie prisipažino su jauduliu važiavę, tačiau liko patenkinti, kad panevėžiečiai pirko jų daržoves. Pirmą kartą mugėje dalyvavo ir patraukliai supakuotas ramunėles pirkėjams siūlė Panevėžio rajono ūkininkė Audronė Kabelienė, taip pat neseniai pradėjusi ekologiškai verstis sodininkyste, uogininkyste, auginti vaistažoles. Ekologiškai ūkininkaujančius panevėžiečius į bendriją burtis inicijavusi A.Kabelienė sakė matanti gerą ekologiškų ūkių perspektyvą. "Žmonės pradeda suprasti, jog chemija veda tik prie ligų", - pastebėjo ūkininkė. Nemažą ekologinio ūkininkavimo patirtį turinti biržietė Jure-na Karosienė tvirtino, jog mugėse siūloma ekologiška produkcija nėra brangesnė už dabar parduotuvėse parduodamus chemizuotus produktus, todėl neturėtų atbaidyti pirkėjų. Prie ekologiškų gėrybių mugių organizavimo prisidedančios Panevėžio apskrities administracijos Kaimo reikalų tarnybos vedėjas Vytautas Kriaučiūnas pripažino, jog pirkėjų galėjo sumažėti ir dė to, kad buvo pasirinkta nauja vieta. Ankstesniais metais mugės buvo rengiamos miesto centre. Laisvės aikštėje. "Tatulos programos" direktorius Almonas Gutkauskas paaiškino, jog ekologiškų produktų mugių tikslas ne tik parduoti, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį, ugdyti vartotoją.

***

	Mugėje siūlyta ir maisto, ir vaisto, Panevėžio balsas, p. 3
	Autorius: Vitalija Jalianiauskienė, data: 2005 09 19
	Jau dešimtmetį organizuojamomis ekologiškų produktų mugėmis siekiama propaguoti kokybišką ir natūralų maistą bei sveiką gyvenimo būdą. Deja, daugiau panevėžiečių dėmesio tokios mugės vis dar nesulaukia. Šeštadienį Senvagėje vyko dešimtoji Lietuvoje ir ketvirtoji Panevėžio apskrityje ekologiškų produktų mugė. Ją organizavo viešoji įstaiga "Tatulos programa" ir Panevėžio apskrities viršininko administracija. Panevėžio apskrities ekologiškų produktų mugė buvo tarsi startas kitų mugių tąsai. Antroji mugė vyks Vilniuje, Vingio parke, taip pat prie Žemės ūkio ministerijos, baigiamoji - Biržuose. Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė pabrėžė, jog mugės tikslas - sveikas maistas ant mūsų stalo ir siekis, kad sveika gyvensena, kokybišku bei natūraliu maistu domėtųsi ir sveiką gyvenimo būdą propaguotų kuo daugiau Panevėžio apskrities žmonių. Nors ypatingo panevėžiečių dėmesio mugė nesulaukė, tačiau bene kiekvienas joje apsilankęs rado ką įsigyti. Su krepšiais pirkinių iš mugės išvažiavo ir apskrities bei rajono valdžios atstovai, mugę aplankę Seimo nariai. Ant prekystalių - tik ekologiški produktai Šių metų mugėje prekiauta tik ekologiškais produktais -ankstesnėse mugėse buvo pardavinėjama ir tausojamųjų ūkių produkcija. Ūkininkai ne tik iš Panevėžio apskrities, bet ir iš daugelio šalies kampelių siūlė panevėžiečiams ekologiškų bulvių, obuolių, morkų ir daugybę kitų įprastų ar nematytų produktų. Bendrovė "Ustukių malūnas" atvežė laukinių kviečių trapučių, siūlė paragauti niekur kitur negaminamos Ustukių košės. Pirkėjai galėjo įsigyti įvairių rūšių kaimiškos duonos, grikių lukštų pagalvėlių, medaus, gardžiai kvepiančių, bet ir sveikatą stiprinančių arbatų ir dar daug visa ko. Jadvygos Balvočiūtės ekologinio vaistažolių ūkio produkcija - įvairios žolelių arbatos - į Panevėžį atkeliavo net iš Mažeikių rajono. Jomis prekiavusi garsios žolininkės duktė Rūta Kučinskaitė siūlė organizmą stiprinančių, jį valančių arbatų, žolelių mišinių, padedančių atmintį gerinti, žalingų įpročių nusikratyti, raminančių, cholesterino kiekį mažinančių ir nuo kitų negalavimų vaduojančių. Ponios Jadvygos žolių prekystalis buvo labai populiarus. Iš Samanynės kaimo atvykusi bene pirmoji rajone ekologiškai ūkininkauti pradėjusi Bronislava Šerelienė sakė, kad pirkėjus labiausiai domino jos užauginti baltieji ir raudonieji svogūnai, mielai pirktos ropės, česnakai. "Ekologiškame ūkyje niekur nenaudojami cheminiai preparatai - tręšiama, su kenkėjais, ligomis kovojama tik natūraliais būdais, - PB sakė ūkininkė. - Panevėžyje ekologiški produktai ne ką brangesni už kitus, o jų nauda akivaizdi. Juk tai ne tik maistas, bet ir vaistas".
	Atgal į turinį

	Ekologiškų produktų mugei truko reklamos, Sekundė, p. 1, 3
	Autorius: Gintautas Subačius, data: 2005 09 19
	Į ekologiškų produktų mugę atvyko ūkininkai net iš penkių apskričių Šeštadienį Senvagėje vykusi ekologiškų produktų mugė, kurią organizavo Panevėžio apskrities viršininko administracija, nepasižymėjo pirkėjų gausa. Pirkėjai ir pardavėjai tvirtino, kad mugės organizatoriai nepasirūpino jos reklama ir apie renginį visuomenė nežinojo arba pirkėjai užsuko atsitiktinai. Pardavėjams nepatiko ir tai, kad ketvirta ekologiškų produktų mugė buvo perkelta iš Laisvės aikštės, kur ankstesniais metais vykdavo, į Senvagę. Trūko reklamos Gana puikus, saulėtas oras šeštadienį į Senvagę sukvietė apie pusšimtį ekologiškų produktų augintojų ir gamintojų iš Panevėžio, Utenos, Telšių, Vilniaus ir Alytaus apskričių. Atėjusieji į mugę noriai pirko šiek tiek brangesnius nei turguje ar parduotuvėse ekologiškus produktus, o užkalbintieji teigė, kad svarbu ne vien kaina, bet ir sveikata. Panevėžiečius labiausiai domino "Daujėnų duonos" ir "Ustukių malūno" bei vaistažolių augintojų siūloma produkcija. Tačiau mažai buvo daržovių, vaisių, medaus pirkėjų. Nors pirkėjų ir nebuvo daug, tačiau atėjusieji į mugę tikrai liko patenkinti. Ant Senvagės kranto grojo Gustonių muzikantai, plevėsavo "Tatulos programos" vėliava, žvilgsnį traukė didžiulė rudens gėrybių prikrauta kraitė. Dauguma ūkininkų pasirūpino, kad jų prekyvietės būtų papuoštos kad ir svogūnų pynėmis. Panevėžiečiai -nebe žiūrovai, o pirkėjai "Tatulos programos" direktorius Almonas Gutkauskas sakė, kad šiųmečių ekologiškų produktų mugių devizas yra "Maitinkime ekologiškais produktais mūsų vaikus". Anot jo, džiugu, kad panevėžiečiai jau įvertino ekologiškus produktus ir pernai į mugę jau suplūdo minios žmonių. Pažymėjus, kad pirkėjų nėra daug, A.Gutkauskas atkreipė dėmesį, jog kai kur nusidriekė eilutės. "Pavyzdžiui, Biržuose suplūsta minios žmonių, tačiau jie būna tik praeiviais, o ne pirkėjais,- tvirtino "Tatulos programos" vadovas.- Vilniuje ir Panevėžyje jau kitaip: žmonės ateina pirkti, o ne pažiūrėti. Beje, tai ne vien mugė, bet ir kultūrinis renginys, padedantis skatinti žmones vartoti ekologiškus produktus. Auklėjamąjį darbą derėtų pradėti nuo mokyklų, kad vaikams nebūtų brukamas spalvotas vanduo ir įvairūs traškučiai". Mugė surengta netinkamoje vietoje Savo užauginta ekologiška produkcija prekiavęs buvęs Biržų meras Vytautas Zurba neslėpė, kad mugę organizavusi Panevėžio apskrities viršininko administracija nepasirūpino jos reklama. Jis nesuprato ir miesto valdžios sprendimo neleisti mugės rengti Laisvės aikštėje, nors ji juk rengiama ne kam kitam, o miesto žmonėms. "Daujėnų duonos" konditerijos, pyrago ir duonos gaminiais prekiavusios moterys pirkėjų stygiumi nesiskundė: čia nuolat stovėjo eilutė. Moterys teigė, kad panevėžiečiai yra neabejingi tikrai ruginei duonai, pyragams, šakočiams, meduoliams, kitiems konditerijos gaminiams. Neskuba valyti organizmo Vaistinių augalų ekstraktais, arbatomis, eteriniais aliejais prekiavęs tikrosios ūkinės bendrijos "Mėta" iš Vilniaus rajono savininkas Mindaugas Vyskupaitis teigė, kad pernai pirkėjų buvo trigubai daugiau, tačiau nepaisant to tvirtino, kad prekyba sekasi gerai. Jis irgi pritarė, kad mugės organizatoriai nepasirūpino reklama, todėl savo produkciją tenka reklamuoti patiems. Dar vieni vaistažolių pardavėjai iš Mažeikių rajono pritarė, kad panevėžiečiai domisi sveikais vaistais, tačiau Vilniuje susidomėjimas būna gerokai didesnis. Mažeikiečiai pažymėjo, kad vilniečiai labiau domisi organizmą valančiomis arbatomis, o mūsų kraštiečiai ieško vaistų nuo tam tikrų ligų. Gaminiai iš laukinių kviečių Kaip ir ankstesniais metais, viena iš paklausiausių buvo "Ustukių malūno" produkcija. Čia buvo siūloma ne tik įvairiausių miltų, kruopų, trapučių, bet ir gardžios penkių grūdų košės, nuostabiai skanių virtų kukurūzų burbuolių su padažu, puikios duonos giros. Pasvaliečiai panevėžiečiams pirmą kartą pasiūlė Niurnbergo mugėje didžiulio pasisekimo sulaukusių laukinių kviečių trapučių. "Ustukių malūno" savininkas Giedrius Uždavinys tvirtino, kad prekyba, kaip ir ankstesniais metais, vyksta puikiai. Jis patvirtino, kad labai pasiteisino produktų iš laukinių kviečių gamyba. Verslininkas neslėpė, jog kol kas laukinių kviečių pasiūla ribota, tačiau vylėsi, kad jų auginimu susidomės daugiau ūkininkų, nes jiems auginti nereikia jokių augalų apsaugos priemonių, o iš hektaro galima prikulti po 3-4 tonas. Pasak G.Uždavinio, įmonė neatsisako ir tradicinių gaminių, įvairių miltų, kruopų, košių mišinių. Pasiteiravus apie Panevėžio pirkėjus, G.Uždavinys sakė: "Panevėžys keičiasi, žmonės darosi linksmesni, aktyvesni, labiau domisi ekologiška produkcija. Anksčiau panevėžiečiai buvo gerokai konservatyvesni, o dabar beveik nebesiskiria nuo Vilniaus pirkėjų ir jiems nebeužtenka čeburekų ar šašlykų. Džiugu, kad žmonių susidomėjimas ekologiškais produktais didėja. Trūko pirkėjų Pasvalietis Ernestas Vitolis Galinis, pirkėjams siūlęs įvairiausią medų, kurio kilogramas kainavo 12 litų, buvo įsitikinęs, kad mugė surengta netinkamoje vietoje, todėl, anot jo, prekyba vyko labai prastai. Didesniu dėmesiu negalėjo pasigirti ir kiti medaus pardavėjai. Mažai kas domėjosi ir ekologiškais obuoliais, už kurių kilogramą buvo prašoma lito, bulvėmis, svogūnais, cukinijomis, patisonais ir kt. Norintieji atsigaivinti galėjo pasimėgauti mugės naujiena -Biržų alaus daryklos "Panoras" nefiltruotu alumi,

	Siekiama išvengti vartotojų klaidinimo, Ūkininko patarėjas, p. 2
	Autorius: ŽŪM informacija, data: 2005 09 15

	"Bio", "Bios" ar "Eko" turi būti pagrįsti, Verslo žinios, p. 15
	Autorius: Kazimieras Šliužas, data: 2005 09 15
	Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įvyko pasitarimas dėl terminų "Bio", "Bios", "Eko" naudojimo ženklinant maisto produktus – tokiais ženklais nuo kitų metų liepos mėnesio negalės būti žymimi produktai, kurie nesiejami su ekologišku ūkininkavimu ar gamybos procesu. Siekiant išvengti galimo vartotojų klaidinimo pasirenkant ekologiškus produktus, pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 2092/91 "Dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų" terminai ar jų trumpiniai "Bio", "Bios", "Eko" ir kiti šių terminų vediniai iki 2006 m. liepos 1 d. dar gali būti naudojami ženklinant ir neekologiškus maisto produktus, jeigu yra aiški nuoroda, kad šie produktai nėra ekologiški. Lietuvoje sertifikuoti ekologiški ar specifinėmis savybėmis pasižymintys produktai privalo būti paženklinti atitinkamais užrašais - "Ekologiškas produktas" ar "Garantuotas tradicinis gaminys" bei ženklais "Ekoagros" ar "GTG". Minėtieji užrašai patvirtina, kad produktų savybes lemia ekologinis ūkininkavimo būdas, specifinės gamtos sąlygos ar tradicinės gamybos technologijos, o gamybos procesas yra griežtai kontroliuojamas. Turi įvertinti patys Prekių ženklus kuria produktų gamintojai, o juos registruojantis Valstybinis patentų biuras nekontroliuoja produkto sąsajos su ženklais, todėl gamintojai turi patys įvertinti visų teisės aktų reikalavimus ir užtikrinti, kad ženklai atitiktų produkto ženklinime pateiktą informaciją. Šiandien Lietuvoje užregistruotuose prekių ženkluose arba neekologiškų produktų pavadinimuose yra naudojami trumpiniai "Bio", "Bios", tačiau jie nebuvo siejami su ekologiniu ūkininkavimu. Šių ženklų paskirtis - informuoti vartotoją apie specifinius mikroorganizmus produkto sudėtyje. Pasak gamintojų asociacijų atstovų, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, laipsniškai bus pakeisti gaminamų produktų pavadinimai bei prekių ženklai, kad neliktų minėtų trumpinių. Nuo 2006 m. liepos 1 d. taip pažymėti neekologiški produktai negalės būti tiekiami į rinką.

	Ženklinimas "Bio" ir "Eko" - tik ekologiškiems produktams, Respublika, p. 13
	Autorius: Virgaudas Gudas, data: 2005 09 15
	Nuo kitų metų liepos mėnesio pradžios gamintojai negalės tiekti į rinką produktų, paženklintų "Bio", "Bios" arba "Eko" žodžių trumpiniais, jei šie produktai nebus ekologiški. Kaip "Respublikai" paaiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Maisto saugos ir kokybės departamento Kokybės skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė, terminai ar jų trumpiniai "Bio", "Bios", "Eko" ir kiti šių terminų vediniai iki 2006 m. liepos 1 d. gali būti naudojami ženklinant ir kitus, ne vien ekologinius maisto produktus, jeigu yra aiški nuoroda, kad šie produktai nėra ekologiški. Vėliau to nebus galima daryti. Tai yra numatyta ES Tarybos reglamente "Dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų". Pasikeitimus aptarė pasitarime Kad būtų įgyvendinti minėto reglamento nuostatai bei laiku informuoti maisto produktų gamintojai apie šių terminų naudojimą ženklinant produktus, Lietuvos vartotojų instituto iniciatyva šios savaitės pradžioje Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įvyko pasitarimas. Jame dalyvavo ŽŪM, Respublikinio mitybos centro, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos, Valstybinio patentų biuro, gamintojų asociacijų bei mokslo institucijų atstovai. Nors maisto produktų gamintojus apie reglamento pasikeitimus ŽŪM raštu informavo šių metų pradžioje, A.Liubeckienė per pasitarimą dar kartą pakomentavo minėtų ES teisės aktų bei ekologiškų ir kitų maisto produktų ženklinimo reikalavimus. Pasak jos, Lietuvoje sertifikuoti ekologiški ar specifinėmis savybėmis pasižymintys produktai privalo būti paženklinti atitinkamais užrašais - "Ekologiškas produktas" ar "Garantuotas tradicinis gaminys" bei ženklais "Ekoagros" ar GTG. Šios nuorodos ar ženklai, kaip ir Saugomos geografinės nuorodos (SGN) ar Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), garantuoja, kad tai yra produktai, kurių savybes lemia ekologinio ūkininkavimo būdas, specifinės gamtos sąlygos ar tradicinės gamybos technologijos, o gamybos procesai yra griežtai kontroliuojami. A.Liubeckienė atkreipė dėmesį į tai, kad prekių ženklus gamintojų teikimu registruoja Valstybinis patentų biuras, vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymu, ir nekontroliuoja, ar produktas iš tiesų susijęs su minėtu ženklu. Todėl gamintojai, norėdami užregistruoti tam tikrą prekės ženklą, turi patys įvertinti visų teisės aktų reikalavimus ir garantuoti, kad tie ženklai atitiktų produkto ženklinime pateiktą informaciją. "Skirtingai negu kitose ES šalyse, trumpiniai "Bio", "Bios" Lietuvoje iki šiol nebuvo siejami su ekologiškais produktais. Todėl dabar šalyje yra nemažai užregistruotų prekių ženklų su šiais trumpiniais tų maisto produktų, kurie pagaminti pagal skirtingas biotechnologijas arba kurių sudėtyje yra naudingų žmogaus sveikatai gyvųjų mikroorganizmų - probiotikų", - aiškino A.Liubeckienė. Pavadinimai bus pakeisti Pasak gamintojų asociacijų atstovų, nors atskirdamos funkcinį maistą nuo kitų produktų įmonės yra investavusios nemažai lėšų, jos yra pasiryžusios vykdyti nustatytus reikalavimus. Gamintojai planuoja pakeisti gaminamų produktų pavadinimus ir prekių ženklus, kad juose neliktų minėtų trumpinių, bet tam reikia laiko. Įvertinus visų suinteresuotų-pusių nuomonę ir siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, per pasitarimą nutarta, kad terminų ar jų trumpinių "Bio", "Bios", "Eko" ir kitų šių terminų vedinių ženklinant neekologinius produktus turi būti atsisakyta pamažu ir kaip galima greičiau. Nuo 2006 m. liepos 1 d. tokie produktai negalės būti teikiami į rinką. "Minėtus trumpinius nuo šios datos bus draudžiama vartoti ne tik prekės ženkle, bet ir produkto pavadinime, išskyrus tuos atvejus, kai produktai iš tiesų yra ekologiški", - patikslino A.Liubeckienė.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA                                                                Viešųjų ryšių skyrius                                               tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12;                                              http://www.zum.lt/      el. paštas jurgap@zum.lt

Informacija                                                                                                                                        2005 09 14

                                         Siekiama išvengti vartotojų klaidinimo

Šią savaitę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įvyko pasitarimas dėl terminų „Bio“, „Bios“, „Eko“ naudojimo ženklinant maisto produktus. Jame dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos vartotojų instituto, Respublikinio mitybos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos, Valstybinio patentų biuro, gamintojų asociacijų bei mokslo institucijų atstovai.

Siekiant išvengti galimo vartotojų klaidinimo pasirenkant ekologiškus produktus, pagal ES Tarybos reglamentą Nr. 2092/91 „Dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų“ terminai ar jų trumpiniai „Bio“, „Bios“, „Eko“ ir kiti šių terminų vediniai iki 2006 m. liepos 1 d. dar gali būti naudojami ženklinant ir neekologiškus maisto produktus, jeigu yra aiški nuoroda, kad šie produktai nėra ekologiški.

                Lietuvoje sertifikuoti ekologiški ar specifinėmis savybėmis pasižymintys produktai privalo būti paženklinti atitinkamais užrašais - „Ekologiškas produktas“ ar „Garantuotas tradicinis gaminys“ bei ženklais „Ekoagros“ ar „GTG“. Minėtieji užrašai patvirtina, kad produktų savybes lemia ekologinis ūkininkavimo būdas, specifinės gamtos sąlygos ar tradicinės gamybos technologijos, o gamybos procesas yra griežtai kontroliuojamas. Prekių ženklus kuria produktų gamintojai, o juos registruojantis Valstybinis patentų biuras nekontroliuoja produkto sąsajos su ženklais, todėl gamintojai turi patys įvertinti visų teisės aktų reikalavimus ir užtikrinti, kad ženklai atitiktų produkto ženklinime pateiktą informaciją.

 Šiandien Lietuvoje užregistruotuose prekių ženkluose arba neekologiškų produktų pavadinimuose naudojami trumpiniai „Bio“, „Bios“,  tačiau jie nebuvo siejami su ekologiniu ūkininkavimu. Šių ženklų paskirtis - informuoti vartotoją apie specifinius mikroorganizmus produkto sudėtyje. Pasak gamintojų asociacijų atstovų, siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, palaipsniui bus pakeisti gaminamų produktų pavadinimai bei prekių ženklai, kad neliktų minėtų trumpinių. Nuo 2006 m. liepos 1 d. taip pažymėti neekologiški produktai negalės būti teikiami į rinką.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.

Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.

	Labiau rems ekologinę žuvininkystę, Verslo žinios, p. 13
	Autorius: BNS, data: 2005 09 13

	Ekologinei žuvininkystei šiemet bus skirta 840 tūkst. litų paramos, Lietuvos aidas/Naujausios Žinios, p. 2
	Autorius: Nenurodytas, data: 2005 09 13
	Lietuvos ekologinei žuvininkystei šiemet ketinama skirti 840.000 Lt paramos - 13,5% daugiau nei pernai. Tačiau specialistai tvirtina, jog ši parama - per maža, ekologinei žuvininkystei reikėtų maždaug 1,5 mln. Lt paramos. "Dalis ūkių jau nori pasitraukti iš ekologinės žuvininkystės, nes ši veikla neapsimoka. Šiuo metu teikiama parama - kur kas mažesnė nei jos tenka ekologinei žemdirbystei, nors abiem joms keliami vienodi reikalavimai", - sakė Žuvininkystės departamento Akvakultūros ir vidaus vandenų vyriausiasis specialistas Leonas Janėnas. Anot jo, šiuo metu maksimali parama ekologinei žuvininkystei siekia apie 60 EUR (207,1 Lt) už hektarą, o ši veikla apsimokėtų, jei parama siektų apie 160 EUR (552,5 Lt). Šiuo metu 14 ekologinių žuvininkystės ūkių, kurie turi 4.600 ha, pretenduoja tapti ekologiniais.

	Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Ūkininko patarėjas, p. 6
	Autorius: ŽŪM informacija, data: 2005 09 10

	Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Valstiečių laikraštis, p. 4
	Autorius: Nenurodytas, data: 2005 09 10 Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Biržiečių žodis, p. 2 Autorius: Žemės ūkio ministerijos inform., data: 2005 09 13 Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Dzūkų žinios, p. 6 Autorius: Žemės ūkio ministerijos informacija, data: 2005 09 10 Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Kėdainių garsas, p. 3 Autorius: Žemės ūkio ministerijos informacija, data: 2005 09 10 Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Merkio kraštas, p. 5 Autorius: Žemės ūkio ministerijos informacija, data: 2005 09 09 Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Tauragiškių balsas, p. 8 Autorius: Žemės ūkio ministerija, data: 2005 09 13 Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Molėtų žinios, p. 3 Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Galvė, p. 5 Autorius: Žemės ūkio ministerijos inf., data: 2005 09 09 Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Gimtoji žemė, p. 7 Autorius: Nenurodytas, data: 2005 09 10 Ekologiškos rudens gėrybės ir mažiems, ir dideliems, Trakų žemė, p. 3 Autorius: Žemės ūkio ministerija informuoja, data: 2005 09 10
	Ekologiškos rudens gėrybės - ir mažiems, ir dideliems, Banga, p. 9 Autorius: Žemės ūkio ministerija informuoja, data: 2005 09 10 Visų pamėgtos ekologiškų produktų mugės Vilniuje ir kitur rengiamos nuo 1995 m. Jubiliejinėse (1995-2005 m.) ekologiškų rudens gėrybių mugėse prekiaus iš visos šalies atvykę sertifikuotų ekologinės gamybos ir antrųjų metų pereinamojo laikotarpio ūkių ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, bendrovės bei ekologinės gamybos perdirbimo įmonės. Pasak VšĮ "Tatulos programa" direktoriaus Almono Gutkausko, rengiant šias muges ir populiarinant ekologiškus produktus, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, ugdyti vartotojus. Šios mugės pritraukia nemažai pirkėjų, pasiilgusių tiesioginio bendravimo su ūkininku ar pardavėju, kai gali matyti, kas tą prekę išaugino ar pagamino, kai gali asmeniškai pasitarti, kaip auginti ar vartoti. Sostinės gyventojai ir svečiai šiose mugėse galės įsigyti ekologiškų vaisių ir daržovių, bulvių, medaus, vaistažolių, ekologiškų produktų perdirbimo įmonių gaminių, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų, amatininkų dirbinių, lino tekstilės gaminių. "Tatulos programa" vykdo LR Vyriausybėje patvirtintą šalies ekologinio ir tausojančio ūkio modelio programą, teikia visokeriopą paramą ūkiams bei įmonėms pertvarkant jas į ekologinį bei tausojantį ūkininkavimą, ugdo ekologiškų produktų vartotojus - inicijuoja šių produktų skyrių steigimą didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, rengia muges, ieško rinkų užsienio šalyse, teikia konsultacijas, įgyvendina gamtosaugos priemones. "Tatulos programa" siekia, kad Lietuva taptų klestinčių sertifikuotų ekologinės gamybos šeimos ūkių kraštu", - sako direktorius A. Gutkauskas.

***

	Lietuvoje dešimtą kartą rengiamos ekologiškų gėrybių rudens mugės, Omni.lt
	Autorius: ELTA, data: 2005 09 08
	Nuo rugsėjo vidurio iki spalio 15-osios Lietuvos miestuose dešimtą kartą vyks kasmetinės ekologiškų gėrybių rudens mugės, kuriose ūkininkams ar perdirbėjams leidžiama prekiauti tik sava ir ekologiška produkcija. Mugėse bus galima įsigyti ekologiškų vaisių ir daržovių, bulvių, medaus, vaistažolių, ekologiškų produktų perdirbimo įmonių gaminių, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų, amatininkų dirbinių, lino tekstilės gaminių. Jubiliejinėje ekologiškų rudens gėrybių mugėje prekiaus iš visos šalies atvykę sertifikuotų ekologinės gamybos ir antrųjų metų pereinamojo laikotarpio ūkių ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, bendrovės bei ekologinės gamybos perdirbimo įmonės, pranešė mugę organizuojanti viešoji įstaiga "Tatulos programa". Rugsėjo 17 dieną mugė vyks Panevėžio Senvagėje, rugsėjo 24-25 dienomis - Vilniaus Vingio parke, spalio 1-2 ir 8-9 dienomis - aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos ir spalio 15-ąją - Biržų Juliaus Janonio aikštėje. "Tatulos programa" vykdo Vyriausybės patvirtintą šalies ekologinio ir tausojančio ūkio modelinę programą, teikia paramą ūkiams ir įmonėms pertvarkant jas į ekologinį bei tausojantį ūkininkavimą, inicijuoja ekologiškų produktų skyrių steigimą šalies prekybos centruose, rengia muges, ieško rinkų užsienio šalyse, įgyvendina gamtosaugos priemones.

	Ekologiškos mugės, Verslo žinios, p. 13
	Autorius: ELTA, data: 2005 09 09
	Nuo rugsėjo vidurio iki spalio 15-osios Lietuvos miestuose dešimtą kartą vyks kasmetinės ekologiškų gėrybių rudens mugės, kuriose ūkininkams ar perdirbėjams leidžiama prekiauti tik sava ir ekologiška produkcija. Mugėse bus galima įsigyti ekologiškų vaisių ir daržovių, bulvių, medaus, vaistažolių, ekologiškų produktų perdirbimo įmonių gaminių, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų, amatininkų dirbinių, lino tekstilės gaminių. Jubiliejinėje ekologiškų rudens gėrybių mugėje prekiaus iš visos šalies atvykę sertifikuotų ekologinės gamybos ir antrųjų metų pereinamojo laikotarpio ūkių ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, bendrovės bei ekologinės gamybos perdirbimo įmonės, pranešė mugę organizuojanti viešoji įstaiga "Tatulos programa".

NAUJIENOS - GREITASIS LANGAS Žinios   Vaizdai POLITIKA ŪKIS TEISĖTVARKA KULTŪRA SPORTAS VISKAS ELTOS GIDAS TV programos Archyvai kitos naujienos 2005-09-08 11:26 Lietuvoje dešimtą kartą rengiamos ekologiškų gėrybių rudens mugėsVilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Nuo rugsėjo vidurio iki spalio 15-osios Lietuvos miestuose dešimtą kartą vyks kasmetinės ekologiškų gėrybių rudens mugės, kuriose ūkininkams ar perdirbėjams leidžiama prekiauti tik sava ir ekologiška produkcija. Mugėse bus galima įsigyti ekologiškų vaisių ir daržovių, bulvių, medaus, vaistažolių, ekologiškų produktų perdirbimo įmonių gaminių, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų, amatininkų dirbinių, lino tekstilės gaminių. Jubiliejinėje ekologiškų rudens gėrybių mugėje prekiaus iš visos šalies atvykę sertifikuotų ekologinės gamybos ir antrųjų metų pereinamojo laikotarpio ūkių ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, bendrovės bei ekologinės gamybos perdirbimo įmonės, pranešė mugę organizuojanti viešoji įstaiga "Tatulos programa". Rugsėjo 17 dieną mugė vyks Panevėžio Senvagėje, rugsėjo 24-25 dienomis - Vilniaus Vingio parke, spalio 1-2 ir 8-9 dienomis - aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos ir spalio 15-ąją - Biržų Juliaus Janonio aikštėje. "Tatulos programa" vykdo Vyriausybės patvirtintą šalies ekologinio ir tausojančio ūkio modelinę programą, teikia paramą ūkiams ir įmonėms pertvarkant jas į ekologinį bei tausojantį ūkininkavimą, inicijuoja ekologiškų produktų skyrių steigimą šalies prekybos centruose, rengia muges, ieško rinkų užsienio šalyse, įgyvendina gamtosaugos priemones.   V. Ž. RaktažodžiaiŽemė  Mugė  Rudens  Gėrybių  Ekologija  Tatulos  Programa  Pasižvalgykime pas mūsų kaimynus   Malonūs ir dalykiški įsdpūdžiai svetingoje kaimynų žemėje, Švenčionių kraštas, p. 4 Autorius: Alfreda Grigienė, data: 2005 09 10 ES senbuvės daug dosniau remia savus Dar prieš 15 metų žmonės Lietuvoje įsivaizdavo turėsią savo smulkų verslą, galvojo niekam netarnausią ir nuo darbdavių malonės nepriklausysią. Teisingai galvojo, nes Vakarų Europoje kaimai ir miesteliai iš esmės žemės nedirba. Ten klesti smulkusis verslas, leidžiantis žmonėms ne tik pragyventi, bet ir prasigyventi. Mūsų šalyje nuo seno įsitvirtinusi nuostata, kad esame mėsos ir pieno gamintojai. Vakarų ekspertai žemdirbius tikino, kad tik labai geros kokybės pigus ir ekologiškas lietuviškas produktas sėkmingai konkuruos ES rinkoje. Tačiau praktika rodo, kad lietuviškų produktų eksportas ribojamas įvairiomis kliūtimis. Tų lietuviškų mėsos ir pieno produktų ES šalys nelaukia. Jų vyriausybės dosniai dotuoja savo žemdirbius, kad šie iš savo šalių produkcijos perteklių kuo toliau išvežtų. Tad gyvenimas verčia ieškoti ir alternatyvios veiklos kelių. Kaimynai alternatyvininkai tvarkosi patikimai Tą alternatyvių verslų praktiką turi įgijusi mūsų kaimynė Lenkija. Joje šių metų gegužės 19-23 dienomis ir lankėsi "Alternatyvos" klubo nariai bei kiti šio verslo entuziastai - iš viso 15 žmonių grupė. Turiu iš anksto pasakyti, kad sodininkystę-uogininkystę kultivuojantys Lenkijos ūkininkai gyvena labai pasiturinčiai ir yra tikri dėl savo ateities. Ūkių dydis - nuo 7 iki 10, kartais iki 20 ha. Iš jų sodai ir uogynai užima 7-8 ha. Patys lenkai sakė, kad dėl augalininkystės produkcijos realizavimo žemdirbiai labai sunerimę, nes nuolat mažinamos jų kvotos. Beveik neišsilaikė rinkoje ir tie, kurie augino nendres, vyteles. Sodininkai išliko ramūs ir rinkoje laikosi patikimai, nors sodui įveisti ir reikia didelio pradinio kapitalo - 30-70 tūkst. zlotų 1 ha. Naujai įveisti sodai žemaūgiai. Per 5 metus iš jų surenkama dukart daugiau produkcijos negu iš įprastų tradicinių. Po 5-6 metų į žemaūgius sodus investuotus pinigus galima ne tik susigrąžinti, bet ir gauti pelną. Jei tik atimsime ir padalinsime Kokios priežastys trukdo mums taip padaryti? Mano supratimu, dvi: viena - didelis pradinių investicijų poreikis, kita - psichologiniai barjerai sodininkystę ir daržininkystę plėtoti kaip prioritetines žemės ūkio šakas. Be to, mums reikėtų valstybės paramos - ne pašalpos, o paskolos, kurią grąžintume maždaug po 20 metų. Žemdirbiai dažnai šmaikštauja, kad mūsų valdininkai žino tik du aritmetikos veiksmus - atimti ir padalinti. Tačiau pamiršta, kad reikia dar pridėti, o pridėjus vėliau galima ir padauginti. Tikima: pradinės investicijos sugrįš su kaupu Kelionė į Lenkiją pasirinkta neatsitiktinai. Su šia šalimi glaudžius ryšius palaiko Vilniaus regiono kaimo vystymo agentūra, vaisių, daržovių, uogų augintojai. Švenčionių r. verslininkus kelionėje lydėjo Vilniaus miesto ir apskrities darbdavių konfederacijos prezidentas, technikos mokslų daktaras, profesorius Rimvydas Jasinavičius. Lovičo miestelyje mus nuoširdžiai sutiko ir vėliau 3 kelionės dienas lydėjo Lovičo daržininkystės žemės ūkio mokyklos direktorius profesorius Stanislovas Olenskis. Vilniaus kraštui jis jaučia išskirtinius sentimentus, nes jame prabėgo jo vaikystė. Pirmą pažintinės kelionės dieną apsilankėme Marijos ir Jaceko Okraskių ūkyje. 3,5 ha plote įveistas trešnynas, vyšnynas, slyvų ir mažaūgių obelų sodas. Iš 1 ha vyšnyno kasmet surenka po 18 tonų uogų. Gerai uždera jugoslaviškos slyvos, kiti vaisiai. Už tvarkingai prižiūrimą sodą kiekvienais metais gauna po 2 tūkst. zlotų dotacijos. Sode ant gelžbetoninių stulpų nutiestos vielos, virš jų užmetamas plonas tankus tinklas. Tai patikima apsauga nuo paukščių, kad šie nenulestų prinokusių uogų. Svetingi šeimininkai parodė ir sandėliavimo, vėsinimo patalpas, kartu nuvedė ir į kaimynystėje esantį gerų bičiulių bei draugų Evos ir Gžegožo Jakulskių ūkį. Jakulskiai augina raudonuosius ir juoduosius serbentus. Iš 3 ha juodųjų serbentų plantacijos surinko 20 tonų uogų. Raudonųjų serbentų krūmas atseikėja iki 25 kg. Augina derlingiausias veisles. Žiedų aromatu alsavo vienas iš stambiausių ir sėkmingai besitvarkančių "Sady Radziny Papiernik" 30 ha plotas. Obelys čia auginamos 15 ha, slyvos - 2 ha, vyšnios - 2 ha, serbentai ir kiti augalai - 6 ha Ūkis iš SAPARD gautų lėšų įrengė didelę vaisių saugyklą. Šeimininkai mus vaišino išjos paimtais pernykščiais obuoliais, kurie atrodė tarytum ką tik nuskinti. Ūkyje dirba visi šeimos nariai, iš jų ir aukštuosius mokslus baigę du sūnūs, taip pat samdomi žmonės. Tarp jų sutikome ir 3 jaunus vyrukus iš Lietuvos. Sodo įkūrėjui - 87 metų tėvukui - patikėta tvarkyti sandėliavimui skirta medinė tara. Poilsio dienų, kaip sakė ūkininkai, nėra. Sutvarkytoje ir puikiai prižiūrimoje plantacijoje įrengta drėkinimo sistema. Ji panaudojama sausringu metų laiku. Žiemą, kada užbaigti svarbiausi sodo darbai, šeima ruošia realizuoti eglutes šventėms. Keistuolio pomėgis tapo verslu Nei su obuolių, nei su uogų auginimu nieko bendra neturintis liaudies meistro sukurtas šeimos muziejus. Į jį užsukome pakeliui iš "Sady Radziny Papiernik". Įdomi šio muziejaus istorija. Per 50 metų vienas kaimietis keistuolis iš savo artimųjų, kaimynų surinko daug eksponatų. Dar daugiau jų drožė pats. Medinių figūrėlių pavidalu įamžino kaimo žmonių kasdienybę, apeigas, papročius, nuotaiką. Vėliau tas medines figūrėles pajungė į mechanizmo judesį. Dabar šios figūrėlės šoka, dainuoja, muzikantas groja, kalvis kala, dviratininkas važiuoja... Visas kaimo gyvenimas pavaizduotas judančioje medinėje skulptūroje. Be medžio drožimo, eksponuojami ir ūkininko šeimos mezginiai, audiniai, siuviniai... Įrengtoje ekspozicijoje matome įvairių laikotarpių senus vežimus, arklines kuliamąsias, bričkas, pakinktus, grūdų valymo mašinas, daugybę kitų eksponatų. Anksčiau kitų nesuprastas kaimo keistuolis vėliau savo pomėgį sugebėjo paversti šeimos verslu. Muziejų labai pamėgo turistai, ypač užsieniečiai. Prosenelio tradicijas dabar tęsia jo proanūkiai. Parduodant reikalinga licencija Aplankėme braškyną, kuriame iš 1 ha per metus surenkama 12-16 tonų uogų. Įsiminė ir štai kas: Lenkijoje parduodant sodinamąją medžiagą, reikalinga turėti licenciją augalų apsaugai ir veislių tinkamumui užtikrinti. Įsiminė Irenos ir Henriko Pavlovičių, jau 5 metus 3 ha plote auginančių šilauoges, ūkis. "Blukrop" ir "Patriol" - šių veislių plantacijas žada išplėsti. Šilauoges parduoda vokiečiams ir švedams po 10 zlotų už 1 kg. Sandėliavimo atšaldymo patalpose uogas atvėsina iki 2 laipsnių C. Ponia Irena yra Lovičo vaivadijos uogų augintojų asociacijos pirmininkė ir aktyviai gina jų interesus. Ministro tėvų ūkį aplankius Visiems labai smalsu ir įdomu buvo apsilankyti Lenkijos žemės ūkio ministro Voiceko Oleiničeko tėvų ūkyje. V.Oleiničekas - vienas iš jauniausių žemės ūkio ministrų Europoje. Ministru tapo būdamas 25-erių, o dabar jam - 28-eri. Verslą pradėjo nuo pievagrybių auginimo. Dabar 24 ha plote augina juoduosius serbentus, aronijas, kitas uogas. Šiuo metu juodieji serbentai Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, paklausos neturi. Todėl jų uogas džiovina 4 kameras turinčioje džiovykloje ir vėliau jas panaudoja arbatai. Džiovyklos šildymui naudoja alyvą. Iš serbentyno kasmet kombainu surenkama 82 tonos uogų. Kombainas kainavo 60 tūkst. zlotų. Gėlės, dekoratyviniai augalai - taip pat pelningi Inžinieriaus specialybę turintis Vladzimiežas Fleišeras augina avietes ir dekoratyvinius augalus. Dekoratyvinių augalų įšaknydinimo darbų išmoko Olandijoje. Avietės užima 12 ha. Šviežių aviečių kaina už 1 kg rinkoje yra 6-8, šaldytų -11 -18 zlotų. Savo plantacijoje augina net 80 rūšių tujų, 170 rūšių spygliuočių augalų. Iš Paramos fondo gavo apie 60 tūkst. zlotų išmokų. Iš šių lėšų už 25 tūkst. zlotų nusipirko laistymo mašiną, kuria per 1 val. išlaistoma 27 tonos vandens. Daug malonių įspūdžių patyrėme ir apsilankę ne tik pas dekoratyvinių augalų augintojus, bet ir pas gėlininkus. Labai įsiminė pastaruoju metu Lenkijoje priimtas įstatymas dėl naujai pastatytų objektų priėmimo tvarkos. Vienas iš jo reikalavimų - perduodant naudoti objektą, būtinas aplinkinės teritorijos apželdinimas. Gal dėl šios ir dėl kai kurių kitų priežasčių Kamilo Teodorkievskio ūkyje, turinčiame 4,5 ha dekoratyvinių augalų daigyną, dienos apyvarta sudaro 10 tūkst. zlotų. Vos spėja patenkinti užsakymus. ... ir tradicinis lietuviškos duonos kepalas Draugiškos vakarienės metu susitikome su vietos valdžios atstovais. Mus priėmė Lovičo miestelio seniūnas, meras ir vicemeras. Papasakojome jiems apie Švenčionių kraštą, įteikėme Švenčionyse keptos juodos duonos kepalą. Prieš išvykstant į Lietuvą, laikraštyje "Dzicnnik Lodzki" perskaitėme publikaciją apie mūsų viešnagę Loviče.

	Veislių ekologinei žemdirbystei kūrimo perspektyvos, Mano ūkis, p. 10, 11
	Autorius: Nenurodytas, data: 2005 09 01
	Lietuvoje ekologinės žemdirbystės plotai 2004 metų liepos mėnesį buvo 42 961 ha. Panašūs plotai yra Latvijoje ir Estijoje. Kadangi dauguma ES šalių siekia ekologinei žemdirbystei skiriamus plotus iki 2010 metų padidinti iki 10 proc, atsiranda poreikis pagerinti ir pritaikyti ekologinei žemdirbystei skirtas veisles - ne tik vystant ekologinę sėklininkystę, bet ir kuriant ekologinės selekcijos programas. Ekologinę sėklininkystę ir selekciją reglamentuojantys nuostatai Ekologinė žemdirbystė reglamentuojama įvairiais standartais skirtinguose lygmenyse. Tai bendrieji ES nuostatai ir kai kurių šalių nustatyti papildomi vyriausybiniai standartai, kurie daugelyje šalių yra net griežtesni už bendruosius. Visi šie standartai neturi aiškiai apibrėžtų nuostatų, reguliuojančių selekciją ir sėklininkystę. ES Tarybos nuostatai nurodo naudoti sėklą, kuri jau vienerius metus buvo auginama ekologiniame ūkyje. Ši nuostata turi įsigalioti Lietuvoje nuo 2006 metų sausio 1 dienos. Visi ekologinės žemdirbystės standartai (IFOAM, ES ir kt.) reikalauja atsisakyti genetiškai modifikuotų organizmų. Kadangi šiuo metu auga susidomėjimas augalų veislėmis, tinkančiomis ekologinei žemdirbystei, jų atranka ir selekcija, manoma, kad nuostatai, reglamentuojantys ekologinę sėklininkystę ir selekciją, bus paruošti per artimiausius dvejus-trejus metus. Prieš pradedant kalbėti apie ekologinių veislių kūrimo perspektyvas, reikėtų apibrėžti ir atskirti kai kuriuos terminus. Terminai ekologinė augalų selekcija, augalų selekcija ekologiniam ūkiui ir ekologinis dauginimas apima skirtingas sritis ir negali būti vartojami kaip sinonimai. Ekologinė augalų selekcija - tai augalų selekcija, vykdoma laikantis pagrindinių ekologinės žemdirbystės principų ir tik tinkamais ekologinei selekcijai metodais. Augalų selekcija ekologiniam ūkiui - tai augalų selekcija, vykdoma tradiciniais ir kitais metodais, siekiant sukurti ekologinei žemdirbystei tinkamas veisles. Ekologinis dauginimas - tai ekologiškais ir tradiciniais metodais sukurtų veislių dauginimas ekologinėje žemdirbystėje. Taip pat svarbu užtikrinti, kad politiniai ir komerciniai interesai neturėtų įtakos selekcijos tikslams, strategijai ir metodams. Pagrindiniai ekologinės žemdirbystės principai, numatyti ekologiškai produkcijai, bus neišvengiamai taikomi ir augalų selekcijai. Ekologinės selekcijos apibrėžimas ir kriterijai, atskiriantys įprastinę selekciją nuo ekologinės, iki galo dar nenustatyti. Diskutuojant sudaryta tam tikra skirtingų selekcijos metodų tinkamumo ekologinei žemdirbystei skalė: ♦ tinkami; ♦ priimtini, bet reikalaujantys patvirtinimo; ♦ netinkami. Ekologinėje žemdirbystėje ūkininkai naudoja veisles, su- kurtas tradiciniais metodais ir pritaikytas tradicinei žemdirbystei, bet tai nereiškia, kad šios veislės yra labiausiai tinkamos auginti ekologinėmis sąlygomis. Tradicinės veislės yra sukurtos intensyvioms ūkininkavimo sistemoms, kur naudojama daug trąšų ir pesticidų. Ekologinė žemdirbystė fundamentaliai skiriasi nuo tradicinės pagal dirvos derlingumo palaikymo ir apsaugos nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų būdus. Ypač reikia stabilų derlių duodančių veislių. Pirmasis žingsnis ekologinei žemdirbystei skirtų veislių selekcijoje yra auginti šiuo metu esamas, tinkamiausias ekologiškai ūkininkauti veisles. Daugelis tradicinei žemdirbystei sukurtų veislių savybių yra reikalingos ir ekologinei žemdirbystei, tačiau šių savybių prioritetai dažnai skiriasi. Svarbu nustatyti tikslią pusiausvyrą tarp būtinų savybių, nepraleidžiant specifinių. Ekologinei žemdirbystei skirtų veislių svarbiausios savybės: ♦ sugebėjimas pasisavinti maisto medžiagas (šaknų morfologija, maisto medžiagų pasisavinimo ir panaudojimo efektyvumas, žemo maisto medžiagų lygio tolerancija, įvairios simbiozės); ♦ konkurencingumas (morfologija, tolerancija piktžolėms, augimo tempas, alelopatija*); ♦ ekologinio suderinamumo gebėjimas (veislių tinkamumas auginti mišiniuose); ♦ atsparumas ligoms (morfologija, specifinis ir nespecifinis atsparumas, tolerancija ligoms); ♦ kitos savybės, įskaitant toleranciją kenkėjams ir klimato sukeltiems stresams (vandens trūkumui ar pertekliui, temperatūrai). Be jokios abejonės, veislės ar linijos su atitinkamomis savybėmis egzistuoja tarp šiuo metu ar anksčiau sukurtų veislių, kurios sukauptos genų bankuose ar selekcinių programų kolekcijose. Todėl vykdomos įvairios mokslinės programos, siekiant atrinkti tokias veisles ir linijas, kurios bus tinkamos naudoti tiesiogiai ekologinei selekcijai ar kaip potencialios tėvinės formos (COST Action 860,2004). Perspektyvas numatyti sudėtinga Kokios ekologinės selekcijos perspektyvos, labai sunku numatyti dabar, nes jei GMO veislės bus plačiai auginamos ES, tai ar išliks genetiškai nemodifikuotų veislių selekcija? Gal ekologinė žemdirbystė tik saugos ir augins senąsias veisles? Gal ekologinės žemdirbystės išsivystymas padarys ekologinę selekciją komerciškai patrauklią? Kaip atrasti pusiausvyrą tarp selekcijos, skirtos ekologinei žemdirbystei ir pačios ekologinės žemdirbystės? Ekologinė žemdirbystė nebus taikoma visiems augalams, bet vis tiek ekologiškų veislių dalis turės padidėti. Seminaras Latvijoje Apie ekologinės selekcijos perspektyvas buvo kalbama ir šiemet gegužės 31-birželio 3 dienomis Latvijoje, Talsi mieste vykusiame tarptautiniame seminare "Ekologinio maisto gamybos sistema: reikalavimai selekcijai ir sėklininkystei" (ENVIRFOOD). Šis seminaras buvo finansuojamas iš Europos Komisijos 6FP programos FP-2003-SSA-1007003 lėšų. Seminaro tikslas - suburti selekcininkus, sėklų daugintojus, veislių tyrėjus ir ekologinės žemdirbystės specialistus, susipažinti su ekologinio ūkininkavimo dabartimi ir perspektyvomis trijose Baltijos respublikose, ekologiniams ūkiams tinkamų veislių selekcija, veislių tyrimu ir sėklininkyste. Seminare dalyvavo ir pranešimus perskaitė ekologinės žemdirbystės specialistai iš Olandijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Italijos, taip pat trijų Baltijos respublikų. Apibendrinant seminaro rezultatus buvo pažymėta, kad visoms trims Baltijos šalims bus sunku įgyvendinti Europos Tarybos reglamento 2092/1991 nuostatas, tai yra nuo 2006 metų ekologiniuose ūkiuose naudoti tik ekologišką visų augalų rūšių sėklą. Tam reikia daug plačiau pradėti vykdyti ekologiniams ūkiams tinkamų veislių selekciją, išplėsti mokslinius veislių, veislių mišinių, naujų augalų rūšių parinkimo ekologiniams ūkiams tyrimus. Nuspręsta keistis duomenų bazėmis apie pagamintą ekologišką sėklą, kad ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai greičiau įsigytų reikalingos sėklos. * Alelopatija - vienų augalų poveikis kitiems, kurį daro jų išskiriamos medžiagos Svarbiausi ekologinės selekcijos uždaviniai ♦ Veislių ir selekcinių linijų (senų ir naujų) tyrimas pagal specifines ekologinės žemdirbystės savybes ♦ Augalų, kurie dar mažai auginami ekologinėje žemdirbystėje (kukurūzai, saulėgrąžos, rapsai, varpinės žolės, dobilai), veislių tyrimas ♦ Sėklininkystės, maisto perdirbimo ir išsaugojimo mokslo tyrimai ir vystymas ekologinei žemdirbystei ♦ Selekcinės medžiagos atranka ekologinėmis sąlygomis ♦ Veislių mišinių tyrimas ir kūrimas ♦ Selekcijos metodų tyrimas ir pritaikymas ekologinei žemdirbystei Selekcijos metodų tinkamumo ekologinei žemdirbystei pasiskirstymas * Metodai Atrankos metodai Palaikymas ir dauginimas Medžiagos Tinkama ekologinei augalų selekcijai • kombinuota selekcija • veislių kryžminimas • tarpiniai kryžminimai • temperatūros poveikis • skiepijimas • piestelės trumpinimas • neapdorotų žiedadulkių metodas • masinė atranka • indviduali atranka • vietos sąlygų lemiama atranka • aplinkos kaita • sėjos laiko kaita • varpos metodas • tiriamieji kryžminimai (dialeliniai) • netiesioginė atranka (žymenys, spektrai) • generatyvinis dauginimas • vegetatyvinis dauginimas: stiebagumbiai, žvyneliai, lukštai, svogūnai, pumpurai, ūgliai, atžalos, atlankos, skiepūgliai, šakniastiebiai Priimtina ekologinei augalų selekcijai, bet reikia papildomo patvirtinimo • gemalų kultūra • mezginės kultūra • in vitro • in vitro atranka • DNR metodas • dulkinės metodas • mikrosporų metodas • meristemos metodas • somatinė embriogenezė • sidabro nitratas • sidabro sieros sulfatas • augimo stimuliatoriai • kolchicinas Netinkama ekologinei augalų selekcijai • cvs hibridai • protoplastų susiliejimas • mutagenezė • apdorotų žiedadulkių metodas • genetinės modifikacijos *-pagal AGOL standartus, Edith Lammerts van Bueren, 2001
	Atgal į turinį

	Ekologinės žemdirbystės specifika, Mano ūkis, p. 12 - 14
	Autorius: Dr. Stanislava Maikštėnienė LŽI Joniškėlio bandymų stotis, data: 2005 09 01
	Ekologinio ūkininkavimo esmė -sintetinių, greitai išsiplaunančių trąšų ir cheminių medžiagų pakeitimas organinėmis medžiagomis ar mechaninėmis agropriemonėmis. Cheminių medžiagų apribojimai skatina intensyvesnius negu tradicinėje žemdirbystėje gyvybinius procesus, aktyvesnę mikrofloros ir mikrofaunos veiklą dirvožemyje. Ekologinę žemdirbystę skatina ir papildomos subsidijos, ir didėjanti produkcijos paklausa. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis sudėtinga gauti didelį pelną, nes derliai užauga mažesni. Didesnės kompensacinės išmokos skiriamos tam, kad padengtų prarastas pajamas dėl mažesnio derliaus ir papildomas išlaidas, patirtas dėl didesnių aplinkosaugos reikalavimų. Ekologiškai ūkininkaujant iškyla nemažai problemų ne tik dėl patirties stokos, bet ir dėl to, kad žemdirbiai menkai teoriškai pasirengę tokiam verslui. Jei ūkininkas ekologine žemdirbyste susigundo dėl didesnės finansinės paramos arba galvoja, kad tai pigus verslas, nes reikės mažiau trąšų ir cheminių medžiagų, tai tokio ekologinio ūkininkavimo laikotarpis bus trumpas. Paprastai išeikvojamas dirvožemio sukauptas potencialas, produkcijos kokybė prastėja, mažėja ir jos paklausa. Sėkmingai ūkininkauja tik tie, kurie į ekologinę žemdirbystę žiūri atsakingai, gilina teorines žinias, dalyvauja seminaruose, semiasi patirties iš solidesnę patirtį turinčių užsienio šalių. Ekologinis ūkininkavimas turi tapti gyvenimo būdu. Organinės trąšos Ekologinei žemdirbystei pelningai plėtoti reikia daug daugiau ir gilesnių žinių negu įprastai. Visų pirma, - apie augalų biologiją, dirvožemį, jame sukauptą maisto medžiagų kiekį, rūgštingumą. Būtina žinoti bioįvairovės išlaikymo ir augalų kaitos ekologiniame ūkyje principus, nusimanyti, kokie augalai serga tomis pačiomis ligomis, kokiuose pasėliuose plinta tos pačios piktžolės, kurie augalai ir kaip turtina, o kurie alina dirvožemį. Daugelis pradedančių ekologiškai ūkininkauti žemdirbių klausia, kokias trąšas galima naudoti. Mineralinių trąšų ekologinėje žemdirbystėje gausiai nepanaudosi. Be to, jų Lietuvoje registruota labai mažai. Ekologinio ūkininkavimo pagrindas yra organinės trąšos: mėšlas, kompostas, žaliosios trąšos dirvožemyje sukaupto humuso balansui palaikyti ir didinti. Sėjomainoje turi būti kuo daugiau daugiamečių ar žiemojančių augalų, kurie turi stiprią šaknų sistemą, galinčią paimti maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių. Tokie augalai dirvožemyje palieka daug organinių medžiagų ir skatina intensyvesnį humifikacijos procesą. Dažnas ekologinių ūkių trūkumas - juose per mažai auginama ankštinių, ypač daugiamečių žolių, motyvuojant mažu gyvulių kiekiu. Ankštinių augalų vertė didžiulė. Jų gerai išvystytos šaknys iš atmosferos fiksuoja azotą. Atmirštančių šaknelių optimalus anglies (C) ir azoto (N) santykis (1:15) skatina mikroorganizmų veiklą dirvožemyje. Esant žaliosios masės pertekliui, ankštinius augalus galima panaudoti žaliajai trąšai. Daugelis tyrimų rodo, kad humuso kaupimąsi labiau skatina daugiamečiai varpiniai augalai ar varpiniai mišiniuose su ankštiniais. Gana dažnai tarpiniuose pasėliuose žaliajai trąšai auginami bastutiniai (kryžmažiedžiai) augalai, tokie kaip baltosios garstyčios ar aliejiniai ridikai, didesnės įtakos humusingumui neturi. Pastarųjų azoto turtinga biomasė, įterpta į dirvožemį, intensyvina organinių medžiagų mineralizacijos procesus ir greitą maisto medžiagų atpalaidavimą, todėl trumpam pagerina augalų mitybą. Žinotina, kad ekologinėje žemdirbystėje mėšlu galima tręšti saikingai, ne daugiau kaip 170 kg/ha azoto metams; toks jo kiekis yra 40 tonų/ha, įsisavinimas tęsiasi kelerius metus. Dirvožemio derlingumą palaikyti reikėtų kompleksiniu būdu, kaitaliojant įvairias organines bei ekologiniams ūkiams sertifikuotas mineralines trąšas. Sertifikuotų mineralinių trąšų nėra daug. Šiek tiek platesnis kalio trąšų asortimentas: kalio druska, kalio chloridas, kalio magnezija. Gana efektyvios trąšos yra biokalis ir biojodis. Jie turi įvairiapusę reikšmę: ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet ir daro fitosanitarinį poveikį. Tačiau reikia žinoti, kad tai nėra koncentruotos trąšos, o jose įvairių maisto elementų yra labai nedideli kiekiai. Pavyzdžiui, biojodis turi tik 0,85-1,5 proc. azoto, 0,90-1,5 fosforo ir 0,82-1,5 kalio. Tai skysta organinė trąša, pagaminta biohumuso ekstrakto pagrindu ir pagerinta aktyviuoju jodu ir mikroelementais. Gaminamos penkios biojodžio rūšys: ♦ biojodis 1 skirtas sėkloms apvelti; ♦ biojodis 2 - sėkloms apvelti, naudojant mineralines trąšas; ♦ biojodis 3 - tręšti per lapus; ♦ biojodis 4 - sėkloms apvelti ir tręšti per lapus, nenaudojant mineralinių trąšų; ♦ biojodis 5 - sėkloms apvelti ir tręšti per lapus, naudojant mineralines trąšas. Sėkloms apvelti biojodžio reikia 0,9-2,0 l/t, skiedžiant 10-301 vandens. Pasėliams purkšti reikia sunaudoti 2-3 l/ha, praskiedžiant jį įprastu kiekiu vandens. Jo sudėtyje esantis jodas turi baktericidinių savybių, todėl augalus veikia ir fitosanitariniu požiūriu kaip beicas. Tačiau šių trąšų naudojimas įvairiuose dirvožemiuose ir pasėliuose dar mažai tyrinėtas. Piktžolėti pasėliai Didžiausias priešas sparčiau plėtoti ekologinę žemdirbystę yra piktžolės. Mūsų dirvose sukaupta galybė jų sėklų, o cheminių priemonių panaudoti negalima. Kai kuriose senas ekologinės žemdirbystės tradicijas turinčiose Europos šalyse, mechaniškai naikinant piktžoles, dalis javų sėjama plačiaeiliais tarpueiliais, tačiau tam reikia turėti įvairių tarpueilių purenimo padargų. Efektyvu piktžoles naikinti mechaniniu būdu, akėjant siauraeilius pasėlius. Javų pasėliams akėti geriausia naudoti specialias akėčias, kurių daugiausia įvežama iš Australijos ar Čekijos. Jų akėtvirbaliai gerai kopijuoja žemės paviršių, nepažeidžia stipriau išsivysčiusių kultūrinių augalų ir efektyviai naikina piktžoles. Svarbu parinkti tinkamą piktžolių išsivystymo tarpsnį. Žinoma, vienkartinio akėjimo nepakanka, kadangi piktžolės dygsta per visą vegetacijos periodą - intensyviau pirmoje vasaros pusėje, todėl akėti reikia daug kartų. Akėjimo laiką lemia kultūrinių augalų ir piktžolių išsivystymas. Dažnai manoma, kad akėti galima prieš pat sudygstant javams ar jiems sudygus, tačiau ekologiniuose ūkiuose būtina akėti ir vėliau - krūmijantis (tokia technologija tinkama vasariniams javams). Žieminius javus pradėti akėti reikėtų dar rudenį. Kaip ir vasariniai, pirmą kartą jie turėtų būti akėjami prieš sudygimą ir 2-3 lapelių tarpsniu. Tada efektyviai sunaikinamos rudenį vos sudygusios žiemojančios piktžolės, o pavasarį, akėjant keletą kartų, sunaikinamos naujai išdygusios piktžolės. Klaidą daro tie ekologiniai ūkiai, kurie žieminių kviečių ar rugių pasėlius pradeda akėti tik pavasarį. Pavasarį žiemkenčių pasėliuose dauguma piktžolių jau būna peržiemojusios ir žemų temperatūrų metu stipriai išvysčiusios šaknis, ypač kibieji lipikai, bekvapiai šunramuniai, kuriuos akėtvirbaliai sunkiai ištraukia iš dirvos, tik pašukuoja. Palijus šios piktžolės vėl tęsia vegetaciją. Akėjimas turi įvairiapusę reikšmę: supurentas dirvožemio paviršius skatina geresnę aeraciją ir pagerina augalų šaknų aprūpinimą maisto medžiagomis, ypač azotu. Užsienio šalyse gauti tyrimai rodo, kad akėtame pasėlyje augalai būna stipresni ir sukaupia daugiau azoto. Žinoma, didžiausią efektą duoda stabili piktžolių naikinimo sistema kartu su prevencinėmis priemonėmis, mažinančiomis piktžolių sėklų kiekį dirvožemyje. Auginant daugiametes ar vienametes žoles, derliaus nuėmimas turi būti derinamas su piktžolių sėklų branda: šienauti reikia anksti, kol nesubrendusios piktžolių sėklos, kad jomis neužterštume dirvožemio ir kad mažėtų piktžolių sėklų jame. Geriau paankstinti daugiamečių ar vienamečių augalų pjūtį žaliajai trąšai, negu subrandinti piktžolių sėklas ir jas įterpti į dirvožemį. Nepasisekus sunaikinti piktžolių, net javų pasėlį reikėtų nuimti žaliajai masei prieš piktžolių sėklų subrendimą. Ekologiniuose ūkiuose vertingesnis pusiau juodas ar sideralinis pūdymas. Pavasarį, kai intensyviau dygsta piktžolės, lauką reikėtų keletą kartų kultivuoti ar akėti. Gegužės mėnesio pabaigoje galima pasėti trumpos vegetacijos, greitai biomasę auginančius bastutinius augalus (baltąsias garstyčias ar aliejinius ridikus, kurių sėklos reikia atitinkamai 15 ir 20 kg/ha). Jie pradeda žydėti liepos pirmoje pusėje - tuomet tinkamiausias laikas juos įterpti kaip žaliąją trąšą. Jei žaliosios masės gana daug, prieš įterpimą pasėlį reikėtų privoluoti. Žalioji trąša įterpiama skutikais ar frezomis į paviršinį 10-12 cm dirvožemio sluoksnį. Prasidėjus mineralizacijai, liepos pabaigoje, tinkamas laikas lauką giliai (23-25 cm) suarti. Lieka pakankamai laiko dirvai susigulėti ir paruošti žiemkenčių sėjai. Įsėliniai augalai Įsėliniai augalai tarpiniuose pasėliuose ne tik užima kultūrinių augalų tarpueilius ir neleidžia vystytis piktžolėms, bet ir po javų nuėmimo, turėdami stiprią stelbiamąją galią, trukdo baigti ražieninėms piktžolėms vegetacijos periodą ir subrandinti sėklas. Todėl tarpinius pasėlius reikia laikyti vienu iš kovos su piktžolėmis būdų, atskirais atvejais kompensuojantį ražienų skutimą. Sunkesnėse dirvose lengviau įsėti ir sudaiginti įsėlinius augalus negu posėlinius. Lengvesnėse dirvose tarpiniams pasėliams tinka ir įsėliniai, ir posėliniai augalai. Žinoma, iškyla tarpinių pasėlių tręšimo problema, kadangi varpiniai ar bastutiniai augalai blogai auga be azoto trąšų. Todėl reikėtų stengtis tarpiniuose pasėliuose auginti kuo daugiau ankštinių augalų. Tinka raudonieji ir baltieji dobilai: vieni ar derinyje su gausiažiedėmis svidrėmis arba paprastosiomis šunažolėmis. Baltieji dobilai išvysto nedidelę antžeminę biomasę, bet jų šaknų sistema stipri ir sukaupia daug maisto medžiagų, o auginami kartu su svidrėmis padidina ir žaliosios masės kiekį. Nuėmus pagrindinių augalų derlių, paviršiui uždengti ir apsaugoti nuo neigiamo tiesioginių saulės spindulių ir įvairių atmosferos reiškinių poveikio bei maisto medžiagų balansui atstatyti, reikėtų naudoti įvairius tarpinių pasėlių variantus. Pastaraisiais metais Joniškėlio bandymų stotyje gana geri rezultatai gauti į žirnienas įterpus žirnių virkščias ir įsėjus baltąsias garstyčias. Pastarosios sparčiai vystėsi, kadangi dalį pasėlio sudarė sudygę azotą fiksuojantys žirnių krituoliai. Dažnai literatūroje nurodoma, kad apsauga nuo piktžolių ekologiniuose ūkiuose būna efektyvi laikant juoduosius pūdymus. Tačiau tuomet susiduriama su humuso ir maisto medžiagų mažėjimo problema. Kai dirva kelis kartus ariama ir purenama šiltuoju vasaros periodu, skatinamas organinės medžiagos (humuso) irimas, kadangi didinama aeracija. Mineralizuojantis (irstant) humusui, atpalaiduojamos maisto medžiagos (įvairios azoto junginių formos, ypač nitratai), kurios išsiplauna į gilesnius sluoksnius, užteršiami gruntiniai vandenys. Kiek jų išsiplaus, priklauso nuo kritulių kiekio ir dirvožemio granuliometrinės sudėties. Kuo lengvesnis dirvožemis, tuo didesni maisto medžiagų išsiplovimo nuostoliai. Tinkama sėjomaina Ypatingą reikšmę ekologiniuose ūkiuose piktžolėtumui mažinti ir potencialiam derlingumui palaikyti turi augalų kaita. Ekologiniuose ūkiuose dar svarbiau tinkamai suderinti dirvožemį turtinančių ir alinančių augalų kaitą negu intensyviuose. Sėjomainoje reikia auginti kuo daugiau azotą fiksuojančių augalų. Ekologiniuose ūkiuose būtina išlaikyti ilgesnius tarpus tarp augalų sugrįžimo į tą patį lauką, todėl sėjomainos rotacija turi būti ilga. Klaidinga turėti trumpą, 4-5 augalų, sėjomainą, iš jų 2 laukus daugiamečių žolių: dėl greito sugrįžimo į tą patį lauką išplis žolėms būdingos ligos ir kenkėjai. Lengvesnėse dirvose vietoj liucernų galima sėti lubinus, seradėles ar kitus ankštinius augalus, tačiau aplinkosaugos požiūriu būtina išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. žiemojančių augalų. Kasmet reikėtų kaitalioti pasėlius su skirtingų biologinių savybių augalais, ypač žieminius javus su vasariniais, kadangi žieminių augalų pasėliuose išplinta žiemojančios piktžolės, kurios sudygsta rudenį (bekvapiai šunramuniai, kibieji lipikai, dirvinės smilguolės), o vasarojuje - vienametės (baltosios balandos, dirviniai garstukai). Austrijos patirtis Lankydamiesi Austrijos ekologiniuose ūkiuose, kurių kūrimosi istorija prasideda nuo 1975 m., pastebėjome, kad dauguma jų yra mišrūs. Aplankę ekologinį, jau 20 metų vienuolynui priklausantį ūkį netoli Zalcburgo, stebėjomės įvairiapusišką gamybą plėtojančio ūkio pelningumu. Per 70 ha žemės ūkio naudmenų turintis ūkis augina 20 ha maistinių ir pašarinių javų, 12 ha dobilų, 20 ha kitų pašarinių augalų ir turi 23 ha pievų ir ganyklų. Laiko 35 melžiamas karves su prieaugliu ir 300 vištų dedeklių. Šeimininkų teigimu, pasėliai pagal leistinas normas tręšiami mėšlu, todėl javų plotai gana derlingi. Norėdami išauginti maistiniams augalams keliamus reikalavimus atitinkančius grūdus, austrų žemdirbiai sėja baltymingesnius kviečius Spelta (be mineralinių trąšų didelio baltymingumo įprastų minkštųjų kviečių išauginti neįmanoma). Ūkyje laikomasi visų ekologinių reikalavimų - gyvuliai šeriami ekologiškai išaugintais pašarais. Vištoms dedeklėms suformuotas gana didelis aptvaras, suskirstytas į atskirus gardus, kad, nuganius vieną, paukščiai rastų šviežios žolės kitame. Austrijoje vienu iš svarbiausių žingsnių į ekologinio ūkio pelningumą laikomas produkcijos perdirbimas. Ne viename ekologiniame pieno ūkyje pagaminti sūriai pačių ūkininkų parduodami turguje, kaip ir augalininkyste užsiimančių ūkininkų sufasuotos daržovės, grūdai bei miltai. Ekologinis ūkininkavimas nėra lengvas ir pigus verslas, jam įdėtos investicijos atsiperka per daug ilgesnį laiką negu intensyviame ūkyje, tačiau tai sveiko maisto ir aplinkosaugos išsaugojimo garantas, kurio svarba vis didėja. Azoto, fosforo ir kalio, esančių mėšle, panaudojimo koeficientai Naudojimo metai Kraikinis mėšlas N P2O5 K2O 1 metai 0,35 0,45 0,65 II metai 0,25 0,15 0,15 III metai 0,1 0,05 0 Bendras efektas 0,7 0,65 0,8 Stabilų maisto medžiagų balansą dirvožemyje palaikanti sėjomaina 1 sėjomaina II sėjomaina 1. Liucernos I n. m. (dobilai) Sideralinis pūdymas 2. Liucernos II n. m. (dobilai) Žieminiai kvietrugiai Žieminiai kviečiai Žirniai Žirniai + baltosios garstyčios (tarpiniuose pasėliuose) Vasariniai miežiai + liucernų [sėlis Miežiai Liucernos I n. m. Vikių ir avižų mišinys + mėšlas Liucernos II n. m. Žieminiai kviečiai + liucernų (dobilų) [sėlis Žieminiai kviečiai + dobilai žaliajai trąšai Avižos

Atgal į turinį

	Kaip gyvena daržininkai Suomijoje, Mano ūkis, p. 23, 24
	Autorius: Jurga Zaleckienė, data: 2005 09 01
	Liepos pabaigoje grupė Lietuvos daržovių augintojų dalyvavo seminare-išvykoje į Suomiją, aplankydami Latviją ir Estiją. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto organizuotoje kelionėje į dešimt metų ES sudėtyje esančią Skandinavijos šalį mūsų ūkininkai įsitikino, kad lietuviški daržovių laukai niekuo nenusileidžia suomiškiems, o štai produkcijos prekinio paruošimo ir perdirbimo srityje mes dar gerokai atsiliekame. Aplankytų ūkių šeimininkai tvirtino, kad devyni iš dešimties ūkininkų buvo nusiteikę prieš stojimą į ES, nes labai baiminosi žemės ūkio produktų kainų kritimo, bet dabar jie pripažįsta, kad vyriausybė suderėjo labai geras sutarties sąlygas, ir Suomijos žemės ūkio sektorius sustiprėjo. Tiesa, pasak ūkininkų, popierizmas ir biurokratija - didžiulė. Kai kurių dokumentų ir formų žemdirbiai patys net nesugeba užpildyti, bet jie turi daugybę patarėjų ir konsultantų, atvažiuojančių į ūkius (dauguma konsultacijų yra nemokamos). Suomijos žemės ūkio ministerijos specialistas Veli-Pekka Reskola sakė, kad nuo įstojimo į ES iki pernai metų ūkių sumažėjo 28 proc. (nuo 99 964 iki 72 054), bet vidutinis ūkio dydis padidėjo 45 proc. (nuo 21,7 ha iki 31,5 ha). Be to, padvigubėjo ūkių, kurių dydis per 50 ha (nuo 6 490 iki 12 713). Palyginimui: Lietuvoje yra apie 270 000 ūkių, iš jų ūkių, turinčių per 50 ha žemės šiek tiek daugiau kaip 5 000; vidutinis ūkio dydis 10,4 ha. Po įstojimo į ES Suomijoje padidėjo morkų ir svogūnų gamyba, išsiplėtė cukinijų, brokolių ir salotų plotai, tačiau mažiau auginama kopūstų. Suomijos pirkėjai labai mėgsta ir vertina vietinę daržovių produkciją, o daržovių augintojai (ir vyriausybė) moka organizacijai, propaguojančiai nacionalinės produkcijos vartojimą. Nacionalinė parama skiriama ir už sandėliuose laikomą produkciją, nes, lyginant su kitomis ES šalimis, suomių augintojai daug ilgiau turi sandėliuoti daržoves. Suomijoje yra tik 6 gamintojų organizacijos (GO), turinčios pripažinimą ES (3 daržovių augintojų, po vieną uogų, vaisių bei uogų ir produkcijos perdirbimo). Juridinis GO statusas - 4 kooperatyvai ir dvi bendrovės. GO priklauso 10 proc. augintojų, jų realizuojama produkcija užima apie 12 proc. vaisių ir daržovių rinkos. Organizacijos turi nuo 10 iki 148 narių. GO nepopuliarumą specialistai linkę aiškinti uždaro suomių charakterio ypatumais, kiekvieno augintojo noru būti savarankiškam, strateginių eksporto rinkų neturėjimu. Trukdo ir gana dideli atstumai tarp ūkių (situacija labai primena Lietuvą). Suomijos žemės ūkio ministerija skatina bet kokių kooperatyvų kūrimąsi, kurie vėliau galėtų organizuotis į GO. Suomijos žemės ūkis Suomijoje yra apie 72 tūkst. ūkių, didžioji jų dalis (88,6 proc.) - privatūs. Vidutinis Suomijos ūkis turi 31,5 ha dirbamos žemės, 46 ha miško, viename ūkyje vidutiniškai dirba 2,3 žmonės. Kasmetinės pajamos -15 100 eurų. Suomijoje stiprus šiltnamių ūkis - daržovės auginamos 259 ha plote (Lietuvoje šiemet deklaruota 166 ha). Iš kiekvieno šiltnamių hektaro per metus gaunama 267 tonos produkcijos (nuimami keli derliai). Didžioji dalis produkcijos auginama mineralinėje vatoje, praktikuojamas ir kombinuotas auginimo būdas: apatinė substrato dalis - durpės, o viršutinė - mineralinė vata (mat durpes lengviau utilizuoti). Visi daigai auginami tik mineralinėje vatoje. Šiltnamiuose naudojamos tik biologinės augalų apsaugos priemonės. Šiltnamiuose privaloma uždara laistymo sistema, kad į aplinką nenutekėtų jokių trąšų likučių. Taip sutaupoma iki 60 proc. vandens ir iki 40 proc. trąšų. Agurkai šiltnamyje keičiami keturis kartus, pomidorai - du kartus per metus; derlius skinamas 9-10 mėnesių per metus, iš 1 m2 priskinama 100 kg. Šiltnamiams, kuriuose produkcija auginama 8 ir daugiau mėnesių, per metus mokama 11 eurų/m2 subsidija. Morkų augintojas Iš Karelijos į Suomiją atsikraustęs ūkininkas Jari Kankanen dirba 65 ha žemės (iš jų nuosavos 10 ha). Pasak ūkininko, daugiau žemės nežada pirkti, nes jo apylinkėse ji brangi - vienas hektaras kamuoja iki 10 000 eurų. Derlingų dirvų nuoma taip pat nepigi - 800 eurų už hektarą. Javus augina 20 ha, o likusiame plote - daržoves, daugiausia morkas (Napoli F1, Nevis F1, Nan-da F1, Yaya F1. Morkas kasti pradeda rugsėjo pabaigoje, o baigia spalio pabaigoje. Kasa "Asa-Lift" firmos kombainu. Per valandą prikasa 20 konteinerių po 500 kg. Morkas supila į plastikinius perforuotus maišus ir sudeda į konteinerius. Derlių sandėliuoja iki balandžio pabaigos ar gegužės pradžios. Nestandartines morkas pašarams nuperka žirgų augintojai. Morkas ūkininkas tiekia prekinio paruošimo įmonei "Ruokakesko OY". Vasarą visos daržovės pirmiausia atvėsinamos šaltame vandenyje iki 6"C, kartu ir nuplaunamos. Per parą ceche apdorojama 210 tonų produkcijos, veikia trys svėrimo ir penkios fasavimo linijos. Daržoves įmonei tiekia dešimt stambių daržovių augintojų (iš jų 6 yra išeiviai iš Karelijos) ir apie 50 smulkių. Ūkininkas, kurio kieme išrikiuota daug naujos technikos, sakė už ją visada mokantis grynaisiais; paskutinį kartą iš banko skolinosi 1992 m., kai pirko savo ūkį. Sezono metu ūkyje dirba darbininkai iš Bulgarijos, Latvijos, Baltarusijos, bet šeimininkas labiausiai vertina talkininkus iš Latvijos ir Lietuvos. Šalia gamyklos - unikalus gamtos kampelis Prie Uusikaupunki miestelio įsikūrusi "Kemira GrowHow" trąšų gamykla veiklą pradėjo 1965 m. Kasmet joje pagaminama 1 mln. 100 tūkst. tonų produkcijos: azoto, fosforo ir kalio trąšų. 54 proc. produkcijos eksportuojama, 46 proc. parduodama Suomijoje. Per metus iš Uusikaupunki uosto išplaukia 217 pakrautų laivų. Pagrindinės eksporto šalys - Kinija, Kenija, Tailandas, Tanzanija ir Danija. Didžioji dalis eksportui skirtų trąšų (net 87 proc.) iškeliauja palaidos (beje, dažnai pietinių šalių vartotojai pageidauja spalvotų trąšų, pavyzdžiui, Ispanijos rinkai trąšų granulės dažomos geltonai, raudonai ir baltai). Pernai gamyklos apyvarta siekė 1 155 mln. eurų. 2 proc. nuo apyvartos skiriama moksliniams tyrimams. Netoli Helsinkio yra 100 ha ploto bandymų laukai, kuriuose išmėginami visi produktai. Šalia gamyklos suformuota unikali vieta - 14 ha ploto sena gipso kasykla buvo užpilta 0,5 m molio sluoksniu bei derlingu dirvožemiu. Žemėje buvusios sėklos sudygo, ir dabar tai yra unikali laukinės gamtos bendrija, kurioje žydi retos laukų gėlės, veisiasi gausybė vabzdžių ir paukščių. Ekologinis ūkininkavimas Suomijoje labai didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, itin skatinama ūkininkauti ekologiškai. Pirmieji ekologiniai ūkiai Suomijoje pradėjo kurtis 1980 m. Pernai šalyje buvo beveik 5 tūkst. ekologinių ūkių (6,6 proc. visų ūkių), ekologiškai ūkininkaujama 162 023 ha plote (7,3 proc. visos dirbamos žemės). Vidutinis ekologinio ūkio dydis 33,2 ha. Per pastarąjį dešimtmetį (nuo 1995 m.) augalininkystės ūkių padaugėjo 75 proc, o ekologiniai plotai išaugo net 263 proc. (Plačiau apie ekologinę žemdirbystę Suomijoje skaitykite spalio mėnesio "Mano ūkio" numeryje). Daržovių plotai Suomijoje, 2004 m. Augalai Plotas, ha Žirneliai 2 335 Gūžiniai kopūstai 593 Žiediniai kopūstai 409 Brokoliai 209 Morkos 1 698 Raudonieji burokėliai 414 Ropės 470 Svogūnai 1 020 Agurkai 340 Salotos 366 Pekininiai bastučiai 297 Kitos daržovės 775 Iš viso 8 926

***

	Parodoje atsiskleidė valdžios pomėgiai (santr.), Vakaro žinios, p. 4
	Autorius: Danas Nagelė, data: 2005 09 08
	Vakar įvykęs tekstilės ir odos parodos atidarymas iškėlė daugybę klausimų apie valdžios žmones ir į kai kuriuos jų atsakė. Pasirodo, daug kam ne paslaptis, jog Vyriausybės vadovas nešioja 50 dydžio baltinius, prezidento silpnybė – kojinės, ūkio ministrui nesvetima medžioklė, tačiau niekas taip ir nesuvokė, ar ponia Kristina Brazauskienė užsimanė kūdikio, ar tik šiaip domėjosi vaikiškais drabužėliais. Kojinės -V.Adamkaus silpnybė Į vakar parodų rūmuose "Litexpo" atidarytą parodą "Baltijos tekstilė ir oda" sugužėjo aukščiausi valdžios žmonės. Čia sukiojosi premjeras Algirdas Brazauskas su žmona Kristina, ūkio ministras Kęstutis Daukšys, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskiene, seimūnai Artūras Skardžius, Justinas Karosas ir kiti. Daukšys - medžiotojas Keisčiausia, jog medžiokliniai drabužiai A.Brazausko akies nepatraukė. Užtat paaiškėjo, jog medžioklė nėra svetima ūkio ministrui K.Daukšiui, nes jį minėtas paviljonas labai sudomino. Praktiškasis A.Brazauskas greitai sumetė, jog lininiai drabužiai jam netiktų. Pamatęs vyriškį su lininiu kostiumu, premjeras pačiupinėjo medžiagą, nustatė jos kilmę ir pastebėjo, jog audeklas itin glamžosi. Didžiausią įspūdį linas padarė K.Prunskienei, kuri stebėjosi audeklo gražumu, minkštumu, švelnumu.

Kaimo plėtros departamento skelbiama informacija (2005-09-07)

1. Kai kurių maisto produktų ir ne maisto prekių vidutinės mažmeninės bei supirkimo kainos.      3. Konferencijų, seminarų, mokymų, žemės ūkio parodų, konkursų organizavimo, leidinių subsidijavimo taisyklės.    4. Žemės, maisto ir žuvininkystės ūkio taikomųjų tyrimų subsidijavimo taisyklės.    5. Žemės ūkio veiklos subjektų konsultavimo subsidijavimo taisyklės.    6. Žemės ūkio ministerijos 2005 m. subsidijuojami taikomieji tyrimai ir mokslo rezultatų sklaida (Patalpinta 2005-09-07) Nauja ***

	Žinių radijas/Dienos žinios; Biržų rajone Prezidentas susitiko su aktyviausiai veikiančių Šukionių, Kirkilų ir Pabiržės kaimo bendruomenių atstovais
	Autorius: Nenurodytas; Diktorius: N. Siniuvienė Pranešimo eil. nr.: 3; trukmė: 0:0:50 Data: 2005 09 06
	Šiandien lankydamasis Biržų rajone Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su aktyviausiai veikiančių Šukionių, Kirkilų ir Pabiržės kaimo bendruomenių atstovais. Pasak Prezidento spaudos tarnybos, pokalbiuose aptartos bendruomenių ir vietos valdžios bendradarbiavimo galimybės, svarstyta, kaip stiprinti bendruomenes ir suteikti joms daugiau galių. Pažymėjęs, kad bendruomenių judėjimas Lietuvoje turi plėstis, Prezidentas V. Adamkus sakė, jog bendruomenės yra ne tik visuomeninio gyvenimo pagrindas, bet padeda atsiskleisti ir kūrybiškoms asmenybėms. Prezidentas ne kartą yra išsakęs savo nuomonę, kad piliečiams būtina sudaryti galimybes realiai tvarkyti bendrus reikalus. Šalies vadovo įsitikinimu, ir centrinė, ir vietos valdžia labiau turėtų pasitikėti bendruomenėmis bei bendradarbiauti sprendžiant kasdienes žmonių problemas. Susitikimo dalyviai kalbėjosi ir apie problemas, susijusias su bendruomeninių lėšų trūkumu bei sudėtinga dokumentų, skirtų paramai iš tarptautinių fondų gauti, pildymo tvarka. Be to, daug dėmesio buvo skirta žemdirbių sunkumams dėl vėluojančių atsiskaitymų už pristatytą produkciją bei ūkininkavimo ir aplinkos apsaugos problemoms, susijusioms su šio regiono specifika - karstiniais reiškiniais. Biržų rajone įregistruotos 38 kaimo bendruomenės, kurios visos susijungusios į Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungą. Pastaroji savo ruožtu yra Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos narė.

	V. Adamkus: aš pats jaučiuosi bendruomenės žmogumi, Omni.lt
	Autorius: ELTA, data: 2005 09 06
	Antradienį lankydamasis Biržų rajone Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su aktyviausiai veikiančių Šukionių, Kirkilų ir Pabiržės kaimo bendruomenių atstovais. Pasak Prezidento spaudos tarnybos, pokalbiuose aptartos bendruomenių ir vietos valdžios bendradarbiavimo galimybės, svarstyta, kaip stiprinti bendruomenes ir suteikti joms daugiau galių. Valstybės vadovas domėjosi ir Biržų rajono bendruomenių veiklos aktualijomis. Išreiškęs įsitikinimą, kad bendruomenių judėjimas Lietuvoje turi plėstis, Prezidentas V. Adamkus sakė, jog bendruomenės yra ne tik visuomeninio gyvenimo pagrindas, bet padeda atsiskleisti ir kūrybiškoms asmenybėms. "Aš pats jaučiuosi bendruomenės žmogumi. Bendruomenės, kuri prieš 50 metų davė impulsą visuomeninei veiklai, padėjusiai išlaikyti lietuvybę", - sakė V. Adamkus. Prezidentas ne kartą yra išsakęs savo nuomonę, kad piliečiams būtina sudaryti galimybes realiai tvarkyti bendrus reikalus. Šalies vadovo įsitikinimu, ir centrinė, ir vietos valdžia labiau turėtų pasitikėti bendruomenėmis bei bendradarbiauti sprendžiant kasdienes žmonių problemas. V. Adamkaus įsitikinimu, bendruomenė turi atlikti jungiamosios grandies su savivaldybėmis vaidmenį. Susitikimo dalyviai kalbėjosi ir apie problemas, susijusias su bendruomeninių lėšų trūkumu bei sudėtinga dokumentų, skirtų paramai iš tarptautinių fondų gauti, pildymo tvarka. Be to, daug dėmesio buvo skirta žemdirbių sunkumams dėl vėluojančių atsiskaitymų už pristatytą produkciją bei ūkininkavimo ir aplinkos apsaugos problemoms, susijusioms su šio regiono specifika - karstiniais reiškiniais. Biržų rajone įregistruotos 38 kaimo bendruomenės, kurios visos susijungusios į Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungą. Pastaroji savo ruožtu yra Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos narė. Vienos pirmųjų Lietuvoje įsikūrusios Biržų rajono kaimo bendruomenės buvo aktyviausios Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos įkūrimo iniciatorės. Kaimo bendruomenės aktyviai dalyvauja kultūriniame rajono gyvenime, rengia įvairius seminarus, konferencijas, propaguoja netradicinius amatus, ekologinę žemdirbystę. Ypač sėkmingai bendruomenės rašė projektus SAPARD programos lėšoms gauti - bendra įgyvendintų projektų vertė siekia apie 8 mln. 941 tūkst. litų.   Baltarusijoje apsilankius, Rinkos aikštė, p. 7 Autorius: Dr. Antanas Mališauskas, data: 2005 08 31 Liepos 25-28 dienomis aštuonių žmonių grupė - ūkininkai, žemės ūkio specialistai, pedagogai -surengė ekskursiją į Baltarusijos respubliką. Sovietmečiu Baltarusijos melioracijos ir pievininkystės institutas Lietuvos žemdirbystės institute pirkdavo daugiamečių žolių sėklą, 18 Vilainiuose esančio dabartinio vandens ūkio instituto mokslininkų čia apsigynė mokslinius darbus. Tad pagal senus ryšius mūsų grupę priėmė šio instituto direktoriaus pavaduotojas komercijai Eugenijus Konopliovas, pasirūpinęs nakvyne ir ekskursijomis. Šiuo metu Baltarusijoje nestatomi nauji melioracijos įrenginiai. Mokslininkai dabar sprendžia, kaip ekonomiškai ir efektyviai eksploatuoti sudėtingą melioracijos įrenginių sistemą ir didinti įrengtų kultūrinių pievų bei ganyklų derlingumą. Pievos ir ganyklos čia tinkamai prižiūrimos ir eksploatuojamos, nešienautų ar apaugusių krūmais neteko matyti. Visi laukai apsėti javais, kukurūzais, cukriniais runkeliais - pasėliai gražūs, nepiktžolėti ir žada gausų derlių. 2004 metais Baltarusijoje vidutinis javų derlingumas buvo 30 cnt/ha, cukrinių runkelių - 400, kukurūzų su pieninės vaškinės brandos burbuolėmis - 312 cnt/ha. Lankėmės pirmajame Minsko paukštininkystės ūkyje, kur moderniose, vokiška įranga aprūpintose paukštidėse laikoma per 600 tūkstančių vištų dedeklių ir tiek pat prieauglio. Iš vienos vištos surenkama 280-290 kiaušinių, kurie realizuojami Minske, dalis eksportuojama. Ūkyje laikoma 1000 melžiamų karvių, per dieną iš karvės melžiama vidutiniškai 20 kg pieno. Vidutinis darbininko atlyginimas - 655 litai, o vadovaujančių darbuotojų ir specialistų - dvigubai didesnis. Tarp darbininkų ir vadovų atlyginimų nėra tokių didelių skirtumų kaip Lietuvoje. Ūkis turi pieno ir mėsos perdirbimo cechus, planuoja pastatyti rapsų aliejaus spaudyklą. Darbininkai turi iki 3 ha sodybinius sklypus, skatinami laikyti gyvulius. Žemės ūkio modernizavimo programoje numatyta žemės ūkio darbuotojus atleisti nuo žemės ir kitų mokesčių bei rinkliavų. Minsko rajone veikia 27 žemės ūkio įmonės, iš kurių trys yra ant bankroto ribos. Bankrutuojančias žemės ūkio įmones numatyta parduoti privatiems investuotojams lengvatinėmis sąlygomis — naujieji įmonės savininkai 3 metus bus atleidžiami nuo mokesčių, tokiam pat laikotarpiui atidedamas ir skolų sumokėjimo terminas. Pagrindinė sąlyga - įdarbinti buvusios įmonės darbininkus ir išlaikyti buvusį žemės ūkio produktų gamybos lygį. Be žemės ūkio įmonių, šiuo metu Baltarusijoje yra ir daugiau kaip 3000 valstiečių ūkių. Žemės ūkio ir kitoms įmonėms, kurios valstiečių ūkių savininkams padeda remontuoti techniką, nuimti derlių ir teikia kitas paslaugas, yra taikomos mokesčių lengvatos. Minsko traktorių gamyklos eksperimentiniame ceche matėme montuojamus 12-18 arklio jėgų galingumo traktorius, skirtus valstiečių ūkiams bei sodybinių sklypų įdirbimui. Traktorių gamykla gamina vis modernesnius, galingesnius ir patogesnius eksploatuoti traktorius, konstruktoriai stengiasi juos prilyginti europiniams standartams. Pradėta gaminti galingus, 300 arklio jėgų "Bielarus" traktorius. Jų artimiausiais metais šalies žemės ūkiui kasmet bus pateikta po pustrečio šimto. Šie traktoriai paklausūs ir Lietuvoje. Teko kalbėtis su įvairių profesijų ir įvairius darbus dirbančiais žmonėmis: pardavėjomis, valytojomis, žemės ūkio įmonėse - su fermų vadovais ir darbininkais, mechanizatoriais, traktorių gamykloj e-su dirbančiais prie konvejerių. Jų darbo užmokestis yra kiek mažesnis arba toks pat, kaip ir Lietuvoje. Tačiau komunalinės paslaugos Baltarusijoje yra pigesnės, elektros energijos kaina net 3 kartus mažesnė, cukrus ir dyzelinas - du kartus, benzinas - trečdaliu pigesnis negu Lietuvoje. Pigesni ir visi maisto produktai, vaistai. Nedarbo lygis Baltarusijoje yra tik 1,5 proc. - iš esmės čia nedirba tik asocialūs asmenys, kurie nenori dirbti. Važiuodami gerai tvarkomais Minsko ir Gardino sričių keliais, visur matėme gražius pasėlius, nesimatė apleistų fermų ar kultūros įstaigų griuvėsių. Tiesa, neteko matyti ir dėvėtų drabužių turgelių... Baltarusijoje legaliai veikia 17 įvairių partijų, kiekviename spaudos kioske laisvai galima įsigyti opozicijos leidžiamus laikraščius, tuo tarpu Lietuvoje laikraščio "Opozicija" spaudos kioskuose nenusipirksi. Yra čia ir "naujųjų baltarusių". Minsko paukštininkystės ūkio teritorijoje matėme naują miestelį su jų statytais kotedžais. Tačiau "naujieji baltarusiai" ir užsienio kapitalo rykliai čia negali už vieną litą įsigyti gamyklos ar kuro tiekimo kolonėlių komplekso, kaip Lietuvoje.

	Patyrusiems sodininkams gamta kasmet pateikia staigmenų, Valstiečių laikraštis, p. 7
	Autorius: Vida Tavorienė, data: 2005 09 06
	Pasvalio rajone gyvenantys 20 hektarų sodo savininkai Rasa ir Audronijus Norkai jau dešimt metų verčiasi tik sodininkyste. "Karvė yra sodininko priešas", - tik pradėjus veisti sodą iš patyrusių kolegų išgirstą pamokančią frazę ligi šiol prisimena mišraus ūkio atsisakę žemės ūkio specialistai, dabar tvirtinantys, jog blaškymasis tarp sodų, javų ir karvių neduoda jokios naudos. Geresnių rezultatų pasiekiama pasirinkus vieną sritį. Medelynas traukė ūkį Ūkininkauti agronomijos mokslus baigę specialistai Rasa ir Audronijus Norkai pradėjo prieš keturiolika metų. Kaip ir dauguma ūkininkų, augino linus, kviečius, rapsus, kitas kultūras, melžė karves. Prie namų visada buvo auginami ir medeliai. "Tai žmonos Rasos pomėgis. Ji išaugindavo po 800 obelaičių, vyšnaičių sodinukų. Medelynas gerokai papildydavo šeimos biudžetą, kartais tempdavo kone visą ūki", - pasakojo A.Norkus. Ūkininkas atviravo, jog nemažai naudos gauta prieš kelerius metus pardavinėjant paklausą turėjusius serbentų sodinukus. Tuomet nemažai ūkininkų metėsi į uogų auginimą. Savo medelyne išaugintas obelaitės Norkai susodino ir sode. "Galėjome per vieną dieną užsodinti visus 20 hektarų - medelių būtų užtekę. Tačiau juos visus prižiūrėti būtų buvę pernelyg sudėtinga. Be to, reikalinga viela, specialūs rišalai, dar žemės dirbimas - visa tai reikia skaičiuoti", - teigia Norkai. Kasmet plečiamas sodas dabar jau užima 20 ha plotą. Daugiausia sode - obelų, šiek tiek kriaušių, 80 arų aviečių, tiek pat braškių, 2,5 ha medelyno, kuriame auga elitiniai sodinukai. Turėjo ir serbentų, tačiau juos išarė. "Jų reikia turėti arba 20 ha, arba nė vieno hektaro", - kalbėjo A.Norkus. Sodininkas pastebėjo, jog su žmona Rasa yra pasidaliję darbus. Ekonomika, organizaciniai klausimai tenka Audronijui, o agronomijos dalykai - Rasai. "Ji visą sezoną beveik neišeina iš sodo. Ypač sunku jai būna rugpjūtį, kai tenka akiuoti tūkstančius medelių", - kalbėjo pasvalietis. Prieš dešimt metų pradėję veisti sodą, Rasa ir Audronijus nusprendė atsisakyti javų bei karvių. Žemės ūkio specialistai greitai suprato, jog kelių darbų vienu metu gerai nepadarysi. "Kai sumąstėm verstis sodininkyste, vienas iš patyrusių sodininkų pasakė: "Karvė yra sodininko priešas". Pavyzdžiui, ką daryti gražią liepos ar birželio dieną: purkšti sodą ar vartyti šieną? Taigi reikia pasirinkti, kad darbą padarytum gerai", - savo sprendimu atsisakyti mišraus ūkio neabejoja A.Norkus. - Dabar mano daržovės auga pas daržininkus Morkūnus, kiaulės -pas kitą ūkininką, o pieną perku iš kaimyno". Seniai nustojo dejuoti ir verkšlenti Pradėję rimtai gilintis į sodininkystę, Norkai daug konsultavosi su profesionalais, kvietė juos į savo sodą, patirties pasisemti važinėjo į Lenkiją, Olandiją, Vokietiją. "Ką ten išgirsdavome ir pamatydavome, grįžę skubėdavome pritaikyti savo sode. Pirmais, antrais, dar ir trečiais metais grįždavome su idėjų pilnomis galvomis ir labai susižavėję. Dabar 500 kilometrų tektų važiuoti dėl vieno sakinio", - per dešimtmetį daug patirties įgijo pasvaliečiai. Vis dėlto A.Norkus pripažino, jog mokytis ir tobulinti žinias tenka nuolat, juolab kad kasmet tenka taikytis prie vis kitokių gamtos sąlygų. "Dvidešimt metų dirbu žemės ūkyje ir nė karto nemačiau tokio pat pavasario. Ir šiųmetinio su niekuo negaliu palyginti. Yra buvę tokių šaltų pavasarių, bet nebuvo tokių šlapių". Gamta dažnai pakoreguoja sodininkų planus. A.Norkus prisiminė, kaip prieš kokius trejus metus teko ilgai svarstyti, kada skinti obuolius. "Atrodo, obuolys prinokęs, o spalvos nėra. Vasara buvo labai karšta, nakties ir dienos temperatūros svyravimų nebuvo, todėl ir obuoliai nesidažė. Laiku nuskinti obuolį labai svarbu, tada jis gerai laikysis per žiemą", - aiškino sodininkas. Pasvalietis pasakojo, jog šį pavasarį neteko penktadalio medelyne augusių sodinukų. Juos nugraužė pelės, anot sodininko, pridarančios dar daugiau žalos nei zuikiai. Tačiau dėl to ūkininkas sako galįs priekaištauti tik sau. "Sausis buvo šiltas, vaikščiojau po sodą ir nemačiau, kur reikia nuodus padėti", - sodo savininkas supranta laiku neišnaikinęs graužikų, kurie tuntais traukia iš netoliese esančios sendirvės. A.Norkus dėl padarytų klaidų nesikremta, o daro atitinkamas išvadas. "Jau seniai nustojau dejuoti. Vienur neišeina, tai kitur pasiseka. Žiūriu į galutinį rezultatą - jeigu bankrotas dar negresia, vadinasi, einam į priekį", - pozityviai mąsto sodininkas. A.Norkus sakė neverkšlenęs ir praėjusiais metais, kai rudenį skynė tik dešimtadalį derliaus, o pažadėtos kompensacijos už šalnų padarytus nuostolius tirpo kaip pirmasis sniegas. Niekam nėra įdomūs ir sodininkų aiškinimai, jog jie sunaudoja beveik dvigubai daugiau žymėtųjų degalų nei yra skiriama žemdirbiams, o už sodus tiesioginių išmokų gauna tik kaip už ganyklas. Nors sodininkams tenka ne tik prižiūrėti sodus, bet ir išvežioti savo produkciją pardavėjams. Stengiasi dėl vartotojo Savo sode išaugintą produkciją sodininkai parduoda turguose, nedidelėse parduotuvėse. "Stambiems prekybos centrams mes neįdomūs, jiems reikia didelių kiekių", - aiškino A.Norkus, kartu pastebėdamas, jog kokybišką produkciją visada galima parduoti už pakenčiamą kainą. Pačiam sodininkui savo obuolių dar neteko palikti sandėlyje. Sodo savininkas atsargiai vertina siūlymus kooperuotis. "Mūsų žmonių sąmonei dar reikia laiko atsigauti po kolūkių. Bandėm kalbėtis apie jėgų suvienijimą, tačiau viskas kol kas ir liko tik kalbomis", -pastebėjo ūkininkas. Kitaip yra kaimyninėje Lenkijoje, kurios sodininkų išaugintų obuolių mūsų šalyje nestinga. Tačiau A.Norkus mano, jog bijoti reikėtų ne lenkų, o kinų, kurių produktai skverbiasi į viso pasaulio šalis. "Sparčiai vykstant globalizacijos procesams, turėtume pamiršti kalbas, kad patys galime užsiauginti visko, ko reikia mūsų vartotojui", - savo nuomonę išreiškė sodininkas. Kaip atrodys jo sodas ateityje, A.Norkus nedrįso prognozuoti. "Dabar rinkai reikia raudonų arba gražių žalių obuolių. Kokių obuolių vartotojai norės po dešimties metų, sunku spėti. Pavyzdžiui, 1997 m. sodinome pačias naujausias veisles. Dabar jos jau morališkai pasenusios, kai ką reikėtų keisti. Tik nuo pirkėjo priklausys, kas augs mano sode. Pasaulyje vyksta globalūs gamtos pokyčiai. Kas žino, ar ateityje mano sodas neatsidurs Baltijos jūros dugne", - mįslingai šypsojosi sodininkas.

 Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 3D-64 „Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama 2005-2006 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių“ pakeitimo plačiau >>

Susiję įsakymai:

Nr. 316 2001 09 07 Dėl 2001 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 84 dalinio pakeitimo (Negalioja)
Nr. 84 2001 03 29 Dėl žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdybos narių (Negalioja)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

Nr. 3D-414

Vilnius 2005 08 29

Dėl UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdybos narių patvirtinimo

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr.64-1914; 2003, Nr. 123-5574) 33 str. 3 d. ir UAB Žemės paskolų garantijų fondo įstatų 35 punktu:

1. T v i r t i n u tokios sudėties UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdybą:

Zigmantas Gavinavičius – Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Finansų skyriaus vedėjas – fondo valdybos pirmininkas;

Vidmantas Butkus – Ministro Pirmininko patarėjas;

Algirdas Cicėnas – Teisingumo ministerijos Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriaus pavaduotojas;

Danguolė Čukauskienė – UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė;

Regina Trubajeva – Finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjos pavaduotoja.

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 29 d. įsakymą Nr.84 ,,Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo valdybos narių“;

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr.316 ,,Dėl 2001 m. kovo 29 d. įsakymo Nr.84 dalinio pakeitimo“.

Žemės ūkio ministrė

Kazimira Danutė Prunskienė

Įsakymą rengė Teisės departamento (direktorius A.Burlėga, 239 12 83) Nuosavybės skyriaus (vedėjas A.Gustas, 239 10 49) vyriausioji specialistė V.Mulevičienė, 239 10 57.

***

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA                                                                Viešųjų ryšių skyrius                                               tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12;                                              http://www.zum.lt/      el. paštas jurgap@zum.lt

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.

Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.

	Ar kaimo turizmo sodybose šaltibarščius srėbsime legaliai?, Ūkininko patarėjas, p. 2
	Autorius: Elena Rinkevičienė, data: 2005 09 01
	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada rugsėjį patvirtinti naujus Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodybose reikalavimus. Pagal dabar galiojančias taisykles, maisto gamyba ir priežiūra bei higiena turi atitikti tokį lygį, kokio reikalaujama viešbučiuose bei neprastos kategorijos restoranuose. Kiek sumažės reikalavimai, kokios sąlygos visgi turės būti išpildytos, kad kaimo turizmo sodyboje poilsiautojai galėtų mėgautis naminiais produktais bei kokia atsakomybė teks sodybos šeimininkui už pateikto maisto kokybę, paprašėme pakomentuoti VMVT direktoriaus pavaduotoją Zenoną STANEVIČIŲ. - 2005 m. rugpjūčio 24 d. Miškiniškių k., Ignalinos r., Danilevičių kaimo turizmo sodyboje įvyko pasitarimas dėl galiojančių Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodybose reikalavimų pagrindinių nuostatų, reglamentuojančių daržovių ir vaisių, geriamojo vandens, žuvų, pieno bei jo produktų, mėsos, kiaušinių naudojimą. Taip pat aptarta kaimo turizmo sodybų savininkų atsakomybė už maisto saugą ir kokybę. Pasitarimo metu svarstyta, kaip supaprastinti reikalavimus maisto gamybai, užtikrinant maisto saugą. Kaimo turizmo sodybų savininkams keliami šviežių vaisių ir daržovių, bulvių, uogų saugos reikalavimai, tačiau nekeliami kokybės reikalavimai. Tai reiškia, kad, jeigu sodybos savininkas, augindamas savo sklype vaisius, daržoves, naudoja tam tikras chemines priemones, jis pats turi būti suinteresuotas juos nors kartą per metus ištirti laboratoriškai. Tai rekomenduojama, siekiant ir patiems įsitikinti, kad vaisiai, daržovės, bulvės saugios. Tačiau, jeigu savininkas augina ekologiškus vaisius, daržoves, bulves, jam neprivaloma imti šių produktų mėginių ir juos tirti laboratorijoje Lietuvos miškuose augančios uogos ir grybai yra saugūs. Tačiau reikia būti atsargesniems grybų atžvilgiu, įvertinant radiologinį pavojų bei grybų toksiškumą. Kaimo turizmo sodybų savininkai turėtų labiau rūpintis geriamuoju vandeniu, ypač atkreipti dėmesį į tai, kad ir termiškai apdorojant vandenį nitratai ir nitritai nesuyra. Artezinių šaltinių vandenyje gausu geležies, nuo tokio vandens sklinda nemalonus kvapas, todėl būtina naudoti nugeležinimo filtrus, be to, du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) ištirti vandens mikrobinę taršą. Geriamojo vandens tyrimai svarbi sodybos savikontrolės sistemos dalis. Kaimo turizmo sodybose dažnai vartojamos šviežios žuvys. Jeigu žuvys sugautos natūraliuose vandens telkiniuose, tyrimų atlikti nereikės. Jeigu žuvys sugaunamos dirbtiniuose vandens telkiniuose, bus rekomenduojama ištirti jas dėl helmintų (parazitų) nors kartą per metus. Pieno produktai gali būti perkami "iš ūkininkų, kurių ūkiai registruoti pagal VMVT direktoriaus 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. B1-956 patvirtintus "Žalio pieno, skirto tiesiogiai vartoti, pardavimo reikalavimus"'(Žin., 2004, Nr. 3-22) ir tos pačios dienos įsakymu Nr. B1-957 patvirtintus "Specialiuosius reikalavimus ūkiams, gaminantiems pieno produktus" (Žin., 2003, Nr. 124-5662) bei iš sertifikuotų ūkių. Taip pat pieną galima pirkti iš ūkininkų, kurie parduoda pieną supirkimo įmonėms, tačiau jie turi būti registruoti teritorinėje VMVT. Kaimo turizmo sodybos, turinčios Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą ir perkančios pieną iš registruotų ūkių, galės savo maisto ruošimo patalpose gaminti pieno produktus. Taip pat turistams bus leidžiama vartoti naminių vištų kiaušinius, tačiau tik termiškai apdorotus. Atsižvelgiant į tai, kad poilsiautojai pageidauja vartoti sumedžiotus nedidelius laukinius ir aptvaruose laikomus laukinius žvėris bei paukščius, numatoma parengti supaprastintus teisės aktus, leidžiančius šią veiklą kaimo turizmo sodyboje. Be to, tokias išimtis numatys ir nauji ES higienos reglamentai. Dėl medaus nėra jokių apribojimų, t.y. kaimo turizmo sodybos savininkas gali maisto gamybai naudoti medų be jokių papildomų laboratorinių tyrimų. Šios nuostatos dėl minėtų produktų tvarkymo bus išdėstytos naujai parengtuose Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodybose reikalavimų papildymuose. Tačiau sodybose turi veikti savikontrolės sistema, visa atsakomybė už produkto saugą ir kokybę tenka sodybos savininkui.

	Pasidairukime, kaip gyvena chemizuoto daržininkystės ūkio ūkininkas Daržovių augintojams metai pelningi, Valsčius, p. 10
	Autorius: "Valsčiaus" inf., data: 2005 08 26
	Ūkininkas Remigijus Gudiškis iš Gelgaudiškio daržovių verslu užsiima apie penkiolika metų. jis sako, kad šiemet derlius dar tik prasidėjo, bet šie metai auginti, realizuoti daržoves pelningi, nes rinkoje daržovių trūksta. Tačiau Konkrečiai apie numatomą pelną dar anksti kalbėti. Gelgaudiškietis augina morkas, pomidorus, bulves. Prie bendrovės kontoros Daukantiškiuose įrengtoje prekyvietėje bulvių ar pomidorų kainos kartais viršija prekybos centrų išpardavimų metu siūlomas kainas, kaimo žmonėms tas labai svarbu. Bet nieko nepadarysi - rinkoje yra savi dėsniai, tačiau pirkėju užtenka. Visas daržoves ūkininkas R.Gudiškis rūšiuoja pagal klases - pirmą, antrą ir trečią. Šiais metais stambesni prekybininkai daržoves perka labai gerai, kainos neblogos. Užaugintą produkciją R.Gudiškis tiekia Gelgaudiškio parduotuvėms ir kavinėms. Daržovių taip pat gali nusipirkti tiesiai iš R.Gudiškio ūkio ir privatūs asmenys. Jo turimo šiltnamio apimtis 36 arai. Jis turi dar apie 15 hektarų bulvių, apie 7 hektarus morkų. Pasak ūkininko, nuostolių šiame versle visada būna - toks jau tas daržovių verslas. Kartais produkcija sugenda, nespėja jos parduoti, arba kainos tokios, kad labiau apsimoka ja patręšti laukus nei pardavinėti. Atsitinka taip, kad penkerius metus dirbi nuostolingai, o vienerius gauni nemažą pelną. R.Gudiškio ūkyje nuolat dirba 2-3 žmonės, o daugiausia darbo įdeda visa jo šeima. Ūkininkas pasigenda gerų darbininkų, kurie norėtų dirbti, o ne tik gauti atlyginimą.

	Valdininkų raginimas pralinksmino ūkininkus, Lietuvos rytas, p. 3
	Autorius: Feliksas Žemulis, data: 2005 08 30
	Šienapjūtę nukėlė į rudenį Ūkininkus ir gamtininkus nustebino Žemės ūkio ministerijos valdininkų atitrūkimas nuo žemės. Ši ministerija įsipareigojo mokėti kompensacijas tiems ūkininkams, kurie šienaus savo pievas ir pelkes (šlapžemes) ne anksčiau kaip rugpjūčio 15-ąją ir ne vėliau kaip iki spalio 1-osios. Sutikusiems nukelti šienapjūtę į rudenį pelkių (šlapių žemių) savininkams valdininkai pažadėjo sumokėti 229 eurus už hektarą, o pievų - 89 eurus už hektarą. Ministerija mano tokiu būdu sauganti ir gražinanti šalies kraštovaizdį. Tam net buvo sukurtos specialios agrarinės aplinkosaugos administravimo taisyklės, kurias žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė patvirtino šį pavasarį. Bet sveiko proto ūkininkai šienapjūtės nenukėlė į rudenį, o pievas nušienavo kaip nuo seno Lietuvoje įprasta: dar birželį. Apsidžiaugė tik tinginiai Ministerijos eurais už šienavimą rudenį susigundė tik apie 40 šalies ūkininkų. "Joks normalus žmogus nelauks, kad žolė peraugtų - tada ji tinka tik kraikui, o ne pašarui. Tokiu pasiūlymu apsidžiaugė tik tinginiai", -juokėsi Žemės ūkio rūmų specialistai. Dar labiau šis valdininkų atotrūkis nuo žemės nustebino gamtosaugininkus. "Tokie šienavimo terminai pelkėms ir pievoms bei jose gyvenantiems gyvūnams padarys daugiau žalos negu duos naudos", - dar pavasarį įspėjo ministeriją septynių visuomeninių gamtos apsaugos organizacijų vadovai. Pasak Žuvinto rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, užžėlusios ir ilgai nešienaujamos pievos priverčia paukščius ieškoti geresnių vietų. Dėl to baigia išnykti, pavyzdžiui, meldinės nendrinukės, kai kurie kiti reti sparnuočiai. Pirštais rodoma į kitus Žemės ūkio ministerija gamtosaugininkų pasirašytą laišką gavo gegužės pradžioje, tačiau savo siūlymo neatsisakė. "Ne mes sugalvojome šienauti rudenį, o gamtininkai, su kuriais tarėmės - botanikai, ornitologai. Tegul jie pirma susitaria tarpusavyje. Aplinkos ministerija irgi pritarė mūsų parengtam dokumentui", - patikino Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius. Bet Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys paneigė šiuos žodžius: "Mes nesutikome su Žemės ūkio ministerijos dokumento projektu ir nusiuntėme jai savo pasiūlymus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta".

	Ekologinis ūkis - vis dar retenybė, Ūkininko patarėjas, p. 1, 16
	Autorius: Juozas Skripkauskas, data: 2005 08 30
	Antrą kartą po ketverių metų pertraukos uostamiestyje surengta Klaipėdos regiono ekologinės žemdirbystės mugė parodė, kad šia veikla užsiimančių ūkininkų nėra daug, o jų gaminamą produkcija - gana skurdaus asortimento ir negausi. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos administratorė-vadybininkė Daiva Baltramaitytė tvirtino, kad ir Klaipėdos apskrityje, ir Vakarų Lietuvos rajonuose ekologiškų žemės ūkio produktų rinka tik dabar pradeda formuotis, nors pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius sparčiai augo. Mugė įvyko Praėjusį šeštadienį Klaipėdos naujajame turguje surengtoje ekologiškų žemės ūkio produktų mugėje daugiausia dalyvavo Klaipėdos r. ūkininkai, taip pat bitininkė iš Kretingos r., "Plungės duonos" kepykla, žemės ūkio kooperatyvas "Ekokraštas" iš Raseinių. Kad būtų smagiau, pirkėjus ir pardavėjus linksmino kaimo kapela. Turgaus direktorius Liudas Butautas "Ūkininko patarėjui" sakė, kad prekiautojus ketinta įkurdinti po atviru dangumi, tačiau išgąsdino liūtis, ir ekologiškų produktų pardavėjams teko glaustis po pastoge. Direktorius neatmeta galimybės, kad ateityje turguje įsikurs atskiras skyrius, kuriame bus prekiaujama išimtinai ekologiškais produktais. Pirkėjui nebereikės švarių, neužterštų chemikalais prekių ieškoti po visą didžiulį turgų. Mugėje parduodamų produktų asortimentas buvo gana mažas - dominavo vasariniai obuoliai, bulvės, buvo šiek tiek kitokių daržovių, medaus ir... stručių kiaušinių. Laikosi ekologinių reikalavimų Ūkininkai Janina ir Antanas Drungilai iš Šukaičių k. (Klaipėdos r.) į mugę atvežė obuolių, gervuogių, česnakų. "Ūkininko patarėjui" šeimininkė pasakojo, kad jų ūkis nėra didelis, augina vaismedžius ir uogynus, daugiausia braškes, gervuoges. Česnakų pasėja šalia braškių lysvių, kad atbaidytų kenkėjus. Chemijos ūkininkai nenaudoja nei tręšdami, nei kovodami su kenkėjais. Obuoliais mugėje prekiavo ir Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos atstovė. Paklausta, ar obuoliai auginti už Klaipėdos miesto ribų, moteris patikino, kad tikrai Klaipėdoje, netoli autostrados, tačiau griežtai laikantis saugių atstumų nuo kelio, taigi obuoliai yra ekologiškai švarūs. Tai patvirtinantis ir kolegijai išduotas sertifikatas. Valerija Birutė ir Edvardas Žiogai iš Kiškėnų k. (Klaipėdos r.) turėjo didesnį žemės ūkio produktų pasirinkimą. Ant jų prekystalio galėjai pamatyti bulvių, svogūnų, cukinijų, ankštinių pipirų, morkų, patisonų. Ūkininkai pasakojo, kad ir jų pieno ūkyje (60 melžiamų karvių) gaminama ekologiška produkcija. Tokiame ūkyje 90 proc. pašarų privalo būti išauginti ekologiškai, todėl nenuostabu, kad švarios augalininkystės produkcijos jų ūkyje nestinga. Vargina problemos Vydmantiškė (Kretingos r.) bitininkė Violeta Šedienė mugėje prekiavo medumi. Dėmesį traukė į stiklainius supilstytas dviejų spalvų medus. Moteris paaiškino, kad tai dviejų laikotarpių - pavasario ir vasaros pabaigos medus. Pavasario medus, surinktas iš tuo metu žydėjusių pienių, yra šviesus ir greitai kristalizuojasi, stiklainyje jis beveik baltas, o tamsusis - vasarą žydinčių augalų medus. V. Šedienė "Ūkininko patarėjui" pasakojo, kad išlaikyti ekologišką bityną yra gana sunku. Reikalavimai griežti - šalia neturi būti stambių, trąšas ir pesticidus naudojančių ūkių. Šiemet vien dėl tos priežasties, kad prie jų bityno įsikūrė rapsų augintojai, teko į kitą vietą perkelti tris bityno skyrius, iš viso 27 avilius. Bitininkai ieško nuomotis miškingų plotų, apleistų pievų ir laukų. Taip beieškodami išvažinėjo visą Kretingos r. ir jau pasiekė Plungės r. pakraščius. Nepaisant to, kad išlaidos ekologiškam bitynui daug didesnės, brangiau šį medų parduoti retai kada pavykstą, žmonės ieško pigių produktų ir į kokybę ne visada kreipia dėmesį. V.Šedienė tvirtino daugiausia medaus parduodanti savo namuose. Klaipėdos r. Liaunų k. ūkininkaujanti Regina Vigelienė į mugę atvežė stručių kiaušinių ir plunksnų. Stručio kiaušinį pirkėjams siūlė už 50 Lt, sakė, dovanų pridės plunksną. Pirkėjai atsargiai žiūrėjo į gana retą Klaipėdos turguje produkciją. O R.Vigelienė pasakojo, jog iš vieno tokio kiaušinio galima iškepti kiaušinienės dešimčiai valgytojų. Stručių patelė per vasaros sezoną padedanti iki 50 tokių kiaušinių. Ir stručio mėsa, ir kiaušiniai esantys be cholesterolio. Išdirbta oda prilygstanti krokodilo odai ir iš jos galima daryti įvairius galanterijos gaminius. Šalia Minijos upės gyvenanti ūkininkė patyrė prieš dvi savaites kilusio potvynio negandas, vanduo užliejo pasėlius. Buvo problemų ir su stručiais. Negalėdami atsigulti, stručiai dvi paras be miego ir poilsio prabraidžiojo iki kelių vandenyje, o kai vanduo nuslūgo, sakė R.Vigeliene, dvi paras nesikeldami ilsėjosi. Stinga ekologiškos produkcijos Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos administratorė-vadybininkė, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslo darbuotoja Daiva Baltramaitytė "Ūkininko patarėjui" pasakojo, kad Klaipėdos kraštas vienas iš paskutiniųjų pradėjo domėtis ekologiniu ūkininkavimu. Lietuvoje šis procesas prasidėjo 1993 m., o pirmasis ekologinis ūkis pajūryje įsikūrė 1997 m. Tai buvo Grikštaičių žemės ūkio bendrovė Klaipėdos r. Per pastaruosius trejus metus sparčiai didėjo ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius, tačiau produktų rinka tik dabar pradeda formuotis. Vilniuje, Kaune mugės organizuojamos 3-4 metus, Klaipėdoje pirmąją mugę bandyta suorganizuoti 2001 m. Turėjo nedaug produktų, o ūkininkai suvažiavo iš visos Lietuvos. Ir štai praėjus ketveriems metams po pirmosios mugės, Klaipėdos apskrities ūkininkai patys mėgina surengti ekologiškai švarių produktų mugę, pasakojo D.Baltramaitytė. Pašnekovė sakė, jog dar per mažas produktų pasirinkimas, kad juos galėtų nuolat tiekti į parduotuves ir pilnai aprūpinti produkcija visus metus. Asociacijos vadybininkė paminėjo Raseiniuose įsikūrusį kooperatyvą "Ekokraštas", kuris nuo spalio ar lapkričio ketina atidaryti ekologiškų produktų parduotuvę Klaipėdoje. Ta idėja susidomėjo ir Vakarų Lietuvos ūkininkai, galbūt pavyks kai kuriuos produktus visus metus tiekti į rinką, kad specifinė parduotuvė galėtų prekiauti vien tik ekologiškai švariais produktais, nemaišydama jų su kitais. Yra mažai gamintojų, kurie domėtųsi ekologiškų produktų perdirbimu. Pašnekovė minėjo "Plungės duoną", kuri šeštadienio mugėje taip pat pristatė savo ekologišką produkciją. Beje, minėtos kepyklos vyriausiasis vadybininkas Andrius Kontvainis teigė, kad ekologišką kepinį pagaminti sudėtinga, žaliava turi būti iš sertifikuotų ūkių, naudojamas rankų darbas, kuris gerokai brangesnis ir maždaug penktadaliu padidina produkcijos kainą. Lietuvoje yra apie 1,1 tūkst. ekologišką produkciją auginančių ūkininkų. D.Baltramaitytės tvirtinimu, šiemet jų skaičius turėtų padidėti dar 900. Tačiau praeis dvejų metų pereinamasis laikotarpis, kol jų produkciją bus galima vadinti ekologiška. Rudenį asociacija ketina surengti dar vieną panašią mugę Klaipėdoje, tikimasi, kad dalyvių joje bus gerokai daugiau.
	Atgal į turinį

	Molėtų ekologinių ūkių jubiliejus, Ūkininko patarėjas, p. 2
	Autorius: Žemės ūkio ministerijos inf., data: 2005 08 30
	Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė lankėsi Molėtų rajono ekologinių ūkių bendruomenės "Gojelis" Mindūnuose (Molėtų r.) surengtoje vasaros konferencijoje "15 ekologinio ūkininkavimo metų Molėtų rajone". Pirmoji "Gojelio" vasaros konferencija 2003 m. įvyko Dubingiuose, antroji -2004 m. Balninkuose. Šventės dalyviai apžiūrėjo Mindūnų Žvejybos muziejuje eksponuojamus senovinius žvejų buities ir darbo įrankius, klausėsi šeimyninių kaimo muzikantų kapelų, ragavo kvapnios žuvienės ir kitų ekologiškų skanėstų, kuriuos ant švytinčių staltiesių rūpestingai išdėliojo darbščios bendruomenės moterys. Atostogaujanti ministrė K.Prunskienė pasikalbėjo su bendruomenės nariais, atsakinėjo į jiems rūpimus žemės nuomos, nuosavybės teisių atkūrimo, žemės konsolidacijos, kooperacijos klausimus. Diskusijoje "Ekologinio ūkininkavimo džiaugsmai ir rūpesčiai" dalyvavę Žemės ūkio ministerijos, rajono valdžios, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija "Gaja" , Žemės ūkio rūmų atstovai, bendruomenės "Gojelis" nariai bei ekologiškai ūkininkaujantieji iš kitų rajonų pasidžiaugė, kad šiemet Lietuvoje ekologiniai ūkiai jau užima 1,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų. O juk dar praėjusiais metais šis rodiklis siekė vos 0,8 proc. 2004 m. Molėtų rajone sertifikuoti 102 ekologiniai ūkiai, 2003 m. buvo tik 56. Daugėjant ekologinį ūkininkavimą pasirenkančių ūkininkų, prieš dvejus metus įkurta šio rajono ekologinių ūkių bendruomenė "Gojelis". 43 "Gojelio" bendruomenės nariai - ekologinių ūkių šeimininkai - įstoję į kooperatyvą "Padegsnys". Ekologiškais produktais kooperatyvas prekiauja "VP Market" parduotuvėse, mugėse, turguose, "iš kiemo į kiemą". Ekologinio ūkininkavimo pradininkams Molėtų rajone Elenai Grajauskienei ir prof. Petrui Lazauskui ministrė įteikė po knygą "Lietuvos moterys" su dedikacijomis.

	Miestiečiai pasiilgo ekologiškai švarių produktų, Klaipėda, p. 1, 6
	Autorius: Giedrė Balčiūtė, data: 2005 08 29
	Ekologiškai švarių žemės ūkio produktų mugėje klaipėdiečiai taip šlavė prekystalius, jog ji vos nepasibaigė jau tą pačią dieną. Nors Naujojoje turgavietėje mugė vyko abi praėjusio savaitgalio dienas, tačiau sekmadienį prekiavo tik vos dviejų ekologinių ūkių ūkininkai. Kiti mugės dalyviai antrą dieną nebeturėjo ką parduoti. Naktį pynė pynes "Šeštadienį mugėje dalyvavo maždaug dvylikos ekologinių ūkių ūkininkai. Jie prekiavo vaisiais, daržovėmis, kviečiais, duona, medumi, vaistažolėmis. Ūkininkų buvo iš Plungės, Raseinių, Mažeikių, Kretingos ir netgi Kauno rajonų. Šeštadienį ūkininkai visą produkciją, patys sau netikėtai, išpardavė ir namo grįžo tuščiomis mašinomis. Šiandien kiti jau nebeturėjo ką parduoti, tik mes dar atsivežėme naujų produktų", - pasakojo vienas iš mugės organizatorių ir dalyvių Antanas Drungilas. Jis kartu su žmona Janina Ona ekologinį ūkį turi Klaipėdos rajono Veiviržėnų seniūnijoje, Šukaičių kaime. Savo ūkyje A.Drungilas augina braškes, trešnes, juodąsias avietes, šilauoges, obuolius, kriaušes, slyvas ir net graikiškus riešutus bei ekologiškas kalėdines eglutes. Ūkininkas pastebėjo, kad pirkėjams svarbu ne tik tai, kaip produktai atrodo ir kokiame ūkyje auginami, bet ir kaip pateikiami. Pats jis savo prekes išdėliojo ant dailaus česnakų pynėmis papuošto medinio prekystalio, prie kurio buvo pritvirtintas sertifikatas, kad produktai - iš ekologinio ūkio. "Kai česnakus parduodu sudėtus į "bliūdelius", juos nelabai perka ir už penkis litus. O kai surišau tą patį kilogramą į pynę, žmonės ir už 10-15 litų nuperka, nes smagu tokią pynę pasikabinti virtuvėje. Šeštadienį visas česnakų pynes pardaviau, o po to visą naktį rišau naujas, kad ir sekmadienį turėčiau ką parduoti", - sėkmingos prekybos paslaptį išdavė ūkininkas. Bulvės - brangesnės Kito Veiviržėnų seniūnijoje Pakapio kaime esančio Bronislavos Zimkienės ekologinio ūkio produkcija prekiavusi Irena Raudienė neslėpė, kad ekologiškai švarios daržovės - brangesnės. Pavyzdžiui, bulves ji pardavinėjo už 1,20 Lt, nors kitur jų galima nusipirkti ir už 80 ct, ir už litą. "Žmonės nori ekologiškai švarių produktų už tą pačią, kaip ir kitų, kainą. Tačiau esame priversti pardavinėti juos brangiau, nes tokie produktai auginami be jokių trąšų, niekas neapipurškia jų chemikalais, todėl derlius būna menkesnis"', - aiškino I.Raudienė. Pašnekovė teigė tyčia turguje nusipirkusi paprastą, ne iš ekologinio ūkio atvežtą bulvę ir ją išvirusi. "Gaila, kad neatnešiau paragauti klientams. Tos bulvės, skirtingai nei manųjų, skonis -kaip muilas", - sakė I.Raudienė. A.Drungilas, paklaustas, kuo ypatinga ekologinė produkcija, taip pat teigė, kad ji auginama švarioje, chemikalais neužterštoje žemėje. Be to, ekologiniai ūkiai paprastai įrengiami tolėliau nuo kelio - ten, kur mažiau užteršta aplinka. Nori daugiau mugių A.Drungilas sakė, kad ekologiškai švarių žemės ūkio produktų mugė Klaipėdoje organizuojama antrąkart. Pirmąkart, prieš trejus metus, ji buvo surengta prie prekybos centro "Hyper Maxima", bet ten, anot ūkininko, nebuvo tokia sėkminga, kaip šiemetinė. A.Drungilo nuomone, dabartinės mugės sėkmę lėmė tai, kad ji suorganizuota turgavietėje, kur savaitgaliais daugelis žmonių traukia apsipirkti. "Mugę suorganizavome norėdami pasitikrinti, kiek ekologiškai švarios produkcijos galima parduoti, bei paskleisti daugiau informacijos žmonėms apie tokius produktus", - pasakojo A.Drungilas. Ekologiškai švarių žemės ūkio produktų mugės dalyviai norėtų, kad Klaipėdoje būtų daugiau šviečiamųjų akcijų apie ekologinį ūkį. Taip pat ūkininkai norėtų, kad ekologiškai švarių produktų mugės uostamiestyje, kaip ir Vilniuje bei Kaune, būtų rengiamos nors kartą per mėnesį. Pakalbinti pirkėjai pasakojo, kad jiems svarbu, jog prie prekystalių, ant kurių parduodami ekologiškai švarūs produktai, visada matomoje vietoje būtų padėti tai liudijantys sertifikatai.

Delfi, Takas	Ekologiškiems gaminiams stinga žaliavų, Lietuvos žinios, p. 6
	Autorius: Ieva Dauguvietytė, data: 2005 08 27
	Šalyje sparčiai daugėja ekologinių ūkių, tačiau jų gaminamos produkcijos perdirbėjams nepakanka. Dėl žaliavos stygiaus ES ribojimai etiketėse naudoti "eko" ir "bio" žodžius šalies bendroves vers keisti prekių ženklą. Europos Teisingumo Teismas neseniai konstatavo, jog nuo šiol etiketėse, reklaminėje medžiagoje ar prekybos dokumentuose draudžiama pateikti nuorodą "biologinis", "ekologinis" bei jų vedinius "bio", "eko", jeigu produktai nėra užauginti taikant ekologiškai švarius metodus ar pagaminti laikantis ekologiniams maisto produktams nustatytų gamybos reikalavimų. Lietuvos rinkoje parduodamas pienas bei jo produktai, kurie yra papildyti specialiomis bakterijomis - biojogurtai, biogrietinė, biovarškė - nėra pagaminti ekologiškai švariuose ūkiuose, tad gamintojams teks keisti produktų prekių ženklą. Jei prekių ženklas su žodžiais "bio" ir "eko"' buvo įregistruotas iki 2004 metų gegužės, juos dar galima naudoti iki kitų metų vidurio. Tiesa, jei gamintojai nutartų imtis produktų gamybos iš ekologiškų žaliavų, vargu ar jiems pavyktų - šalyje ekologiški ūkiai pradėjo populiarėti tik prieš trejus metus ir, nors ūkininkus vilioja gana didelės už ekologišką ūkininkavimą mokamos ES išmokos, daugelį atbaido sudėtinga sertifikavimo sistema. Nenaudos pavadinimo Pasak "Rokiškio sūrio" rinkodaros padalinio vadovės Ritos Dide-lytės, įmonė turi leidimą gaminti ekologišką produkciją, tačiau šalyje mažai ekologinių ūkių, nepakanka žaliavos. "Mes ir nedeklaruojame, kad gaminame ekologišką produkciją, žodį "bio" produktų pavadinimuose siejame su specialiomis produktuose esančiomis bakterijomis", -sakė Didelytė. Pasak jos, dabar "Rokiškio sūris" gamina tik keletą varškės rūšių, kurių pavadinime yra žodis "bio", tad ES reikalavimas didelių problemų nesukels. "Tiesiog nenaudosime to žodžio varškės pavadinime", - sakė Didelytė. Kaip teigia rinkodaros vadovė, "bio" varškės pavadinime buvo naudojamas ne kaip prekių ženklas, didelių papildomų išlaidų ar investicijų populiarinant naują pavadinimą įmonė nepatirs. Bendrovė "Pieno žvaigždės" gamina daugiau kaip trisdešimt produktų su prekių ženklu "Bios". Tačiau ar jai turės įtakos nauji reikalavimai, bendrovės valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus komentuoti atsisakė. Valstybinio patentų biuro duomenimis, dabar šalyje yra apie 120 registruotų prekių ženklų su žodžio "bio" ir per 20 - su "eko" vediniais. Sudėtinga sertifikuoti Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaigos "Ekoagros" direktorė Ona Kazlienė sako, kad ekologiškai ūkininkauti labiausiai skatina ES teikiamos išmokos. "Jos tikrai nemenkos. Pavyzdžiui, už hektarą javų išmokama apie 1,5 tūkst. litų, už sodus, uogynus - apie 2,5 tūkst. litų, už bulves - apie 2 tūkst. litų", - vardijo Kazlienė. Tačiau ekologinį ūkį sertifikuoti ne visiems ūkininkams yra paprasta ir lengva. "Dalis ūkininkų nelinkę pildyti dokumentų, jiems tai atrodo sudėtinga", - sako Kazlienė. Yra ir tokių ūkininkų, kurie atsisakė ekologinio ūkininkavimo. "Tai daugiausia nedidelių ūkių savininkai, jiems atrodė pernelyg keblu pildyti dokumentus", - svarsto "Ekoagros" direktorė. Kiek tiksliai ekologinių ūkių yra panaikinta, Kazlienė negalėjo pasakyti. Pernai Lietuvoje buvo sertifikuoti 1178 ekologiniai ūkiai, jų bendras plotas viršijo 42 tūkst. hektarų -1,3 proc. visų ūkių. Šiemet planuojama, jog bus apie 1180 sertifikuotų ekologinių ūkių, kurių bendras plotas sudarys apie 70 tūkst. hektarų, tad jų padaugės iki 2-2,5 procento. "Daugiau kaip 5 proc. ekologinių ūkių mes ir neplanuojame, nes taip yra visoje ES", - sako Kazlienė.

	Ant stalo - švarūs ir sveiki produktai, Lietuvos žinios, p. 24
	Autorius: Aldona Armalytė, data: 2005 08 26
	Prieš 15 metų Lietuvoje susidomėta ekologine žemdirbyste. Pertą laiką Molėtų rajonas tapo vienu iš penkių ekologinės žemdirbystės lyderių. Šiai sukakčiai skirtoje mugėje molėtiškiai galėjo įsigyti įvairiausių sveikų maisto produktų. "Ekologiškus produktus sunku užauginti, nelengva ir parduoti, nes jie brangesni", - guodžiasi molėtiškis ūkininkas Tadas Masėnas. Mugėje jis žirnius pardavinėjo po 2 litus už kilogramą, pupas ir obuolius - po litą. Ekologiškų maisto produktų mugė vyko turguje, Molėtų miesto pakraštyje. Apsipirkti atėjo artimiausių gatvių gyventojai, kiti molėtiškiai, atrodo, apie ją net nežinojo. Su šviežiai spausta varške, sūriais, uogomis, vaisiais, medumi, kruopomis, duona, vaistažolėmis, grybais, įvairiomis* daržovėmis suvažiavę ekologinės žemdirbystės entuziastai tikėjosi daugiau pirkėjų. Iki šiol pagrindiniai Molėtų ūkininkų ekologiško derliaus pirkėjai yra vilniečiai. "Vilniuje rengiamose mugėse parduodam viską, ką atvežam", - džiaugiasi Masėnas. Ekologiškų produktų mugė kiekvieną penktadienį vyksta ir Kaune. Vis dėlto daugiausia derliaus ūkininkai parduoda tiesiai iš savo kiemo. Daugelis jau turi nuolatinių pirkėjų, tarp jų ir užsieniečių - jie bulvėmis ir kai kuriais kitais produktais apsirūpina visai žiemai. Vaizdingas Molėtų rajonas negali pasigirti dideliu derliumi, mažai geros dirvos. "Bet mes savo žemės mišku neužleisim", - tikina alantiškis inžinierius hidrotechnikas Algimantas Kazakauskas. Jo šeima, kaip ir dar kelios dešimtys rajono ūkininkų, verčiasi ekologine žemdirbyste, augina daržoves, javus, džiovina vaistažoles. Šiemet sukanka 15 metų, kai Molėtų rajone įkurtas vienas pirmųjų Lietuvoje ekologinių ūkių. Ekologinės žemdirbystės idėją į Lietuvą atvežė Varšuvos žemės ūkio universiteto profesorius Meczyslawas Gurnyj. "Kauno žemės ūkio universitete (tuomet akademijoje - aut.) svečias iš Lenkijos skaitė paskaitą apie ekologinę žemdirbystę. Tarp klausytojų buvom ir mudu su profesoriumi Petru Lazausku", - prisimena Kauno žemės ūkio universiteto profesorė Dalia Brazauskienė. Pasak jos, abu su kolega užsidegė naujomis idėjomis, nuvažiavo pažiūrėti, kaip ūkininkauja lenkai, kokį jie užaugina derlių nenaudodami nei herbicidų, nei cheminių trąšų, o grįžę ėmė ekologinę žemdirbystę skleisti Lietuvoje. Pirmieji sekėjai - jų buvę studentai, būrelis entuziastų, tarp jų ir Molėtų rajone gyvenantys Elena ir Stasys Grajauskai. 1990 metų gruodžio mėnesį buvo įkurta Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija "Gaja". "Elenutė - geriausias įrodymas, kad ir vienas lauke - karys", - giria Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos pirmininkė profesorė Vanda Žekonienė. Pasak jos, jei rajone atsiranda nors vienas toks entuziastas kaip Grajauskai, ne tik ekologinį ūkį įkuria, bet ir bendraminčius suburia. Grajauskienė vadovauja Molėtų rajono ekologinių ūkių bendruomenei "Gojelis", vienijančiai 102 ūkininkus. "Gojelis" didelį dėmesį skiria ūkininkų savišvietai ir mokymui, rengia konferencijas, įgyvendina tarptautinius projektus, užmezgė ryšius su Šveicarijos, Čekijos, Lenkijos ekologiniais ūkiais, dalijasi su jais patirtimi. "Nuvažiavę ir pamatę, kaip tvarkosi šveicarai, pradėjom labiau pasitikėti savimi", - teigia Grajauskienė. Tarp molėtiškių rėmėjų - Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, net 74 pasaulio šalyse remianti nevyriausybinių organizacijų projektus. "Kodėl ėmėmės ekologinės žemdirbystės? Mėgstam, kad visur būtų švara ir tvarka", - sako jauna ūkininkė ir dviejų vaikų mama Audronė Ratkė. Ji su vyru Edmundu turi 11 hektarų žemės, iš jų 7 hektaruose plėtoja ekologinę žemdirbystę.

***

Komentaras (publikacijai laikraštyje "Verslo žinios", 2005-08-25).

Cituoju čia patalpinto laikraščio "Verslo žinios" p. Reginos Liepaitės publikaciją: "...Tiesa, dėl milžiniškų išmokų kartais būna ir kuriozų. Pernai rudenį kai kurie Varėnos ūkininkai užarinėjo grikius, nes apskaičiavo, jog pelningiau gauti išmokas, o ne švaistyti lėšas grūdams kulti."

Tokie faktai, kai tiek įdėjome jėgų tiesioginių išmokų ne tik atsiradimui (1997 m.), bet ir jų lygiui pinigine išraiška (apie tai yra vakar dienos komentare) - negali nepiktinti. Ir jiems turi būti padėtas riebus taškas.

Šiais metais Žemės ūkio ministerija gal net pernelyg akcentavo, perspektyvoje siekdama tiesiogines išmokas ekologinės gamybos ūkiams greištai susieti su prekine gamyba. Mes (Tatulos programa) visgi su ta Žemės ūkio ministerijos nuostata ne visiškai sutikome. Motyvavome tuo, kad ekologinė gamyba plėtojama ne vien dėl sveikos mitybos, bet ir dėl gamtinės aplinkos išsaugojimo. Ir kad šie abu faktoriai, o ne kuris nors vienas iš jų yra svarbu.

Bet tokiais atvejais, kaip čia pacituota, mes (Tatulos programa) esame ir būsime kategoriški. Taip pasielgusiam ūkininkui jokių tiesioginių išmokų mokėti negalima. Taip kaip jos nemokamos pažeidus  Geros agrarinės būklės ar Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus. 

Almonas Gutkauskas

	Ekologiškumą masina išmokos, Verslo žinios, p. 10
	Autorius: Regina Liepaitė, data: 2005 08 25
	Žemdirbiai, plušantys ne itin tinkamose ūkininkauti vietose, rado naują pragyvenimo šaltinį - sparčiai registruojami ekologiniai ūkiai. Vilkaviškio rajono Gražiškių ir Vištyčio seniūnijose, pripažintose mažai tinkamomis ūkininkauti, prieš dvejus metus buvo tik 3 tokie ūkininkai, o pernai jų priskaičiuota jau 14. Šiais metais paraiškas gauti sertifikatą pateikė 42 žemdirbiai. Panaši padėtis ir Lazdijų rajone, ten per metus ekologinių ūkių padaugėjo nuo 7 iki 16. Paraiškas buvo pateikę 40 žemdirbių, tačiau sertifikuoti buvo tik 9 ūkiai. Nors kiekvienais metais ekologinio ūkininkavimo reikalavimai griežtėja, tačiau žemdirbius masina išmokos. Šiais metais javų augintojai už hektarą gavo 309 Lt pagrindinę išmoką ir 200 Lt išmoką už javus, o šias kultūras auginantiesiems ekologiškuose ūkiuose prie šios sumos papildomai dar buvo išmokėta daugiau nei 1.400 Lt. Trūksta švietimo "Praktiškai nederlingus dirvožemius prižiūrintys ūkininkai ir taip nelabai turi pinigų trąšoms ir chemikalams. ES išmokos leidžia lengviau atsikvėpti, nes Lietuvos valstybė tokių pinigų mokėti tikrai negalėtų. Reikėtų tik daugiau šviečiamojo darbo ir tokių ūkių dar padaugės", - įsitikinęs mokslų daktaras Juozapas Šeštakauskas, Vytautiškės kaime (Lazdijų raj.) prieš kelerius metus įsteigęs 8 ha ekologinį ūkį, kuriame augina javų ir serbentų. Tiesa, dėl milžiniškų išmokų kartais būna ir kuriozų. Pernai rudenį kai kurie Varėnos ūkininkai užarinėjo grikius, nes apskaičiavo, jog pelningiau gauti išmokas, o ne švaistyti lėšas grūdams kulti.

***

Žemės ūkio ministerijos

Viešųjų ryšių skyrius

                    2005-08-25

ŽENGTI TIK Į PRIEKĮ

Praėjusią savaitę žemės ūkio ministrė prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė lankėsi Molėtų rajono ekologinių ūkių bendruomenės ,,Gojelis” Mindūnuose (Molėtų r.) surengtoje vasaros konferencijoje “15 ekologinio ūkininkavimo metų Molėtų rajone”. Pirmoji „Gojelio“ vasaros konferencija 2003 m. įvyko Dubingiuose, antroji – 2004 m. Balninkuose. 

Šventės dalyviai apžiūrėjo Mindūnų Žvejybos muziejuje eksponuojamus senovinius žvejų buities ir darbo įrankius, klausėsi šeimyninių kaimo muzikantų kapelų, ragavo kvapnios žuvienės ir kitų ekologiškų skanėstų, kuriuos ant baltutėlių staltiesių rūpestingai išdėliojo darbščios bendruomenės moterys. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, šventėje apsilankiusi savo atostogų metu, kartu su visais skanaudama žuvienę, šiltai diskutavo su bendruomenės nariais, besidominčiais įvairiais ekologinio ūkininkavimo aspektais, atsakinėjo į jiems rūpimus klausimus, svarstė, kaip geriau visiems kartu išspręsti aktualias žemės nuomos, nuosavybės teisių atkūrimo, žemės konsolidacijos, kooperacijos problemas.

Diskusijoje „Ekologinio ūkininkavimo džiaugsmai ir rūpesčiai“ dalyvavę Žemės ūkio ministerijos, rajono valdžios, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija „Gaja“ , Žemės ūkio rūmų atstovai, bendruomenės ,,Gojelis” nariai bei ekologiškai ūkininkaujantieji iš kitų rajonų pasidžiaugė, kad šiemet Lietuvoje ekologiniai ūkiai jau užima 1,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų. O juk dar praėjusiais metais tokių naudmenų tebuvo 0,8 proc.

   2004 m. Molėtų rajone sertifikuoti 102 ekologiniai ūkiai, 2003 m. buvo tik 56. Daugėjant ekologinį ūkininkavimą pasirenkančių ūkininkų, prieš dvejus metus įkurta šio rajono ekologinių ūkių bendruomenė ,,Gojelis”.  Šiuo metu 43 „Gojelio“ bendruomenės narius – ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus - jungia kooperatyvas „Padegsnys“. Ekologiškais produktais kooperatyvas prekiauja „VP Market“ parduotuvėse, mugėse, turguose, plinta prekyba „iš kiemo į kiemą“.

Bendruomenės „Gojelis“ įkūrėja Elena Grajauskienė prisiminė visus per 15 metų numintus vargo kelius, kol Lietuvoje buvo pripažintas ekologinis ūkininkavimas ir įvertinta jo teikiama nauda visuomenei. Bėgant metams, atsirado vis daugiau galimybių padėti ekologinių ūkių ūkininkams kooperuotis, skatinti kuo daugiau auginti ir parduoti ekologiškų produktų, konsultuoti ekologiškai ūkininkaujančiuosius, kelti jų kvalifikaciją. 

„Džiaugiamės, kad mūsų žemės ūkio ministrė turi gyvą Labanoro girios dvasią - mes jaučiame tikrai nuoširdų rūpestį ir pritarimą mūsų darbams. Prieš penkiolika metų iš aukščiausių valdžios pareigūnų jausdavome tik skeptiškumą“, - sakė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“  krikštamote vadinama  prof. D.Brazauskienė.

Net ir labai įtemptai triūsdami savo ūkiuose, bendruomenės nariai išsiruošia į organizuojamas ekskursijas, rengia šventes. Ypač gausiai lankomi mokymai aktualiais gamybos klausimais, kuriuose paskaitas skaito prof. habil.. dr. V.Žekonienė, prof. H.Danilčenko, prof. B.Bakutis, prof. D.Brazauskienė ir kiti. 2003 m. „Gojelis“ pradėjo vykdyti Jungtinių tautų plėtros programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos projektą „Ekologinių ūkių kooperacijos plėtra Rytų Lietuvos regione“. Šis projektas leido įrengti mokymo kabinetą, sustiprinti ekologiškų produktų auginimo ir realizavimo kooperatyvo „Padegsnys“ gamybinę bazę, įrengti produktų džiovyklas ir kitas reikalingas patalpas.

Graži draugystė „Gojelio“ bendruomenės narius sieja su Šveicarijos Rytų-Vakarų šalių bendradarbiavimo ekologiniam ūkininkavimui susivienijimu SWVO. Glaudūs ryšiai užmegzti ir su Lenkijos ūkininkais.

 Pasak Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos pirmininkės V.Žekonienės, ekologiškai ūkininkaujantieji turi suvokti, kad dėl jiems taikomų didesnių, nei įprastai ūkininkaujantiems, reikalavimų, reikia turėti daugiau žinių. Diskusijų metu akcentuota, kad būtų labai reikalinga vieninga mokymo-informavimo tarnyba, kalbėta apie ekologiškos produkcijos ženklinimą, ES paramą, nuo 2006 m. įvedamus reikalavimus sertifikuotai ekologiškai sėklai, ekologinių ūkių sertifikavimo sistemos tobulinimo problemas bei galimus jų sprendimo būdus.

 „Kiekvienas, darydamas savo darbą, gali pasiekti tikrai labai daug“, - sakė ministrė, įteikdama knygą „Lietuvos moterys“ su nuoširdžiomis dedikacijomis ekologinio ūkininkavimo pradininkams Molėtų rajone E.Grajauskienei ir prof. P.Lazauskui. „Turime gaminti kuo daugiau kokybiškų ekologiškų produktų ir pateikti juos vartotojui – grandinė „nuo lauko iki stalo“ privalo būti nepertraukiama“, - sveikatos ir stiprybės visiems, pasirinkusiems šį nelengvą, bet tokį naudingą visuomenei ūkininkavimo ir gyvenimo būdą, palinkėjo žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12; el. paštas spauda@zum.lt

***

Komentaras (publikacijai laikraštyje "Verslo žinios", 2005-08-24).

Kaip daugelis jau ir žino, ekologinė gamyba, ekologiški produktai turi atitikti ES reglamento 2092/91 reikalavimus (Ekologinio žemės ūkio taisykles). Minėtas reglamentas ir taisyklės yra patalpinta šioje Tatulos programos internetinėte svetainėje. Atitiktį turi teisę sertifikuoti tik akredituota trečiosios šalies organizacija.

Ekologinė gamyba ir ekologiški produktai ES skirtingose šalyse yra skirtingai vadinami ir tie sinonimai yra įteisinti minėtame reglamente.

Tad ženklinti ne ekologiškus produktus raidėmis "Bio", žinoma, yra tam tikras nusikaltimas. Pagal mus, tai yra didelis nusikaltimas ekologinei gamybai bei didelis nusikaltimas padaromas Jo Didenybei vartotojui.

Tačiau iki šiol į tai Lietuvoje yra žiūrima, kaip sakoma pro pirštus (t.y. net iškilus diskusijai, buvo duotas didelis terminas "pasitaisyti", leidžiant ne ekologiškus produktus ženklinti raidėmis "Bio").

Iki šiol nėra užkirstas kelias ir kitokio pobūdžio melui. Atseit, lietuviški produktai atitinka ekogiškiems produktams keliamus reikalavimus. Dar blogiau, kai ekologinė gamyba yra siejama su natūrine gamyba, kurioje taip pat nenudojami dirbtiniai sinteiniai pesticidai bei dirbtinės sintetinės mineralinės trąšos.

Tačiau, jei ekologinė gamyba yra tausojamojo ūkininkavimo pačioje viršūnėje (iššūkis mokslui), tai natūrinė gamyba yra pačioje gamybos apačioje ir tokios gamybos produktas gali būti net nuodingas (pvz. kūlėti javai).

Netiesa, kad ekologiškai ūkininkauti yra nenaudinga. Dar kartą primename, kad pereinamajame laikotarpyje, ekologinės gamybos ūkiai gauna tiesiogines išmokas, kurios visiškai padengia derliaus bei produkto pereinamojo laikotarpio nuostolius, ekologiškų produktų rinkos trūkumą, o taip pat  sertifikavimo, ekologiškos sėklos ir kai kuriuos kitus kaštus.

Be to, Tatulos programos ekologiškų produktų savaitgalių mugių pagrindinis tikslas išlieka - ugdyti ekologiško produkto vartotoją. Nors tų mugių organizavimas Tatulos programai kainuoja ne ką mažiau nei patys ekologiški produktai. Tačiau tai darome gerai žinodami, kad pelno organizcijos tokio vartotojo ugdymui dėmesio neskiria.

Atvirkščiai, tokios lietuviškos pelno organizacijų "Bio" akcijos labai kenkia ekologiško produkto vartotojo ugdymui.

Pagarbiai,

Almonas Gutkauskas

Žymėjimą kontroliuos griežčiau, Verslo žinios, p. 13 Autorius: Evelina Povilaitytė, data: 2005 08 24 Lietuvos gamintojai nuo 2006 m. liepos 1 d. nebegalės pavadinimuose vartoti "bio-" ir "eko-", jei produktas buvo pagamintas iš neekologiškame ūkyje išaugintų žaliavų. Tokias išankstines nutartis priėmė Europos Teisingumo Teismas. Teismas konstatavo, kad nuo šiol etiketėse, reklaminėje medžiagoje ar prekybos dokumentuose draudžiama pateikti nuorodą "biologinis", "ekologinis" ir jų vedinius "bio-", "eko-", jei produktai nėra užauginti ekologiniame ūkyje ar pagaminti laikantis ekologiniams maisto produktams nustatytų gamybos reikalavimų. Šioms nuorodoms ir jų vediniams taikoma vienoda apsauga visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Pagal Europos Tarybos reglamentą dėl ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų, išimtis taikoma tik prekių ženklams su "bio-", jeigu paraiška jiems įregistruoti buvo pateikta prieš 2004 m. gegužės 1 d. Tokiu atveju prekių ženklus su žodeliu "bio-" leidžiama naudoti iki 2006 m. liepos 1 d. Ūkių sertifikuoti neskuba Lietuvos vartotojų institutas kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydamas sustiprinti rinkos kontrolę, o į Valstybinį patentų biurą - kad šis įspėtų gamintojus, registruojančius prekių ženklus su nuoroda "bio-", jog jie negalės produktų siūlyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse. Lietuvoje parduodamas pienas ir jo produktai (biojogurtai, biogrietinė, biovarškė ir kt.), papildyti specialiomis bakterijomis, pagaminti iš neekologiškuose ūkiuose išaugintos žaliavos. Todėl etiketėse, reklamoje ir prekybos dokumentuose nebebus galima naudoti nuorodos "bio-". Pasak Daliaus Trumpos, AB "Rokiškio sūris" (RS) gamybos direktoriaus, jei reikėtų keisti prekės ženklus, tiesioginių išlaidų dėl produktų pavadinimų perregistravimo ir etikečių keitimo nebūtų tiek daug kiek netiesioginių - susijusių su produktų populiarinimu. Tačiau, p. Trumpos nuomone, lietuviškų pieno produktų kokybė nenusileidžia vakarietiškiems, ir klientai tai žino. "Net jei pieno produktai pagaminti iš neekologiškame ūkyje išaugintos žaliavos, Lietuvoje jie vis dėlto atitinka šiuos standartus", - tikina jis. Ponas Trumpa aiškina, kad ūkininkai neskuba sertifikuoti ūkių, nes procesas labai biurokratiškas, o papildomos naudos ūkininkai iš to negaus.   M1 Plius/Verslas; Europos Sąjunga griežtina apribojimus prekių etiketėse naudojamiems žodžiams "ekologinis" ir "biologinis" Autorius: Nenurodytas; Diktorius: A. Gintautaitė Pranešimo eil. nr.: 5; trukmė: 0:0:30 Data: 2005 08 23 Griežti Europos Sąjungos apribojimai prekių etiketėse naudojamiems žodžiams "ekologinis" ir "biologinis", Lietuvos maisto produktų gamintojams gali kainuoti milijonus litų. Europos teisingumo teismas priėmė nutartis, kuriose įtvirtino, kad žodžius "ekologinis", "biologinis" bei jų vediniams galima naudoti tik tuo atveju, jeigu produktai yra užauginti ekologiniame ūkyje ar pagaminti laikantis ekologiniams maisto produktams nustatytų gamybos reikalavimų. Kitu atveju, etiketėse, reklamoje bei prekybos dokumentuose yra draudžiama pateikti šias nuorodas. Lietuvos vartotojų institutas kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydamas sustiprinti rinkos kontrolę bei į Valstybinį patentų biurą – kad šis įspėtų gamintojus. Žinių radijas/Dienos žinios; Europos Sąjunga griežtina apribojimus prekių etiketėse naudojamiems žodžiams "ekologinis" ir "biologinis" Autorius: Nenurodytas; Diktorius: E. Gabrytė Pranešimo eil. nr.: 5; trukmė: 0:0:40 Data: 2005 08 23 Žinių radijas/Verslo naujienos 18:10; Europos Sąjunga griežtina apribojimus prekių etiketėse naudojamiems žodžiams "ekologinis" ir "biologinis" Autorius: Nenurodytas; Diktorius: E. Gabrytė Pranešimo eil. nr.: 6; trukmė: 0:0:30 Data: 2005 08 23 Griežti Europos Sąjungos apribojimai prekių etiketėse naudojamiems žodžiams "ekologinis" ir "biologinis", Lietuvos maisto produktų gamintojams gali kainuoti milijonus litų. Europos teisingumo teismas priėmė nutartis, kuriose įtvirtino, kad žodžius "ekologinis", "biologinis" bei jų vediniams galima naudoti tik tuo atveju, jeigu produktai yra užauginti ekologiniame ūkyje ar pagaminti laikantis ekologiniams maisto produktams nustatytų gamybos reikalavimų. Kitu atveju, etiketėse, reklamoje bei prekybos dokumentuose yra draudžiama pateikti šias nuorodas. Valstybinio patentų biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 120 prekės ženklų, kurių pavadinimai prasideda "bio". *** Ekologiškų produktų tenka ieškoti, Klaipėda, p. 3
Autorius: Reda Baltinaitė, data: 2005 08 23
	Prekybos centrų lentynos yra kimšte prikimštos prekių, tačiau panorus įsigyti ekologiškų maisto produktų, tenka jų kaip reikiant paieškoti. Ekologiškų maisto produktų paklausa didėja, tačiau jų pasiūla kol kas menka. Kai kurie didieji prekybos centrai yra įrengę specialias lentynas, skirtas ekologiškiems produktams. Jose siūloma įsigyti ekologiškų sulčių, arbatų, įvairių grūdų, medaus. Šviežios ekologiškai išaugintos daržovės pasiekia tik keletą uostamiesčio parduotuvių ir yra greitai išperkamos. Didžiausias ekologiškų produktų pasirinkimas - parduotuvėje "Hyper Maxima". Kaip dienraščiui "Klaipėda" teigė viešosios įmonės "Ekoagros" vadovė Laima Paurytė, pagaliau daugiau ūkininkų ryžtasi auginti paklausesnę ekologišką žemės ūkio produkciją. Vien šiemet šalyje bus oficialiai įregistruota apie 1800 ekologinių ūkių. Pernai įregistruota apie 1100 tokių ūkių. Klaipėdos rajone per pastaruosius dvejus metus įregistruota beveik pusšimtis ekologinių ūkių. L.Paurytė priminė, kad tikrai ekologiški, visus griežtus reikalavimus atitinkantys produktai yra žymimi specialiu "Ekoagros" ženklu. Pasak jos, ekologiškas produktas visada yra paženklintas etikete, kurioje pateikiama pati svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, gamintojas, jo sertifikato numeris. Auginant ir gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus nenaudojamos sintetinės cheminės medžiagos, hormonai ar antibiotikai, jie nėra genetiškai modifikuoti. Specialistai pripažįsta, kad ekologiški produktai yra sveikesni ir saugesni, pasižymi maistingumu bei geromis skoninė-mis savybėmis. Jie neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratų pertekliumi, jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų. Produktų kokybę garantuoja griežti ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams keliami reikalavimai bei kontrolė. L.Paurytė pranešė, kad didelė ekologiškų produktų mugė rugsėjo pabaigoje įvyks Vilniaus Vingio parke.