Lietuviškai English  
 
 
     
 
Ūkininkui
 
 
Perdirbėjui
 
 
Vartotojui
 
 
   
 
 
NAUJIENOS ir PASVARSTYMAI (išlikę šių „Naujienų ir pasvarstymų" archyve - 871 blokas)
 
 
TATULOS PROGRAMOS ekologiškų gėrybių mugės - ekologiški produktai (VISI VISI VISI ŠIANDIEN... - 2014-09-19)
 
 
TATULOS PROGRAMA (su FOTO) - ekologiški produktai; VEIKLOS ATASKAITA, už 2011 m.
 
 
Tatulos programos PRANEŠIMAS Europos Komisijos konferencijoje, Briuselyje
 
 
NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEŠIMAS 2011 (apie „Tatulos“ kryptį 55-56 l.)
 
 
SUnaikinti GALIMA GREITAI, tačiau atkurti prireiks dešimtmečių (valstietis.lt)
 
 
Apie ekologinį ūkininkavimą
 
 
Maisto priedai. Kas slypi už E (papildyta 2008-06-22)
 
 
Tatulos programos SVARBESNI PRANEŠIMAI, t.t. konferencijose ir seminaruose
 
 
Firminė kavinukė „Tatulos programa" Biržuose, Vytauto g. 31 (FOTO)
 
 
RUBRIKOS: "PASVARSTYKIME", "Skelbimų LENTA", „Interneto nuorodos“ ir kt.
 
 
TEISĖS aktai (ankstesni, t.t. ir tie, kurie vėliau buvo keisti, panaikinti. Vėliausi - rubrikoje „Naujienos ir pasvarstymai“)
 
 
Leidiniai
 
 
Kontaktai
 
 
Iš spaudos
 
 
  Naujienos iš žiniasklaidos
 
 
  Žurnalas „Mano ūkis“
 
 
  Žemės ūkio ministerijos straipsniai
 
 
  Kiti informacijos šaltiniai
 
 
Redaktorius, projekto partneriai
 
 
AR Lietuvoje APSIMOKA EKOLOGINIS ūkininkavimas (Žinių radijo laidoje "Raktas"); Ir... Apie VAIKŲ mitybą (Žinių radijas). LAIDOS ATSTATYTOS
 
 
Apie EKOLOGIŠKUS produktus, Žinių radijo laidoje „Raktas" (2007-08-16)-laida dar neatstatyta
 
 
Apie ekologiškus maisto produktus (Žinių radijas)-laida dar neatstatyta
 
 
Tikslus laikas (šventės, renginiai ir kt.)
 
 
Archyvas: Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugė Panevėžyje (2006-09-16) (Video)
 
 
Archyvas: Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugė Panevėžyje (2007-09-15) (Video)
 
 
FOTO archyvas: Tatulos programos stende įvairiuose renginiuose svečiuojasi Lietuvos vadovai ir princas Čarlzas
 
 
2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. Lietuvos pažangiausi ekologiniai ūkiai su FOTO; 2008 metais, vairą iš Tatulos programos, - jau perėmė ŽŪM
 
 
Nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti naujas, 2007 m. birželio 28 d. patvirtintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos
 
 
Ekologinio žemės ūkio taisyklės
 
 
Žinių radijo žurnalisto Gino Dabašinsko laida apie ekologinę gamybą, ekologiškus maisto produktus, GMO. LAIDA ATSTATYTA
 
 
Kaip atskirti...
 
 
Pokalbis „Prie pietų stalo“ (Žinių radijas)-laida dar neatstatyta
 
 
Du įdomūs pranešimai (O. Kazlienės ir V. Skulskio), Tatulos programos Teminiame susitikime ( 2011-12-07)
 
 
Dėl nitratų...
 
 
Apie TATULOS programą dvejose laidose „KITOKIA LIETUVA" (tv)
 
 
Ar Lietuvoje nusipirkti kokybiškų maisto produktų – neįmanoma misija? (Žinių radijas).LAIDA ATSTATYTA
 
 
Ar mums atvežamas prastesnės kokybės maistas nei Vakarų Europai? (Žinių radijas)-laida dar neatstatyta
 
 
Pranešimas (2005 metais) apie Lietuvos pasirengimą diegti nacionalines kokybės schemas
 
 
VšĮ „TATULOS PROGRAMA" SUPAPRASTINTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAISYKLĖS
 
 
     
  II. Iš žiniasklaidos (nuo 2006 m. balandžio 25 d.-lapkričio 21 d.)  
     
 

 

II. Iš žiniasklaidos (nuo 2006 m. balandžio 25 d. iki lapkričio 21 d.)

***

Daugėja ekologinės gamybos ūkių, Rinkos aikštė, p. 5
Autorius: Dainius Bičiūnas, data: 2006 11 20
Visą šalį apėmęs ekologinių ūkių kūrimo bumas neaplenkė ir mūsų krašto: savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Elenos Urbonienės teigimu, šiuo metu rajone jau sertifikuoti 36 ekologinės gamybos ūkiai.

Žemės ūkio chemizavimui peržengus saugias ribas, kilo alternatyvios žemdirbystės banga. Tai įvairių formų ir pobūdžio ekologinė žemdirbystė. Ekologinis ūkininkavimas nėra lengvas, tai lyg iššūkis buvusiai ūkininkavimo sistemai, chemizuotų ūkių gaminamai produkcijai.
Prieš devynerius metus šalyje buvo sertifikuoti tik 106 ekologiniai ūkiai, o šiais metais ekologiškai ūkininkauti pareiškė norą net 2,4 tūkst. anksčiau tuo nesivertę ūkininkai. Daugiausiai sertifikuotų ūkių yra Biržų, Ukmergės, Trakų, Šalčininkų, mažiausiai Kretingos ir Druskininkų rajonuose. Pasak E.Urbonienės mūsų rajone ekologinis ūkininkavimas populiariausias Pernaravos seniūnijoje, šiuo keliu taip pat pasuko nemažai Šėtos seniūnijos žemdirbių.
Šiemet sertifikuoti hektarą ekologiško ūkio kainuoja nuo dešimties iki 236 litų. Pigiausia sertifikuoti juoduosius serbentus, brangiausia - prieskoninius augalus, vaistažoles, uogynus.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Žvikas mato mūsų krašto smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų ekologinio ūkininkavimo perspektyvas. "Stambiuose ūkiuose ekologine žemdirbyste verstis yra gana sudėtinga, nes nenaudojant cheminių preparatų neįmanoma dideliuose plotuose atlikti savalaikių būtinųjų žemės ūkio darbų",- kalbėjo A.Žvikas.
Pagrindinė paskata, verčianti žemdirbius pasukti ekologinio ūkininkavimo keliu, yra Europos Sąjungos parama. Ekologinių ūkių savininkai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna kur kas didesnes išmokas nei įprastiniame ūkyje šeimininkaujantys žemdirbiai. Pavyzdžiui, už hektarą ekologiškai sertifikuoto avižų ploto ūkininkui skiriama beveik pusantro tūkstančio litų išmoka, tuo tarpu įprastiniame ūkyje galima tikėtis tik kiek didesnės nei 300 litų išmokos.
Ekologine žemės ūkio produktų gamyba besiverčiantiems ūkininkams iškyla nemažai sunkumų, nes daugumai trūksta žinių, kaip auginti ekologišką produkciją, kuo tręšti žemę, kaip naikinti piktžoles. A.Žvikas akcentavo sėjomainos ir auginamų kultūrų veislių svarbą. "Įprastiniuose ūkiuose vengiant javų išgulimo stengiamasi auginti kuo žemesnius pasėlius. Tam specialiai parenkama sėkla, šiaudo "trumpinimui" naudojami įvairūs cheminiai augimo reguliatoriai. O ekologiniame ūkyje-atvirkščiai. Čia stengiamasi auginti aukštus javus, kad šie nustelbtų piktžoles",- aiškino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Šiemet pradėjo galioti griežtesni reikalavimai sodinamiems daigams ir sėkloms. Ekologiniu ūkininkavimu besiverčiantys žemdirbiai ekologinių ūkių sertifikavimą atliekančiai įmonei privalo pateikti savo ūkiuose naudojamų sėklų įsigijimo ar kitą kilmę patvirtinantį dokumentą. Jeigu mūsų šalyje negaunama norimos veislės sėklų, tuomet ūkininkai privalo kreiptis į sertifikatą išdavusią įstaigą su prašymu leisti naudoti neekologiškas sėklas ar daigus.
A.Žviko nuomone, reikėtų sustiprinti ekologinių ūkių kontrolę, nes dalis ūkininkų piktnaudžiauja ir nesilaiko nustatytų reikalavimų. "Žinoma, už rankos nepagautas - ne vagis, tačiau atitinkamos tarnybos šių ūkių kontrolei turėtų skirti didesnį dėmesį. Manau, užtektų patikrinti, ar ekologine žemdirbyste besiverčiantys ūkininkai turi visus tam reikalingus padargus, nes, pavyzdžiui, ekologinis ūkininkavimas sunkiai įmanomas be ekologinių akėčių, kuriomis naikinamos piktžolės. Taip pat abejonių kelia žemdirbiai, kurie imasi auginti ekologinius rapsus",-teigė A.Žvikas.
Mūsų rajonas garsėja giliomis daržininkystės tradicijomis, tačiau čia nėra nė vieno besiverčiančio ekologine daržininkyste. Paklaustas, kodėl pas mus nėra ekologinių daržovių augintojų, A.Žvikas aiškino: "Daržininkyste užsiimančių išties daug, jau vien agurkų augintojų šimtai -tačiau galimybių užauginti ekologiškas daržoves jie beveik neturi.
Tokia situacija susidarė dėl to, kad smulkūs ūkeliai, šiltnamiai yra visiškai šalia vienas kito, nėra apsauginių sanitarinių zonų, o tai sudaro idealias kenkėjų bei ligų plitimo sąlygas. Be cheminių apsaugos priemonių, įvairių trąšų išsiversti neįmanoma, tad ir ekologines daržoves kol kas reikia pamiršti".
Ekologiškų daržovių Kėdainiuose galima nusipirkti didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau, anot "Maxima" pardavėjos Loretos Misevičienės, jos nėra labai populiarios. Apsilankymo dieną, didžiausiame miesto prekybos centre buvo galima įsigyti ne tik ekologiškai užaugintų bulvių ar burokėlių. Atskirame skyriuje buvo išdėliotos įvairių rūšių daržovės užaugintos nenaudojant cheminių medžiagų. "Ekologiškos daržovės yra šiek tiek brangesnės, gal todėl pirkėjai nedažnai stabteli prie specialiu ženklu pažymėtos produkcijos. Dažniausiai ekologiški produktai perkami vaikams, nestiprios sveikatos žmonėms", - apie ne itin paklausias prekes kalbėjo L.Misevičienė.

***

Plėtoti ekologinę augalininkystę padėjo parama, Valstiečių laikraštis, p. 4
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 11 21
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, skiriant paramą bene didžiausio dėmesio ir toliau sulaukia jaunieji ūkininkai. Jiems pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" jau išmokėta beveik 45,6 mln. litų, t. v. apie 82 proc. jauniesiems ūkininkams skirtu lėšų.
Iš viso šiai BPD paramos priemonei įgyvendinti 2004-2006 m. skirta 55,6 mln. litų.
Vienas esminių šios paramos tikslų - skatinti jaunus ūkininkus užsiimti žemės ūkio veikla, padėti modernizuoti žemės ūkio bei kaimo valdas, stabilizuoti demografinę padėti kaimiškose vietovėse.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, per 2004-2006 BPD įgyvendinimo metus pagal šią priemonę NMA buvo pateiktos 753 paraiškos, o paramos sutartys pasirašytos su 674 jaunaisiais ūkininkais.
Gavo maksimalią paramą
Atokiame Telšių apskrities, Plungės rajono, Truikių kaime įsikūręs Jonas Smilgevičius - vienas iš Jauniausių šalies ūkininkų, prieš metus sėkmingai Įgyvendinęs projektą "Jaunojo ūkininko Jono Smilgevičiaus ekologinės augalininkystės vystymas".
Vos 21 metų sulaukęs žemaitis gavo maksimalią pagal šią priemonę vienam ūkiui skiriamą paramos sumą -25 tūkst. eurų, t. y. daugiau kaip 86 tūkst. litų. Už šiuos pinigus jaunasis ūkininkas Įsigijo naujos technikos: traktorių, žolės smulkintuvą, ekologines akėčias. Tiesa, dar prieš gaudamas paramą, jis iš banko buvo paėmęs kelių tūkstančių litų paskolą pradinei ekologinio ūkio plėtrai.
Padidėjo darbo našumas
"Be jokios abejonės ES parama man labai pravertė - už tiek. lėšų įsigyti brangią techniką man vargiai būtų pavykę. Dirbant su nauja technika padidėjo darbo našumas, sumažėjo kuro sąnaudos, greičiau pavyksta įdirbti žemę", - džiaugiasi J. Smilgevičius.
Pasak jo, plėtoti ekologinį ūki ne taip ir paprasta - i žemę jokiu būdu negalima terpti cheminių medžiagų, viskas turi būti iš natūralių trąšų - mėšlo, komposto. Be to, kad ūkyje derantys augalai neskurstų, būtina kasmet taikyti sėjomainos principą. Jaunojo ūkininko plotuose šitaip jau trečius metus auginamos ekologinės grūdinės kultūros: kviečiai, žirniai, miežiai ir kt.
Sėkmingai ES struktūrinių fondų paramą įsisavinęs J. Smilgevičius prasitarė, jog jam daug padėjo tėvas - prityręs ūkininkas, iki šiol dar tebešeimininkaujantis 60 hektarų valdose. Jam padedant, 2004 metų vasarą ir buvo parengtas projektas, pagal kurį ir buvo skirta BPD parama. Didesnių planų jaunasis ūkininkas kol kas dar nekuria, ketina ir toliau aktyviai dalyvauti ekologinio ūkio programos plėtojime.

***

Neleis bankrutuoti vidutiniams ūkiams, Biržiečių žodis, p. 3
Autorius: Feliksas Grunskis, data: 2006 11 16

Seimo narys, vienas iš liberalų sąjūdžio lyderių Gintaras Steponavičius spaudos konferencijoje apkaltino Žemės ūkio ministeriją, jog ji neteisingai skirstanti Europos Sąjungos paramos lėšas. Orientuojasi tik į smulkius ūkininkus, taip atbaido užsienio investuotojus. Po to "Ūkininko patarėjo" laikraštyje buvo surengta diskusija, kurioje G. Steponavičius tvirtino, jog ministerija vadovaujasi principu "po truputį, bet visiems". Daugiausia dėmesio skiriama smulkiems ūkininkams, o stambesnėms įmonėms neva sudaromos dirbtinės kliūtys pretenduoti į europines lėšas. "Akivaizdu, jog ministerija šiandien orientuojasi į kiekybę, bet ne į kokybę", - tvirtina laikraščiui G. Steponavičius. Savo nuomonę laikraštyje pareiškia ir biržietis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, valstietis liaudininkas Viktoras Rinkevičius. Jo nuomone, parama žemės ūkio ir maisto perdirbamajai pramonei turi būti skiriama pagal vienokias nuostatas, o pirminei žemės ūkio gamybai - pagal kitokias. "Šių paramos rūšių nereikėtų painioti. Perdirbamajai pramonei paramos "lubos" turėtu būti aukštesnės, bet ne beribės. Šios šakos labai godžiai sugeria investicijas, bet kaip parodė mėsos sektoriaus bankrotai, jos ne visada suvokia rinkos poreikius, pernelyg rizikuoja, pervertina savo jėgas", - tvirtina Seimo narys. Jo manymu, pramonei parama galėtų siekti ne daugiau kaip iki 5 mln. litų. Reikėtų riboti ir paramos dydį ūkininkams, bendrovėms iki 1 mln. litų. Mat patirtis rodo, jog paramos prašytojų tiek daug, kad visiems nebeužtenka pinigų.

Trumpas komentaras. Vertėtų gal labai rimtai reaguoti į G. Steponavičiaus išreikštas nuostatas, nes jos labai yra pavojingos siekiant šalyje plėtoti šeimos verslą. Visuomet turėjome šeimos verslo priešininkų, bet taip atvirai gal tik anonimai internetinėse svetainėse pasisakydavo.

Panašia tema mes esame pasisakę Tatulos programos Kreipimęsi, pagaliau paskutiniame pasvarstyme rubrikoje "PASVARSTYKIME". Viena tik pridėčiau - šeimos verslas tampa stambiu apsijungęs į susivienijimus (gal iš tiesų artimiausiu metu reikėtų paskirti vieną iš pasvarstymą rubrikoje "PASVARSTYKIME" apie augintojų ir gamintojų susivienijimus Prancūzijoje - gal ir retai kada tinka Vakarų patirtį tiesmukiškai pernešti čionai, bet manau šis būtų kaip tik tas tinkamas atvejis).

Almonas Gutkauskas

P.S. Ir su šitokia propaganda mes tikrai iš širdies siekiame sudaryti sąlygas sugrįžti žmonėms, jų šeimoms iš airijų. Kur, kuo - stambaus ūkio savininko samdiniu.

***


Ministrė linkusi išparceliuoti ir parkus, ir miškus, Kauno diena, p. 5
Autorius: BNS, KD inf., data: 2006 11 14

Prezidento susitikime su valstiečiais liaudininkais narstytos žemės grąžinimo aktualijos
Valstiečių liaudininkų lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė teigia, kad jei Seimas pritars Prezidento veto dėl žemės grąžinimo miško parkuose, gali būti peržiūrėtos parkams priskirtos teritorijos.

Dauguma - prieš, liaudininkai – už

"Galima eiti dviem keliais. Šiuo keliu, kuriuo einama ir kurį Prezidentas vetavo, galima eiti kitu keliu į tą patį rezultatą - pakoreguojant miškų parkų teritorijas, kurios nepagrįstai buvo išpūstos, padidintos ten, kur nėra jokios infrastruktūros, netarnauja rekreaciniams tikslams", - sakė K.Prunskienė po vakar vykusio susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi.
Praėjusią savaitę Seimas nutarė dar kartą svarstyti Prezidento vetuotas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, leidusias šalies gyventojams natūra atkurti nuosavybę į miško parkus.
Seimo valstiečiai liaudininkai, nepaisydami, kad apie 80 proc. žmonių nepritaria žemės grąžinimui parkuose, palaiko šias pataisas, tačiau K.Prunskienė teigia, jog frakcija dar nėra apsisprendusi, kaip balsuos dėl Prezidento veto. "Mes šio klausimo dar nesvarstėme", - pabrėžė ministrė.

Pažeistų visuomenės interesus

Vetuodamas minėtas pataisas V.Adamkus teigė, kad normos, nustatančios, jog gali būti grąžinami natūra miško plotai, esantys miško parkuose, pažeistų konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
Prezidento nuomone, įteisinus galimybę atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra miško plotus, esančius miško parkuose, ir suteikti lygiavertį žemės plotą valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, neleistų užtikrinti visos visuomenės poreikio laisvai naudotis miško parkais, valstybiniais parkais ir valstybiniais draustiniais rekreacijos tikslais.
Spalio viduryje Seimas priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kurios leidžia šalies gyventojams natūra susigrąžinti miško parkus - poilsiui skirtus vertingiausius ir gražiausius Lietuvos miškus, daugiausia esančius vaizdingose vietose prie ežerų, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ir kitose vietovėse. Iki šiol šios žemės grąžinamos nebuvo, už jas buvo išmokamos kompensacijos.

Kandidatai jau parinkti?

Manoma, kad šalies gyventojams nuosavybė būtų atkurta į maždaug 700 hektarų miškų.
Pastaruoju metu žiniasklaida praneša, kad jau yra sudarytas tikslus maždaug 500 asmenų sąrašas, kurie galėtų atgauti nuosavybę miško parkuose.
Nors ministrė tvirtino, jog tokio sąrašo nėra, ji pati savo pasisakyme užsiminė, kad į minėtas teritorijas pretenduoja 500 asmenų. "Mums svarbu, kad sumažėtų problemų, kad mes maždaug tiems 500 žmonių (...) galėtumėme sugrąžinti ir laiku įvykdyti Vyriausybės įsipareigojimus", - kalbėjo K.Prunskienė.
V.Adamkaus susitikime su Valstiečių liaudininkų frakcija taip pat buvo kalbėta apie žemės grąžinimą apskritai.
Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė įsipareigojo iki 2007 metų pabaigos pabaigti šį procesą, tačiau, pasak K.Prunskienės, šis įsipareigojimas "nelengvai realizuojamas".
Pasak ministrės, šiuo metu atkurtos nuosavybės teisės 95 proc. to siekiantiems asmenims, tačiau, anot K.Prunskienės, "tie 5 procentai labai sudėtingi".

 

Organic.lt pastebėjimai: Lietuva turi apie 11 proc. saugomų teritorijų. Iš saugomų teritorijų apie 74 proc. sudaro nacionaliniai ir regioniniai parkai.

Valstybė, gal ir per silpna, kad jie būtų gerai prižiūrėti, tvarkomi, turėtų šiandien reikiamą infrostruktūrą.

Bet labai gerai, kad gerb. prof. Kavaliauskas visą šį tinklą sugebėjo parengti ir įteisinti dar dar iki privatizavimo pradžios.

Tokiu atveju, mes turime ateitį ir ne bėda, kad šiandien daug ko kas čia buvo pavardinta trūksta. Trūksta šiandien. Ir jokiu būdu tai negali būti motyvas, kad reikėtų dėl to sumažinti saugomas teritorijas. Tai būtų nedovanotina klaida. Daug klaidų padaryta privatizavimo doktrinoje, bet vis nesimokome iš klaidų, vis dar veliame ir veliamės. 

***

Ekologinių ūkių savininkus privers nuimti derlių?, Biržiečių žodis, p. 2
Autorius: Feliksas Grunskis, data: 2006 11 07
"Ūkininko patarėjo" laikraštis surengė diskusiją apie tai, jog laukuose lieka nesudoroto derliaus. Tvirtinama, jog kai kuriais atvejais žemdirbiams labiau apsimoka tik deklaruoti pasėlius, gauti už juos išmokas, o derliaus nuėmimas tampa antraeiliu ir ne pačiu svarbiausiu reikalu. Yra atvejų, kai augalininkyste besiverčiantys ūkininkai įsigyja tik žemės dirbimo technikos, o derliaus nuėmimo - ne, nes net neplanuoja doroti derliaus. Todėl svarstoma: ar nereikėtų tiesioginių išmokų susieti ne tik su deklaruojamais pasėlių plotais, bet ir su produkcija, gauta iš tų plotų?
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės manymu, realių galimybių susieti tiesiogines išmokas su gauta produkcija nėra, nes šių išmokų gavimo ir mokėjimo taisykles nustato ES teisės aktai. Tačiau ekologinių ūkių gaunamas kompensacines išmokas su gaunama produkcija reikėtų susieti.
Žemės ūkio viceministre Virginija Žostautienė sakė, jog ministerija sieks, kad nuo 2007 metų, norint gauti išmokas už ekologinį ūkininkavimą, reikės įrodyti, kad produkcija yra parduodama arba panaudojama kitos ekologinės produkcijos gamybai.
Spausdinama ir biržiečio Seimo nario, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Rinkevičiaus nuomonė. "Deja, šią sritį reglamentuoja Europos Sąjungos direktyvos. Kontroliuoti ūkinę veiklą būtų galima vertinant, ar deklaruoti plotai yra geros agrarinės būklės. Gal tada situacija taptų labiau valdoma. Susieti išmokas su produkcija nėra galimybės, kadangi ES reglamentai nenumato tokios galimybės. Tradicinės krypties ūkiuose gaunamos išmokos nėra tokios didelės, kad ūkininkui vertėtų palikti derlių laukuose, kitas reikalas - ekologiniai ūkiai. Šioje srityje minima problema tikrai egzistuoja. Pritariu idėjai, kad išmokos būtų siejamos su gauta produkcija, tad reikia ieškoti būdų, kaip tai įgyvendinti, kokį administravimo mechanizmą sukurti", - laikraščiui sakė V. Rinkevičius.
Tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojos Sonatos Miškinienės manymu, situacija ir dabar stebima, kontroliuojama: "Ekologiniuose ūkiuose reikalaujama produkciją gaminti, vesti žurnalus, kuriuose turi būti registruojama, kiek ir ko parduota, panaudota. Iki lapkričio 1 dienos ekologinių ūkių teikiamuose mokėjimo prašymuose privalo atsispindėti ir tai, kas pagaminta ir kiek realizuota".

*

Tatulos programa daug kartų yra pasisakiusi šiuo klausimu viešai, taip pat dalyvaujant Žemės ūkio ministrei prof. Kazimierai Prunskienei.

Mes manome, kad problema yra. Bet jai spręsti pakanka galiojančių tiek ekologinio žemės, tiek priemonės "Agrarinė aplinkosauga" administravimo taisyklių. Tad būtų klaidinga kūrti naujas taisykles, neišnaudojus esamų galių.

Antra, būtina žinoti kam skirtos tiesioginės išmokos ir jomis jokiu būdu neturime spręsti kitų klausimų. Pakankamai daug klausimų dar reikia spręsti su išmokų teisingu panaudojimu (išmokos nėra kokia tai premija).

Trečia, ekologinės gamybos prekinį ūkį turėsime tuomet, kai ekologinės gamybos ūkis ir šio sektoriaus infrostruktūros įmonės galės prieiti ir pasinaudoti realia parama investiciniams projektams, kai turėsime Jo Didenybę ekologiškų produktų Vartotoją. Juk ūkininkas ar perdirbėjas visa oda jaučia, kad šiandien ekologiškų produktų Vartotojo nėra (neskaitant Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugių pagalba išsiugdytų keletos tūkstančių ekologiškų produktų vartotojų). Ta proga galima pastebėti, kad jau artėjame prie ribos, kai turėsime kritinę masę ir ekologiškų produktų vartojimo (paklausą) ir ekologiškų produktų (pasiūlą), kuomet galės į tą procesą įsijungti ir pelno organizacijos - šiuo metu joms tai būtų ne tik nuostolinga, bet ir per daug sudėtinga (be to, niekuomet taip nebūna, kad atskiri ūkininkai ar perdirbėjai "išpurentų dirvą" visiems kitiems, t.y. valstybei - tam yra ne pelno siekiančios organizacijos).

 

Almonas Gutkauskas

***

                                                      ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

                                                               Viešųjų ryšių skyrius

                                              tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12;

                                             http://www.zum.lt/      el. paštas spauda@zum.lt    

Informacija                                                                                                                                                                         2006 11 10

 

                        Europos Sąjungos parama gali naudotis visi ūkiai

 

Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai atvėrė naujas galimybes racionalizuoti ir modernizuoti žemės ūkį bei užtikrinti integruotą kaimo vietovių plėtrą. ES paramos lėšos Lietuvos žemės ūkiui bei kaimo plėtrai 2004-2006 metais buvo skirtos pagal Bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto kaimo plėtros priemones ir pagal Kaimo plėtros planą (KPP).

Visi šie programiniai dokumentai, parengti Žemės ūkio ministerijos, buvo patvirtinti Europos Komisijos sprendimais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Žemės ūkio ministerijos uždavinys - užtikrinti visiems ūkio subjektams lygias galimybes pasinaudoti parama, atsižvelgiant į šalies pasirinktus prioritetus. Grėsmės, kad parama žemės ūkiui nebus panaudota, nėra, tai puikiai iliustruoja konkretūs skaičiai.

 

Parama panaudojama sėkmingai

 

Š.m. lapkričio 9 d. duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pagal BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones buvo pasirašiusi 1 590 sutartis už daugiau kaip 542,6 mln. Lt., t. y. 82 proc. nuo 2004-2006 m. skirtų asignavimų. Visoms BPD priemonėms įgyvendinti 2004-2006 metais skirta 662,9 mln. litų. Šios lėšos turi būti panaudotos iki 2008 m. pabaigos.

                      BPD kaimo plėtros priemonėms 2004-2006 metais skirta 603,610 mln. Lt. Per tuos metus gauta 2 190 paraiškų, kuriose prašoma 867,923 mln. Lt. paramos, o tai yra 44 proc. daugiau, nei buvo skirta lėšų visam programavimo laikotarpiui. Iki 2006 m. lapkričio 9 d. pagal BPD kaimo plėtros priemones pasirašyta sutarčių, kurių vertė 508,569 mln. Lt, t.y. 84 proc. visų skirtų lėšų, o išmokėta jau 211,775 mln. Lt. Daugiausia ES skiriamos paramos tenka pieno, gyvulių, paukštininkystės, daržovių, vaisių ir grybų auginimo ūkių atnaujinimui ir plėtrai. Pasinaudoti skiriama parama siekia tiek smulkieji, tiek stambieji ūkiai. Preliminariais duomenimis, apie 27 proc. paramos gavėjų valdo iki 30 ha žemės ūkio naudmenų, apie 73 proc. – daugiau kaip 30 ha. Paraiškos pripažįstamos netinkamomis paramai gauti tik tuomet, jei pareiškėjas neatitinka keliamų reikalavimų ar nepateikia visų reikalingų dokumentų

Lietuvos žuvininkystės sektoriui 2004–2006 metais pagal BPD žuvininkystės priemones numatyta skirti 59,4 mln. Lt paramos. Iš viso pagal BPD žuvininkystės priemones iki 2006 m. lapkričio 3 d. gauta 115 paraiškų, kuriose prašoma 90,223 mln. Lt paramos, t.y. 52 proc. daugiau, nei buvo skirta lėšų visam programavimo laikotarpiui. Šiuo metu jau išmokėta 24,741 mln. Lt.

Iki šių metų gruodžio 31 d. Lietuva privalėjo panaudoti 2004 metams pagal BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones skirtas lėšas - 171,7 mln. Lt. Kaip matome, pareiškėjams, kurių projektai įvertinti teigiamai, NMA jau yra išmokėjusi daug daugiau - 236,515 mln. Lt, o tai yra 35,67 proc. visos sumos, kuri skirta 2004-2006 m. Įvertinus jau dabar išmokėtos paramos sumą, akivaizdu, kad nėra rizikos, jog dalis paramos bus neįsisavinta ir grąžinta į ES biudžetą.

Šalia investicinio pobūdžio BPD priemonių ypač svarbų vaidmenį vaidina kompensacinės KPP priemonės. KPP priemonių įgyvendinimui Lietuvai 2004-2006 metams iš viso skirta 2,113 mlrd. Lt. Iki 2006 m. lapkričio 9 d. buvo išmokėta 1,137 mlrd. Lt, t.y. 53,8 proc. visų KPP skirtų lėšų. Pagal lėšų poreikį matyti, kad labiausiai norima gauti kompensacijas už ūkininkavimą mažiau palankiose žemėse, ekologinį ūkininkavimą, standartų laikymąsi. Kiekvienais metais išmokama vis didesnė paramos suma, nes vienų priemonių įgyvendinimas užtrunka iki dvejų metų, o kitų - ir iki 20 metų. Tai, kad visas 2004-2006 m. KPP biudžetas bus įsisavintas efektyviai, leidžia teigti ir kasmet augantis ūkininkų aktyvumas, ir labai geri teigiamai įvertinamų paraiškų rodikliai.

 

Paramos priemonių pasirinkimas  – pagal ūkio poreikius 

 

Kiekviena valstybė, formuodama žemės ūkio politiką, nustato strateginius prioritetus ir objektyviai įvertina, kokiems ūkio subjektams parama labiau reikalinga – smulkiems ar stambiems. Paramos priemonės yra pasirenkamos pagal konkretaus ūkio poreikius ir galimybes, pavyzdžiui, smulkūs ūkiai galėjo naudotis tiek parama pusiau natūriniams ūkiams (KPP priemonė), tiek investuodami į žemės ūkio valdas (BPD priemonė). Taip buvo sudarytos sąlygos didinti ūkius, įmonių konkurencingumą, ūkininkų pajamas.

 

Atsivers naujos galimybės

 

Ateinantį finansinį 2007 - 2013 metų laikotarpį, Lietuvos žemdirbiams atsivėrus galimybei gauti apie 7 mlrd. litų, Žemės ūkio ministerija nuosekliai tęs pradėtą kaimo plėtros politiką. Rengiami nauji programiniai dokumentai derinami ne tik su kitomis valstybės ir mokslo institucijomis, bet ir su socialiniais partneriais. Šie dokumentai nuolat pristatomi įvairių renginių metu ir pagal gautas pastabas atitinkamai koreguojami.

Nuo kitų metų sumažės ES struktūrinių fondų parama dideliems ūkiams. Didesnė parama bus skiriama jauniesiems ūkininkams, ūkio subjektų kooperacijai, gamintojų grupėms. Teikiant paramą, prioritetas numatytas ūkiams iki 150 ha, kadangi būtent tokiems ūkiams labiausiai trūksta paramos, kad jie sustiprėtų, galėtų ne tik išlikti rinkoje, bet ir sėkmingai joje konkuruoti. Tačiau tai nereiškia, kad stambesni ūkiai ignoruojami. Jie taip pat galės gauti paramą, tik, pritrūkus lėšų, prioritetas bus skiriamas smulkesniems ūkiams. Bus siekiama sudaryti geresnes sąlygas tiems, kurie ES paramos dar negavo.

Lietuvos kaimo ateities vizija priklauso ne tiek nuo ministerijos, kiek nuo pačių ūkininkų aktyvumo, idėjų ir sugebėjimo pasinaudoti visa įmanoma parama. Nors yra besibaiminančių, kad pinigai bus neracionaliai išbarstyti, kaimo ateities strategai mano kitaip – ekonominė motyvacija negali nubraukti socialinės atsakomybės prieš kaimą, turint mintyje jo daugiafunkcinį charakterį.

Kaimo ateities vizija yra sudėtinė šalies raidos vizijos dalis. O vienas iš svarbiausių jos uždavinių - kaime sukurti į konkurencingą rinką orientuotą gamybą - nuo lauko iki stalo, sumažinti socialinės gerovės skirtumus tarp miesto ir kaimo bei tarp atskirų šalies regionų.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

 

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.

Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.

***

Ekologinių ūkių šeimininkus suvienijo "Eko Žemaitija", Kalvotoji Žemaitija, p. 2
Autorius: Kazys Čepulis, data: 2006 11 04
Telšių rajone neseniai veiklą pradėjo pieno supirkimo kooperatyvas " Eko Žemaitija ", kuriam vadovauja Aldona Čiuteikienė.
"Eko Žemaitija" administracijos vadovė A.Čiuteikienė sakė, kad šio kooperatyvo nariai yra 7 ekologinių ūkių ūkininkai. Jį įsteigti paskatino tai, kad žmonės ėmė vertinti ekolo-gišką produkciją, už ją brangiau moka, tad susivienijusiems ūkininkams lengviau parduoti gerą produkciją. Šiuo metu "Eko Žemaitija" iš ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų ūkių superka pieną ir jį parduoda AB "Pieno žvaigždės" filialui Kaune. Pastarasis turi sertifikuotą ekologinio pieno perdirbimo liniją. Naujasis kooperatyvas nuomoja pienvežį, kuriuo kas antrą dieną įmonei pristato per 4 tonas ekologiško pieno.
A.Čiuteikienė sakė, kad naujojo kooperatyvo tikslas — tik ekologinio pieno supirkimas. Parduodami tokį pieną ūkininkai jaučia atsakingumą, patys save kontroliuoja, nežiūrint ir kitos griežtos įvairių institucijų kontrolės, nes nenori prarasti gero vardo bei rinkos.
Dabar pieno pardavimo kooperatyvo "Eko Žemaitija" nariais yra ir pieną parduoda ekologinių ūkių statusą turintys ūkininkai Petras Čiuteikis, Algirdas Tarvainis, Palmira Šilingienė, Rigena Kimčienė, Albinas Slavinskis, Janina Termenienė ir Valentina Savickienė. Ateityje šį kooperatyvą papildys ir daugiau ekologinių ūkių šeimininkų.

***

Biržų rajone - ekologiška pieno ferma, Panevėžio balsas/Aukštaitijos verslo balsas, p. 7
Autorius: Kęstutis Slavinskas, data: 2006 10 24
"Iš pradžių visko buvo. Pradėjome nuo kiaulių, vėliau auginome grūdus ir susigundėme auginti karves", - gausiai susirinkusiems svečiams kalbėjo Parovėjos seniūnijos Juodžionių kaimo ūkininkai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai. Ūkininkai atvykusiems demonstravo atnaujintą fermą su šiuolaikine melžimo įranga bei šalia esančioje teritorijoje darbuotojams įrengta poilsiaviete. Į objektą investuota apie 3 mln. litų iš Europos Sąjungos gautų bei privačių lėšų.
600 ha plote ūkininkaujančių Stankevičių ūkyje dirba 15 žmonių, jie prižiūri 300 galvijų bandą. Iš 150 karvių "Rokiškio sūriui" kasdien pateikiama po 2 tonas pieno.
"Jūs einate dar nepramintu keliu bei, imdami ES paramą, pasinaudojote 11 Mozės įsakymu "Nežiopsok", kai šimtai kaimo žmonių veltui jėgas eikvoja keiksnodami valdžią", - kalbėjo buvęs žemės ūkio ministras Vytautas Einoris, prieš pusšimtį metų vadovavęs Parovėjos MTS. V.Einoris pažymėjo, kad Stankevičių ūkis tapo didžiausiu šalies ekologinės pienininkystės ūkiu šalyje. Tuo ypač didžiavosi V.Stankevičiaus mama agronome Alina Rimševičienė, pati vadovaujanti kelių šimtų hektarų ūkiui Panevėžio rajone.
V.Stankevičienė pasakojo, kad dabartinės fermos vietoje buvo daugiau kaip prieš pusšimtį metų statyta kolūkio kiaulidė. Prieš trejus metus pastatą įsigiję ūkininkai pertvarkė bei pastatė naują priestatą. Jame buvo įrengta melžimo aikštelė, šaldymo įranga, kabinetas veterinarijos gydytojui, buitinės patalpos darbininkams su persirengimo kambariais, tualetais ir dušais.
"Viską darėme už savus pinigus ir tik 2004 metų pabaigoje pateikėme paraišką ūkio modernizavimo investiciniam projektui. Pirkome žemės ūkio technikos, šaldymo ir melžimo įrangą. Iš ES fondų gavome 800 tūkstančių litų paramą", - sakė V.Stankevičienė.
Tarp gausybės dovanų ir sveikinimų išsiskyrė "Tatulos programos" administratorės Valerijos Gražinienės atvežtas krištolinis bulius. Jis papildė beveik šimto ūkininkų turimą karvių skulptūrų kolekciją. Taip pat V.Stankevičienei buvo įteiktas VI "EKOAGROS" ekologinės gamybos ūkio augalininkystės ir gyvulininkystės sertifikatas, Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimas, suteikiantis teisę ženklinti žalią pieną atpažinimo žyme. Pasak V. Stankevičiaus, tai leis jiems pretenduoti į pieno su- pirkimo kainos padidinimą, tai papildomai per metus duotų 16 tūkstančių litų.
Renginyje dalyvavę Juodžionių bei Parovėjos žmonės bei ūkio darbininkai savininkams dovanojo muzikinį centrą linkėdami, "kad karvės neliūdėtų". Ūkininkams buvo įteikta žemės ūkio ministrės Kazimieros Danutės Prunskienės padėka, juos sveikino valdžios atstovai, verslo partneriai.
Lydimi "Siaudelos" etnografinio ansamblio dainininkų, svečiai apžiūrėjo naująją fermos įrangą, veterinarijos gydytojai buvo pakviesti pasodinti simbolinę eglę. "Jie tik aktą greitai pa-gatavi surašyti, o medžiui duobės negeba paruošti", - nuotaikingai medžio sodinimo ceremonijai vadovavo V.Einoris.
Šventės dalyvius labiausiai nustebino žinia, kad ūkininkas V.Stankevičius - dar ir poetas. Pats Vytautas teigė nenorėjęs atskleisti, kad laisvalaikiu rašo eilėraščius. Šią paslaptį šventės režisierei Gytei Rožėnienei išdavė jo žmona.
Fermos atidarymo metu susirinkusieji turėjo progos įsitikinti ūkininko poetiniais gebėjimais. "Kas padaryta mūsų ūkyje, nieko nėra nusižiūrėta, viskas paremta lietuviška tradicija", - pasakojo ūkininkai Stankevičiai, papuošę fermą arkinėmis durimis, šalia jos pastatę medžio skulptūrą.
Ūkininkai rūpinasi ir darbuotojais. Vienai melžėjai nupirko namą. Du geriausius savo traktorininkus jie apdovanojo poilsine kelione į Kanarų salas. Ūkininkų svajonė - įrengti savo ūkyje viešbutį literatams ir skulptoriams, kurie galėtų čia atvykę pailsėti bei padirbėti.

***

Tapęs gyvenimo būdu, Žemės ūkis, p. 40, 41
Autorius: Asta Čižinauskaitė, data: 2006 10 01
Lietuvoje sertifikuota maždaug 2000 ekologinių ūkių. Daug kas susigundė didelėmis tiesioginėmis išmokomis už ekologinius plotus, tačiau radviliškiečiams Ritai ir Viktorui Karveliams tai seniai tapo gyvenimo būdu. Anot Karvelių, sveikas maistas yra geriausias vaistas, be to, Lietuvoje tiek mažai žmonių, kad juos maitinti chemija užterštu maistu beveik nusikaltimas.

- Ekologiškai ūkininkauti labai įdomus darbas. Viskas - derliaus kokybė ir gausa - priklauso nuo ūkininko. Žinoma, ir nuo gamtos, - kalbėjo Teresa Rita Karvelienė, Radviliškio r. Šeduvos sen. Pociūnų ir. ūkininkė. - Bet svarbiausia ekologinio ūkininkavimo funkcija yra auginti ekologiškai švarias daržoves ir, svarbiausia, duoną. Sveika mityba yra didžiausias turtas.
Žemdirbiškas profesijas turintys Karveliai visą laiką ūkininkavo ekologiškai, dar tada, kai niekas nekalbėjo ir niekam nerūpėjo organinė žemdirbystė. Jų darže, sode, svarainyne, laukuose užaugusi produkcija būna ne tik gausi, bet ir neužteršta chemikalų likučiais. Deja, dviese ūkyje dirbantys šeimininkai neturi galimybės savo užaugintais produktais prekiauti turguje, todėl daržoves ir vaisius suvartoja patys, vaišina svečius. Daugiausia augina javų, ankštinių, nes reikia sėjomainai, laiko juodąjį pūdymą.
Anot šeimininkų, svarbiausia gerai dirbti žemę, kad joje galėtų augti ekologiška produkcija. Turi 18 ha ekologinio ploto, iš viso žemės 30 ha. Sėjomaina, žemės dirbimas ir akėjimas - pagrindinės ekologinio ūkio technologinės priemonės. Keturių laukų sėjomainoje vienas laukas visada skiriamas ankštiniams. Šiemet pasėjo lubinus, tačiau šaltas ir vėlyvas pavasaris buvo nepalankus gerai dygti, ėmė augti piktžolės, o jas akėjant išretėjo ir lubinai.
- Jeigu nebūtų išmokų už ekologinius pasėlius, turbūt mažai kas dirbtų ekologiškai, mąsto Viktoras Karvelis. - tai labai didelė parama, nes kai pradėjom gauti išmokas, lieka šiek tiek pelno iš mūsų darbo. Ekolgiškai ūkininkaudami į vieną javų hektarą investuojame ne mažiau kaip tūkstanti litų, todėl anksčiau dirbome praktiškai tik dėl malonumo, na gal koks šimtas litų likdavo.
Nors ekologiniams ūkiams už hektarą mokama didelė išmoka - kartu su kitomis išmokomis susidaro apie 1800 Lt, tačiau suskaičiavus visas būtinas išlaidas dabar ūkiui gryno pelno lieko apie penki šimtai. Taip apytikriai suskaičiavo Karveliai. Išmokos pagal Kaimo plėtros plano "Agrarinės aplinkosaugos" priemonę leidžia ūkininkams ne tik pelningai, bet ir kokybiškiau dirbti.
- Mes technikos beveik neturime, turime tik primityvias akėčias, dar šį bei tą, tačiau kai gauname paramą už ekologinį ūkininkavimą, galime samdytis kokybiškiau dirbančius ir geresnę techniką turinčius pagalbininkus, - sakė Teresa Rita Karvelienė. - Turint didesnes pajamas galima dirbti daug geriau ir to paties reikalauti iš kitų, nes turi kuo jam sumokėti.
- Jaučiame ekonominę naudą, tai labai svarbu, - pritarė Viktoras Karvelis. - Tiesioginės išmokos ekologiniams ūkiams labai svarbios, nes mes dirbame daug, todėl smagiau, kai darbas duoda ir apčiuopiamos finansinės naudos. Kitaip būtų labai sunku konkuruoti su intensyvių technologijų duodama produkcija, nes mūsų kiekiai vis tiek šiek tiek mažesni, reikia daugiau darbo.
Ūkio šeimininkai kasmet džiaugiasi javų derliumi, jis būna ypač geras. Kviečių derlius nenusileidžia chemizuotų ūkių derliui - prikulia 4 t/ha. Jį tokį užauginti padeda pūdymas, sėjomaina ir akėjimas. Karveliai Ustukių malūnui parduoda visus ekologiškus kviečius ir miežius.
V. Karvelis mano, kad bearimės sparčiosios technologijos padidina ūkininkavimo riziką, nes nesusistovėjusi žemė žiemą labiau įšalą, atsiranda iššalimo pavojus ir augalams. Kita vertus, labai svarbu veislė, gerai, kai ji pripratusi prie Lietuvos sąlygų.
Ūkininkai svarsto, kodėl vis dėlto mažai yra ekologinės produkcijos? Atrodo, dabar, kai mokama didelė parama, galėtų dauguma smulkesnių ūkių dirbti ekologiškai. Karveliai mano, kad daug kas pabando, susigundę išmokomis, tačiau kai sužino apie didelius reikalavimus, kurių neapeisi ir nieko neapgausi, noras išblėsta. Ekolognių ūkių galėtų būti daug daugiau, jie kooperuotųsi, o tada visiems lengviau būtų, taip samprotauja Teresa Rita ir Viktoras Karveliai.

***

Jaunųjų ūkininkų siekiuose - tradicijos, ekologija ir alternatyvūs verslai, Valstiečių laikraštis, p. 6
Autorius: Vida Tavorienė, data: 2006 10 14
Šalies rajonuose jau išrinkti geriausi jaunieji ūkininkai, kuriantys perspektyvius ūkius bei puoselėjantys kaimo kraštovaizdį. Kitame Žemės ūkio ministerijos kartu su Žemės ūkio rūmais ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga rengiamo konkurso "Jaunasis ūkininkas 2006" etape bus įvertinti ir išrinkti geriausi apskričių ūkiai.

Toje pačioje sodyboje - trečia karta

Panevėžio rajone konkursui pristatytas Krekenavos seniūnijoje gyvenančių Daivos ir Eugenijaus Adamkevičių ūkis. Šie jauni žmonės ne tik siekia pažangos augalininkystės ūkyje, bet ir daug dėmesio skiria aplinkos tvarkymui bei gražinimui. Adamkevičių sodyba įsikūrusi labai gražioje vietoje - ant Linkavos upės kranto, didžiulių ąžuolų paunksnėje. Čia gyvena jau trečia ūkininkų karta. Eugenijaus senelis turėjo 12 ha žemės, ūkininkavo ir jo tėvai. Dabar augalininkystės ūkio vairas jaunojo ūkininko rankose, jo žmona Daiva mokytojauja. Netoliese ūkininkauja ir Eugenijaus brolis.
Tėviškėje gyventi likusiam sūnui ūkyje talkina tėvai: mama tvarko buhalterinę apskaitą, tėvas kiek padeda per darbymetį. Dar didesnis senelio indėlis puoselėjant sodybos aplinką. Kartu su anūkais Eugenijaus tėvas iš apylinkių tempia akmenis ir guldo juos ant sodybą juosiančios upės kranto.
175 ha dirbantis Eugenijus, pasinaudojęs SAPARD parama, investavęs savo lėšų, įsigijo augalininkystės ūkiui reikiamos technikos, grūdų talpyklas. Dabar ūkininkas galvoja apie džiovyklos įrengimą. E.Adamkevičiaus ūkyje yra ir jo paties sukonstruotos technikos. Pavyzdžiui, germinatorius.
"Eugenijus turi auksines rankas. Ir šį namą jis nuo pamatų pertvarkė. Ką tik suplanuoja, visada stengiasi įgyvendinti iki galo", -vyrą gyrė D.Adamkevičienė.

Ekologinis požiūris į pasaulį

1997 m. 9 ha plote ūkininkauti pradėję biržiečiai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai sukūrė stambiausią ekologinį pienininkystės ūkį šalyje. Jame dabar kone 300 galvijų, iš kurių beveik pusė - piendavės. Ant prie ūkio pastatyto didžiulio akmens užklijuotas ženklas "Ekoagros" liudija, jog čia gaminama ekologiška produkcija. O pabendravus su ūkio šeimininkais, paaiškėja, kad biržiečių ekologinis požiūris yra ne tik į gamybą, bet ir į pasaulį.
Naudodamiesi struktūrine parama, Vaidutė ir Vytautas daug investuoja ir modernizuoja pieno ūkį, kuriame yra trys gamybos kompleksai. Viename iš jų galvijai būna vasaros sezono metu. Ekologiniame pienininkystės ūkyje reikalaujama, kad galvijai 185 dienas per metus būtų ganomi lauke.
Žiemą ūkininkai savo galvijus suvarys į rekonstruotą modernią fermą, kurioje piendavės suguls ant patogių minkštų kilimėlių, o darbininkai džiaugsis jiems skirtomis patalpomis, kuriose it moderniame biure tviska švara ir tvarka.
Pasinaudojus Nitratų direktyva ir investavus savų lėšų, pastatytas modernus, ES reikalavimus atitinkantis skysto mėšlo rezervuaras.
Skystas mėšlas naudojamas kaip organinė trąša ekologinio ūkio laukams tręšti.
Ūkininkai ketina rekonstruoti dar vieną pastatą, statytą "smetoniniais laikais. "Sovietmečiu čia buvo dažų fabrikėlis, ir aplinkui žemė buvo taip užteršta, kad visas ūkio pajamas teko sudėti į gruntą. Daug dirvožemio nukasėm, daug žvyro pylėm", - konkurso komisijos nariams pasakojo Vytautas. Šalia pienininkystės ūkio Stankevičiai dar verčiasi agroserviso paslaugomis: ūkininkams į ritinius presuoja šienainį.
Stankevičių ūkyje investuojama ne tik į naujas technologijas, techniką, bet ir į darbo saugą, stengiamasi darbuotojams sukurti gerą atmosferą. "Didžiausias turtas -ne karvės, ne žemė, ne technika, o žmonės. Dvasios ramybę išgyvenu, kai, atėjęs į fermą, pamatau, kad darbininkai čia jaučiasi kaip šeimininkai", - sakė Vytautas.

Į kaime atvedė stručiai

Dvidešimt šešerių metų Kristina ir trisdešimtmetis Mindaugas Petkevičiai į Rokiškio rajono vienkiemį prieš kelerius metus atvažiavo iš Kauno. Paliepio kaime nusipirkę sodybą, 11 ha sodą, žemės, miestiečiai pradėjo ūkininkauti. Į kaimą Mindaugą atvijo užsidegimas verstis stručių auginimu. Jis yra vienas pirmųjų strutininkų šalyje. Vienu metu Mindaugas augino šešis stručius, dabar laiko tik vieną porą. Jaunas ūkininkas yra įsigijęs inkubatorių, kuriame perinami stručiukai.
Kol kas labiau išplėtoti strutininkystės Mindaugui nepavyko.
"Dėl šalyje išpopuliarėjusio stručių auginimo vietos rinka tapo jau net perpildyta, o išvežti į užsienį kiekiai dar per maži", - aiškino M.Petkevičius.
Tad kol nėra nuolatinių pajamų iš strutininkystės, Petkevičiai sumanė kurti ekologini pieno ūkį. Dabar turi 13 piendavių, dar tiek pat prieauglio. Jau pradėtos fermos statybos, kurioje bus galima sutalpinti 50 melžiamu karvių.
"Anksčiau melžiau pati rankomis, o dabar turime melžėją, melžimo aparatą", - šypsodamasi pasakojo mieste mokslus palikusi ir kartu su vyru netoli tėviškės gyventi atsikrausčiusi Kristina. Kartu gyventi erdviame, ant kalnelio įsikūrusio vienkiemio name su aplink plytinčiu erdviu bei gražiai sutvarkytu kiemu Petkevičiai pasikvietė ir Kristinos senelius bei mamą.
"Kai bus daugiau pajamų iš pieno ūkio, tada galima bus daugiau rūpintis stručiais", - strutininkystės nenori atsisakyti Mindaugas.
Mindaugui ir Kristinai dar rūpi jų pirktoje žemėje esančio vieno dvaro pastato likimas.

Ūkio našta nešė dar būdamas paauglys

Pasvalio rajono Pumpėnų seniūnijos jaunasis ūkininkas Vytautas Židonis kartu su mama Stanislava ir seserimi Kristina dirba apie 200 ha žemės, kurioje sėja grūdines kultūras, rapsus. Mama jau ketina trauktis iš ūkininkavimo, o Vytautas su seserimi norėtų plėsti ūkį. Tačiau išsinuomoti ar pirkti daugiau žemės galimybių mažėja. Neseniai ūkį įregistravusi Kristina pasinaudojo Europos Sąjungos parama jaunajam ūkininkui įsikurti. Anksčiau ūkį įkūręs Vytautas tokios galimybės neturėjo. Tačiau vaikinas optimizmo nestokoja ir kuria ateities planus.
Dvidešimt dvejų metų jaunuolis jau sukaupęs didelę ūkininkavimo patirtį. Židoniai buvo vieni iš pirmųjų ūkininkų rajone. Sušlubavus tėvo sveikatai, Vytautui, dar devynmečiui esant, teko suktis prie ūkio, o vėliau perimti vis didesnę ūkio naštą.
Nepaisant ūkio darbų, Vytautas neapleido mokslų. Baigė Joniškėlio I.Karpio aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, dabar žinias gilina Žemės ūkio universitete. Vaikinas ne kartą dalyvavo ir gero Įvertinimo sulaukė artojų varžybose.
Kupiškėnas Gediminas Aleksandravičius, garsaus ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus sūnus, valdo kur kas didesnį augalininkystės ūkį - 800 ha. Panašaus dydžio ūkis ir tėvo vardu. Aleksandravičių ūkyje blizga moderni technika, gerai įrengti sandėliai, kiti ūkiniai pastatai. Šių kupiškėnų ūkis ne kartą yra gavęs ES paramą.

***

Ar ekologiniai produktai iš tikrųjų geresni?, Veidas, p. 43, 44, 45
Autorius: Rita Radusienė, data: 2006 10 05
Prekybos centrų lentynose kaip niekad gausu maisto produktų su ženklu "ekologiškas", "bio", "biologinis", o turgaus prekiautojai tikina, kad jų parduodami vaisiai ir daržovės išauginti nenaudojant cheminių trąšų, atokiuose ūkiuose.

Šešiasdešimtmetė ponia Irena - gydytoja. Sveikata besirūpinanti ir savo pacientus raginanti atsikratyti žalingų įpročių moteris kas antrą savaitgalį skuba į vienoje sostinės mokyklų S.Konarskio gatvėje veikiančią "Tatulos" programos žemės ūkio produktų mugę. Čia prekiaujama tik natūraliai išaugintais vaisiais, daržovėmis, duonos, mėsos gaminiais, medumi ir net arbatžolėmis.
Šalia vienos Vilniaus turgaviečių gyvenanti mūsų pokalbininke sako, kad sveikų produktų galėtų paieškoti ir "savame" turguje, bet ne itin pasitiki apsukriais prekeiviais.
Tiesa, ekologiniai produktai, kurių pirkti kone per pusę Vilniaus važiuoja garbaus amžiaus gydytoja, yra beveik dvigubai brangesni nei kituose sostinės turguose. Bet jų ieškantiesiems tai ne argumentas. Jie net nesidera su ekologines daržoves pardavinėjančiais ūkininkais. Svarbiausia, kad jų valgysimas produktas būtų išaugintas natūraliai - be cheminių trąšų. { ekologinių produktų muges vyksta besirūpinantieji savo sveikata, maisto kokybe.
Tokių entuziastų, kaip ponia Irena, netinginčių kas antrą savaitgalį anksti keltis vien tam, kad nusipirktų dažnai ne tokį išvaizdų obuolį ar ne tokių didelių, kaip pardavinėjamos prekybos centre, bulvių, kopūstų, - šimtai. Kai kurie jų ateina net su mažais vaikais. Tarp švariai išaugintų lietuviškų vaisių ir daržovių pirkėjų nemažai užsieniečių, gyvenančių mūsų šalyje, bei ambasadų darbuotojų.
Dažnai prieš artėjančias metų šventes pirkėjų būna tiek daug, kad mokyklos hole, kuriame su savo prekystaliais rikiuojasi ūkininkai, ankšta vietos net apsisukti, o eilės išsirikiuoja tokios, kad net kelia šypseną. Prisimeni visuotinio deficito laikus.
"Būna, kad pavėlavusi pusvalandį negaunu gardesnių obuolių. Ypač tai svarbu pavasarį, kai ūkininkai atsiveža visko mažiau", - šypsosi ponia Irena.
Kuo skiriasi natūraliai išauginti obuoliai nuo augintų naudojant chemikalus, o po to papildomai apdorotų, kad ilgiau negestų? Ar tikrai ekologinis, biologinis produktas yra sveikesnis? Kaip lietuviai reaguoja į turtingesnėse šalyse prasidėjusį ekologinio vartojimo bumą?

Prakutę vartotojai ieško sveikiausio

Ekologinių maisto produktų auginimas bei gamyba švarioje ir saugioje aplinkoje, nenaudojant mineralinių trąšų ir sintetinių augalų apsaugos priemonių, antibiotikų, augimo hormonų ar genetiškai modifikuotų organizmų, darosi svarbi ir madinga žemės ūkio kryptis.
Tačiau vienareikšmio atsakymo, kodėl prakutę vartotojai mieliau perka ekologinius produktus, nėra. Daugelio nuomone, jie yra sveikesni, geresnės jų organoleptinės savybės. Kaip rodo Vokietijos savaitraščio "Focus" atlikta sociologinė apklausa, nuo 80 iki 90 nuošimčių respondentų tiki, kad ekologiniai maisto produktai gaminami saugant aplinką nuo užterštumo, todėl yra sveikesni ir skanesni. Kartu vis daugėja žmonių, kurie nebevalgo naudojant konservantus ir aromatines (kvapiąsias) medžiagas pagamintų maisto produktų.
Tiesa, prieš kelerius metus ekologinių produktų būdavo sunku gauti - jais buvo prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse ir vietiniuose turguose, o dabar jų galima rasti net ir didelių visos Europos prekybos centrų lentynose. Dar vienas pokytis: prieš keletą metų ekologiniai produktai buvo parduodami minimaliai apdoroti, o dabar vartotojai pageidauja, kad jie būtų natūralūs, tokie, kokie užaugo dirvoje.
Toks vartotojų poreikis kelia sunkumų perdirbėjams, mat jiems tenka diegti naujus perdirbimo metodus, kad būtų išsaugota tam tikrų produktų struktūra, spalva, kokybė, pagaliau, kad išsilaikytų ilgiau nesugedę.
Bet tokia prekė yra ir gerokai brangesnė už įprastinius vaisius ar daržoves. Nepaisant to, vis daugiau vartotojų pasirengę mokėti didesnę kainą, kad būtų garantuoti dėl produktų kokybės ir saugumo.
Antra vertus, valgyti ekologinį maistą tampa madinga, vis labiau įsigali filosofija, kad tu esi toks, ką valgai. Tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose toks gyvenimo būdas turi netgi vardą -Lifestyles of Health and Sustainability.
Lietuvoje populiarūs ekologiniai vaisiai, daržovės, grūdai, košės, duona, pyragai, sausainiai. Jais prekiaujama mugėse bei prekybos centruose.

Negali būti net dažiklių

Ekologiniai produktai yra specialiu ženklu pažymėti produktai, atitinkantys griežtus nepriklausomų ekologinių tarnybų standartus. Vadovaudamiesi ekologiniais standartais ūkininkai daržoves bei vaisius augina nenaudodami sintetinių aplinkai ir sveikatai pavojingų chemikalų. Maisto perdirbimo įmonės turi savo specifiką atitinkančius standartus - gaminant ekologinius produktus ypač svarbios apdirbimo technologijos, neleidžiančios pažeisti produkto, draudžiama naudoti įvairius sintetinius priedus, cheminius tirpiklius ir dažiklius.
Ekologiniuose ūkiuose naudojamos tik natūralios organinės ir mineralinės medžiagos.
Ekologinio ūkininkavimo sistema pagrįsta specialiomis sėjomainomis, ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis (augalų liekanomis, gyvulių mėšlu, srutomis, ankštiniais augalais, žaliąją trąša), kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės kontrolės metodais.
Tokių ūkių šalininkai tikina, kad taip ūkininkaudami jie dar ir gaivina žemę bei ja rūpinasi, priešingai nei įprastinių ūkių šeimininkai, kurie naudodami chemiją stengiasi iš žemės kuo daugiau "paimti". Todėl natūralus ūkininkavimas labai ilgas ir sunkus darbas. Jeigu pasišventei ekologijai - turi dirbti iš idėjos, nieko nefalsifikuoti, nenaudoti chemikalų, įvairių trąšų, herbicidų.
Tiesa, nors konkrečių faktų nėra, bet kai kurių Lietuvos ekologinių ūkių šeimininkai privačiuose pokalbiuose pasidalija įtarimais, kad kai kurie jų kolegos tik imituoja natūralumą, o nemačiom vaikšto su "sauja salietros". Mat realiai niekas to netikrina ir jei nepadauginsi chemikalų, jokie tikrintojai esą jų neaptiks.

Bioproduktai palengvina negalavimus

Vakarų mokslininkų atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad įprastuose produktuose herbicidų nuosėdų yra 25 kartus daugiau negu natūraliai užaugintuose bioproduktuose.
Ekologinių maisto produktų tyrėjai reguliariai matuoja juose esantį vandens kiekį ir aromatingųjų medžiagų koncentraciją. Vašingtono universitete (JAV) buvo atliktas tyrimas: 23 vaikai pakaitomis buvo maitinami įprastu ir ekologiniu maistu. Penkias dienas ekologinį maistą valgiusių vaikų šlapime mokslininkai jokių herbicidų nerado. Tačiau tai nereiškia, kad įprastas maistas yra pavojingas sveikatai. Kita vertus, norintieji būti sveikesni mieliau renkasi ekologinį.
Austrijos institute atliktas tyrimas su nėščiomis žiurkėmis ir triušiais, šeriant juos įprastu ir ekologiniu maistu, vėlgi įrodo pastarojo pranašumą. Šeriant ekologiniu maistu išgyveno daugiau gyvūnų palikuonių - nuo 4 iki 18 proc.
Kaselio universitete mokslininkas Johannesas Kahlas iškristalizavęs maisto produktų kristalus įrodė, kad bioproduktai sudaro visai kitas kristalo formas. 2002 m. Heilbrono vienuolyne buvo atliktas tyrimas su 22 vienuolėmis, kurios buvo maitinamos tiek tradiciniu, tiek ekologiniu maistu. Pasak tyrėjų, pastebėta, kad ekologinis maistas suaktyvino raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir sumažino galvos skausmą.

Mūsų ūkininkai čiumpa natūralumo madą

Kai kurie ekologinių produktų augintojai įsitikinę, kad valgant nesveikus, tai yra mineralinėmis trąšomis prisotintus produktus, gali padidėti vaikų išsigimimas. Tačiau Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas dr. Almantas Kranauskas teigia, kad sveikų produktų nėra ir negali būti, yra tik sveika ar nesveika mityba.
"Nereikėtų manyti, kad tie maisto produktai, kurie prekystalius pasiekia ne iš ekologinių ūkių, yra niekam tikę. Anaiptol. Jie yra puikios kokybės, o ekologiniai maisto produktai - išskirtinė prekė, skirta itin išrankiems vartotojams, kurie, vertindami maisto savybes, pirmumą teikia ekologiškumui", - antrina žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Ekologinių ūkių Lietuvoje dar nėra daug, jie užima apie 3 proc. žemdirbystės plotų. Natūraliai, anot oficialiosios statistikos, ūkininkaujama maždaug 70,5 tūkst. hektarų plotuose. Kita vertus, ekologinių ūkių, ypač augalininkystės, Lietuvoje sparčiai daugėja. 1997 m. buvo įregistruoti 106 ekologinės augalininkystės ūkiai, kurie užėmė 1,6 tūkst. ha sertifikuotos žemės ploto, o pernai jų suskaičiuota 1810, sertifikuotos žemės plotas sudarė 70,5 tūkst. ha. Sertifikavimo įstaigos "Ekoagros" duomenimis, šiemet prašymus dėl ekologinės gamybos sertifikavimo pateikė dar 2419 ūkininkų.
Daugėja ir ekologinių produktų perdirbimo įmonių. Pernai jų sertifikuota penkiolika. Ekologinę gamybą renkasi ir gyvulininkystės ūkiai. Tiesa, pienininkams pagauti ekologinės mados vėją sekasi geriau nei mėsininkams. Perspektyvus tampa ir ekologinių vaistažolių auginimas.

***

Pirkėjus ūkininkai viliojo ekologiškomis rudens gėrybėmis, Lietuvos rytas/Sostinė, p. 8
Autorius: Sandra Trinkunaitė, data: 2006 10 03
Prekiautojų ir pirkėjų šurmulys prie Nacionalinio operos ir baleto teatro visai dienai pagyvino nuolat automobiliais užstatytą aikštelę. Šeštadienį nuo pat ryto čia vyko ekologiškų gėrybių mugė
Iš visos Lietuvos į Vilnių suvažiavę ūkininkai ant prekystalių išdėliojo viską, kas šiais metais užderėjo jų lysvėse.
Sostinės gyventojai į savo krepšius krovė obuolius, bulves, agurkus, pomidorus, moliūgus, svogūnų laiškus, rabarbarų kotus, įvairius prieskonius. Moteris ypač viliojo vazonėliuose augantys dekoratyviniai raudonieji pipirai. Smaližiai negalėjo praeiti pro medaus prekystalius. Jie čia galėjo įsigyti ne tik įvairių rūšių medaus, bet ir originalių korėtų kelių rūšių dydžio bei formos žvakių.
"Matau, kad akys nori", - tokiais žodžiais sugavę pirkėjų žvilgsnį prie savo prekystalių viliojo vilniečius pardavėjai, kilnodami didelius raudonus obuolius.
Ekologiškų gėrybių mugėje vilniečiai galėjo paragauti ir penkių grūdų košės, verdamos senovinėje krosnyje. Iš Pasvalio atvažiavęs Romas Uždavinys pasakojo, kad šią košę verda iš pačių paruoštų grūdų, kuriuos mala trijuose šeimai priklausančiuose malūnuose.
"Verdame jau antrą katilą. Žmonės vis sugrįžta šios košės", - džiaugėsi R.Uždavinys.
Ekologiškų sodo ir daržo gėrybių mugė sostinėje šiais metais buvo paskutinė.

*

Dėmesio. Šio reportažo (kuris laikraštyje gražiai iliustruotas nuotraukomis) paskutiniame sakinyje (kurį paryškinau) yra įsivėlusi klaida. Reikėtų skaityti taip: "...Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugė sostinėje ten pat, aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos, tęsis ir šį savaitgalį - spalio 7-8 d."

Iškilmėmis atidaryta pirmoji ekologiška pieno ferma rajone, Biržiečių žodis, p. 1
Autorius: Feliksas Grunskis, data: 2006 09 23
Juodžionių kaimo ūkininkai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai iškilmėmis atidarė ekologišką pieno fermą.
- Yra Lietuvoje ir daugiau ekologiškų ūkių, yra ir didesnių pieno fermų, tačiau mūsų ekologiška ferma yra didžiausia Lietuvoje, - "Biržiečių žodžiui" sakė V. Stankevičienė.

Iškilmių metu V. Stankevičienei buvo įteiktas sertifikatas, jog biržiečių ferma atitinka Europos Sąjungos reikalavimus ir produkciją leidžiama pardavinėti Europos rinkoje. EKOAGROS įstaiga įteikė sertifikatą, jog fermos produkcija ekologiška ir pieną galima žymėti sveikatingumo ženklu.
- Iš tikrųjų mes tuos sertifikatus jau anksčiau esame uždirbę, nes mūsų ūkis ketvirti metai yra ekologinis ir sertifikuojamas kasmet, -sakė ūkininkė. - Fermos atidarymo iškilmėmis užbaigėme investicinį pieno ūkio modernizavimo etapą. Gavome Europos Sąjungos paramą, atsiskaitėme su banku. Todėl padarėme šventę. Smagu, jog gavome žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės sveikinimą-padėką už ekologinio ūkininkavimo propagavimą Lietuvoje ir Panevėžio apskrityje. Jau po iškilmių gavome padėką už ekologinį ūkininkavimą iš Panevėžio apskrities administracijos viršininkės Gemos Umbrasienės. O fermą statėme, statėme - ir pastatėme.
V. Stankevičienė papasakojo, jog dabartinės fermos vietoje buvo kolūkio kiaulidė, statyta apie 1950 me- tus. 1989 metais šis pastatas buvo rekonstruotas į veršidę.
- Mes ją įsigijome prieš trejus metus. Griovėme, jog net sienų neliko. Pertvarkėme. Pastatėme ir naują priestatą, kur įrengėme melžimo aikštelę, šaldymo įrangą, kabinetą veterinarijos gydytojui, buitines patalpas darbuotojams su persirengimo kambariais, tualetais ir dušais. Viską darėme už savus pinigus, - sakė ūkininkė. - Tik 2004 metų pabaigoje pateikėme paraišką ūkio modernizavimo investiciniam projektui. Pirkome žemės ūkio technikos, šaldymo ir melžimo įrangą. Iš ES fondų gavome 800 tūkstančių litų paramą. Taip buvo padengta pusė projekto išlaidų. O visos išlaidos statyboms, technikai, įrangai atsiėjo maždaug 2,5, o gal net 3 milijonus litų. Visko juk nesuskaičiuosi.
Ūkininkai Stankevičiai valdo apie 600 ha žemės, iš kurios - 550 ha žemės ūkio naudmenų. Nuosavos tėra apie 170 ha. Kiti laukai nuomojami iš valstybės ir žemės savininkų. Visuose laukuose - ekologiškos pievos, javai, kitos kultūros. Chemijos nenaudoja, nuo piktžolių ginasi sėjomainomis.
- Tik išmokos už ekologiškus pasėlius ir leidžia ūkiui būti rentabiliam, nes už ekologišką pieną brangiau negauname. O primilžiai iš karvės nėra dideli, - sakė pašnekovė. - Tačiau džiaugiamės, jog į mūsų ūkį atvažiuoja "Rokiškio sūrio" bendrovės specialus pienvežis ir kasdien išveža apie 2 tonas labai skanaus pieno. Ir parduotuvėse supilstytas ekologiškas pienas pardavinėjamas ne ką brangiau nei iš įprastinių ūkių. Tegul žmonės gena sveiką produktą
Dabai Stankevičių ūkvje yra apie 300 galvijų, iš jų - 150 melžiamų karvių. Šeimininkams fermoje ir laukuose padeda darbus dirbti 15 darbuotojų.
V. Stankevičienė sakė, jog vien ekologišku ūkininkavimu neapsiribos.
- Norime ūkininkavimą sieti su kaimo turizmu. Kad žmonės atvažiuotų, pažiūrėtų, kaip dirbame ir prižiūrime gyvuliukus, - ateities planais dalinosi sveiko ūkininkavimo šalininkė ir pusiau rimtai, pusiau juokais pridūrė: - Yra ūkyje nuostabus senovinių akmenų riedu-lynas, mano vyras Vytautas ketina ant akmenų iškalti savo eilėraščius.
Dar neiškalė, tačiau turi prirašęs. Iš patikimų šaltinių sužinojome, jog jo eilėraščių galima paskaityti interneto svetainėje www.rasyk.lt, kur ūkininko Vytauto eilėraščiai spausdinami Nemunėlio slapyvardžiu. Vieną Nemunėlio ketureilį iš internete paskelbto eilėraščio nugvelbėme ir spausdiname: Lietuj rugsėjis mirko, vėjuos aptrupėjo, palaukių rudeniu laukimą išnešiojęs. Pražydo aistrose ir vėtrungės prigirdė -lininių sutemų lietum maištingu...
Taip būsime davę pasisakyti abiems - Vaidutei ir Vytautui - Juodžionių kaimo ūkininkams, švaraus ūkininkavimo aistruoliams.

***


Ekologiško pieno tiekėjas verslu užsiima iš meilės karvėms, Lietuvos rytas, p. 12
Autorius: Rasa Čergelienė, data: 2006 09 29

Neįprato tręšti ganyklų

Kone visi Lietuvos pienininkystės ūkiai iš esmės yra ekologiniai, tačiau dauguma jų tiesiog neįteisinti kaip tokie. Mūsų šalyje neįprasta intensyviai tręšti ganyklų, o karves šerti brangiais pieno gamybą skatinančiais priedais. Ūkininkai dar nėra tokie turtingi. Todėl visas pienas yra sveikas, neužterštas chemikalais, bet didžiosios jo dalies kokybė - nesertifikuota.
Kol kas nėra aiškaus atsakymo, ar dėl to kaltas ekologinius ūkius sertifikuojančios bendrovės "Ekoagros" skrupulingumas, ar tiesiog ES normų ir formalumų biurokratinė našta, kurios kratosi ūkiai.
Taip mano bendrovės "Rokiškio sūris" gamybos direktorius Dalius Trumpa.

Investavo 3 milijonus litų

"Rokiškio sūrio" bendrovė superka ir vartotojams patiekia ekologinių pieno ūkių produkciją. Ji yra ir didžiausio Lietuvoje ekologinio pienininkystės ūkio žaliavos supirkėja. Tokio ūkio savininkai biržiečiai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai rugsėjo viduryje atidarė naują modernią fermą ekologiškai auginamoms ir melžiamoms karvėms. Šiemet jie investavo 3 mln. litų, kurių trečdalį sudaro šalies Vyriausybės ir ES struktūrinių fondų parama, o kitus du trečdalius - bankų kreditai.
Nepaisant ūkio šuolio, ūkininkas V.Stankevičius sako, kad pieną jis gamina tik iš meilės karvėms, pagarbos sveikam gyvenimo būdui.
"Visada yra pagunda atsisakyti karvių ir užsiimti augalininkyste, nes remiami yra ekologiški žalienos hektarai, o ne ekologiškas gyvulių auginimas", - pripažino ūkininkas.

Primelžia dukart mažiau

Ūkininkai valdo šešis šimtus hektarų žemės ūkio naudmenų, už kurias gauna tiesiogines bei papildomas išmokas už tai, kad prižiūri savo laukus nenaudodami sintetinių trąšų. Ekologiško pieno sertifikatas ūkininkams reiškia, kad jie primelžia 30-50 procentų mažiau nei ūkininkautų ne ekologiškai, o intensyviai: šertų karves įvairiais modifikuotų sojų priedais, laikytų ištisus metus ankštuose garduose ir panašiai.
"Ekoagros" tikrina, kad nebūtų netinkamai tręšiama, kad į pašarą nebūtų dedama konservantų, kad ūkininkai laikytųsi gyvulių gerovės normų. Fermoje turi būti pakankamai ploto gyvuliui vaikščioti laisvai, grindyse neturi būti grotelių, žeidžiančių karvių kanopas.

Karvėms - netgi čiužiniai

Ekologiniam ūkiui taip pat nustatytas minimalus karvių ganymosi atvirame ore laikas. Gyvuliai turi būti gydomi vaistažolėmis, o jeigu išskirtiniais atvejais būtų naudojami antibiotikai, nustatytas daug ilgesnis laikas, per kurį gyvulio organizmas, gavęs antibiotikų, apsivalytų ir pienas būtų tinkamas parduoti. Naujojoje karvių fermoje karvėms įrengti specialūs čiužiniai, kad joms netektų gultis ant cementinių grindų. Pasirūpinta ir melžėjomis: toje vietoje, kur jos dirba, yra įrengtos šildomos grindys.
Kituose šalies ūkiuose panašiai auginamų karvių yra gerokai mažiau. O iš 1788 ekologinių pienininkystės ūkių, tiekiančių sertifikuotą pieną, 475 yra visiškai smulkūs, kuriuose - tik iki 10 karvių.

Kasdien - po 2 tonas pieno

Kaip ekologiškos pienininkystės kraštu tapo Airija ir kodėl britai yra didžiausi šio pieno vartotojai? Kodėl Lietuva negalėtų pasinaudoti Airijos modeliu bei tapti analogišku kraštu, kuriame teka sveiko pieno upės?
Į šiuos klausimus neatsakyta, o visų akys krypsta į didžiuosius ekologinės pienininkystės ūkius, kurių lyderis yra Stankevičių ūkis Biržų rajono Karališkių kaime. Pabandę augalininkystę ir kiaulininkystę, pirmąsias karves ūkininkai įsigijo 1997-aisiais. Tada dar nebūta jokių valstybės išmokų ir ES paramos, bet būta idealizmo. Pamažu ūkis plėtėsi, šiuo metu jame auginama 300 galvijų, iš jų 150 yra įvairių veislių melžiamos karvės. Iš jų kasdien primelžiama du trečdaliai visoje šalyje pagaminamo ekologiško pieno. Tai sudaro apie dvi tonas, kurios parduodamos bendrovei "Rokiškio sūris". Per metus pagaminama 800 tonų pieno.

Valdžia remia perdirbėjus

Bendrovė už šį ekologišką pieną moka tik truputį daugiau nei už nesertifikuotą pieną.
"Tai - tik dėl asortimento, nes didelės ekologiško pieno paklausos nematome, o šio pieno surinkimo ir transportavimo išlaidos iš mažų ūkių yra didesnės nei iš kitų", - kalbėjo bendrovės gamybos direktorius D.Trumpa.
Tačiau jis vis dėlto pripažįsta, kad ekologiško pieno gamybą šiemet galiausiai pradėjo remti ir Vyriausybė, vietoj 18 procentų pridėtinės vertės mokesčio nustačiusi 5 procentus. Tiesa, taip remiami ne ūkininkai, o pieno kombinatai.

Atsipirks per 5 metus

Valstybės ir ES remiamas ūkio modernizavimo projektas ūkininkams Stankevičiams leido įsirengti modernią fermą, kurioje šį rudenį apsigyvens 124 karvės. Įsigytas pašarų dalytuvas, modernus kombainas ir kitos technikos. Ši investicija turėtų atsipirkti per 5 metus. Dar kita tiek karvių ketinama įkurdinti kitame komplekso, kurį ateityje žadama irgi modernizuoti. Ūkininkai viliasi, kad vartotojams vis labiau rūpės jų sveikata ir jie valgys sveiką maistą, tad ekologiški produktai populiarės.

Siūlo perdirbti patiems

Bendrovės "Ekoagros" specialistė Kristina Kazlauskaitė mano, kad panašūs į Stankevičių pieno ūkius ateityje galėtų investuoti ir į nedidelius pieno kombinatus, kurie su ūkiu sudarytų vieną bendrą kompleksą. Tai sumažintų galutinę produkto kainą. Lietuvoje jau yra panašus ožkų ūkis, kurio produkcija keliauja ne į gamybos įmonę, o tiesiai į prekybos tinklą. Stankevičiai kol kas džiaugiasi sukūrę 15 darbo vietų, nors nerimauja, kad kaime trūksta darbo jėgos.
"Kartais per javapjūtę nėra kam sėsti prie kombaino vairo", - guodėsi V.Stankevičius.

Pastaba.

Kai tik turėsime laiko būtinai pakomentuosime šį straipsnį. Nes ir vėl kartojama, cituoju: "Kone visi Lietuvos pienininkystės ūkiai iš esmės yra ekologiniai, tačiau dauguma jų tiesiog neįteisinti kaip tokie...". Na silpna darosi perskaičius tai tokiame stambiame dienraštyje. 

Ne mažiau įdomi, tik šiuo atveju jau pieno įmonės nuomonė, kad mūsų išsikovotą PVM sumažinimą (nuo 18 proc. iki 5), sau prisikiria tik viena tarpinė gamybos grandis - pieno įmonei. Kitais atvejais (jau tai yra buvę) - šią lengvatą nusisavina kitas gamybos grandinės tarpininkas - prekybininkas.

Buvome matomai naivūs, manę, kad dėl mokesčio sumažinimo naudą patirs ir gamintojas, ir perdirbėjas, ir prekybininkas, ir vartotojas (o gal vien vartotojas). Deja, matome kad Lietuvoje tokia draugystė dar nėra įmanoma - dar vis pečių plotis viską lemia.

Na iš tiesų, paskaitai ir... dar kartą patiki posakiu, kad pats didžiausias melas - ne melas (nes jį žmonės lengvai atskiriamas), bet pasakyta tik dalis tiesos.

Na ką gi, turi pirmuosius straipsnius didžiuosiuose šalies laikraščiuose apie ekologinę gamybą - ir pirmus prisvilusius blynus.

O ūkininkų Stankevičių šeimą su praėjusia švente jau sveikinome - daugiau Lietuvai tokių.

***

Ekologiško pieno gamyba nuostolinga, bet miela širdžiai, Ūkininko patarėjas, p. 1, 4
Autorius: Gertrūda Rinkunienė, data: 2006 09 26
Gavę pirmąjį šalyje ekologinio pieno ūkio sertifikatą Biržų r. Parovėjos k. ūkininkai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai bei buvęs žemės ūkio ministras Vytautas Einoris pirmiausiai dėkojo ūkio šeimininko mamai - agronomei, nusipelniusiai šalies žemdirbei Alinai Rimševičienei. Tai ji pripratino įsūnį Vytautą prie žemės, išmokė dirbti kaime, neiti į miestą, suburti žmones, jiems vadovauti ir sukurti analogų Lietuvoje neturintį ūkį, kurio pasiekimų triumfą Juodžionių k. atšventė ne tik šeima, bet ir Biržų krašto bendruomenė.

Neišeiti iš sodžiaus mokė mama - garsių dvarininkų dukra

Pavasarį prekybos centruose pasirodė ekologiškas "Rokiškio sūrio" pienas, o prieš keletą dienų paaiškėjo ir stambiausi jo tiekėjai - Biržų r., Parovėjos ūkininkai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai. Jų modernioje fermoje Juodžionių k., kur dar prieš porą metų, anot biržiečio parlamentaro Viktoro Rinkevičiaus, riogsojo atgrasūs žlugusios pieninės griuvėsiai, šiandien pagaminama po 2 t ekologiško pieno kasdien.
Su duona ir druska, kurios aitrumą siūlyta nuplauti biržietišku alučiu, skambant muzikai pasitikti svečiai, atvykę kartu su šeimininkais pasidžiaugti ekologinės pieno gamybos sertifikatų įteikimo ceremonija. Kaip sakė Alina Rimševičienė, juodo jos vaikų darbo įvertinimu. Nuo devynerių metų ėmusi globoti Švenčionėlių vaikų internato auklėtinį Vytautą, kilminga, stiprios valios Raguvėlės dvarininko Komaro dukra įskiepijo mylimam įsūniui meilę žemei ir atkaklumą. "Mokiau Vytautą: neįeini pro duris, eik pro langą, pro kaminą, pagaliau pro rakto skylutę, bet siek tikslo", - trumpoje kalboje prisipažino prakilniu mamos vardu šaukiama garsi Panevėžio krašto ūkininkė, šiuo metu valdanti kelių šimtų hektarų ūkį ir savo tėvoniją - Raguvėlės dvarą.
Pamokos nenuėjo veltui. Kaip kalbėjo V. Stankevičius, įgijęs zootechniko specialybę, jiedu su žmona agronome Vaidutė pradėjo ūkininkauti augindami kiaules. Verslui nepasiteisinus ėmėsi plėtsti grūdinių kultūrų, rapsų ūkį, bet akmenuotoje priegirio žemėje nesulaukė norimo rezultato. Sėkmės paukštę už sparnų sučiupo įkūrę pieno ūkį. Jame šiandien 300 galvijų banda, kurios 150 karvių duoda 2 t pieno - pusę šios produkcijos "Rokiškio sūriui".
Atnaujintai pieno ūkio technikai, melžimo linijoms ir įrangai pirkti investuota apie 3 mln. Lt Europos Sąjungos ir nuosavų lėšų.
Pasak Vytauto Einorio, prieš daugelį metų vadovavusio Biržų MTS ir dabar per brolio šeimą susijusio su Stankevičiais, ekologiško pieno Lietuvoje pagaminama vos 6 t per dieną.
Buvęs žemės ūkio ministras sveikino Stankevičių šeimą, dirbančią labai rizikuojant, bet drąsiai, pasiryžusią nenuodyti nei žemės, nei žmonių ir pasinaudojusią 11-uoju Dievo įsakymu "Nežiopsok".
"Jei žinai, kad gali paimti tai, kas užkasta giliai žemėje, nestokok užsispyrimo ir siek tikslo - visuomet pasiseks. O skolų nebijokite, tik kuo greičiau jas grąžinkite. Nėra pasaulyje žmogaus, kam nors neskolingo", - V.Einorio žodžiais, darbštiems ūkininkams jis viso to linkėjęs "iš burnos ir iš širdies".

Ekologiško pieno kaina – triskart didesnė, bet priemoka vos 1 ct.

"Karvės - pelną mums uždirbanti ūkio jėga, kurios gerovei savo ruožtu kasdien triūsiame mes", - "Ūkininko patarėjui" sakė nuolatinė laikraščio skaitytoja V. Stankevičienė. Tris vaikučius auginanti šeima dirba 600 ha žemės, samdo 15 darbuotojų, kurių darbo sąlygomis taip pat rūpinamasi. Salia fermos įkurta estetiškai sutvarkyta poilsio zona. Kaip kalbėjo biržiečiai, Stankevičiai vienai melžėjai nupirko namą, du geriausius savo traktorininkus apdovanojo poilsine kelione į Kanarų salas. Vytauto svajonė - ūkyje įrengti viešbutį, kuriame galėtų apsistoti į plenerus atvykstantys literatai ir skulptoriai.
Būta ir skaudžių netekčių. Netoli fermos esančią Vaidutės tėvelių sodybą netyčia sudegino vienas ūkio darbininkas. Kartėlį teko numalšinti, kaltininkui atleisti, o ant tėviškės pamatų supilti pilkapėlį, - atlaidžiai pasakojo Vaidutė.
V.Stankevičienės skaičiavimais, ekologiškai ūkininkaujant prarandamas net trečdalis galimo pieno, nes norint paruošti pašarų galvijams, tenka apsėti triskart didesnes chemikalais netręšiamas ganyklas. Perdirbėjai už švariausią pieną prideda vos po 1 ct/kg, motyvuodami, kad ūkis gauna išmokas už ekologišką produktą, tačiau ši parama, pasak Vaidutės, padengia tik padidėjusius ūkininkavimo kaštus. "Ekonomiškai nuostolingas, bet širdžiai nepaprastai mielas, įdomus ir teisingas mūsų darbas", - šypsojosi ūkio šeimininkė, randanti laiko vaikų auklėjimui, aplinkos tvarkymui ir net simpatiškų suvenyrinių karvučių kolekcijai, kuri po šventės pasipildė dar keliais eksponatais.
Stankevičiams įteiktas VšĮ "EKOAGROS" ekologinės gamybos ūkio augalininkystės ir gyvulininkystės sertifikatas, Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimas, suteikiantis teisę ženklinti žalią pieną atpažinimo žyme. Pasak V. Stankevičiaus, tai leis jiems tikėtis aukštesnės pieno supirkimo kainos. Papildomai per metus tai duotų apie 16 tūkst. Lt.

Vaikai irgi nebijo kaime ūkininkauti

Vaidutės ir Vytauto Stankevičių pasveikinti atvyko parlamentaras Viktoras Rinkevičius su žmona Birute, perdavęs žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės sveikinimą, kaimynai, Parovėjos ir Juodžionių žmonės, žemės ūkio specialistai iš Panevėžio ir Biržų, LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkas Albinas Jacevičius, "Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė, veterinarijos gydytojai - panevėžietis VMVT Panevėžio apskrities tarnybos viršininko pavaduotojas Kęstutis Jagminas, Biržų veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas, ūkio daktaras Vytautas Baltrušaitis, Biržų r. vicemeras Rimantas Martinonis ir administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė. Moterys apsikeitė komplimentais. Valdininkė sakė, kad Stankevičių ūkyje jai gražiausios Vytauto eilės biržiečių tarme ir Vaidutės darbščios rankos, o ūkininkė prisipažino slapčia norinti lygiuotis į stiprią Palmyros asmenybę.
Skambėjo linkėjimai kuo greičiau grąžinti skolas, dovanotos mielos dovanos, neapsieita be siurprizų. Vienas jų - fermos kieme nuskambėjusi Vytauto Stankevičiaus poezija - švelni lyrika, skirta žemei, meilei, šeimai. Ir būrelis biržiečiams nematytų literatų iš visos Lietuvos, suburtų Vytautu prisistačiusio kauniečio - tai V.Stankevičiaus internetiniai bičiuliai, pirmąkart susitikę jo ūkyje.
Apžiūrėję naują, dar nenaudotą melžimo įrangą, kurią ne pirmi metai teikia UAB "DeLaval", ir techniką, kurią pasinaudojus Struktūrinių fondų parama ūkininkams įsigyti padėjo "Dotnuvos projektų" bendrovė, šventės dalyviai sodino eglutę. Šį atsakingą darbą atlikti patikėta trim veterinarijos gydytojams. Vadovauti savanoriškai ėmė V. Einoris, visą popietę žėrėjęs šmaikščiu sąmojumi.
Svečius kieminėt daina taip širdingai kvietė folkloro ansamblis "Siaudela", kad po skanių vaišių prasidėtų šokiai, raginimų nereikėjo.
Prie stalo patarnavo trys žavios mergytės - Stankevičių dukros Otilija ir Evelina, taip krikštyta Alina vadinamos močiutės garbei, ir krikštaduktė Paulina. Dešimtmetė Otilija "ŪP" pasigyrė mamytės jau išmokyta melžti ir turinti savo karvytę Meilutę. Sūnų Eligijų pristatė pati mama, gyrusi berniuką už polinkį į techniką, - ūkininkaitis jau valdo sėjamąją ir kultivuoja traktoriumi laukus.

***

Į mugę Vingio parke, Šiaurės rytai, p. 4
Autorius: Alfonsas Kazitėnas, data: 2006 09 23
VšĮ "Tatulos programa" Vilniuje pradeda tradicinį rudeninių mugių maratoną. Šį šeštadienį ir sekmadienį Vingio parke nuo 9 iki 15 vai. ekologinių ūkių savininkai iš visos šalies prekiaus savo išaugintais ir perdirbtais produktais. Mugės dalyvius ir lankytojus linksmins dainininkas Aleksas Lemanas.
"Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė "Šiaurės rytams" minėjo, jog į mugę užsirašė 18 mūsų rajono ūkininkų - kiek mažiau nei pernai. Tarp jų kasmetiniai dalyviai biržiečiai L. Lapinskienė ir V. Zurba su tradicinėmis daržovėmis - burokėliais, morkomis, svogūnais. A. R. Misevičiai pasiūlys vilniečiams ekologiškų grikių košėms, o taip pat įvairaus dydžio grikių lukštų pagalvių ir čiužinių. "Turime vienintelį sertifikuotą šiltnamį - pabiržiečiai Arūnas ir Daiva Giedrikai prekiaus gražiais, šviežiais agurkais ir pomidorais, jų kaimynės V. Ladygienė ir S. Lopetienė - bulvėmis", - sakė direktoriaus pavaduotoja. Pernai mūsų rajone buvo 114 sertifikuotų ekologinių ūkių, šiemet pateikė paraiškas sertifikuoti ūkius 149 ūkininkai. Jiems primenama nepamiršti iki lapkričio 1 d. pristatyti Nacionalinei mokėjimų agentūrai prašymus su kitais reikiamais dokumentais dėl ekologinių išmokų už sertifikuotus pasėlių plotus.
"Tatula" samdo didelį sunkvežimį produkcijai nuvežti į sostinę, autobusą prekeiviams nukeliauti, išperka prekybos vietas, apmoka už jų išvalymą. Ūkininkams lieka pasikrauti produkciją į kieman atvažiavusį sunkvežimį ir išprekiauti nusivežtus produktus. Aprūpina prekystaliais, nuo lietaus turi palapines. "Jei už viską reikėtų mokėti patiems ūkininkams, jiems būtų juodas minusas", - pastebėjo ponia Valerija. Pasak jos, už tuos pinigus, kuriuos skiria viešoji įstaiga mugėms, galima būtų nupirkti iš ūkininkų visą produkciją, kuriose išparduodama. Tačiau mugėmis siekiama populiarinti ekologiškus produktus, atkreipti visuomenės dėmesį į ekologinę žemdirbystę, ugdyti vartotoją. Vis didesnė visuomenės dalis nepatenkinta sintetiniu maistu, didėja poreikis šeimos ūkyje pagamintiems produktams.
Rugsėjo 30 - spalio 1 bei spalio 7 - 8 dienomis, ekologinių produktų mugės vyks tradicinėje ir vilniečių gerai žinomoje vietoje - aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, ekologinių ūkių savininkai prekiaus savo produkcija respublikinėje žemdirbių šventėje "Jievaro sodas", kuri spalio 14 d. vyks Panevėžyje. O spalio 21 d. biržiečiai užbaigs ekologinių produktų rudeninių mugių maratoną savo mieste, J. Janonio aikštėje, kur planuojama surengti rajono žemdirbių derliaus šventę.
Pašnekovės žodžiais, šiemet ekologinių produktų mugės nebus tokios gausios, nes produkcijos išauginta mažiau kaip kitais metais. Ypač nukentėjo nuo sausros mūsų krašto ūkininkai. Vieniems neužaugo bulvės, svogūnai, kitiems sunyko porų ir salierų pasėliai. Pasitaikė ir kuriozų: specializuoti ūkiai nesugebėjo išsaugoti pamėgtų kultūrų, o nespecializuotuose, priešingai, jos užderėjo normaliai. Labai produktyvūs metai bitininkams, dėl to krito medaus kainos. Tuo tarpu daržovės brangesnės, nes jų jaučiamas stygius.

***

Vingio parke - populiarioji ekologiškų produktų mugė, Ūkininko patarėjas, p. 7
Autorius: ŽŪM informacija, data: 2006 09 21

Tekstas patalpintas žemiau (žemiau straipsnio "Ekologiškų produktų pakaks tik mugių lankytojams"

Šis tekstas taip pat buvo patalpintas ELTA, BNS, Omni, Zebra, ZUM, eko.laei, laikraščiuose Verslo žinios (2006-09-22), Ūkininko patarėjas, Valstiečių laikraštis, Valstietis, Biržiečių žodis, Žaliasis pasaulis ir kt. (skaitomas, komentuojamas per radijas ir pan.)

***


Ekologiškų produktų pakaks tik mugių lankytojams, Ūkininko patarėjas, p. 12
Autorius: Gertrūda Rinkūnienė, data: 2006 09 21

Ekologiškų produktų mugėms Panevėžyje nebereikia didelės reklamos ir agitacijos. "Tatulos programos" atkakliai, jau 19 metų siekiamas tikslas - ugdyti vartotoją, branginantį sveikatą ir švarią aplinką - pradeda duoti gražių vaisių.

Karščiai patiko sojai, svogūnams ir bitėms

Vos pasirodžius informacijai, kad "Tatulos" mugė, kaip įprasta, vyks gražiausioje Panevėžio miesto centro vietoje, Senvagėje, gerokai iki oficialaus mugės atidarymo kai kurie miestelėnai, nešini rudens gėrybėmis, jau traukė namo. Arti kaimo esančio miesto gyventojai puikiai žino, kokiomis ekstremaliomis sąlygomis šiemet brendo derlius, tad skubėjo įsigyti patikimų, sertifikuotų daržovių, vaisių, medaus, žolių arbatų, košių mišinių, naminės duonos, pyragų, grūdų ir sėklų.
Kalbinti ekologinių ūkių šeimininkai buvo nusiteikę optimistiškai, šventiškai ir juokais vertė praėjusios vasaros negandas. Janina Žiemelienė iš Biržų r. "Ūkininko patarėjui" sakė šiemet savo 5 a lauke radusi vos 10 gūželių kopūstų, kurie tik dabar suskato sukti galveles. Tačiau puikiai užderėjo svogūnai, vasaros karščiai patiko sojos pupelėms. Priėjusi pirkėja palankiai įvertino daržininkės išaugintas morkas "smailiais galiukais", įsitikinusi, kad iš tokių saldesnės sultys. Kaimynystėje ekologišku medumi prekiavęs Biržų r. Obelaukių vienkiemio bitininkas Algirdas Ranonis pasakojo laikantis 40 šeimų bitučių ir iš kiekvieno avilio surinkęs po 50 kg švaraus medaus.
Bronislava Šerelienė, viena pirmųjų pradėjusi Panevėžio r. ekologinę žemdirbystę, nuolatinių mugės klientų jau sulaukė savo sodyboje, tad rūpinosi daugiau prekystalio estetika nei prekyba. Stalą puošė įdomiai sukurta Derliaus deivė su karoliais iš ekologiškų bulvių, kurios šiemet ir tiko tik karoliams verti.
Biržietė Laima Lapinskienė specialiai mugei priaugino egzotiškų valgomų "dygliakiaulių" - į kivi ir agurkus panašių daržovių, kurios badėsi kaip kaktusai. Panevėžietė Audronė Kabelienė, rajono ekologinių ūkių organizacijos "EkoPan" pirmininkė, prekiavo ekologiška ramunėlių arbata, aronijų uogomis ir klasikinių veislių obuoliais, liaudyje vadinamais "serinka", "grapšteinais", antaniniais.
"Tatulos" mugės iš Panevėžio kitą savaitgalį atkeliaus į sostinės Vingio parką, rugsėjo 30 - spalio 1 ir 7-8 dienomis vyks prie Žemės ūkio ministerijos, spalio 14-ąją sugrįš į "tėvoniją" - Biržus, J.Janonio aikštę. Kaip teigia mugių dalyviai, šių metų ekologiško derliaus vargiai pakaks visiems metams, greičiausiai rudens gėrybės bus išpirktos per pirmąsias muges. Košės ragavo, alučiu užgėrė
Šiemet pirmąkart mugėje dalyvavo atestuoti sodinukų -dekoratyvių ir sodo vaismedžių bei uogakrūmių - augintojai. Kaunietė Rožė Kuodytė pristatė Panevėžyje dar nelabai išpopuliarėjusias šilauoges iš Donato Lidavičiaus ūkio. Ragautojai gyrė uogų skonį ir teiravosi, ar jų gerosios savybės prilygsta mėlynėms - stiprina regėjimą, reguliuoja virškinimą.
Iš Utenos r. Antalgės atvykęs Saulius Zaranka stebino augalais lauko baseinams, tvenkiniams ar nuosavam ežerui papuošti - vandens lelijomis, viksvomis, smėlingą dirvą mėgstančiomis geltonosiomis erikomis, daugiametėmis levisijomis, visžaliais pensemonais, darželinėmis achilėjomis, uolaskėlėmis, baltaisiais šermukšniais.
Pasvalietis Leonidas Aukščionis prekiavo įvairių obelų sodinukais, aiškino apie vėlyvąsias aviečių veisles.
Kaip visada, populiariausia mugės viešnia buvo žolininkė, farmakologė Jadvyga Balvočiūtė, nė sekundės neturėjusi laiko prekiauti, - ją pavadavo jauna skaisčiaveidė Rūta, o glaudžiai minios apsupta garsiųjų arbatų kūrėja maloniai ir išsamiai aiškino panevėžiečiams žolynų paslaptis.
Daujėnų duonos kepimo įmonės savininkei Vitai Stankevičienei šiemet mugėje atsirado rimti konkurentai - Račickų šeima iš Prienų. Tądien šeimos galva Jonas sėjo ir kūlė, tad burnoje tirpstančiais pyragais ir kaimiška duona prekiavo žmona Regina su sūnumi Vytautu.
Šalia viena kitos, kaimynystėje, įsikūrė "Ustukių malūno" ir ekologiško Biržų alaus "Po-noras" ekspozicijos. Skaniai užkirte garsiosios ustukiečių penkių grūdų košės, pirkėjai kelionę po mugę baigė gurkšnodami "gyvą" alutį.

Sveiki produktai dar tik lašas chemizuoto maisto jūroje

Ekologiškų produktų gamintojus sveikino kaip niekada gausus valdžios atstovų ir politikų būrys. Atvyko miesto ir rajono valdžios atstovai, ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento vadovas Saulius Jasius, NMA direktoriaus pavaduotojas Zenonas Buivydas ir kiti. Žemdirbiai išgirdo komplimentą, kad jie esą didžiausi "perdirbėjų priešai, kurie maitina žmones emulgatoriais ir konservantais, bei farmacininkų, kurie pelnosi iš ligonių, susirgusių bevalgant chemizuotą maistą". Apskrities viršininkė Gema Umbrasiene priminė ekonomikos principą: nemokamų pietų nebūna, tad pagerbė žemdirbius, kurie už švarų maistą, prieš piktžoles kaunasi rankomis ir kantrybe. Ekologinių mugių apskrities centre iniciatorė ir ekologiškos politikos puoselėtoja įteikė padėkos raštus darbštiems ūkininkams Janinai Žiemelienei, Arūnui Giedrikui, E.V.Galiniui, Audronei Kabelienei. Pati gavo lietuvis- kų gėlių puokštę iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus.
"Tatulos programos" mugę Panevėžyje jau penktąjį kartą organizuoja VšĮ "Tatulos programa" ir Panevėžio apskrities viršininko administracija. Apskritis nuosekliai stengiasi pateisinti tausojančios žemdirbystės krašto vardą. Pernai čia veikė 252 ekologiniai ūkiai, padvigubėjo ekologiškų žemės plotų.
Skaičiais tai atrodo taip: Biržų r. ekologinių ūkių užpernai registruota 82, pernai - jau 114, plotas padidėjo nuo 2582 ha iki 4958 ha, Kupiškio r. - užpernai veikė 16, pernai - 29 ekologiniai ūkiai, plotas padidėjo nuo 570 ha iki 1217 ha, Panevėžio r. - nuo 8 ūkių skaičius išaugo iki 34, plotas - nuo 156 ha net iki 1604 ha, Pasvalio r. - užpernai 15, pernai - 18, plotai - nuo 291 ha iki 516 ha, Rokiškio r. - užpernai buvo 26 ūkiai, pernai - 57, plotai - nuo 1920 ha iki 2913 ha.
Tai rodo, kad ekologinis ūkininkavimas - itin sparčiai besiplečianti žemės ūkio sritis. Pernai sertifikatus gavo apie 1,2 tūkst. ūkininkų, šiemet paraiškas pateikė apie 2 tūkst. šalies ūkių. Tačiau, kaip teigia viešosios įstaigos "Tatulos programa" direktorius Almonas Gutkauskas, plėtros rezultatai dar netenkina Europos Sąjungos rinkos poreikių. Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje apima vos 1,5 proc. žemės, nors numatyta, kad 2010 m. be chemijos maisto produktai turėtų augti dešimt kartų didesniuose pasėlių plotuose.

Pataisymas.

Iš tiesų tekste apačioje turėtų būti ne "...vos 1.5 proc. ...", bet "...apie 3.0 proc. ..." (A.G.)

***

                                                      ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

                                                               Viešųjų ryšių skyrius

                                              tel. (8~5) 239 10 16, faks.  (8~5) 239 12 12;

                                             http://www.zum.lt/      el. paštas spauda@zum.lt    

Informacija                                                                                                                                                                         2006 09 19

Vingio parke – populiarioji ekologiškų produktų mugė

Rugsėjo 23-24 dienomis, 9-15 val. VšĮ „Tatulos programa“ Vilniuje, Vingio parke, rengia visų pamėgtąją ekologiškų rudens gėrybių mugę.

Mugėje prekiaus visos šalies sertifikuotų ekologinės gamybos ir antrųjų metų pereinamojo laikotarpio ūkių ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, bendrovės bei ekologinės gamybos perdirbimo įmonės.

 Sostinės gyventojai ir svečiai galės įsigyti ekologiškų vaisių ir daržovių, bulvių, medaus, vaistažolių, ekologiškų produktų perdirbimo įmonių gaminių, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų, amatininkų dirbinių, lino tekstilės gaminių. Pirmą kartą mugėje bus prekiaujama ekologiškais rūkytais mėsos gaminiais.

                      „Rengdami muges ir populiarindami ekologiškus produktus, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį, ugdyti vartotojus. Mugės pritraukia pirkėjus, pasiilgusius tiesioginio bendravimo, kai galima matyti, kas produktą išaugino ar pagamino, kai galima asmeniškai pasitarti, kaip jį auginti ar vartoti“, - sakė VšĮ „Tatulos programa“ direktorius, tarybos pirmininkas Almonas Gutkauskas. – „Pastebime, kad kasmet vis didesnė visuomenės dalis nebesitenkina sintetiniu maistu, atsiranda vis didesnis poreikis šeimos ūkyje pagamintam maistui“.

Apsilankyti mugėje kviečiami visi norintieji gyventi ir maitintis sveikiau. Įėjimas - nemokamas.

Rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. ir spalio 7 – 8 dienomis ekologiškų produktų mugės bus surengtos tradicinėje ir vilniečių gerai žinomoje vietoje - aikštelėje prie Žemės ūkio ministerijos.

VšĮ „Tatulos programa“ vykdo Vyriausybės patvirtintą šalies ekologinio ir tausojančio ūkio modelinę Tatulos programą, teikia visokeriopą paramą ūkiams bei įmonėms, pertvarkant jas į ekologinį bei tausojantį ūkininkavimą, inicijuoja ekologiškų produktų skyrių steigimą didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, rengia muges, ieško rinkų užsienio šalyse, teikia konsultacijas, įgyvendina gamtosaugos priemones.

 

Daugiau informacijos pasiteirauti: A.Gutkauskas, tel. 8 676 42907.

 

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

 

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.

Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.

***

Ekologiški produktai jau skinasi kelią į rinką, Verslo žinios, p. 19
Autorius: Darius Šimėnas, data: 2006 09 19
Panevėžys pradėjo ekologiškų produktų mugių virtinę, kurios tikslas - auginti sveiko maisto vartotojus. Nors, palyginti su Europos Sąjungos senbuvėmis, ekologiškų produktų paklausa Lietuvoje dar menka, ieškoma galimybių juos populiarinti ir padaryti pasiekiamus platesniam pirkėjų ratui.

Almonas Gutkauskas, VšĮ "Tatulos programa" (TP) direktorius, tarybos pirmininkas, informuoja, kad Panevėžyje vykusi ekologiškų produktų mugė - tik pradžia visų renginių. Viena didelė mugė planuota Vilniaus Vingio parke, dar kitos - prie žemės ūkio ministerijos.
"Dar trūksta mūsų produktų vartotojų, todėl minimaliomis priemonėmis kasmet stengiamės reklamuotis, ugdyti juos, išaiškinti sveiko maisto būtinybę mokslininkams, valdžios atstovams", - pasakoja p. Gutkauskas. Jis tvirtina, kad Vakarų parduotuvių lentynos jau pradėjo užleisti vietą ekologiškiem produktam, todėl anksčiau ar vėliau šiuo pavyzdžiu paseks ir lietuviai.
"Kol kas mūsų įsteigtos parduotuvės ir kioskai dar nuostolingi, nes vis dar turime mažai vartotojų. Tiesa, jų kaskart daugėja", - tikina TP vadovas. Pasak jo, paradoksalu, bet pirmieji ekologiškais produktais susidomėjo pensininkai, tačiau dabar jau jų ieško vis daugiau jaunų šeimų.

Praleista proga

Ponas Gutkauskas įsitikinęs, kad 1997 m. Lietuvos valdžia praleido puikią galimybę išvystyti daug šeimos verslų, vidutinę klasę.
"Tuomet pritrūko politinės valios ES ir SAPARD lėšomis skatinti būtent ekologiškų produktų gamybą. Po kempinligės protrūkio Anglijoje ten šių produktų paklausa buvo dvigubai didesnė nei pasiūla, lietuviai, kaip tarpukariu, galėjo įsitvirtinti toje rinkoje", - dėl prarastų galimybių apgailestauja p. Gutkauskas. Jis teigia, kad TP ir dabar stengiasi įtikinti valdžios atstovus, kad 2007-2013 m. paramos programose būtų numatyta daugiau lėšų ekologiškus maisto produktus gaminantiems ūkininkams, kurių kasmet vis daugėja.

Ūkininkų daugėja

Praėjusiais metais ekologiškai ūkininkavo 1.811 Lietuvos ūkininkų. Šiemet ekologiško ūkininkavimo pratęsti nepanoro 57 pernai šią veiklą vykdę ūkininkai, tačiau sulaukta 665 paraiškų naujiems ekologiškiems ūkiams sertifikuoti.
Sertifikavimo įstaigos "Ekoagros" duomenimis, iš viso ekologiškus ūkius šiemet sertifikuoti panoro 2.400 ūkininkų. Daugiausia paraiškų sulaukta iš 139 prašymus pateikusių Biržų ir 131 atsiuntusios Ukmergės, 120 sertifikatų paprašė Trakai. Vos dėl 13 ūkių kreipėsi Druskininkai, dėl 16 - Kretinga.
Šiemet sertifikuoti hektarą ekologiško ūkio kainuoja nuo 9,89 Lt iki 236 Lt - mažiausiai juodųjų ir sideralinių pūdymų, daugiausia - prieskoninių augalų, vaistažolių ir uogynų sertifikavimo kaina. Už 10 m2 grybynų sertifikavimą mokama 3,54 Lt, šiltnamių - 5,9 Lt, sertifikuoti naminius gyvulius kainuoja nuo 0,46 Lt iki 4,72 Lt, dalis išlaidų padengiama iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų.

Europoje - aktyviau

"Lietuva pagal ekologiškų plotų dalį žemės ūkio naudmenose užima 26 vietą iš 120 valstybių, užsiimančių ekologišku žemės ūkiu. Palyginti su ES vidurkiu, mes atsiliekame beveik 2 kartus, nes ekologiški plotai ES užima apie 4%, o Lietuvoje - 2% žemės ūkio naudmenų", - pažymi Jonas Jagminas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Lietuvos vartotojų instituto iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė mūsų šalies gyventojų įsitikinę, jog perka ekologiškus produktus.
"Pirkėjai nežino, kurie produktai iš tiesų yra ekologiški. Kai kurios įmonės paprasčiausiai apgaudinėja vartotojus besiskelbdamos, kad jų produktai ekologiški", - piktinasi p. Gutkauskas.

Nesusikalbėjimas

"Daug kas mano, jog jų sode užaugintos daržovės ir vaisiai yra ekologiški. Tai taip pat netiesa. Ekologiškiems ūkiams keliami labai griežti reikalavimai", - tvirtina ir Zita Čeponytė, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė.
Lietuvos vartotojų institutas iškėlė versiją, jog pagrindinė problema, dėl kurios ekologiška produkcija mūsų šalyje sunkiai skinasi kelią, yra nesusikalbėjimas. Ūkininkai nesusidera su prekybos centrais, tad negali sklandžiai realizuoti produkcijos. Vartotojai pirktų ekologiškus maisto produktus, bet dėl žinių stokos nesugeba jų atsirinkti.
Pasak p. Gutkausko, šiemet sukurtas ekologiško produkto ženklas, kurį TP užpatentavo.
"Ženklą atiduosime Žemės ūkio ministerijai ir sieksime, kad nuo kitų metų jis būtų privalomas visiems ekologiškiems produktams parduotuvių lentynose. Iš vokiečių pavyzdžio žinome, kad tuomet pirkėjui bus lengviau atsirinkti prekę", - mano TP vadovas.

***

Ekologiškas derlius važiuoja į muges, Biržiečių žodis, p. 1
Autorius: Feliksas Grunskis, data: 2006 09 14
"Tatulos programa" pradeda ekologiškų gėrybių rudens mugių sezoną. Pirmoji mugė įvyks rugsėjo 16 dieną Panevėžyje prie Senvagės. Rugsėjo 17 dieną ekologiškų produktų mugė vyks Šiauliuose. Rugsėjo 23-24 dienomis švariai dirbantys ūkininkai vaisius, daržoves, prieskonius, vaistažoles pardavinės Vilniuje, Vingio parke, o rugsėjo 30 ir spalio 1 dienomis - prie Žemės ūkio ministerijos. Spalio 21 dieną mugė vyks Biržuose J. Janonio aikštėje. Vėliau ekologiška produkcija vėl bus pardavinėjama Vilniuje, J. Basanavičiaus vidurinėje mokykloje. Toks rudens mugių grafikas skelbiamas ekologiškai žemdirbystei skirtoje interneto svetainėje www.organic.lt, kurioje yra naujausia informacija ūkininkams ir vartotojams.

***

Penktoji ekologiškų produktų mugė, Ūkininko patarėjas, p. 8
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 09 16
Rugsėjo 16 d. Panevėžio centre, Senvagėje, jau penktąjį kartą vyks ekologiškų rudens derliaus gėrybių mugė. Ją organizuoja Všį "Tatulos programa" ir Panevėžio apskrities viršininko administracija.
Kaip teigė "Tatulos programos" direktorius Almonas Gutkauskas, nors Europoje ekologiškos produkcijos paklausa nuolat auga, Lietuvoje ji kol kas menkai vertinama. Tad mugės pagrindinis tikslas, kaip ir ankstesniais metais, išlieka tas pats - visuomenės informavimas ir konsultavimas, vartotojo ugdymas.
Panevėžio apskrityje, kuri pateisina tausojančiosios žemdirbystės krašto vardą, 2005 m. veikė 252 ekologinių ūkių, užpernai buvo jų registruota per 140.
Šiemet panevėžiečiai mugėje galės įsigyti ūkininkų išaugintų įvairiausių rūšių daržovių, bulvių, vaisių ir uogų, obuolių, medaus, grūdų, ankštinių kultūrų, grybų ir kitų produktų. Vaistažolėmis žada prekiauti farmakologė Jadvyga Balvočiūtė. Perdirbimo įmonės prekiaus ekologiškais sertifikuotais košių mišiniais, maistinėmis sėlenėlėmis, fasuotais grūdais daiginti, įvairiais miltais ir kruopomis, kaimiška duona, konditerijos gaminiais, žirniais, kita produkcija.
Mugė prasidės nuo 9 val. ryto ir truks iki 14 val.

***


AgroBalt parodoje biržiečiai nepasiklydo, Biržiečių žodis, p. 1, 3
Autorius: Janina Bagdonienė, data: 2006 09 12
Tris dienas Šiauliuose vyko tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda AgroBalt 2006. Keturiolika kartų ši paroda vyko šalies sostinėje, o penkioliktoji surengta Šiauliuose.

Nuo ankstyvo ketvirtadienio ryto Šiaulių parodų rūmuose pradėjo kurtis Agrobalt dalyviai. Net nesulaukę skelbto parodos atidarymo laiko pradėjo rinktis žiūrovai.
Biržiečiai, šįsyk - kaip Lietuvos ūkininkių draugijos atstovai - prie parodos paviljono įkūrė savo kiemelius. Grojo ir svečius viliojo jungtinis ansamblis - kirdoniečių ir šukioniečių kapelos. Greta kojines mezgė ir mezginių pirkti siūlė pa-biržietė Birutė Paužolienė (už kaimo amatų puoselėjimą ji buvo įvertina parodos diplomu). Biržų kiemelis parodos lankytojus pasitiko gražiai pasipuošęs ir vaišingas. Nė vienam svečiui nepritrūko sūrio kąsnio, alaus gurkšnio ar kitokių vaišių.
Vos spėję parodoje pasižvalgyti, žiūrovai ir dalyviai buvo pakviesti į iškilmingą parodos atidarymo ceremoniją. Buvo pristatyti penkioliktosios parodos rengėjai: Lietuvos žemės ūkio ministerija, IFWexpo nacionalinės ir tarptautinės mėsos ir maisto pramonės institutas Heidelberg GmbH ir UAB "AgroBalt" - IFWexpo atstovybė, oficialūs rėmėjai (Latvijos, Estijos ir Lietuvos respublikų žemės ūkio ministerijos bei Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmai), organizaciniai rėmėjai, parodos partneriai. Į parodą atvyko net 16 oficialių delegacijų (iš Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Vokietijos, Austrijos, Kipro, Kazachstano, Turkijos, Vengrijos, Slovakijos). Sveikinimo žodį tarė parodos globėja šalies žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.
Vieni parodos lankytojai svečių ir šeimininkų šventinių kalbų klausėsi, kiti skubėjo patys pamatyti, kuo paroda turtinga. O "Biržiečių žodis" pirmiausia norėjo saviškius
parodoje pamatyti ir paklausinėti.
*
Prie pat įėjimo pagrindiniame parodos paviljone buvo įrengta "Tatulos programos" ekspozicija. Ją pristatė penki "Tatulos programos" dalininkai: biržiečio Romualdo Misevičiaus ūkis, "Ponoro" aludariai, "Ustukių malūnas", "Saimeta" ir ūkinė bendrija "Mėta" ("Mėtos" pirčių arbata pelnė parodos medalį). Asta Misevičienė lankytojams rodė ekologiškai auginamų grikių produktus. Lankytojus tuoj sudomino iš grikių lukštų supiltos pagalvės, čiužiniai, pufai vaikams, pagalvės. "Ponoras" puošniame stende pristatė visas gaminamo alaus rūšis. Iš pradžių dvejodami, kiek bus lankytojų, ar juos domins "Tatulos programos" dalininkų siūlomi dalykai, kitą dieną biržiečiai ir pasvaliečiai galėjo pasidžiaugti. "Visi turėjome grįžti į namus atsivežti naujos produkcijos. Visas mūsų penketas savo produktus ne tik eksponuoja, bet ir parduoda. Į Šiaulius pirmą dieną atsivežėme tiek, kiek Vilniuje parduodavome per tris AgroBalt parodos dienas. Bet tokio kiekio tik vienai dienai užteko", -penktadienį sakė "Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė ir džiaugėsi parodos lankytojų dėmesingumu bei gausumu. Galbūt lankytojų gausumą lėmė ir tai, kad į parodą nereikėjo pirkti bilietų - svarstė V. Gražinienė.
Kartu su kitais Lietuvos mėsos perdirbėjais paviljone savo produkciją pristatė "Agaro" bendrovė.
Parodos organizatorių statistika liudijo, kad parodoje gausiausias žemės ūkio technikos, sodininkystės, šiltnamių įrangos pristatymas, bet didžiausią parodos plotą - net 17 tūkstančių kv. metrų - užėmė gyvulininkystės ekspozicija. Čionai radome Kristiną ir Jurį Milišiūnus. Į parodą jie atvežė septynias avis - tekselių ir ostfryzų veislės. Kristina, Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininko pavaduotoja, rūpinosi ne tik savo avimis - padėjo ir kitiems avių savininkams. Ūkininkai pasakojo šiuo metu savo ūkyje laikantys 580 avių, iš jų - 53 pieninės ostfrizų, 46 - mėsinės tekselių veislės avys, daugiausia bandoje - Lietuvos juodagalvių veislės avių.
Grįžę iš parodos Kristina ir Juris džiaugėsi, kad juos aplankė daugybė žmonių. Įdomiausia tai, kad auklėtojai ir mokytojai į parodą vedė darželinukų ir pradinukų grupes ir rodė jiems gyvuliukus. "Panašaus dalyko Vilniuje nėra buvę", - sakė Juris Milišiūnas.
*
Parodoje galėjai pamatyti įvairiausios žemės ūkio technikos ir įrangos, apžiūrėti įvairiausių veislių ir rūšių gyvulius, paukščius, naminius žvėrelius, sužinoti, ką naujo siūlo žemės ūkio produkcijos perdirbėjai. Buvo galima įsitikinti, kad žemdirbiai ne tik darbu gyvi, kad kaimuose sėkmingai gyvuoja ir dar vienas verslas - kaimo turizmas. Parodoje žemdirbiai galėjo pasikonsultuoti apie ūkio plėtimą, valstybės paramą ir daugybę kitų dalykų. Tačiau visko viename rašinyje juk nesuminėsi...

***

2006-09-12 Rugsėjo 16 d. - ekologiškų produktų mugė (iš www.pava.lt)

Panevėžio apskrities viršininko administracijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta rugsėjo 16 dieną Senvagėje organizuojama ekologiškų produktų rudens mugė. Viešosios įstaigos "Tatulos programa" tarybos pirmininkas, direktorius Almonas Gutkauskas padėkojo Panevėžio apskrities viršininko administracijai už iniciatyvą ir tradicijų tąsą - galimybę penktąjį kartą organizuoti ekologiškų produktų mugę Panevėžyje.
Europoje ekologinės produkcijos paklausa nuolat auga. Lietuvoje kol kas napakankamai įvertinama ekologinių ūkių produkcija. Džiuginantis akcentas, kad Panevėžio apskrityje ekologinių ūkių daugėja, pernai užregistruoti 252 ekologiniai ūkiai (užpernai - per 140). Būtina konsultuoti pirkėją, suteikti jam kuo daugiau informacijos, todėl svarbiausias rudens mugės tikslas - ugdyti vartotoją.

Pasak viešosios įstaigos "Tatulos programa" direktoriaus, mugėje panevėžiečiai ir miesto svečiai galės įsigyti ūkininkų išaugintų įvairiausių rūšių daržovių, bulvių, vaisių ir uogų, obuolių, medaus, įvairių rūšių grūdų, ankštinių kultūrų, grybų ir kitų produktų. Įvairiausių rūšių vaistažolėmis, kaip ir ankstesnėse mugėse, prekiaus Jadvyga Balvočiūtė. Perdirbimo įmonės prekiaus ekologiškais sertifikuotais košių mišiniais, maistinėmis sėlenėlėmis, fasuotais grūdais daiginimui, įvairiais miltais ir kruopomis, kaimiška įvairių rūšių duona, konditerijos gaminiais, taip pat žirniais ir kita produkcija.
Rugsėjo 16 dieną ekologiškų produktų mugė Senvagėje šurmuliuos nuo 9 valandos ryto, oficialus mugės atidarymas, kuriame dalyvaus Panevėžio apskrities viršininkė G.Umbrasienė

*

 

Ekologiškų produktų paklausa didėja, Panevėžio rytas, p. 6
Autorius: Vilma Kairienė, data: 2006 09 13
Ateinantį šeštadienį Senvagėje vyksiančioje mugėje panevėžiečiai galės apsirūpinti ekologiškų produktų atsargomis.
Vertinantys švariai, nenaudojant cheminių medžiagų užaugintas daržoves, vaisius, vaistažoles ir kitus produktus, mugės lankytojai turės iš ko pasirinkti, nors gamta žemdirbių šiemet ir nelepino.
Žiemą neapsnigti pasėliai iššalo, pavasaris taip pat žemdirbystei buvo nedėkingas - vėlyvas ir vėsus, vėliau augalai kentėjo nuo sausros ir karščių, o rudeniop derlių mažino drėgmės perteklius.
Prieš tradicinį jau tapusį renginį Aukštaitijoje veikiančios viešosios įstaigos "Tatulos programa" direktorius bei tarybos pirmininkas Almonas Gutkauskas apskrities viršininko administracijoje surengtoje spaudos konferencijoje žadėjo nenuvilti pirkti atėjusių panevėžiečių.
Pasak ekologiškus produktus auginančius ir perdirbančius žemdirbius bei verslininkus vienijančios įstaigos vadovo, šiųmetė mugė bus turtinga ir įvairi, joje dalyvaus apie pusšimčio ūkių ir įmonių atstovai.
Aukštaičių gretas papildys augintojai iš Ukmergės, Raseinių bei kitų Žemaitijos rajonų.
Tradicija rengti ekologiškų produktų muges Panevėžyje atgaivinta prieš penkerius metus. Kasmet ji vyksta rugsėjo viduryje.
Šiemet ši mugė po dvylikos metų pertraukos grįš ir į kaimyninės apskrities centrą -Šiaulius. Pasitikėjimo žemdirbiams suteikė neseniai šiame mieste vykusi "AgroBalt" paroda, kurios metu ekologiškų produktų paklausa buvo milžiniška, per dieną buvo iššluoti visi trims dienoms atsivežti produktai, o kitą dieną vėl papildytos atsargos ištuštėjo per kelias valandas.
"Švariai užaugintų produktų paklausa didėja, ekologinių produktų tiekėjai jų jau užaugina tiek, kad aprūpina visą "VP Market" tinklą, du kartus per savaitę prekiauja sostinės Jeruzalės turgelyje, tiekia pavieniams pirkėjams bei užsakovams.
Ateityje tikimės sukurti visą tokių produktų tiekimo sistemą, tai yra tiekti ne tik vaisius ir daržoves, grūdus, bet ir mėsą, pieną", - sakė A.Gutkauskas. Jis tikisi, kad tokie produktai pirmiausia turės paklausą švietimo įstaigose, ligoninėse, sanatorijose.
Beje, šių metų naujovę -ekologišką mėsą raseiniškiai jau pardavinės mugės metu sostinėje.
Dar viena naujovė - sukurtas ir diegiamas specialus ženklas, įrodantis, kad auginant produktą nenaudojama chemija.
Šeštadienį Panevėžyje mugės lankytojai galės įsigyti ne tik jau pamėgtos Pasvalio rajono V.Stankevičienės įmonės "Saimeta", bendrovės Ustukių malūno produkcijos, bet ir garsios žolininkės iš Mažeikių Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių, įvairių gėrybių iš Daivos ir Arūno Giedrikų ūkio Biržų rajone bei kitų augintojų sertifikuotų ekologiškų produktų.

*

Kviečia ekologiškų produktų mugė (Sekundė)

Šeštadienį Panevėžyje, Senvagėje, rengiama penktoji Tatulos programos ekologiškų produktų mugė. Nors šie metai žemdirbių nelepino, panevėžiečiams bus pasiūlyta įvairiausių sveikų daržovių, vaisių, maisto produktų, vaistažolių. Tatulos programos direktorius ir valdybos pirmininkas Almonas Gutkauskas mugę vadina kultūriniu renginiu, pagrindinis jo tikslas – ugdyti vartotojus.

Vakar A.Gutkauskas pristatė savaitgalį Panevėžyje rengiamą ekologiškų produktų mugę ir sakė, kad po šaltos ir besniegės žiemos, vasaros sausros chemizuoti ūkiai nukentėjo šiek tiek mažiau, o ekologiniai patyrė milžiniškų nuostolių.

Vienam ūkininkui iššalo šaltalankiai, kitam kruša iškūlė javus. Tačiau, pasak programos vadovo, Daiva ir Arūnas Giedrikai užaugino viską. Jie ekologiškais produktais ne tik aprūpina „VP Market“ tinklą, bet ir kiekvieną antradienį bei penktadienį prekiauja „Jaruzalės“ turgelyje, dalyvauja mugėse. A.Gutkauskas teigė, kad ši šeima turėtų tapti pavyzdžiu kitiems.

Programos direktorius pabrėžė, kad į ekologiškų produktų mugę atvyks Stragiai iš Ukmergės, vaistažolėmis prekiaujantis Mariaus Čekavičiaus vadovaujamas kooperatyvas iš Raseinių. Be to, pirmą kartą mugėje bus prekiaujama ekologiška mėsa. Tatulos programos vadovas kalbėjo apie sveiką vaikų maitinimą ir teigė, kad norint ekologišku maistu aprūpinti mokyklas ir darželius reikia pasiūlyti ir sveikos mėsos bei pieno. A.Gutkauskas neslėpė, kad žemdirbiai dar nėra pajėgūs patenkinti rinkos poreikių ir po praėjusių parodų bei mugių jie nelabai ką turės parduoti.

„Didžiulės sėkmės sulaukėme Šiauliuose vykusioje „AgroBalt“ parodoje, – pasakojo A.Gutkauskas. – Per pirmą dieną pardavėme tiek, kiek buvome atsivežę trims dienoms. Apsirūpinę produktais, vėl viską tuoj pat pardavėme per dieną. Šiemet produktų dauguma ūkininkų turės tik mugėms“.

Organizatorių teigimu, ankstesni metai parodė, kad panevėžiečiams ne tas pats, ką jie valgo. Todėl tikimasi, kad šeštadienį į Senvagę ateis nemažai žmonių. Mugė prasidės 9 valandą.

Gintautas SUBAČIUS

S.Kašino nuotr. A.Gutkauskas (kairėje) sakė, kad šiemet ekologiškų produktų užteks tik mugėms.

***

Kodėl stringa išmokos ekologinių ūkių savininkams, Valstiečių laikraštis, p. 22
Autorius: Meilė Taraškevičienė, data: 2006 09 12
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) jau baigia vertinti ekologinių ūkių savininkų pernai pateiktas paraiškas ir mokėjimo prašymus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano (KPP) priemonę "Agrarinė aplinkosauga". Šiuo metu iki galo nebaigta įvertinti apie 60 paraiškų ir apie 140 mokėjimo prašymų. Visiems ūkių savininkams išsiųsti užklausimai dėl papildomos informacijos, kurios sulaukusi NMA galutinai užbaigs paraiškų bei mokėjimo prašymų vertinimą ir nedelsiant išmokės paramą visiems ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams.

Daugiausia klaidų

Nors NMA, vertindama ūkininkų pateiktas paraiškas paramai gauti, vadovaujasi griežtais NMA direktoriaus įsakymu patvirtintais vertinimo terminais, paraiškų pagal KPP priemonę "Agrarinė aplinkosauga" vertinimas užtruko ilgiau nei buvo numatyta. Tai, pasak NMA Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotojos Erikos Viltrakienės, lėmė daugybė objektyvių priežasčių.
Kaip vieną svarbiausių faktorių, sulėtinusių šios paramos priemonės administravimą, NMA atstovė įvardija klaidas ir netikslumus paraiškose bei mokėjimo prašymuose. Priemonės "Agrarinė aplinkosauga" paraiškose bei mokėjimo prašymuose klaidų, palyginti su kitomis KPP priemonėmis, pasitaiko daugiausia.
"Ūkininkai turėtų atidžiau susipažinti su paramos administravimo taisyklėmis, nes dėl to kyla labai daug nesklandumų skirstant kaimo plėtrai skirtą paramą. Radę neatitikimų paraiškose, nuolat prašome ūkininkų dokumentus patikslinti. O kol neįvertiname gautų paraiškų bei mokėjimo prašymų, negalime mokėti ir išmokų", - kodėl ekologinių ūkių savininkai, pernai teikę paraiškas, dar negavo išmokų, paaiškina E.Viltrakienė.
Dažniausiai ūkininkų pateiktuose dokumentuose nustatomi skirtumai tarp paraiškose ir kasmetiniuose prašymuose ar mokėjimo prašymuose pateikiamų duomenų. Dažnai neatsižvelgiama ir į rezultatus patikrų vietoje - jeigu buvo deklaruota daugiau nei matyti dokumentuose, vis tiek įrašomi seni duomenys. Užfiksuojama gana daug atvejų, kai žemdirbiai nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų nemažinti paraiškose nurodytų deklaruotų ir sertifikuotų žemės plotų ir juose ekologiškai ūkininkauti penkerius metus.

Keitėsi taisyklės

E.Viltrakienės teigimu, vėluojančioms išmokoms įtakos turėjo ir tai, kad pernai, balandžio mėn., prieš prasidedant naujam paraiškų surinkimo etapui, keitėsi ekologiško ūkininkavimo taisyklės.
"Atsižvelgdami į pasikeitimus, turėjome peržiūrėti ir 2004 metais gautas paraiškas, ir tuo pačiu metu vertinti naujo teikimo paraiškas. Todėl NMA darbuotojams teko dvigubas krūvis", - sako NMA Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotoja.
Taip pat teko prašyti Žemės ūkio ministerijos išaiškinimų dėl įvairių taisyklių nuostatų taikymo. Aišku, visų gyvenimo atvejų taisyklėse numatyti neįmanoma, tačiau pasitaikydavo gana keblių situacijų. Kadangi išmokos už ekologišką ūkininkavimą pakankamai didelės, daugelis ūkininkaujančiųjų neįsigilino į taisykles, bet skubėjo teikti paraiškas paramai gauti (net nežinodami tikslių žemės plotų, kuriuose planavo užsiimti ekologine žemdirbyste).
Ne toks paprastas, kaip gali atrodyti, ir paraiškų vertinimo procesas. Siekiant, kad lėšos būtų paskirstytos efektyviai ir skaidriai, kiekviena paraiška vertinama mažiausiai dviejų Kaimo plėtros programų departamento Aplinkos apsaugos programų skyriaus vertintojų. Specialistų darbo krūvis didelis, nes, be paraiškų išmokoms už ekologišką ūkininkavimą gauti, jie vertina ir mokėjimo prašymus. Šiuos dokumentus jie irgi turi patikrinti, kad būtų išvengta neatitikimų. Jei paraiškos ir mokėjimo prašymo duomenys sutampa, mokėjimo prašymai iškart tvirtinami ir paramos gavėjams išmokama parama.
Dėl kilusių netikslumų pareiškėjui registruotu laišku siunčiamas užklausimas. Beje, kartais tokių užklausimų prireikia ne vieno, o dėl to sugaištama nemažai laiko. NMA prašo, kad atsakymą dėl užklausimo ūkininkas pateiktų per 10 darbo dienų. Jeigu nespėjama per nustatytą terminą pateikti papildomų dokumentų, būtina NMA darbuotojus apie tai informuoti nors telefonu. Nesulaukus jokių žinių, paraiška vertinama pagal turimus duomenis.

***


Pakartotos kai kurios ekologinio ūkininkavimo taisyklės, Valstietis, p. 7
Autorius: Audronė Miliauskienė Kelmės r. biuro augalininkystės konsultantė, data: 2006 09 09
Norintys apsaugoti pasėlius nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių ekologinių ūkių savininkai neatmeta laiko patvirtintų, senolių išmintimi pagrįstų taisyklių: kai kurie augalai, jeigu pasėti šalia, gelbsti vienas kitą, jų sėją reikia kaitalioti, labai svarbu laiku atlikti visus dirvos ruošimo darbus.
Šias ir kitas taisykles pakartojo būrys Kelmės r. ūkininkų, susirinkusių į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro organizuotą lauko dieną, vykusią Nijolės Kalpokienės ūkyje.

Ūkininkės patirtis

Nijolės Kalpokienės ūkiui vadovaujanti Genovaitė Urbonavičienė pripažino, kad šiemet sąlygos augalams augti buvo sunkios. Kai kuriems jos visai netiko: prastos pupelės, kopūstai nesusuko galvų, ankstyvosios bulvės išdegė, neaugo burokėliai, morkos, ieškodamos drėgmės, išsišakojo.
Tačiau G. Urbonavičienė pripažino, kad ne viską nulemia oro sąlygos. Daug priklauso ir nuo pasirinktų agrotechninių bei augalų apsaugos priemonių. Ji siūlė sėti pamirkytas, daigintas morkų sėklas, nesėti augalų į tą pačią vietą. Nuėmę daržoves šio ūkio šeimininkai žemę suaria ir sėja rugius. Kitais metais vietoj rugių pasėja žirnius, o tik po to vėl į tą vietą "sugrįžta" daržovės. Ūkio vadovė akcentavo, kad dirvą labai alina morkos. Todėl po jų gali augti nebent grūdiniai augalai.
Susirinkusieji norėjo sužinoti, kaip ūkininkė tręšia laukus. Kadangi ji nori užauginti ekologiškai švarius augalus, gamyklinių trąšų nenaudoja. Pvz., pasėjus žirnius, dirva praturtėja azotu. Po žirnių pasėtoms daržovėms jo nebestinga. Be to, ravėdama daržoves ji neneša iš daržo žolių. Supuvusios jos tampa organinėmis trąšomis.
Siekdama sumažinti kenkėjų plitimo riziką, moteris šalia morkų sodina svogūnus (5 vagos morkų, 3 svogūnų). Lauko dienoje dalyvavę ūkininkai patarė šalia kopūstų pasėti kanapių. Morkines muses nuo morkų atbaido šalia augantys ir žydintys serenčiai (gvazdikėliai).
Tiesa, kolegas labai sudomino tai, kad G. Urbonavičienė augalams nuo kenkėjų apsaugoti pati gamina tam tikrą užpilą: ugniažoles, asiūklius ir dilgeles užpila mineraliniu vandeniu ir palaiko 2-3 paras. Juo laisto morkas. Ūkininkė mano, kad šio užpilo kvapas net kolorado vabalus nuo bulvių šiek tiek atbaidė.
Daržovės ūkyje sėjamos rankine sėjamąja. Jas nuėmus, laukas tris kartus suariamas traktoriumi.

Mokslininkės patarimai

Lauko dienoje dalyvavusi Sodininkystės instituto mokslininkė Elena Survilienė patarė sėklų nelaikyti šaltai, nes tuomet iš jų užauga žieduoliai.
Mokslininkė pripažino, kad ekologiniame ūkyje daržoves apsaugoti nuo kenkėjų Genovaitė Urbonavičienė džiaugiasi šią vasarą užderėjusiais moliūgais.
nėra paprasta. Greitai ir efektyviai veikiantys cheminiai preparatai neleidžiami. Todėl siūlo naudoti augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas. Pvz., kopūstams apsaugoti nuo amarų tinka Ringuvos žaliasis kalio muilas.
Be to, mokslininkė patarė pasodintus daigus uždengti agroplėvele. Taip jie apsaugomi nuo kenkėjų. Sis būdas, pasirodo, populiarus užsienyje.
Kalbėdama apie bulves E.Survilienė patarė ūkininkams nesitikėti, kad šaltą žiemą sušals kolorado vabalai. Ji akcentavo, kad kitąmet labai svarbi bus sėjomaina. Jokiu būdu bulvių negalima sodinti į tapačią vietą bei po kitų kaupiamųjų augalų. Sėjomaina ypač reikalinga norint, kad bulvių nepultų kenkėjai.
Mokslininkė priminė, kad ekologinių ūkių laukus galima tręšti kalio ir fosforo trąšomis. Tinka srutos ir perpuvęs mėšlas. Azotines trąšas galima pakeisti ankštiniais augalais.

Inžinieriaus pastebėjimai

Ekologiniuose ūkiuose ypač svarbu laiku ir tinkamai kovoti su piktžolėmis. Šiame ūkyje daržovės ravimos rankomis. Norint, kad piktžolių būtų kuo mažiau, reikia tinkamai paruošti lauką daržovių sėjai bei prižiūrėti iki jos.
Apie tai, kokia technika tinka ekologiniams ūkiams, kada ir kaip ją naudoti, susirinkusiems ūkininkams kalbėjo UAB "Dotnuvos projektai" Technikos skyriaus vadovas Valentinas Bogačiovas.
Sunkiausia be cheminių preparatų išnaikinti varputį. Uždarosios akcinės bendrovės specialistas siūlė ūkininkams įsigyti dirvos skutiklį. Nuėmus derlių, dirvos paviršių reikėtų skusti 2 kartus, paskui apversti. Geriausiai kultivatoriumi su strėliniais noragėliais. Arti reikia taip, kad viršutinis sluoksnis patektų į apačią.
V. Bogačiovas akcentavo, kad labai gera kovos su piktžolėmis priemonė yra mechaninis dirvos purenimas. Ją "iššukuoti" akėčiomis patartina sausą ir saulėtą dieną, kol piktžolių dar nematyti.
Inžinierius patarė ūkininkams stebėti piktžolių pasirodymą: polietileno plėvele uždengti dalį dirvos. Kai ją atidengus piktžolės jau būna sudygusios, pats laikas kabinti akėčias ir "prašukuoti" lauką. Bus išdraskyti piktžolių šaknų siūleliai, kurių akimis dar nematai.
Akėjant reikia važiuoti išilgai eilučių 10-12 km/val. greičiu.

Augalininkystės konsultantės komentarai

Ekologinio ūkio šeimininkai nenaudoja cheminių piktžolių naikinimo priemonių, tačiau yra ne vienas jiems tinkamas būdas. Prisiminkime juos:
1. Piktžolės kuo giliau užariamos. Tuomet joms neužteks maisto medžiagų, kad susiformuotų naujas augalas, arba tam bus sugaišta daugiau laiko, todėl piktžolės bus silpnesnės ir joms nepavyks pavasarį nustelbti pasėlių.
2. Galite šaknis susmulkinti į mažesnes dalis. Šaknies dalis, esanti dirvožemyje 10 cm gylyje, gali užauginti naują žalingą augalą. Bet jei šio augalo dalis perkirsta tuo metu, kai maisto atsargos mažiausios, jai gali nepavykti išsaugoti naujo augalo.
3. Pabandykite šaknis iškelti į dirvos paviršių, kad jos išdžiūtų. Jei piktžolių daug, tai galima padaryti laikant pūdymą. Žinoma, šis būdas priklauso nuo oro sąlygų. Tik sausą vasarą galima tikėtis puikaus efekto.
4. Labai svarbu nušienauti pagriovius ir laukų pakraščius.
Artėja rudens dirvos ruošimo darbai. Patariama naudoti tokią dirvos dirbimo technologiją, naikinančią daugiametes piktžoles: nuėmus derlių, kuo greičiau akėti ražienas pjaustymo ir dirvos purenimo padargais (kultivatoriumi su strėliniais noragėliais, lėkštinėmis akėčiomis). Paskui palaukti, kol bus sunaudotos šaknų maisto medžiagos, ir naudojant kamparaižį, dirvą giliai suarti.
Ūkininkaujant ekologiškai nėra greitų ir lengvų piktžolių naikinimo būdų, tačiau gerai planuojant ir nuosekliai atliekant reikalingus darbus, galima pasiekti norimo rezultato.

***


Ekologinio ūkio savininkai nusiteikę optimistiškai, Šiaurės rytai, p. 6
Autorius: Alfonsas Kazitėnas, data: 2006 09 05

 

Pirko mūro sienas

Sodybos šeimininkai pasakoja prieš dešimtį metų nusipirkę iš kitų žmonių trobesius neįrengtu vidumi.
Arūnas su Daiva savo rankomis sukūrė namo interjerą ir kartu tvarkė aplinką. Prie namų 45 arų valda, kuri per trumpą laiką pavirto žaliomis pievutėmis. Sodybą apsupo tujų gyvatvorė. Pievelėse įsikomponavo kiparisai ir puskiparisiai, kanadinė eglutė ir pocūgė. Šeimininkams arčiau širdies buvo spygliuočių dekoras. Iš lapuočių tik blindė ir svyruoklis beržas užsiliko, sūnus mamyčių dienos proga parnešė liepaitę.
Daiva mėgsta gėles, nuo ankstaus pavasario skleidžia žiedus daugiametės liafrės, narcizai, tulpės. Pavasarines gėles keičia vasarinės. Kieme įrengtas nedidelis baseinėlis, akmenukais išmūryti jo šlaitai, o vandenyje buvusias ežero lelijas pakeitė dekoratyvinė gražuolė, Arūno atsivežta iš miestelio gėlininkės Aldonos Jaronytės sodybos. Visų grožio turtų nė neišvardyti.
Neatsitiktinai Giedrikų sodyba prieš keletą metų nominuota kaip gražiausiai tvarkoma rajono gyvenviečių kategorijoje.

Pasirinko ekologinę kryptį

Įsikūrė nuosavoje pastogėje, bet stovėjo tarsi kryžkelėje. Daiva buvo namų šeimininkė, augino porą vaikučių. Arūnas, turintis barmeno profesiją, tuo metu tiekė gyvulius vienai Utenos krašto bendrovei, kuri netrukus bankrutavo.
Užkibo už ekologinės daržininkystės idėjos. Žemės panamėj turėjo vos porą hektarų. Giedrikų ūkelis 2001 - 2002 metais buvo pereinamojo tipo. Pirmaisiais metais nepaprastai gausiai užderėjo vokiečių veislės "Longe Rotestumple" morkos. "Tada labai trūko ekologiškų daržovių, pradėjome važinėti į "Tatulos" muges. Mūsų morkas žmonės pirko maišais, iš-pardavėme viską, ką išauginome, buvo didelė paskata", - mena pradžią ponas Arūnas. Kitais metais išsinuomojo dar 7 ha žemės ir ėmė plėtoti daržininkystės verslą. Iš metalinių konstrukcijų susirentė pirmą plėvele dengtą 40 kv. m šiltnamį. Būta nemažai vargo: šiltnamį reikėjo šildyti, vyras naktį keldavosi kas dvi valandas jo kurstyti.
Tas šiltnamis iki šiol netapo reliktu, naudingai tarnauja daržininkams. Jame šiemet išaugino apie 100 tūkstančių daigų, nuėmę cukinijų ir jau antrą agurkų derlių.

Pasistatė ekologinį šiltnamį

Iškilo ir naujas šiltnamis, dvigubai erdvesnis, jame augina paprikas. Ir dviejų pasirodė negana. Giedrikų ūkį papuošė danų firmos "Rover" šiltnamis iš nerūdijančio metalo konstrukcijų, dengtas storesne plėve, kuriai duodama 5 metų garantija. Ūkininkai svarsto, jog vargu ar visoje Lietuvoje koks kitas ūkininkas turi panašų. Jis atsiėjo ne vieną dešimtį tūkstančių litų, "Tatulos programa" suteikė paskolą.
Modernus statinys užima 400 kv. metrų plotą, jame šeimininkai šį pavasarį pasodino 750 pomidorų daigų. Išaugo didžiuliai augalai beveik sulig skliautais, išvien nukibę stambiais vaisiais.
Ūkininkas šiuo metu dirba 11 ha žemės, iš jų 10 ha sertifikuota, šiuose laukeliuose augina ekologines daržoves. Griežtai laikosi sėjomainos, kadangi patys gyvulių nelaiko, pagrindinė organinė trąša - kompostas, žalioji trąša -garstyčios. Kaip ekologines trąšas naudoja "Biokal" ir "Ekoplan", bet jos brangios, todėl perka nedidelius kiekius. Daržovių asortimentą išplėtė iki daugiau kaip dviejų dešimčių pavadinimų. Vyras su žmona vienas per kitą vardija: agurkai, bulvės "Adora" ir "Ariel", burokėliai, cukinijos - geltonos, žalios, kopūstai - baltagūžiai, raudongūžiai, Pekino, kalafiorai, kaliaropės, moliūgai, morkos, pankoliai, pomidorai, paprikos, pastarnokai, petražolės, porai, salierai - gumbiniai ir lapiniai, salotos, svogūnų laiškai ir gumbai. Atsirinko atspariausias, derlingiausias veisles, padidėjo produkcijos kiekiai.
"Jau po pirmųjų ūkininkavimo metų pajutom, kad tik nuolat atnaujinant ir plečiant asortimentą pavyks išgyventi", - pastebi šeimininkė.

Daržoves išveža į sostinę

Giedrikai nestovi provincijos turgeliuose su daržovėmis. Antraisiais ūkininkavimo metais, kai dar jautėsi ekologiškų produktų stygius, pradėjo bendradarbiauti su "VP Market" prekybos tinklais ir tebetiekia daržoves jau ketvirtus metus. Arūnas du kartus per savaitę į nuosavą krovininį "Ford Transit" prisikrauna dėžių su daržovėmis ir veža į šių tinklų bazę.
Ekologiškų daržovių augintojus nuolat persekioja nesėkmės. Daržo augalai su savo charakteriu, žiūrėk, ta pati veislė vienam lauke auga kuo puikiausiai, kitame skursta. Antraisiais ūkininkavimo metais priaugo daug raudonųjų burokėlių. Kaina nukrito iki 20 et už 1 kg, nebeapsimokėjo rinkti į maišus ir vežti į prekybą. Sumetė į traktoriaus priekabą, apie 10 t nubogino į sąvartyną. "Užpernai pritrūkom porų, pernai pasodinom daugiau ir vėl papildėm sąvartyno atliekas", - pasiguodžia Daiva. Ši vasara išvis ypatinga. Neturi laistymo sistemų, lauko daržovės visą vasarą kentė troškulį. Bulvių, svogūnų derlius vos ne perpus mažesnis, kitų daržovių - trečdaliu. Ankstyvųjų krapų vieną lauką aparė, salierų tuščias laukas. "Prekybininkai į tai neatsižvelgia, ne kainas, o savo antkainius didina. Tikras absurdas - "VP Market" dar sumažino užsakymus perpus, nors visur jaučiamas daržovių stygius", - skundžiasi Arūnas.
Užsakytus produktus iškrauna prekybos bazėje, su likusiais darda į Jeruzalės turgų. Ankstų rytą išvažiuoja, grįžta vėlai vakare. Jau kai kurie vilniečiai prašo nuvežti daržovių tiesiai į namus. "Laukiame "Tatulos" mugių, jos mums išsigelbėjimas. Mugėse išparduodame didžiumą produkcijos", - sako Daiva.

Pramogauti nėra kada

Ponas Arūnas save ir savo šeimą laiko darboholikais. Kai kiti vasarą atostogauja, važinėja po kurortus, Giedrikai prakaituoja savo ekologiniame ūkelyje. Jie neturi technikos, laukams įdirbti samdosi pažįstamus ūkininkus. Darbymetis jiems tęsiasi nuo vasario iki lapkričio - nuo daržovių sėjimo iki paskutiniųjų mugių.
Vyras džiaugiasi, jog sutampa šeimos narių požiūriai. Vaikai jau nemaži - pirmieji tėvų pagalbininkai. Simona šiais mokslo metais baigs "Saulės" gimnaziją, Rokas mokosi Pabiržės vidurinėje, 8-oje klasėje. Vaikai atostogas praleidžia tėvų ūkyje. Mama džiaugiasi, kad dukra prižiūri gėles, ravi daržus, tėtis -kad sūnus šienauja pievutes ir tvarko namų aplinką. "Mums nėra kada pramogauti", - išsprūsta lengvas atodūsis Daivai. - Atokvėpis prasideda su žiema ir trunka iki sėjos. Dar šiek tiek po sėjos, kol ateina laikas sodinti daigus. Tuomet vaikštome kaip nesavi, tarsi kažko stigtų". Tuo tarpu vyras sako, kad nesą atsiskyrę nuo pasaulio. Žmoną šią vasarą buvo išleidęs savaitei į Norvegiją pasisemti patirties. Visa šeima 3 dienas praleido Klaipėdoje, Jūros šventėje.
"Niekada nereikia nuleisti rankų, reikia dirbti ir galvoti apie ateitį. Ir ši sausros stichija grasinusi vasara nebuvo tokia bloga. Dirbam sunkiai, bet sąžiningai, nuo mūsų pastangų priklauso gal dešimtoji dalis, o visa kita nulemia gamta", -nemėgsta verkšlenti šeimos galva. Su Nacionaline mokėjimų agentūra 2004 m. pasirašė ekologinio ūkininkavimo sutartį 5 metams. Kad ir norėtų, negalėtų atsisakyti verslo - juk gauna išmokas, bemaž po 2 tūkst. Lt už hektarą. Sulaužius susitarimą, tektų grąžinti pinigus.
"Mes labai dėkingi "Tatulos" vadovybei, kur rasi geriau, paima iš namų, nuveža į mugę su visa produkcija. Daug ką iš jos sužinom, pakviečia užsienio konsultantus. Vertingų patarimų, kokias daržoves ir kaip auginti, davė ūkyje apsilankęs ekspertas iš Vokietijos. Vilniuje su mumis susitiko iš JAV atvykęs ekologinės produkcijos marketingo specialistas. Jam mūsų produkcija atrodė labai patraukti, atvirai stebėjosi, kodėl jos taip mažai perka", - prasitarė ūkininkas.
Ar perka kas daržoves iš namų? Arūnas apmaudžiai nusišypsojo ir atsakė patarle: "Savam krašte pranašu nebūsi". Ūkininkai rengiasi patys perdirbti daržoves. Jau gamina prieskonių mišinį, marinuoja agurkus, raugina kopūstus.

***

Žalieji diplomai - tik pažangiems ūkininkams, ELTA
Autorius: ELTA, data: 2006 08 30
Nuo šiol Žaliąjį diplomą ūkininkams išduos ne mokslo institucijos, o Žemės ūkio rūmai. Tokią naują šio dokumento, patvirtinančio tinkamą ūkininko profesinį pasirengimą ir kvalifikaciją, išdavimo tvarką savo įsakymu įteisino žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Žaliasis diplomas ne tik suteikia teisę ūkininkams priimti moksleivius ir studentus praktiniam mokymui į savo ūkius, bet ir bus vienas iš prioritetinių kriterijų gaunant paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų kaimo plėtros plano priemonę "Žemės ūkio valdų modernizavimas". Žemės ūkio ministerijos pranešime sakoma, kad siekiant kurti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo praktinio mokymo bazę, sėkmingiau atrinkti praktiniam mokymui tinkamus ūkius bei sudaryti sąlygas moksleiviams ir studentams kvalifikuotam praktiniam mokymui, Žaliojo diplomo išdavimo funkcijos perduotos Žemės ūkio rūmams. Manoma, kad taip bus efektyviau organizuojamas šio diplomo išdavimo procesas, be to, su ūkininkais iš karto bus pasirašomos sutartys dėl studentų priėmimo į ūkius praktiniam mokymui. Teisę gauti Žaliąjį diplomą turi ūkininkai, įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) žemės ūkio išsilavinimą, turintys ne mažesnę kaip trejų metų žemės ūkio veiklos patirtį. Jei po žemės ūkio išsilavinimo įgijimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, ūkininkai privalo būti išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursus ar dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo seminaruose ar lauko dienose, kurių bendra trukmė - ne mažesnė kaip 80 valandų. Teisę gauti Žaliąjį diplomą taip pat turi ūkininkai, įgiję ne žemės ūkio aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį) išsilavinimą ir turintys ne mažesnę kaip trejų metų žemės ūkio veiklos patirtį bei per paskutinius penkerius metus išklausę kvalifikacijos tobulinimo kursus ar dalyvavę kvalifikacijos tobulinimo seminaruose ar lauko dienose, kurių bendra trukmė - ne mažesnė kaip 160 valandų. Žemės ūkio rūmai kiekvienais metais nustatys prašymų Žaliajam diplomui įgyti rinkimo terminus ir apie juos paskelbs žiniasklaidos priemonėse. Ar ūkininko žinios atitinka Žaliojo diplomo reikalavimus, vertins Žemės ūkio rūmų sudaryta atestavimo komisija. Jos uždavinys - įvertinti ūkininkų, siekiančių įgyti Žaliąjį diplomą, profesinį pasirengimą ir ūkį. Ar ūkininko ūkis atitinka nustatytus vertinimo kriterijus, vertins atestavimo komisija ar ekspertai, apsilankę ūkininko ūkyje. Pirmaisiais metais po Žaliojo diplomo gavimo ūkininkas turės išklausyti mokymo kursus pagal Pedagoginių pradmenų ūkininkams mokymo programą ir pasirašyti susitarimą su Žemės ūkio rūmais, kad penkerių metų laikotarpiu priims moksleivius ir studentus į savo ūkį praktiniam mokymui. Už Žaliojo diplomo išdavimo koordinavimą, jo blankų parengimą, jų apskaitos tvarkymą ir ūkininkų, turinčių tokį dokumentą, sąvado tvarkymą yra atsakingas programos "Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centras.

***

Ūkininkas V.Gailiūnas: "Ko nepribaigė gamtos stichija, tą padarys valdininkai"., Šiaurės rytai, p. 1, 5
Autorius: Alfonsas Kazitėnas, data: 2006 08 26
Dėl Žemės ūkio ministerijos valdininkų padarytos klaidos Biržų rajono Kaunių kaime ūkininkaujantis Vidmantas Gailiūnas išgyveno didžiulį stresą - jis patyrė ne tik valstybės pareigūnų pažeminimą, bet ir prarado dešimtis tūkstančių litų išmokų už ekologiškus pasėlius.

Tėvas padovanojo žemę

Atgavus nepriklausomybę biržiečiai Vitalija ir Vidmantas Gailiūnai paliko mieste butą su visais patogumais ir išsikėlė į tuščią lauką, sumanę ūkininkauti. Vidmanto tėvas atsiėmė 12,89 ha geros priemolio žemės, užrašė ją kaip palikimą sūnui ir tai apvertė jaunos šeimos gyvenimą aukštyn kojomis.
"Čia mano gimtinė, netoliese stovėjo tėvų sodyba, kur gimiau ir užaugau. Šitie laukai man pažįstami iš vaikystės", - kalba Vidmantas. Sovietmečiu tėvus iškraustė į gyvenvietę, vienkiemį melioracija sulygino su žeme. Pasikeitus santvarkai, sūnus metė iššūkį, pasišovęs atkurti kaime gyvenimą. Rizikos būta pramuštgalviškos.
Neturėjo nei technikos, nei padargų, išskyrus vienintelius "Žigulius". Samdė anksčiau pradėjusius ūkininkauti arti, kultivuoti, sėti ir kulti. Kai iškūlė pirmąjį derlių, už gautus pinigus nuvažiavo su žmona į Paryžių Naujųjų metų atšvęsti. "Buvo nuostabu, reikėjo juk pažymėti ūkininkavimo pradžią. Bet pinigus išleidome, vėl reikėjo sukti galvą, kaip jų prasimanyti", - santūriai nusišypso šeimininkas.

Nėra taip blogai kaime

Į pokalbį įsiterpusi Vitalija Gailiūnienė sako: "Vyras mėgsta padejuoti, o aš žvelgiu optimistiškai. Ne taip jau blogai tame kaime, patys pragyvename, vaikus išleidome į mokslus". Du vaikai jau suaugę. Tik Marius, pagrandukas, dar ateinančiais mokslo metais baigs pradinę.
Vitalija atvirauja, jog šiuo metu nebeturi gyvulių. O buvo laikas, kai išbandė jėgas ir gyvulininkystėje. "Vyro tėvukas iš žemės ūkio bendrovės už pajus gavo keturias karves. Jos atrodė siaubingai, vos po penkis litrus pieno melždavom. At-ganėm, išlaikėm gal trejus metus, kai kurios pasirodė pieningos". Gailiūnai karvių bandą padidino iki 30, augino 50 kiaulių, 15 jaučių. Gyvulininkystė tapo antroji ūkio šaka.
Bet, pasak Vidmanto, tapti gyvulių augintojais nebuvo lemta. Ūkis visai arti miesto, prie pat asfaltuoto plento, visiems "ant akių". Važiuoja pro šalį aplinkosaugininkai, pamato mėšlo krūvelę lauke, tuoj suka į kiemą, rašo protokolą ir baudžia. Nori nenori teko likviduoti gyvulius.

Neįstengia grąžinti paskolos

Ūkininko šeima per tuos metus susilipdė pastogę, joje sugebėjo įsirengti net 5 kambarius. Vidmantas yra baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, nemažai metų dirbo statybos darbų vykdytoju, todėl pats savo rankomis kuria būstą, ūkio pastatus.
Naujakuriai neapsiėjo be banko, pasiskolino 36 tūkst. Lt. Pasistatė angaro tipo ūkio pastatą gyvuliams vietoj tvarto. Dar sumanė plėsti, bet pritrūko pinigų. Paskolos dar nebaigia grąžinti. "Laikausi sutarties, per mėnesį išmokame po tris šimtus. Per ketvertą metų atsiskaitysime", - nepraranda vilties ūkininkai. Jau būtų seniai atsikaitę, bet sutrukdo tai gamta, tai nevykę valdžios sprendimai.

Pasirinko ekologinę kryptį

Gailiūnai nusprendė ūkininkauti ekologiškai. Valda karsto zonoje, regioninio parko teritorijoje. Įvairiausi apribojimai, draudimai spaudžia iš visų pusių. "Negali savo lauke mėšlo krūvelės išmesti, nugaišusio gyvulio užkasti. Nesuprantu tik, kaip tokioje vietovėje galima laidoti mirusius žmones. Juk jie guldomi ne į cinkuotus karstus", - padūsauja ūkininkas.
Paraišką ūkininkauti ekologiškai Vidmantas pateikė "Ekoagrai" 1999 m. Po metų gavo pirmąjį sertifikatą. Sintetinių trąšų nenaudoja, bet mėšlo reikėtų. Šiemet neregėta sausra surijo ir taip negausų derlių. Kviečių prikūlė vos po toną iš ha. Žirnių iš 7 ha pririnko vos 12 tonų. Vasarojus dar lauke, bet ir jis nežada skalsos. Amerikų ūkininkai neatrado, augina ankštines ir grūdines kultūras - avižas, kviečius, miežius, avižų - vikių mišinius, žirnius. Ploteliai nedideli, po kelis ar keliolika hektarų.

Dokumentus priėmė be pastabų

Vidmantas Gailiūnas 2004 m. spalį pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai pagal priemonę "Agrarinė aplinkosauga". Pasirašė sutartį su agentūra, įsipareigojo išlaikyti ekologinį ūkį tame pačiame plote ne mažiau kaip 5 metus. Prie paraiškos užpildė ekologinių pasėlių plotų deklaraciją.
Ūkyje tenka laikytis sėjomainos, neapsieisi be pūdymų ir žalienų, nors už šiuos plotus išmokos nepriklauso. "Žemės ūkio ministerijos parengtoje deklaracijoje buvo nurodyti kultūrų pavadinimai, tereikėjo įrašyti jų plotus. Pūdymai nebuvo įvardyti, paraiškos pildymo instrukcijoje buvo nurodyta įrašyti tik numatomus auginti augalus, todėl pūdymai ir liko "už borto". Regis, padariau viską, kas buvo nurodyta "Agrarinės aplinkosaugos" priemonės administravimo taisyklėse. Dokumentus priėmė į rajono savivaldybę atvykusi agentūros Panevėžio skyriaus specialistė Ramutė Rutkauskaitė. Ji neturėjo jokių pastabų, uždėjo štampą apie gavimą ir pasirašė", - pasakoja ūkininkas.
Kitąmet už 31,74 ha deklaruotų pasėlių ūkininko šeima gavo tiesiogines išmokas.

Košę užvirė klaidingas blankas

Vidmantas į 2005 metų paraiš-ką vietoj pūdymų įrašė kviečius. NMA Kaimo plėtros departamento raštas, pasirašytas Aplinkos apsaugos programų skyriaus vedėjos Onos Šakalienės 2006 m. sausio 11 d., trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Vedėja nusistebėjo, jog ūkininkas 2004 m. gavo išmokas už 31,74 ha pasėlių, o 2005 m. jau prašo už 40,02 ha. Kadangi pagal pasirašytą sutartį pasėlių plotų didinti negalima, pareikalavo išbraukti perviršį ir per 10 d. patikslinti ekologiškų pasėlių plotus.
"Kadangi apsėjau žieminiais du pūdymo laukelius, pasėlių padidėjo natūraliai. Todėl nesiruošiau nieko tikslinti, nes nepadariau jokios klaidos. Paskambinau O. Šakalienei, ilgai šnekėjomės, bet pokalbis buvo bevaisis. Ji pasakė, kad šioje situacijoje man padėti galėtų tik ministrė", - pasakoja ūkininkas.
Po šio pokalbio jis kreipėsi į Seimo narį Viktorą Rinkevičių. Šis patarė išdėstyti argumentus dviejuose egzemplioriuose ir nuvežė į Vilnių.

Toliau į mišką - daugiau medžių

Ūkininkas šių metų vasario 11 d. gavo Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Vytauto Grušausko pasirašytą atsakymą. Sekretorius nepaguodė, tik nustebino nemokšiškumu.
"Sutinkame, kad pagal 2004 m. patvirtintas paraiškų formas Jūs neturėjote galimybės dalyvauti Agrarinės aplinkosaugos priemonės Ekologinio ūkininkavimo programoje su pūdymuojančiais plotais", - rašė viceministras. Vidmantas su neslepiama šypsena kelis kartus pakartoja: "Aš negalėjau dalyvauti "su pūdymuojančiais plotais". Tai idiotizmas! Kaip negalėjau, jei tokia priemonė buvo? Bet, pasirodo, negalėjau, nes jie pamiršo įrašyti pūdymus".
"Tačiau tokia galimybė atsirado, kai Jūsų minėtą paraiškos formą 2005 m. kovo 30 d. įsakymu buvo papildyta grafa "Pūdymai", -tvirtino sekretorius. "Ponas V.Grušauskas akivaizdžiai pripažino, kad pasėlių deklaracijos forma buvo neišbaigta. Tačiau klaidos, kurią iš- taisė kitais metais, vis tiek nepripažįsta. Matyt, galvojo, kad aš - kaimo japas, kaip valdininkai atsakys, taip bus gerai. Nykus vaizdas, kai ministerijoje dirba tokie žmonės", - stebisi ūkininkas.
Dar įmantriau atsirašė NMA direktorius Saulius Silickas. "Kaimo plėtros 2004 - 2006 metų plano priemonės administravimo problemų komisija apsvarstė Jūsų prašymą ir priėmė sprendimą neįtraukti naujų laukų į 2005 m. mokėjimų prašymą".
"Bet aš to nė neprašiau, tik norėjau, kad jie pripažintų savo klaidą ir ją ištaisytų", - pastebi Vidmantas.

Ministrė paliepė sutvarkyti

Ūkininkas per Seimo narį nusiuntė atsiliepimus į gautus atsakymus. Po savaitės gavo atsakymą, kad jo skundas perduotas ministerijos Aplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėjui Gediminui Almantui. Bet atsakymą kovo 7 d. jau pasirašė ministerijos sekretorius Vidmantas Kanopa. Žodis žodin tą patį, ką ir NMA direktorius.
Ūkininkas kreipėsi Į VšĮ "Tatulos programa", kurios nariu esąs, direktorių Almoną Gutkauską. Važiavo į Vilnių, kartu su juo mynė Onos Šakalienės ir Gedimino Almanto kabinetus. Valdininkai purtėsi tokių problemų, be ministrės sakė nesprendžia. Audienciją pas Kazimirą Prunskienę gegužės 10 d. išrūpino V.Rinkevičius.
"Kilo sujudimas. Pakeliui į Vilnių paskambino ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Ja-sius, pradėjo klausinėti, kokios bėdos, ir pats dalyvavo priėmime pas ministrę. Ministrė akimirksniu suprato, jog tai ministerijos klaida, ir galbūt nuoširdžiai norėjo ją ištaisyti. Bet, kaip kokia carienė, padavė Jasiui savo mobilųjį. Sako, skambink Silickui, tegu išmoka tam žmogui pinigus, kad nereikėtų važinėti iš Biržų į Vilnių! Jasius suprato, kad telefonu reikalo neišspręs, pasišovė važiuoti į agentūrą", - pasakoja toliau ūkininkas.

Nesibaigiantis valdininkų cinizmas

Audiencija pas ministrę truko viso labo gal minutę. Tačiau, kai ministerijos priimamojo durys užsitrenkė, viskas liko po senam. Ponas S.Jasius, pasak ūkininko, norėjo, kad agentūros darbuotojai įrašytų pasimetusį ūkininko pūdymų plotą. Ona Šakalienė pasipriešino: be ministrės įsakymo negalima. Ir departamento direktorius atsisveikino, pažadėjęs sutvarkyti reikalą "savo kanalais". Praėjo mėnuo, o rezultato jokio.
NMA ūkininkui paaiškino, jog niekas jam nepadės, dėl vieno žmogaus ministrė įsakymo nepasirašys, nes tai gali būti vertinama kaip protegavimas, viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Pasiūlė rinktis: arba atsisakai buvusių pūdymų plotų, arba agentūra parašo dar vieną raginimą ištaisyti paraišką, jos neištaisęs išvis negauni išmokų. "Netekęs vilčių, pasidaviau spaudimui ir ištaisiau paraišką. Dabar ministerijos valdininkai bus teisūs, sakys - jis pats atsisakė", - kalba V.Gailiūnas. Taigi atsisakė ir negaus 21 tūkst. Lt išmokų. Ūkininko žodžiais, valdininkams trūksta valios pripažinti savo klaidas. "Visiškas nesiskaitymas, žmogus jiems yra niekas", - daro išvadą ūkininkas.

Vis smarkiau veržia kilpą

Ūkininkas užpernai pasirašė ekologinio ūkininkavimo sutartį su konkrečiais įsipareigojimais. Pernai gegužę ministrė pakeitė priemonės "Agrarinė aplinkosauga" administravimo taisykles. Jose įrašė naujas apsaugines, kapinių sanitarines zonas. Vien dėl tų zonų ūkininkas neteko 10 ha lauko ekologiniams pasėliams.
"Tai tas pats, kas keisti žaidimo taisykles po pirmojo kėlinio. Kaip man įvykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus? Sako, valdžia turi kuo mažiau trukdyti žmogui, o mus smaugs, kol pasmaugs. K. Prunskienė neseniai išleido įsakymą prieš kaimo skurdinimą, o daroma priešingai. Įspūdis toks, kad ekologinis ūkininkavimas ministerijai lyg akmuo po kaklu", - piktinasi Vidmantas.
Šiemet "Ekoagros" tikrintojai pateikė dar vieną staigmeną- ne-sertifikuoja piktžolėtų pasėlių. Jiems nesvarbu, jog pasitaikė itin nepalankios gamtinės sąlygos. Bet juk ekologinės išmokos ir skiriamos kompensuoti prarastoms pajamoms. "Ko nepribaigė gamtos stichija, tą padarys valdininkai netiesiogine ir tiesiogine to žodžio prasme", - nusivylęs ekologinio ūkio savininkas. Vidmantas Gailiūnas žada skųsti Žemės ūkio ministerijos valdininkų veiksmus administraciniam teismui, kad priteistų materialinę ir moralinę žalą, patirtą dėl jų kaltės.

***

Ūkis, globojamas baltojo angelo, Ūkininko patarėjas, p. 16
Autorius: Valerija Valančienė, data: 2006 08 24
Skuodo r. Milvydžiuose, savo tėviškėje, sėkmingai ūkininkauja Vidmantas Doniela. "Mano ūkis pats geriausias yra tik man, šiaip jis nėra geras ir negalėčiau jo teikti kaip pavyzdžio kitiems. Žemės nenašios, tad javų derlius taip pat negausus, nedaug naudoju trąšų, pesticidų. Mano ūkininkavimo būdą būtų galima pavadinti tausojančiąja žemdirbyste. Ūkininkauju, nes man tai patinka, teikia džiaugsmą, duoda šiek tiek pajamų, o gal dėl to, kad nieko daugiau nesugebu", -linksmai pradėjo pokalbį pašnekovas gražiai įrengtoje pavėsinėje prie tvenkinio, kur vietą sau surado senieji darbo įrankiai ir padargai.

Nepriimtinas drastiškas ūkininkavimas

Prakalbome apie ūkininkavimo stilių. V. Doniela sakė esąs prieš amerikietiškąjį ūkininkavimo būdą. "Tai drastiškas intensyvus ūkininkavimas, naudojant įvairiausias priemones siekiama gauti kuo geresnį derlių. Man nepriimtini nei genetiškai modifikuoti augalai, nei gyvuliai. Man patinka Europos ūkininkavimo stilius. Kai viskas daroma šiek tiek "švelniau", nepersistengiant, galbūt maksimaliai neišnaudojant visų resursų. Labiausiai naudos žemdirbiui reikia siekti iš ūkio turėjimo, o ne iš intensyvaus ūkininkavimo", - teigė jis.
Nemažai kapitalo Lietuvoje, anot Vidmanto, dabar investuoja į žemės ūkį įvairios akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės. Sunku pasakyti, kur gamyba ekonomiškai naudingesnė - bendrovėje ar ūkininko ūkyje. Europos Sąjungai priimtinesnė žemdirbystės forma yra ūkininko ūkis, nes jis puošia šalies kraštovaizdį. "Ūkininkas -kaimo veidas, o stambi bendrovė suinteresuota tik gamyba. Galbūt bendrovėse žemdirbystės kultūra ir labai išvystyta, bet nėra to žemės ūkio grožio. Kokie gražūs ūkiai Šveicarijoje, bet ten ūkininkas gali auginti tokias kultūras, kurios puošia kraštovaizdi, nes valstybė jam už tai moka. Man svarbu, kad kaimas Lietuvoje būtų gražus ir neprarastų savojo veido", - mąstė ūkininkas.
V. Doniela prisipažino, jog gyvulininkystės nepasirinko, nes ši šaka reikalauja įtempto darbo visus metus. "Pieno ūkyje turi plušėti 365 dienas per metus, nesvarbu, šventės ar paprastas savaitgalis. Aišku, dirbti ūkyje galima pasamdyti žmonių, bet pats vis tiek negalėsi atsipalaiduoti, norėdamas gerų rezultatų. Rimtų, t. y. brangių specialistų nusamdyti žemdirbys neturi galimybių. Tad pats turi būti ir veterinarijos gydytojas, ir zootechnikas, ir talentingas ūkininkas", - apie savo apsisprendimą verstis augalininkyste kalbėjo Vidmantas. Rudenį ar pavasarį įdirbai žemę, truputį prižiūri pasėlius, o paskui, pašnekovo žodžiais, bereikia sėkmingai nuimti ir parduoti produkciją. Šiemet jis augina rapsus, žieminius kviečius, miežius. Rapsais buvo užsėjęs 140 ha, bet didelio derliaus tikėtis būtų naivu, ne daugiau kaip 0,8 t/ha.
Kaip jau pašnekovas minėjo, Vidmantui labiau priimtina tausojanti žemdirbystė. Laukuose jis palieka visus susmulkintus šiaudus ir kitas augalų liekanas. Tai šiek tiek praturtina nehumusingą dirvožemį. Besaikis trąšų naudojimas, anot jo, "degina" tą humusą. Iš nenašios žemės gero derliaus galima tikėtis 1-2 metus, išberiant labai daug trąšų. Jis mano, kad tai nelabai naudinga, nes trąšos brangios, bus įdėta lėšų daug, o derliaus priedas nebus labai didelis. Labai intensyviai ūkininkauti Skuodo regione, jo nuomone, tikrai neapsimoka.

Darbo kultūra kils

Vaikštome po Vidmanto valdas. Kieme plevėsuoja ūkio vėliava, žydi gėlės, tvarkingai pjaunama pievelė, sodyboje puikuojasi du didžiuliai ir, anot V. Donielos, vertingi akmenys, medžių paunksmėj e stūkso kryžius, medinė skulptūra, pastatyta Lietuvos įstojimo į ES proga. 11 m aukščio medžio drožinys įamžina ne tik Lietuvos įstojimą į ES, bet ir jo ūkio įstojimą į šią sąjungą. "Visą laiką buvau ir esu eurooptimistas, manau, kad ir šalis, ir mano ūkis patiria iš to naudos. Ta data reikšminga, nes keičia žmonių gyvenimą", - sakė. Sodyboje atgulę akmenys Vidmantui reiškia labai daug. "Vieną akmenį radau savo laukuose, sulaužiau plūgus, iškasiau, o jis perskilęs pusiau, taip jį ir įkomponavau, o dabar semiuosi iš jo stiprybės. Kitą akmenį suradau miške, šis akmuo labai jaunas, jo amžius siekia apie 150 tūkst. metų. Tai molio gabalas, aplietas lava. Tokie akmenys neišlikdavo, o šis liko, nes buvo žemėje", - pasididžiuodamas kalbėjo ūkininkas. Jaukiai sukurta aplinka prie pavėsinės, šalia sodybos driekiasi serbentynai ir braškynai...
"Sodietis savo ūkį turi tvarkyti taip, kaip jam patinka. Sodyboje nereikia daug dekoratyvių medžių ar krūmų, gėlynų, nes trūksta laiko jiems prižiūrėti. Manau, kad gražu, kai lapoja laukiniai medžiai, augantys tose vietose, jie puikiai paįvairina kraštovaizdį, teikia pavėsį... Valstybė skiria lėšų tvarkyti miestams, o kaimuose ūkininkai nemokamai sukuria grožį. Tik valstybė turėtų pasirūpinti kaimo infrastruktūra. Valstybė tik tada bus graži, jei žmonės gyvens visur. Jeigu sukištume visus į miestus, kokia vienoda ir nuobodi būtų Lietuva", - samprotavo pašnekovas. V. Doniela mano, kad mūsų šalyje vis dar trūksta ūkininkavimo kultūros. Žemdirbiai nenusišienauja pakelių, galulaukių, o tai labai pagerintų kaimo vaizdą. Ūkininkas piktinasi, kai žmonės šalia kelių sukrauna mėšlą. Jis teigia, kad žemdirbiams dar trūksta šiek tiek sąmoningumo, bet tiki, kad ateityje ūkiai gražės ir kils ūkininkavimo kultūra.

Serbentynai kol kas teikia tik grožį

V. Doniela verčiasi ir uogininkyste. Juokaudamas sakė, kad uogininku tapęs todėl, jog šios plantacijos puošia ūkį. "Iš tikrųjų veisdamas serbentynus tikėjausi ekonominės naudos, bet kadangi šioje srityje dabar krizė, belieka pasidžiaugti tuo, kad gražu. Tai, ko gero, viena mano padarytų ūkininkavimo klaidų. Serbentynų įveisimas atsiėjo tikrai nepigiai, jie ilgai auga, kol duoda derlių. Investavau, nes tikėjausi uždirbti. Uogininkystė man imponuoja ir kaip inteligentiškesnė ūkio šaka. Tuo besiverčiantis ūkininkas, sunkiai atidirbęs sezoną, žiemą turi laiko sau. Bet laikas parodė, kad ne viskas taip gerai klostosi", - lingavo galvą pašnekovas. Jis prisipažino, kad jei galėtų sugrįžti keletą metų atgal, ko gero, uogynų nebe-veistų. Bet dabar jis, kaip kantrus žemaitis, laukia geresnių laikų jr puoselėja savo uogynus. "Šiemet braškių kaina jau tapo bemaž vienoda, didmeninėje prekyboje - apie 3 Lt/kg. Kooperatinė žemės ūkio bendrovė (KŽŪB) "Litbera", kurios valdybos narys ir pats esu, braškes supirko po 2 Lt/kg. Tai nėra labai gera kaina, bet braškes auginti jau galima. Šios uogos reikalauja daug rankų darbo, o darbo jėgos trūksta, tad manau, kad reikia rinktis tokias kultūras, kurias būtų galima nuimti mechanizuotai", - samprotavo V. Doniela. Dabar šis ūkininkas turi apie 34 ha juodųjų serbentų, 3 ha aviečių, beveik 3 ha braškių, jau pradėjo veisti ir agrastus. Jo manymu, dabartinė situacija yra tokia, kad jaunimas išeis iš kaimo, nes mieste kitas darbo pasirinkimas, kitoks atlyginimas. Ūkininkams teks didinti darbo efektyvumą.
Šiemet serbentų Vidmantas ketina visiškai neskinti, nes nori palaikyti kitus uogininkus. "O gal, jei aš neskinsiu, uogų kaina bus šiek tiek aukštesnė", - šyptelėjo jis.

Lieka laiko ir sau

Ar po daugybės darbų ūkininkui dar lieka laiko ir lėšų pramogoms, kelionėms, kultūriniam savo gyvenimui? "Nelygu kokie būna metai, vienais metais galiu sau leisti daugiau, kitais mažiau paatostogauti ir papramogauti. Lietuvos ūkininkai turi vieną blogą savybę -užsiima daugiau darbų, nei jų gali atlikti. Kartais prisigalvoju įvairiausių idėjų, kad reikia kokį pastatą rekonstruoti ar pastatyti naują. Tai atima laiko, energijos, o ne visada būna ekonomiškai naudinga, bet vis tiek manau, kad tas idėjas būtina įgyvendinti. Jei pagrindinis gyvenimo tikslas būtų pakeliauti, rasčiau tam laiko ir pinigų, bet vis tik pagrindiniu uždaviniu laikau ūkio kūrimą. Bet kaip bebūtų, aš ne tik ūkininkauju, bet ir gyvenu", - linksmai kalbėjo Vidmantas.

Patogiau, kai žemė netoli

Jis sakė sunkiai įsivaizduojantis tokius ūkininkų ūkius, kurių žemių plotai išsidėstę toli vienas nuo kito. Vidmanto pagrindinis žemės masyvas - apie Milvydžiuose įkurtą ūkį, bet 200 ha žemės turi tolėliau, ten, kaip jis pats teigė, turi dar vieną ūkį. "Stengiuosi ūkį formuoti taip, kad žemės ūkio naudmenos būtų kiek galima arčiau", -sako ūkio šeimininkas, dabar valdantis apie 650 ha žemės.
Jo manymu, rajone turėtų būti apie 200 stambesnių ir smulkesnių ūkininkų, aišku, nekalbant apie tuos, kurie nepadarė "karjeros" ir pasiliko dirbti 3 ha žemės. Turėdamas 3-10 ha žemės ūkininkas negali ekonomiškai gerai gyventi. Na, nebent augintų braškes ar kitą kultūrą, kuriai nereikalingi didesni žemės plotai, o kaina būtų nemaža, būtų įrengęs laistymo sistemas. Laikydamas keletą karvių ir valdydamas keletą hektarų žemės, ūkininkas, pasak Vidmanto, bus piktas, jam reikės daug dirbti, o pajamos bus menkos.
Jam keistokai atrodo, kad registruojami 0,5-1 ha ūkininkų ūkiai. "Tai lazdos perlenkimas arba politika. Manau, kad ūkininko ūkis turėtų turėti bent jau 3 ha žemės", - sakė Vidmantas.

Aktyvus visuomenininkas

V. Doniela priklauso keletui visuomeninių organizacijų. Jis - Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo narys, Žemdirbių asociacijos Skuodo skyriaus pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos narys, Uogų augintojų asociacijos narys. Vidmantas mano: "Žmogus vien tik į ūkininkavimą negali įsikniaubti, malonu susitikti su kolegomis, pabendrauti, pasidalyti vargais, pasiekimais ir idėjomis".
ŽŪM organizuotame konkurse "Lietuvos kaimo spindulys 2005" Vidmantas Doniela pelnė "Ūkininko iš pašaukimo" nominaciją. "Man tai buvo labai netikėta, bet kartu ir didelė garbė. Dirbu savo labui, bet malonu, kad tai įvertina ir kiti", - prisipažino jis. Dabar Vidmantą ir jo ūkį globoja baltasis angelas.

***


Mėsininkus skandina ES parama, Ūkininko patarėjas, p. 1, 3
Autorius: Arnoldas Aleksandravičius, data: 2006 08 17
Valstybės kontrolei paskelbus, jog net 18 Lietuvos gyvūnų auginimo ir mėsos perdirbimo įmonių, 2000-2006 m. gavusių 101 mln. Lt Europos Sąjungos Specialiosios kaimo plėtros programos (SAPARD) paramos, nesugebėjo efektyviai pasinaudoti tais pinigais, o dvi iš tų bendrovių, kurioms buvo suteiktos milijoninės ES lėšos, netgi bankrutavo, Lietuvoje pasigirdo svarstymų, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos turėtų gauti įgaliojimus iškart nutraukti sutartis su ūkio subjektais, kurie aiškiai nebevykdo įsipareigojimų, prisiimtų gavus ES paramą, ir susigrąžinti jau išmokėtus pinigus. Tačiau, antra vertus, ES lėšos suteikiamos taip apipynus jas įvairiais draudimais, jog, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms Lietuvos, ES ir pasaulio rinkose, pradeda žlugdyti Briuselio paramos gavėjus.

Ne tik skaidrumas, bet ir efektyvumas

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė sako, kad naujausias jos pavaldinių atliktas auditas surengtas norint įsitikinti, ar efektyviai buvo naudojamos SAPARD paramos lėšos, o ne siekiant įvertinti, ar jos išdalytos skaidriai ir teisėtai, kaip paprastai daroma per valstybės kontrolės auditus; R.Budbergytė pataria Nacionalinei mokėjimo agentūrai rūpintis ne tik ES lėšų administravimu, bet ir tobulinti jų kontrolės mechanizmą, siūlo, pasinaudojus bankroto procedūromis, atgauti pinigus iš tų dviejų bankrutavusių bendrovių ("Ūkininko patarėjo" duomenimis, tai buvusi UAB "Čečeta" (Marijampolės r.) ir UAB "Burgis" (Babrungėnų k., Plungės r.). Valstybės kontrolierė taip pat ragina ateityje atidžiai išnagrinėti pareiškėjų finansus ir pajamas -įvertinti jų skolas ir turto naudojimo rodiklius.

Konkurencija iškraipo gyvybingumo rodiklius

Pasak NMA direktoriaus pavaduotojo Vito Lopinio, agentūros darbas tikrinamas kiekvienais metais, tačiau netgi komisijos iš Briuselio didesnių priekaištų NMA darbuotojams neišsako. Anot V. Lopinio, nemažai "Mėsos" sektoriaus, kuriame daugiausia trūkumų atrado auditoriai, įmonių, siekdamos išsilaikyti rinkoje, tapo modernesnės, įsigijo pačių naujausių įrenginių. Siame sektoriuje konkurencija gerokai išaugo. Įmonių gyvybingumo rodikliai (tai viena iš sąlygų SAPARD paramai gauti) gerokai skiriasi.
Kaip teigia V.Lopinys, NMA kiekvieną paraišką, projektą ir verslo planą tikrino vadovaudamasi Lietuvos teisės aktais ir ES reglamentais.
"Esamos procedūros nenumatė teisės nutraukti su pareiškėju sudarytą sutartį", - tvirtina V.Lopinys. Tačiau, anot vieno iš NMA vadovų, agentūra žada į Valstybės kontrolės audito pastabas atsižvelgti ir padėtį taisyti.

ES skaičiuoja pinigus mėsininkų kišenėse

Valstybės kontrolės audito išvados paskatino Lietuvos bendroves, gavusias Europos Sąjungos finansinę paramą, garsiau prabilti apie kol kas tik puse lūpų aptariamą neigiamą tokios paramos poveikį agroverslui. SAPARD ir ES struktūrinių fondų lėšomis pasinaudoję verslininkai nepatenkinti Lietuvos ir ES valdininkų užkrauta jų administravimo našta. Bankrutavusios įmonės "Čečeta" buvusi savininkė Irena Mėdžiuvienė skundėsi, kad, gavus SAPARD paramą, teko pirkti brangius įrenginius iš ES šalių ir griežtai laikytis grafiko, tačiau ne visas patvirtintas išlaidas pavyko atgauti. "Kai pats finansuoji, gali darbus pristabdyti, jeigu reikia, bet su ES projektais taip elgtis negalima", - sakė ji.

Tolesnių bankrotų grėsmė

Mėsos perdirbėjų asociacijos duomenimis, nemažai modernių skerdyklų, pastatytų SAPARD lėšomis, dirba tik 45 proc. pajėgumu, nes žemdirbiai galvijus parduoda mažoms skerdyklėlėms, o dar mieliau eksportuoja į kitas ES šalis. Tai gali baigtis tolesniais SAPARD parama susigundžiusių įmonių bankrotais.
Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento, tyrusio SAPARD paramos efektyvumą, direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė "Ūkininko patarėjui" atskleidė tik dvi bankrutavusias įmones. Kitų 16-os "Mėsos" sektoriaus įmonių, kurioms SAPARD parama irgi neatnešė laimės, R.Masiulionienė nenorėjo įvardyti, aiškindama, kad tokia "antireklama" tik dar labiau pablogintųjų padėtį rinkoje. Auditorė tepasakė, kad 7 iš tų 16-kos ūkio subjektų dabar patiria gana nemažus nuostolius.

***

Auga bulvių ir daržovių kainos, Verslo žinios, p. 10
Autorius: BNS, data: 2006 08 11
Lietuvoje sparčiai auga bulvių ir daržovių kainos, Lietuvos aidas/Naujausios Žinios, p. 1
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 08 11
Bulvių ir daržovių kainos Lietuvoje šiemet gerokai viršija pernykštes, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Rugpjūtį tona bulvių Lietuvoje kainavo vidutiniškai 60% daugiau nei tuo pačiu metu pernai, žiedinių kopūstų kaina šoktelėjo 80%, iki 2.300 Lt, agurkų - du kartus, iki 1.000 Lt, burokėlių - 30%, iki 725 Lt, cukinijų - 20%, iki 2.250 Lt už toną. Manoma, kad kainų šuolį lėmė karšti orai visoje Europoje ir dėl to pablogėjusios importo sąlygos bei išaugusi produktų gamybos savikaina. Prognozuojama, jog apie 40% menkesnio bulvių ir daržovių derliaus sulaukti besitikintys Lietuvos ūkininkai artimiausių metų kainų nemažins, jos išliks aukštos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

***

Tiesiog retai įdedame straipsnius apie ekologinę gamybą (šiame skyrelyje "Iš žiniasklaidos..." ar anksčiau pavadintame "Naujienos...") vien dėl to, kad jie dažnai būna paviršutiniški, o dėl to gali labiau suklaidinti nei suorentuoti ar pagelbėti (kaip sakoma pati didžiausia netiesa - pusė tiesos).

Nors ekologinės gamybos ūkiai, kaip ir jų šeimininkai yra skirtingi, tad manau bus įdomu pasiklausyti nuomonės vieno iš jų... na gal tik dėl ekologiškų produktų realizavimo ne visai sutiktume (mūsų nuomonę apie tai ir ne tik galima perskaityti syrelyje "Pastebėjimai").

Almonas Gutkauskas

 

Ekologinis ūkis turtais neužvertė, Mūsų kraštas, p. 4

Autorius: Laima Aganauskienė, data: 2006 08 09
Skėmių ūkininkui Romualdui Petrauskui nauja technika jo ekologiniam ūkiui yra per brangi, todėl jis susikonstravo ravėjimo įrangą, prie sėjamosios pritvirtindamas akėčias.

Ketvirtus metus ekologiškai ūkininkaujantis Skėmių ūkininkas Romualdas Petrauskas prie įprastinio ūkio grįžti nebenorėtų, nors kol kas ekologinis ūkis jam didelių pelnų neneša.

Didžiausias stimulas - didesnės išniokos

Iš 18-os hektarų skėmiečio R. Petrausko turimos žemės 13,6 užima ekologinis ūkis. Jame ūkininkas augina rūgštynes, javus, dobilus, pašarinius runkelius.
20-ies metų ūkininkavimo patirtį turintis ūkininkas pripažįsta, jog ekologinis ūkininkavimas yra sudėtingesnis. Iki tol visus tuos metus R. Petrauskas specializavosi sėklininkystės srityje: augino agurkų, svogūnų, rūgštynių, burokėlių sėklas ir džiaugėsi gaunamu pelnu.
Geriausiai jam patiko auginti svogūnų sėjinukus. "Kaip aras, taip tūkstantis", - pelningus laikus prisimena ūkininkas. Anot jo, gerai būdavo ir tai, kad nereikėdavo rūpintis nei sėklomis, nei realizacija: sudarei sutartį su sėklų firma, ir dėl visko ramu. Pasak R. Petrausko, kol kas didžiausias stimulas registruoti ekologinį ūkį yra gerokai didesnės išmokos, nes už išaugintą produkciją tebemokama panaši kaina, kaip ir už auginamą įprastai.
Už vieną hektarą įprastai auginamų javų žemdirbiai gauna 350 litų išmoką, o už tokį patį plotą ekologinių - 1,4 tūkstančio. Didesnės yra išmokos ir už kitas ekologiškai auginamas kultūras.
Ekologiškas žemės ūkio kultūras auginti sudėtinga jau vien dėl to, kad trūksta patirties, specialios technikos. "Paprastame ūkyje viskas aišku: čia galimos trąšos, herbicidai. Ekologinio ūkio trąšos - mėšlas, srutos. Kad jų turėtum, reikia auginti gyvulių", - sako devynias karves laikantis R.Petrauskas.
Pasak skėmiečio, ekologinį ūkį labai greitai galima piktžolėmis apleisti, nes jų naikinimas yra tik mechaninis. "Būtina jas naikinti laiku, išdraskyti vos ūgtelėjusias, nes jei suvėluosi ir jos išaugins stiebą, galima sakyti, viskas", - dalijosi patirtimi R. Petrauskas. Anot jo, piktžolės yra bjauriausia ekologinio ūkio priežiūros dalis, suryjanti daugiausiai sąnaudų. Lietuviams žemdirbiams per brangi yra ir nauja, ekologiniam ūkininkavimui skirta technika. Pavyzdžiui, ekologinės akėčios kainuoja per 14 tūkstančių litų. Skėmių ūkininkui tai per brangu, todėl jis pats sumeistravo akėčias prie sėjamosios.

Įprastinio ūkio nebenori

Pernai R. Petrauskas užsiaugino 28 tonas superelitinių miežių. 1,5 tonos pasėjo. Derlingais metais ūkininkas jau turėtų apie 20 tonų elitinės sėklos, tačiau šiųmetės vasaros sausra ne vienam žemdirbiui sumaišė visas kortas ir gerokai sumažins derlių.
"Nuolat didėja kokybiniai ir kiti reikalavimai. Ypač juos kelia produkciją superkančios firmos", sako R. Petrauskas ir pateikia pavyzdį. Tarkim, pagal valstybinį standartą daigumas turėtų būti 80 procentų, tačiau firmos reikalauja 95-ių procentų daigumo. Atitinkamai ir drėgmės rodikliai: užtektų 14 procentų drėgmės, o reikalaujama penkių.
Parduoti produkciją kaip ekologišką esą irgi yra problemų. Anot R. Petrausko, jo rūgštynės auginamos ekologiškai, tačiau konservų fabrikas, kuriam jas parduoda, už jas moka kaip už įprastines. Kad galutinis produktas irgi būtų ekologiškas, tokios turėtų būti ir perdirbimo įmonių linijos. "Šiandien ekologiškos produkcijos jau užtenka, tačiau nėra kas ją ekologiškai perdirbtų",
- sako skėmietis.
Kai sunkiai užauginta produkcija superkama palyginti pigiai, nebūna ir didelių pelnų. R. Petrauskas sako, kad jam jų nelabai ir bereikia - vaikai jau suaugę, tad norisi padirbėti daugiau savo malonumui, eksperimentuoti. Todėl grįžti prie įprastinio ūkio skėmietis nenori.

***

Pritrūko ekologiškai išaugintų aviečių, Valsčius, p. 8
Autorius: "Valsčiaus" inf., data: 2006 08 01
Užsitęsusi sausra pakenkė ne tik bulvėms, javams, daržovėms. Uogų augintojai irgi kalba, kad šiemet jų derlius bus žymiai mažesnis.
Šakietis Remigijus Žaliaduonis savo ekologiniame ūkyje ketvirti metai augina avietes, šiemet jis jau ima trečią derlių. Pasak ūkininko, šiems uogienojams teko išgyventi šaltą žiemą, o dabar avietes alina sausra. Taip lauktas lietus, prieš keletą dienų nušniokštęs ir mūsų rajone, avietynams didelės įtakos jau neturės - išdžiūvę uogienojai iš naujo nesužaliuos ir uogų neves.
Avietes skinanti Rita Žalia-duonienė "Valsčiui" pasakojo, kad uogavimas jau eina į pabaigą. Avietes skinti ji pradėjo, kaip ir ankstesniais metais, liepos viduryje. "Darbus užbaigdavome rugpjūčio pradžioje, šiemet, ko gero, avietyną paliksime anksčiau, nes jau baigiame viską nuuogauti",- kalbėjo moteris, pridurdama, kad sausra išdžiovino nemažą avietyno plotą. R.Žaliaduonienė už kilogramą aviečių prašo 4 litus, pasak moters, kiti augintojai šiemet dėl karščių padarytų nuostolių kainą šiek tiek pakėlė. "Mūsų klientai kasmet tie patys, daugelis atvažiuoja čia patys uogų pasiskinti. Visos avietės imamos tiesiai iš lauko, patys niekur uogų nevežame, tad atkrinta transportavimo išlaidos",- aiškino moteris, pridurdama, kad labai svarbu surasti pirkėjus, nes nuo produkcijos realizacijos priklauso verslo sėkmė. Kėdainių fabrikas šiemet aviečių nesuperka, tad ne vienam augintojui, kasmet čia gabenusiam uogas, kilo problemų dėl realizacijos. O Žaliaduonių auginamų aviečių šiemet net pritrūko. "Šiais laikais parduotuvėse ar turguje retai surasi ekologinį produktą. Pirkėjai įvertina tai, kad mūsų uogos - saldžios, kvapnios, sveikos, užaugintos be trąšų, chemikalų. Dauguma avietes perka kaip vaistus, ypač uogų pageidauja vaikus auginančios mamos",- kalbėjo R.Žaliaduonienė.
Šakiečiai avietes augina pusės hektaro plote. Nuo praėjusių metų R.Žaliaduonis užsiima ekologiniu ūkininkavimu, tad turi laikytis šiam ūkiui keliamų reikalavimų. Uogienojų negalima nei tręšti, nei purkšti, ūkininkas rankomis ravi piktžoles, retina avietyną. Šiemet uogienojus jie ravėjo du kartus, keletą kartų nušienavo. "Nuo įvairių kenkėjų aviečių negalime purkšti, tad sugalvojome naują kovos su pelėsiu būdą: avietėmis užsodinome pusę lauko, o kitą pusę išpjovėme, palikome atželti",- kalbėjo ūkininkas, pridurdamas, kad kol stiebai atžels, uogų nebus, tačiau kitąmet derlius tame plote turėtų būti neblogas. Europos Sąjunga už ekologinį ūkininkavimą žemdirbiams skiria nemažas išmokas. Už sertifikuotą daržovių, bulvių ar javų hektarą mokama 1500 litų išmoka, o už hektarą sodų ir uogynų - 2500 litų. Šios papildomos išmokos, pasak R.Žaliaduonio, gaunamos kaip priedas prie tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius. Ekologinio ūkio derlius gerokai mažesnis, negu gaunamas tradiciniame ūkyje, todėl ir kompensuojama už prarastą derlių. Beje, jeigu ūkininkas nesilaiko nurodytų reikalavimų, išmokas turi grąžinti. "Penkerius metus aš turėsiu auginti tik avietes, nesvarbu, bus geri metai ar blogi, patirsiu nuostolių, ar ne. Aš turiu laikytis sutartyje numatytų reikalavimų",- sakė ūkininkas, pridurdamas, kad avietyne jis negalės naudoti sintetinių mineralinių trąšų, o kovai prieš piktžoles, kenkėjus turės pasitelkti agrotechnines priemones.
Mūsų rajone šiemet registruoti 45 ekologine žemdirbyste užsiimantys ūkiai. Pernai jų buvo 23. Pasak R.Žaliaduonio, ekologiškas uogas, vaisius ir daržoves augina vos pora žemdirbių, daugelis ūkininkų sėja grūdus. "Taip yra žymiai lengviau: pasėjai, porą kartų nuakėjai, nuravėjai - ir gali būti ramus",- sakė R.Žaliaduonis, pridurdamas, kad jis yra patenkintas savo javais. Avižos ir miežiai gražiai sudygo, laukuose nėra piktžolių. Atrodo, kad sausra jiems nepakenkė.

***


Įdedame šį straipsnį, nors jis skirtas chemizuotų ūkių daržininkams, nes seminaras vyko taip pat ir Vitalijos bei Algirdo Morkūnų daržininkystės ūkyje, kurio dalis  (tatulietės Virtalijos Morkūnienės ūkininkaujama dalis) yra ekologinės gamybos.

Dvigubas daržininko darbas: atlikti bandymus ir užauginti produkciją, Valstietis, p. 1
Autorius: Vanda Baronytė, data: 2006 08 05
Šią savaitę prasidėję trumpalaikiai lietūs nepanaikins du mėnesius besitęsiančios sausros padarinių. Tad Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai (LDAA), susirinkę į kasmetį seminarą bulvių augintojo Sauliaus Račkausko (Panevėžio r.) bei daržininko Algirdo Morkūno (Pasvalio r.) laukuose, beveik nekalbėjo apie laukiamą derlių (net ir laistomuose laukuose) bei supirkimo kainas. Jie labiau domėjosi augintojų laukuose atliekamais bandymais: atsparesnėmis sausrai daržovių ir bulvių veislėmis, šią vasarą veiklesniais pesticidais bei geriausiai pasisavinamomis kompleksinėmis trąšomis ir optimaliomis jų normomis. Pasak LDAA direktorės Zofijos Cironkienės, apytiksliais duomenimis šiemet deklaruota 4816 ha daržovių ir 30 757 ha bulvių. Šis renginys skirtas daržovių ir bulvių augintojams, kad bandymuose dalyvaujančių firmų siūlomos technologinės naujovės padėtų pagerinti produkcijos kokybę, jos laikymąsi sandėliuose. "Gaila, kad ne visos firmos atsiliepė į mūsų kvietimą dalyvauti šiuose bandymuose, - kalbėjo ji. -Dar labiau apmaudu, kad daržovių bei bulvių augintojai neturi bazės ir mokslininkų, kurie bešališkai tirtų ir pateiktų geriausius technologinių priemonių variantus, kurie būtų ekonomiškai naudingi."

Laistymui teks bene daugiausiai išlaidų

Net ir laistoma, bet molingesnė Vitalijos ir Algirdo Morkūnų daržininkystės ūkio dirva suskeldėjusi ir sukietėjusi, tarsi vandens nemačiusi Sacharos dykuma. Tik lygios, vešliais lapais pasidengusios morkų ir burokėlių eilutės, vis dar žaliuojantys bulvienojai bei gūžes pradedantys sukti vėlyvieji kopūstai sakyte sako, kad jie išgyvena, auga ir žada neblogą derlių sumanaus ūkininkavimo dėka. Daržovių gerbūvio esmė - laukų lietinimas. Pasak A. Morkūno, morkų, bulvių ir burokėlių pasėliai laistyti keturis, svogūnai - tris kartus. "Sausros pradžioje išlaistydavome po 150-200, dabar jau po 500 kub.m / ha ir tai drėgmė kaipmat išgaruoja, - pasakoja jis seminaro dalyviams. - Vienas laistymas 2,5 ha kainuoja apie 200 Lt. Turime nuosavą gręžinį, tad vandens kubas kainuoja 3 Lt, o elektra vandeniui pakelti tris kartus brangesnė už patį vandenį." Laistymo vamzdžių ilgis - per 1,6 km. Vienas agregatas laisto 400 m ilgio ir apie 85 m pločio juostą. Nors gręžinys 170 m gylio ir pribėga 5 kub.m/val. vandens, tačiau nusipirkus trečiąjį laistymo agregatą, jo pradėjo trukti. Tad laisto naktimis: nėra vėjo ir vėsiau.
V. Morkūnienė sakė, kad 7 ha plote ekologiškų daržovių šiemet nebus, nors jos laistytos kelis kartus. Tokiame karštyje dirva greitai išdžiūva, netręšti augalai visiškai neatsparūs tokioms sąlygoms. Pasak jos, morkos ir svogūnai dygo sunkiai, laukus teko ravėti kelis kartus, o kopūstus sugraužė kenkėjai. Bulvių laukas atrodo neblogai, bet ir jo derlių nulems rugpjūčio orai. Daržininkų teigimu, laistymui tekusios išlaidos dar nepaskaičiuotos ir nuostoliai bei pelnas paaiškės tik nuėmus derlių. "Pagal dabartinę situaciją pelno galima tikėtis iš morkų, vėlyvųjų kopūstų, maistinių bulvių, pasisekė su ankstyvaisiais kopūstais, - pasakoja A. Morkūnas. - Kaip užaugs burokėliai ir svogūnai, dar nežinia, nes tokioje sausroje dauguma siūlomų agrotechnikos priemonių nepasiteisina. Daržovių vegetacija vėluoja, nes augalai sunkiai pasisavina maisto medžiagas, o ligos, kenkėjai ir piktžolės plinta kaip ir kasmet."

"Taupyti reikia ir perkant, ir naudojant trąšas bei pesticidus''

Pasak "Kemira Grow How" vadybininkės Marijos Čižauskienės, neaišku, kodėl stambieji daržininkai nesinaudoja tręšimo programomis, netiria dirvožemių, nors daugeliui žemdirbių šie dalykai labai aktualūs. "Šį pavasarį Morkūnų ūkio dirvas ištyrėme agrochemijos laboratorijoje ir pagal kompiuterines programas buvo paskaičiuoti atskiroms daržovėms reikalingų trąšų kiekiai, - pasakoja seminaro dalyviams M. Čižauskienė.
- Dirvose gausu beveik visų maisto elementų, tad tręšiant iš-bėrus apie 0,6 t/ha "Hydrokomplex" trąšų, kai kurių elementų buvo per daug." Pasak jos, fosforo ir kalcio kiekiai turi įtakos šaknų sistemos vystymuisi, tačiau ir papildomas tręšimas svarbus daržovių derliui bei kokybei. Ji įsitikinusi, kad šiemet pralaimėjo tie daržovių ir bulvių augintojai, kurie nenaudojo humistaro (10 arba 20 1/ha).
Morkūnų laukuose neblogai auga burokėliai: jie reiklesni borui, tad tręšti tradeboru bei mikroelemento mangano trąšomis - kad šakniavaisiai nebūtų rauplėti. Pasak vadybininkės, pastaraisiais metais dažnai siūlomos kalio chlorido trąšos, bet jas reikia naudoti labai atsargiai, juolab šiemet jos netinkamos morkoms ir svogūnams. Buvo lyginami ir morkų tręšimo ypatumai, tačiau vizualiai skirtumų nesimato, o rauti augalų kol kas nėra prasmės. Visi rezultatai išaiškės derliaus nuėmimo metu.
Nė kiek ne mažiau daržininkams rūpi, kaip veikia atitinkami herbicidai, nes ravėjimas užima daug laiko ir sudaro nemažai išlaidų. Tad savo laukuose A. Morkūnas ryžosi atlikti bandymus su kai kuriais herbicidais.
Buvo lyginami naujas herbicidas feniksas su reiseriu: pasirodo, jie lygiaverčiai, nes morkas teko purkšti antrą kartą apolonu ir ravėti.
"Būtų geriau, kad bandymuose dalyvautų kelios pesticidus siūlančios firmos, jiems vadovautų mokslininkai ir paskui gamybininkams siūlytų vieną ar keletą geriausių daržovių priežiūros variantų, - teigė daržininkas. - Tačiau firmos nesuinteresuotos tokiais bandymais, o mokslininkai motyvuoja lėšų stoka ir atsisako juos atlikti kad ir mano ūkyje. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSD1) direktorius buvo atvažiavęs ir pažadėjo kitąmet užsiimti šia problema, tad belieka laukti." Tuo tarpu susirinkę daržininkai juokavo, kad geriausias ir visais atvejais pasiteisinantis herbicidas -"babcidas" (samdomos ravėtojos).

Augintojų, firmų ir mokslininkų bendradarbiavimas būtinas

Pasak daržininkų, gamybiniuose bandymuose tirti daržovių veisles nebijo tik UAB "Agrimateo" ir "Aista", tad, ko gero, daržininkų laukuose atliekama daugiau bandymų nei LSDI. V. ir A. Morkūnų ūkiui "Sodžiaus rytas" "Aista" pateikė net aštuonis įvairių vegetacijų morkų ir septynis burokėlių hibridus. Kai kurios "Aistos" siūlomos daržovių veislės auginamos nebe pirmą kartą, tad su jomis lyginami nauji hibridai.
UAB "Agrimatco" su A. Morkūnu bendradarbiauja nuo 2000 m. ir jo ūkyje per šį laikotarpį buvo auginama nemažai svogūnų, morkų, kopūstų, burokėlių veislių ir hibridų. Kiekvienais metais ši firma skiria dalį sėklų gamybiniams bandymams, tad tas pats ūkininkas gali pasitikrinti veislių tinkamumą savo laukams ir įsitikinti, ar jos pateisina lūkesčius. Šiemet "Agrimatco" ūkio bandymams pateikė po keturis naujus morkų bei svogūnų hibridus, dešimt ankstyvųjų ir vasarinių kopūstų hibridų, aštuonis kopūstų hibridus, tinkamus rauginti, ir penkis hibridus, tinkamus ilgai sandėliuoti. "Šiemet vegetacija vėluoja, tad dabar menkai skiriasi siūlytų veislių ypatybės, - laukuose kalbėjo daržininkai. - Veislių gerosios savybės išryškėja sandėliavimo metu, tačiau ir jas iškreipia netinkamas tręšimas, be to, įtakos turi ir augalų apsaugos preparatai." Pasak LDAA direktorės Z. Cironkienės jie ne kartą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją prašydami, kad būtų atlikti atitinkami užsakomieji tyrimai, tačiau visada buvo motyvuojama, jog daržovių plotai per maži. "Savai rinkai daržovių užauginti galime pakankamai, - kalba direktorė,-tačiau šiemet jų trūks, bus brangios ir mūsų produkciją užgoš importuotos daržovės." Pasak jos, seminaro aptarime nuspręsta, įvertinus šių metų akcentus, ir kitąmet atlikti gamybinius bandymus profesionalių augintojų laukuose. Tikimasi, kad renginyje dalyvavę LSDI mokslininkai suprato, ko nori profesionalūs daržovių augintojai: kad jie būtų pagrindiniai atliekamų bandymų koordinatoriai.

***

Gausus lietus jau nepaguodė Aukštaitijos žemdirbių, Respublika, p. 5
Autorius: Genė Silickienė, data: 2006 08 03
Vakar į Panevėžio apskrities viršininko administraciją suvažiavę rajonų savivaldybių atstovai ir žemdirbių organizacijų vadovai bei aplinkosaugininkai jau ramiau diskutavo apie sausros padarytus nuostolius.

Per naktį smagiai šnarėjęs lietus aukštaičių nepaguodė, kadangi sausros padariniai yra nebepataisomi. Nuotaiką savivaldybių atstovams kėlė žinia, kad Vyriausybė jiems ištiesė pagalbos ranką ir įsipareigojo skirti nukentėjusiems nuo stichinės sausros 200 mln. litų paramą.
Kaip jau skelbė "Respublika", žemdirbiams bus paankstintos Europos Sąjungos išmokos už deklaruotus pasėlius, svarstomos galimybės steigti nuostolių kompensavimo fondą ir alternatyvią draudimo sistemą.
Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė vakar teigė, kad sausra palietė net 70 proc. Panevėžio apskrities teritorijos, todėl jau nuo liepos 31 dienos joje paskelbta stichinė sausra. Kiek dažniau lietaus sulaukdavo tik Rokiškio kraštas, tačiau arčiau Biržų esanti Pandėlio seniūnija toliau kentė sausrą.
"Šią savaitę Aukštaitijoje pagaliau gausiau palijo, gal sausra jau traukiasi", - su viltimi klausė apskrities viršininkė G.Umbrasienė rajonų savivaldybių atstovų.
"Net jei savaitgalį palytų gausiai, problemos būtų išspręstos tik laikinai ir ne visos, - įsitikinęs Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas. - Visą mėnesį be kritulių žemę deginęs karštis padarė neatitaisomų nuostolių žemės ūkiui. Prasidėjus javapjūtei ūkininkai pamatė, kad į sandėlius suves tik pusę derliaus. Grūdai smulkūs net geriausiai ūkininkaujančiose Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėse".
Rokiškio rajono vicemeras Rimantas Velykis tvirtina, kad kiek didesnis drėgmės koeficientas Rokiškio krašto žemdirbių negelbėjo, per karštį drėgmė bemat išgaruoja ir augalų vegetacijai įtakos neturi. Rokiškio rajone dėl išdžiūvusių ganyklų krito pieno primilžiai. Galvijų augintojai itin sunerimę dėl pašarų žiemai. Šieno prišienauta perpus mažiau nei ankstesniais metais. Palijus atolo ganyti dar užtektų, tačiau šienauti jo tikrai nepriaugs.
Biržuose grūdinių kultūrų derlių sausra sumažino net 70 proc. Didelius nuostolius skaičiuoja linų augintojai, stiebeliai vasarai baigiantis vos pakilę nuo žemės, trumpi. Liūdna padėtis džiūstančiuose serbentynuose.
Be to, būgštaujama, kad po sausros gausiau palijus Biržuose suaktyvės karsto reiškiniai, atsivers daugiau smegduobių. Salia jų ūkinė veikla yra ribojama, todėl gyventojai patirs naujų nuostolių.
Supažindinti su Vyriausybės planuojama pagalba žemdirbiams į Panevėžį vakar atvykęs Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas akcentavo, kad prašymą kompensuoti sausros padarinius turės rašyti kiekvienas ūkio subjektas. Valstybė kartu su savivaldybėmis žada žemdirbiams skirti 200 mln. litų.

***

Žemdirbių nuostoliai dėl sausros viršija 600 mln. litų, dalį jų žadama kompensuoti, Lietuvos aidas, p. 1
Autorius: BNS, data: 2006 08 02
Preliminariais skaičiavimais, žemdirbių dėl sausros patirti, nuostoliai viršija 600 mln. litų. Valstybė žada kompensuoti dalj jų ir ūkininkams išmokėti ne mažiau kaip 200 mln. litų.
Taip žurnalistams teigė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė po vakarVyriausybėjejvykusio pasitarimo, kaip padėti nuo sausros šiemet smarkiai nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams.
Ministrės teigimu, numatyta keletas priemonių, kurios turėtų palengvinti ūkininkų dalią: tiesioginis nuostolių kompensavimas, tiesioginių išmokų paankstintas mokėjimas, tiesioginių išmokų padidinimas tiek plotams, tiek produkcijai, kompensacijų fondų sudarymas ir hidrometeorologinių struktūrų grąžinimas į Aplinkos ministeriją.
Atgal į turinį


Mėsos bendrovėse - masinis galvijų skerdimas, Lietuvos aidas/Naujausios Žinios, p. 2
Autorius: LA, BNS, data: 2006 08 02
Sausra privertė Lietuvos ūkininkus skubiai likviduoti galvijų bandas. Išdžiūvus žolei į skerdyklas vienas po kito gabenami ne tik mėsiniai jaučiai, bet ir melžiamos karvės bei jų prieauglis.
Per pastarąsias tris savaites mėsos perdirbėjams tiekiamų galvijų pasiūla padidėjo net tris kartus.
"Bet didžiausia problema, kad apie 30 procentų atgabenamų galvijų yra nekondiciniai, jų mėsa pigi ir nepopuliari", - paaiškino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentė Jolanta Bastienė.
Iki šiol Lietuvos gamintojai prastesnę žaliavą gabendavo į Rytų rinkas, daugiausia - į Rusiją. Tačiau šios valstybės valdžia jau anksčiau uždraudė tokios mėsos importą iš Lenkijos bei Ukrainos, o dabar užsiminė, kad tą patį padarys ir su Baltijos šalimis. Perdirbėjai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir pasiūlė du būdus, kaip būtų galima sutvarkyti mėsos sektorių. Pirmasis variantas - ieškoti papildomų išmokų žemdirbiams, kad jie galėtų įsigyti pašarų bei užauginti galvijus iki reikiamo svorio. Antrasis - numatyti dotacijas galvijieną šaldytuvuose saugantiems perdirbėjams, kaip yra mokama už grūdų sandėliavimą.
Tačiau žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė abejojo, ar verta teikti tokią pagalbą.
" Kol kas perdirbėjai nori viską užkrauti ant valstybės pečių. Tuo tarpu reikia, kad ir jie patys prisidėtų, kredituotų augintojus pašarais, pagelbėtų kooperatyvams", - aiškino ministrė.
Jos nuomone, vargu ar Rusija ryšis atsisakyti galvijienos eksporto iš Lietuvos. Anot jos, pernai lietuviškos galvijienos eksportas į Rusiją išaugo net tris kartus, palyginti su 2004-aisiais.
Tačiau gyvulius superkantys verslininkai sako, kad, užsidarius Rusijos rinkai, kiltų daug problemų. "Ir mes, ir ūkininkai esame surišti viena virvele. Jeigu nutrūktų eksportas, kiltų daug problemų visiems. Tačiau kol kas tenka supirkinėti gyvulius, nors dėl sausros jie nėra pakankamai įmitę. Juk antraip augintojai neturėtų kur jų dėti", - sakė "Utenos mėsos" generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.

***

Plėtoja ekologinį pieno ūkį, Valstiečių laikraštis, p. 4
Autorius: Orestas Lidžius, data: 2006 08 01
Ūkininkė Valerija Birutė Žiogienė iš Kiškėnų kaimo (Dovilų sen., Klaipėdos r.) su ūkio partneriu sūnumi Viliumi įgyvendino iš ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto finansuojamą ekologinio pieno ūkio plėtros projektą, - per nepilnus metus pastatė ir šiuolaikiškai įrengė 120 vietų karvidę. Birželio 20 d. naujoji ferma buvo iškilmingai atidaryta.
Žiogai pieno ūkį plėtoja nuo 1990 m., kai Vilius gavo dovanų dvi telyčias. Nuo 2000-ųjų šeima ūkininkauja ekologiškai -augindami ir ruošdami pašarus gyvuliams nenaudoja jokių chemikalų. Dabar Žiogai laiko 75 melžiamas juodmarges ir prie- auglio - iš viso 180 raguočių. Ūkis registruotas V.B.Žiogienės vardu, jos sūnus Vilius - kvalifikuotas veterinarijos specialistas - yra ūkio partneris. Jiems talkina šeimos galva Edvardas Žiogas.
Praėjusių metų birželio 27 d. V.B.Žiogienė pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) dėl finansinės paramos iš ES struktūrinių fondų ir šalies biudžeto ekologiniam pieno ūkiui plėsti. Per nepilnus metus Kiškėnų kaime iškilo nauja 120 vietų ferma su modernia melžimo, pašarų ruošimo ir mėšlo šalinimo įranga. Čia Žiogai žada laikyti per 100 melžiamų karvių, - 35 juodmarges dar šį rudenį žada parsivežti iš Olandijos.
Ūkio partneris V.Žiogas nelinkęs atvirauti, kiek šeima investavo į naujos karvidės statybą. Bet šią informaciją buvo nesudėtinga rasti NMA internetiniame tinklalapyje pateiktame struktūrinės paramos gavėjų sąraše. Ten rašoma, kad V.B.Žiogienės ekologinio pieno ūkio vystymo ir plėtros projekto vertė - beveik 1,3 mln. litų. NMA įsipareigojusi skirti ūkininkei per 850 tūkst. Lt finansinę paramą.
V.B.Žiogienės ūkis yra vienas didžiausių ir pažangiausių ūkių šalyje pagal pieno primilžį. Visos karvės yra veislinės.
V.Žiogas teigia, kad mamos ūkio karvės duoda vidutiniškai po 8500 kg pieno per metus. Tačiau perdirbėjai nenori mokėti už ekologišką sūrių ir kitokių pieno gaminių žaliavą daugiau, -už pieno litrą moka tik 1 centu daugiau nei kitiems ūkininkams. Todėl Žiogai neatsisako sumanymo kada nors patys perdirbti savo pieną.

***


Sausra niokoja pasėlius, pievas ir varo į neviltį ūkininkus, Biržiečių žodis, p. 1, 2
Autorius: Janina Bagdonienė, data: 2006 07 27
Pirmadienį Biržų meteorologijos stoties viršininkui Broniui Mediniui skambinome, norėdami paklausti apie labiausiai sausros kamuojamas rajono vietoves. Meteorologas pajuokavo: šiandien turėtume sulaukti lietaus, bet būtų gerai, jei gausiau nepalytų, tegul lyja rytoj ar kitomis dienomis... Pasirodo, pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus sausra skelbiama tada, kad pagal specialias metodikas skaičiuojamas hidroterminis indeksas 31 dieną išsilaiko žemesnis kaip 0,5.
Naktį iš pirmadienio į antradienį lietaus būta gausesnio, bet ne liūties, tad hidroterminis indeksas tepakilo iki 0,4. Antradienį šalies Hidrometeorologijos tarnyba jau paskelbė, kad Biržų rajone fiksuojama sausra.
Kaip tik antradienį su rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju Steponu Staškevičiumi ir specialistu Zigmu Rupšiu važiavome į Papilio seniūniją pasižvalgyti, kokias "dovanas" sausra atnešė žemdirbiams; Papilyje prie mūsų prisidėjo seniūnas Gediminas Arnašius ir seniūnijos specialistė žemės ūkio reikalams Vita Butėnienė.

Pirmas stabtelėjimas - kvietrugių lauke. S. Staškevičius rodė laukuose išsimėčiusias žolių saleles: tose vietose iššalo žiemkenčiai, ploteliai apėjo žolėmis. Arčiau kelio kvietrugiai neprasti - ten žiemą buvo susikaupę daugiau sniego.
*
Antras stabtelėjimas - ūkininko Stasio Vaitkevičiaus pirmamečių šaltalankių lauke. Beveik 200 ha lauke specialistai vos kas dešimtą šaltalankį rado išleidusį lapelius. Dauguma - išdžiūvę. "Pavasarį jie buvo apšalę, tačiau vylėmės, kad atsigaus, šakneles giliau įleis. Sausas pavasaris, vasaros karščiai ir sausra daugelį sodinukų visiškai pribaigė", - kalbėjo S. Staškevičius. Specialistai apgailestavo dėl ūkininko patirtų nuostolių: juk reikėjo nupirkti daug sodinukų, juos pasodinti, kiekvieną augalėlį medžio kuoleliu pažymėti...
Apžiūrėjome ir raudonųjų, juodųjų serbentų plotus. Ūkininkas Aidas Vaitkevičius juodųjų serbentų derliumi nesidžiaugė: serbentų skynimo kombainus verta siųsti tik į trečdalį laukų. Kitur techniką panaudoti kainuos brangiau, nei būtų surenkama derliaus. Ekologiški Vaitkevičių serbentynai nėra atsparūs gamtos kaprizams, tad juodieji serbentai apšalo, vėliau išdžiūvo. Raudonųjų derlius didesnis, tačiau uogos, palyginti su ankstesniais metais, labai smulkios. A. Vaitkevičius sakė, kad ir šiandien, skindami raudonuosius serbentus, ūkininkai dar nežino, kiek už juos mokės supirkėjai. "Kainas pasakys paskutinę dieną", - sakė A. Vaitkevičius.
Tik aviečių derlius nenuvylė. Ekologiškuose avietynuose įrengta lašelinė laistymo sistema, vanduo iš upės pasiekia kiekvieną krūmelį, o kad nėra lietaus iš viršaus, avietėms visai patinka.
Trečias stabtelėjimas - ūkininko Vinco Vaitkevičiaus laukuose. 20 ha plote auginami "Marabu" veislės pašariniai kviečiai po žiemos buvo išretėję, o sausra juos dar labiau išretino. "Geriausiu atveju toną iš hektaro prikulsiu, o gal dvi tonas iš viso lauko", - liūdnai juokavo ūkininkas. Kitoje keliuko pusėje 15 ha plote augantys "Zenta" veislės kviečiai kiek geriau išsilaikė, tačiau ir jais V. Vaitkevičius nesidžiaugė: ankstesniais metais iš hektaro kuldavo po 4,5 - 5 tonas grūdų, šiemet vargiai prikuls bent 2 tonas. "Pavasarį mačiau, kad kviečiai prastai peržiemojo, išretėjo, tačiau neturėjo kuo jų atsėti", - pasakojo ūkininkas.
V. Vaitkevičius pasakojo, kad niekais nuėjo pastangos vietoj iššalusių žieminių rapsų pasėti vasarinius - nesuspėjo įsišaknyti, piktžolėmis apėjo.
Javų derlius bus prastas, be to, nepradėti skinti nubyrėjo perdžiūvę juodieji serbentai - dėstė ūkio bėdas Vincas Vaitkevičius.
Kvetkų ūkininko, karvių augintojo Povilo Dzikaro ūkyje neradome. Jonelių kaime besiganančią bandą prižiūrintys ūkio darbininkai pasakojo, kad karvėms labai trūksta žolės, tenka šerti kitais pašarais, mažėja primilžiai. Ūkyje apsilankę svečiai pritarė: daug žmonių dejuoja dėl to, kad nėra kuo šerti karvių. Anksčiau liepos pradžioje karves galėdavo ginti į atolus, dabar atolai atžels gal tik rugpjūčio viduryje. "Šiandien į skyrių atėjo trys karvių laikytojai ir visi prašo gelbėti: nebėra kuo šerti karvių", sakė S. Staškevičius. *
Tokius nelinksmus dalykus matėme Papilio seniūnijos ūkininkų laukuose. Lieka tik viltis, kad Vyriausybė sumanys, kaip kompensuoti žemdirbiams dėl sausros patirtus nuostolius ir pasiguosti bent tuo, kad Biržų krašte sausra įteisinta kaip stichinės sausros zona.

***

Ekologinio ūkininkavimo klausimais, Naujas rytas, p. 1, 4
Autorius: Petras Vaičekauskas, data: 2006 07 26
Nemakščių seniūnijos Arglaičių kaimo ūkininkai Algimantas ir Marytė Glazauskiai turi ką parodyti užsukusiam svečiui: gražūs laukai, geri gyvuliai, šiuolaikiškai sutvarkyti tvartai. Savo ūkyje šie darbštūs žmonės gamina tik ekologišką žemės ūkio produkciją. Neatsitiktinai Glazauskių ūkis buvo pasirinktas lauko dienai organizuoti. Lauko diena, kurią surengė Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių rajone biuras, čia įvyko liepos 11 d. Jos tema "Ekologinio ūkininkavimo taisyklių laikymasis", į renginį mielai atvyko viešosios įstaigos "Ekoagra" direktorė Ona Kazlienė, šios įstaigos ekspertas Timas Trubyla, AB "Pieno žvaigždės" pieninės "Kauno pienas" atstovai - ši pieninė kaip tik ir superka ekologiškai pagamintą pieną. Dalyvavo lauko dienoje ir rajono kaimo reikalų skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas bei būrys ekologiškos produkcijos gamyba besidominčių ūkininkų.
Reikia pasidžiaugti, kad Raseinių rajone jau yra 112 ūkių, kuriuose ūkininkaujama pagal ekologijos reikalavimus. Lietuvoje tokių ūkių daugiau yra tik trijuose rajonuose. O Nemakščių seniūnija ekologiškai besitvarkančių ūkininkų turi daugiausiai mūsų rajone.
Glazauskių ūkis - mišrios gamybos, augina javus, pašarines kultūras, gyvulius. Vis tik prioritetinė ūkio šaka - gyvulininkystė. Tad susirinkę į lauko dieną ūkininkai ir svečiai pirmiausia domėjosi ekologiško pieno gamybos šiame ūkyje reikalais.
Glazauskiai laiko 20 melžiamų karvių. Joms pastatyta nauja ferma. Ją įrengė, prisilaikydami ES ekologinių taisyklių ir reikalavimų. Fermoje moderni melžimo linija, pieno šaldytuvas, automatinės girdyklos, veikia mėšlo šalinimo sistema. Tvartas labai tvarkingas, švarus, labai jaukios, gerai įrengtos pagalbinės patalpos. Savaime aišku, kad taip įrengtoje ir prižiūrimoje fermoje gaminti ekologišką produkciją yra visos sąlygos. Todėl visą primelžta pieną Glazauskiai parduoda jau minėtai "Kauno pienas" pieninei kaip ekologišką produktą ir gauna už jį daugiau, negu kiti ūkininkai už įprastą pieną.
Lauko dienos dalyviai domėjosi, kokiais pašarais šeriami gyvuliai, kokios bandos ganyklos.
į iškilusius klausimus apie gyvulių laikymą, šėrimą, gydymą, geriausius augalus pašarams, apsaugos juostas pasėliuose, ekologinio ūkininkavimo perspektyvas ir naujuosius reikalavimus ekologinei augalininkystei ir gyvulininkystei mielai atsakė "Ekoagra" specialistai.
Pasižvalgyta ir laukuose. Čia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro vedėjas, augalininkystės konsultantas Edmundas Mačiulskis parodė, kokios turi būti laukuose apsaugos juostos ir kokie joms keliami reikalavimai šiandien.
Po renginio ūkininkai buvo pakviesti paskanauti "Kauno pieno" pieninės ekologiško sūrio, o sodybos šeimininkai pasiūlė skanaus kugelio ir giros. Tad kai kurie ekologiško ūkininkavimo klausimai aptariami buvo ir prie vaišių stalo.

***

Katastrofa kaime - dėsninga, Respublika, p. 6
Autorius: Vida Danilevičiūtė, data: 2006 07 24
Lietuvos kaimas - prie katastrofos ribos. Šie, dar vieni nepalankūs, metai šalies žemdirbius užgriuvo kaip prakeiksmas, nuo kurio negali išsigelbėti, - išgyvenusiesiems žiemos speigus motina gamta pasiuntė pragarišką kaitrą ir žudančią Sausrą.
Lietaus krašte žmonės šią vasarą skaičiavo ilgas dienas nuo vieno lietaus iki kito, įsidėmėjo kiekvieną sunkaus sausros mėnesio dieną, kai buvo kritulių. Tiesiog skaičiavo lašus.
Derlių rekordais įpratusioje girtis Lietuvoje šiemet nuo sausros nyksta kone visų javų ir kitų kultūrų pasėliai, retas ūkininkas jau tikisi kurios nors tradicinės rūšies daržovių derliaus. Džiūstantys mūsų krašto sodai barsto nespėjusius užaugti obuolius ir uogas. Išdegė ganyklos ir pievos, iš kurių ūkininkai nepriėdančius gyvulius gabena tiesiog į skerdyklas ir pigiai parduoda. Taigi nuostolius jau skaičiuoja ne tik augalininkyste, bet ir gyvulininkyste besiverčiantys ūkiai.
O kaimuose jau ne vieną savaitę tuštėja šuliniai, džiūsta tvenkiniai, upės ir ežerai. Ir nors šį savaitgalį pagaliau daug kur palijo, Lietuvos žmonės neskuba džiaugtis - lietaus vis dar labai mažai drėgmės ištroškusiai žemei.
Ir tai jau ne pirmi metai, kai gamta negailestingai plaka Lietuvą, tradiciškai pripratusią prie švelnių gamtinių sąlygų. Šį pavasarį paaiškėjo, kad praėjusi žvarbi žiema pražudė didelę dalį žiemkenčių ir laukus teks atsėti iš naujo vasarinėmis kultūromis, o nuostoliai viršys 40 milijonų litų. Tuo metu šalies ūkininkai dar tik laukė kompensacijų už pernai pavasarį ir vasarą stichijos - šalnų ir liūčių - padarytus milijonus litų siekiančius nuostolius.
Ir štai nauja nelaimė kaimui -sausra. Žemės ūkio ministerija jau skuba raminti ūkininkus, kad galutinai įvertinus šios žiemos šalčių padarinius bus pradėti vertinti vasaros sausros padariniai. Jeigu leis Europos Sąjunga, mūsų šalies valdžia pasiryžusi ir šį kartą iš biudžeto mokesčių mokėtojų pinigais atlyginti ūkininkams dėl negautų pajamų patirtus nuostolius.
Nebereikia labai įtempti atminties, kad prisimintume, kaip dažnai pastaraisiais metais mūsų kraštą ištinka tai sausra, tai potvyniai, tai kitokios stichinės nelaimės, kurių padarytus nuostolius žemdirbiai kasmet skaičiuoja dešimtimis milijonų litų. Specialistai nurodo, kad dėl klimato atšilimo Lietuvoje kiekvienais metais iškrinta vis mažiau kritulių - tik dalis įprastos mūsų lietingam kraštui daugiametės jų normos.
Todėl žemdirbiai raginami neužsispirti ir nebebristi tradicine praradimų vaga - atsižvelgti į mokslo išvadas, peržiūrėti sėjomainas, auginti mažiau drėgmės reikalaujančias grūdines kultūras, pasirinkti atsparius žiemos šalčiams augalus, diegti naujas žemės įdirbimo technologijas, taupančias drėgmę.
Deja, ūkininkams naujos mintys šauna itin retai, o jų nuolatinės netektys - dėsningas procesas. Visi smulkieji ir net didžioji dalis stambių ūkių sėja javus ir cukrinius runkelius, kasa bulves, melžia karves ir šeria kiaules. Džiūvančiose pievose niekur nepamatysi net, pavyzdžiui, nereiklių avių bandos, o laukuose - įvairesnių daržovių. Įsikibę auginti bulves ar morkas ūkininkai net nesivargina įsiveisti naujų veislių. Ir kasmet ar ne du kartus per metus ūkininkai, kai tik juos ištinka stichija, tradiciškai suverčia kaltę valdžiai ir pareikalauja kompensuoti jų verslo nuostolius. Patys jie nei laisto pasėlių, nei jų apdraudžia nuo galimos stichijos žalos. Ir jie teisūs - kol bet kokius jų verslo nuostolius atlygina valstybės biudžetas, pats išlaidauti gali tik kvailys.
Pakeisti padėtį šioje srityje, rodos, galėtų nebent įteisintas privalomas pasėlių draudimas. Įmokas jam Žemės ūkio ministerija nesunkiai išskaičiuotų iš ūkininkų gaunamų tiesioginių išmokų. O kadangi būtų pasiektas išsvajotasis masinis dalyvavimas, toks draudimas ūkininkams nekainuotų brangiai, ir kokius metus paburnoję jie priprastų prie tvarkos, - kaip vairuotojai priprato privalomai draustis civilinę atsakomybę.
Ypač tai būtų naudinga valstybės biudžetui, nusimetusiam ilgamečio šelpėjo pareigas. Socialines pašalpas kaime pagaliau gautų tik tie nepasiturintieji, kuriems jas gauti priklauso. Pagaliau anksčiau ar vėliau Lietuva ir visa Europos Sąjunga turės įsidrąsinti ir atsisakyti vienų mokesčių mokėtojų sąskaita kompensuoti prarastą pelną kitiems.

***

Mokslininkai baugina globaliniu klimato atšilimu, Valstiečių laikraštis, p. 2
Autorius: Albinas Čaplikas, data: 2006 07 22
Žemės ūkio specialistai beveik vienu balsu tikina, jog šįmet dėl sausros derlius bus gerokai prastesnis nei tikėtasi. Jau rašėme ir apie galvijų augintojų priverstinį skubėjimą perdirbėjams parduoti gyvulius net labai nepalankiomis kainomis. Dar sykį žemdirbiai įsitikino, jog perdirbėjai nesigėdija net sunkmečiu plėšti nuo jų paskutinius marškinius. Tačiau anksčiau ar vėliau tokie savanaudiški veiksmai jiems atsirūgs, nes jau kitą sezoną galvijų pritrūks. Nereikia didelio proto padaryti išvadą: jeigu rinkoje kokių nors produktų pradeda trūkti, tai jų kaina išauga. Taigi sausra vienu lazdos galu smogia žemdirbiams, o kitu - ir vartotojams, ir perdirbėjams. Prekybininkai tokiais atvejais sako, jog trūkstamų produktų atsivešiantys iš kitų Europos ar pasaulio šalių. Šį kartą tyli ir jie, nes sausra siaučia ne viename žemyne. Karšta visose Europos šalyse, tačiau didžiausias smūgis tenka Ispanijai, Prancūzijai bei Didžiajai Britanijai. Šiose šalyse pastarosiomis dienomis karšta kaip Afrikoje - temperatūra pakyla net iki 38-42 laipsnių.
Beje, dar didesnis karštis svilino ir prieš trejus metus. Nors klimatologai sako, kad iki 2004-ųjų karščių rekordų dar toloka, tačiau Didžiojoje Britanijoje jau šį savaitgalį pranašaujamas 39-40 laipsnių karštis. Šią savaitę Londono metro, kuriame neįrengta kondicionavimo sistema, nes jos anksčiau nereikėjo, temperatūra pasiekė net 52 laipsnius karščio. Ispanijoje jau peržengta 40 laipsnių riba.
Gal šie atšilimai atsitiktiniai, gal kitų sulauksime vėl po 40-50 metų? Daugelis mokslininkų nusiteikę pesimistiškai. Jie sako, kad žmonija jau skina savo neatsakingos veiklos vaisius - prasidėjo neišvengiami ir labai pavojingi klimato pasikeitimai visoje planetoje.
Prieš trejus metus Pentagono analitikai parengė tyrimą ir padarė išvadas, jog per artimiausius dvejus dešimtmečius mums teks išgyventi globalinės katastrofos pavojus. Ataskaitoje aprašyta prognozė primena siaubo filmo scenarijų. Štai Klimato tyrimų instituto Potsdame mokslininkų nuomone, temperatūrai planetoje augant taip pat sparčiai, kaip tai atsitiko per pastaruosius kelis dešimtmečius, pirmiausia pasikeis pietinių Europos žemyno valstybių kraštovaizdis - Ispanija, Italija ir pietinė Prancūzija vis labiau primins pusdykumę. Taigi žlugs šias šalis maitinantis masinis turizmas, neliks žemės ūkio, pasikeis žemyno augmenija.
Tikriausiai manote, kad prognozėse paminėti pasikeitimai galimi tik labai smarkiai pakilus temperatūrai? Klystate. Sausra ir badas sujauks planetos vystymąsi, jeigu iki 2080-ųjų vidutinė oro temperatūra Europos žemyne pa kils 7 laipsniais. Bado grėsmė padidins karinių konfliktų tikimybę. Skirtingus interesus turinčios valstybės gal net ryšis panaudoti branduolinį ginklą.
Kaip tokie pasikeitimai paveiktų Lietuvą? Mokslininkai mano, kad Šiaurės Europos svoris pasaulinėje rinkoje gerokai sustiprėtų. Palyginti su pietiniais regionais, mes nukentėtume mažiau, o kai kurių augalininkystės kultūrų derliai net išaugtų. Tačiau taip pat padidėtų ir nedraugiškai nusiteikusių kaimynų noras šiaurines Europos šalis pajungti savo valiai. Apskritai žmonės pradėtų migruoti į šiaurinę Europos dalį. Tai daryti juos priverstų ne tik sausra, bet ir jos sukelti potvyniai. Remdamiesi atliktais tiksliais matavimais, mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050-ųjų Arkties vandenynas išsivaduos iš ledo gniaužtų. Katastrofiškai tirpsta Grenlandijos ledynas. Rusijos tyrinėtojai praneša, kad Sibire kaip niekada anksčiau tirpsta amžinasis įšalas. Džiūva ežerai Alpėse, traukiasi ledynas Andų kalnuose.
Pentagono analitikų nupieštame plane regimi pasaulinio tvano požymiai: 2040-aisiais iš vandens kyšantys Niujorko dangoraižiai, užlieti Londono, Kopenhagos, Romos ir kiti miestai, gerokai sumažėjusios Danijos, Belgijos, Olandijos teritorijos, užlietos Baltijos jūros pakrantės. Taigi gali pasitvirtinti prieš kelerius metus Lietuvoje kilusios diskusijos apie tai, kad laiku nesurentus 4-5 metrų aukščio tvirtų pylimų per artimiausius dešimtmečius Baltijos jūros bangos pasieks Palangos miesto centrinę Vytauto gatvę.
Lietuvis prof. Juozas Burneikis jau prieš metus ragino į tokias mokslininkų prognozes nedelsiant atsižvelgti ir per artimiausius kelis dešimtmečius keisti žemės ūkio gamybos struktūrą. Jo nuomone, Viduržemio jūros šalių klimatas bus sausesnis, o Vakarų ir Šiaurės šalių, Rusijos nejuodžemio srities, Vakarų ir Šiaurės Ukrainos, Baltarusijos ir ypač Baltijos šalių klimato sąlygos taps labai palankios žemės ūkiui. Šylant planetai Lietuvos klimatas taps labai palankus žemdirbystei. Nesunku suprasti, kokia vertinga ši informacija planuojant ilgalaikį išteklių naudojimą ir žemės ūkio gamybą. Taigi nėra to blogo, kas nesibaigtų gerai.

***

Ekologinis braškynas šiemet kelia rūpestį, Valstietis, p. 6
Autorius: Vanda Baronytė, data: 2006 07 22
Manoma, kad šiuo metu per 70 tūkst. ha ūkininkaujama ekologiškai. Vieni į tokį ūkininkavimo būdą iki šiol žiūri skeptiškai ir nesutinka su teiginiu - kiek Dievas davė, tiek gana. O ekologiškai ūkininkavę ir dabar įgytą patirtį perduodantys sūnui Rima ir Virgilijus Keparučiai (Pociūnų k., Kauno r.) įsitikinę, kad kurdamas žmogų Dievas jam suteikė daug galimybių, tačiau nepaliko konkretaus "gana". Ekologiniame sūnaus Petro 18 ha ūkyje šią vasarą auga braškės (1 ha), javai, žirniai, įveistas serbentynas, pasodintas sodas. Visai šeimai priimtinas toks ūkininkavimo bei gyvenimo būdas, nes, pasak Keparučių, jie užaugina ekologiškai švarią produkciją, neteršia aplinkos ir iki šiol būties gerovės nevertino derliumi ar pinigais. Tačiau šių metų klimato pokyčiai, daugiau kaip dvigubai sumažinę ekologinio braškyno derlių, bei pastaraisiais metais krintančios braškių kainos verčia susimąstyti: galbūt naudingiau vietoje braškyno įveisti ekologinį serbentyną ar avietyną?

Iš mokslininkų tapo uogų augintojais

Baigę Valstybinį Vilniaus universitetą, įgiję genetiko ir biologės specialybes, Virgilijus ir Rima Keparučiai nuo 1979 m. dešimt metų dirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute: augino, daugino ir kūrė braškių veisles. Kai apsisprendė institute nebedirbti, jam paliko beveik 100 braškių veislių kolekciją, per 300 klonų, iš kurių vėliau buvo atrinktos 'Saulenė', Aura ir Dangė veislės, o dr. V. Keparutis pripažintas jų autoriumi. Pasak Rimos, jie veisles atskiria ne tik pagal uogų spalvą ar skonį, bet ir pagal lapus, kero formą bei kitus valgytojams nesuprantamus požymius. Tad iš mokslininkų tapo uogų augintojais, nes šį darbą gerai išmanė, o ir verslas iš pradžių buvo pelningas. "Nieko nėra brangesnio už sielos ramybę, tuomet sužinai, ko pačiam iš tikrųjų reikia, ir visai nesvarbu, ar esi mokslininkas, ar ūkininkas, - įsitikinęs Virgilijus, juolab kad kiekviename užsiėmime yra pliusų ir minusų".

Ekologiški pastebėjimai

Pernykštė liūtis sumerkė kaimynų javus, o jų žemėje trejus metus netręšti kviečiai 'Širvinta' liko kokie buvę. Juos pjauna paskutiniai, nes neturi savos technikos, tačiau derlius dažnai atitinka kokybinius antros klasės maistinių grūdų reikalavimus. Šią žiemą aplinkui iššalo rapsai ir kviečiai, o Keparučių auginami Širvintos kviečiai nukentėjo nedaug, vėliau atsigavo ir jie tikisi per 2 t/ha derliaus.
Didžiausią rūpestį šią vasara kelia braškynas: ketvirti metai, kai nenaudojama jokia chemija, ir treti, kai uogos ekologiškos. Pasak augintojų, turint nedidelius plotus arba daug šiaudingo galvijų mėšlo, galima pasiekti itin gerų rezultatų ir ekologiškuose uogynuose. Kas antri metai apdedami kerai, tuomet uogos nepūva, lapai neserga. Pirmaisiais metais derlius būna pasakiškas, antraisiais - mažesnis, tad vėl dedamas mėšlas. Iš tikrųjų vienoje ir toje pačioje vietoje tą pačią veislę galima auginti kiek nori. "Europoje versliniai braškynai atsodinami, nes laikyti tų pačių augalų neapsimoka: ten skindami uždirba daugiau, nei mes parduodami. Latvijoje atlikti bandymai įrodė, kad ta pati veislė, tinkamai prižiūrima ir atnaujinama, puikiai dera 28 metus, - sako V. Keparutis. - Mes mėšlo neturime, tad naudojame "šmerą": po 20 kg nuravėtų piktžolių ir vištų mėšlo užpilame 200 1 vandens. Paraugintas dvi savaites "šmeras" tampa tinkama trąša, naikina ligas ir kenkėjus. Braškyną purškiame 20 proc. tirpalu prieš žydėjimą, žydėjimo metu ir nuskynę uogas". Tačiau visų pirma Keparučiai griežtai laikosi ekologiškų sėjomainų: pirmiausiai sėja vasarinius rapsus ir užaugusius aparia. Po jų sėja žirnius, paskui - pupas ir tik tada sodina braškes.

Braškyne darbo daug, pelno mažai

"Braškės taip pat kiek pašalo, bet sausra nuostolių padarė daugiau, nors vieną plotą laistėme du, kitą - keturis kartus. Augalai tai nuleips-ta, tai vėl atsigauna, apatiniai lapai sparčiai gelsta, o uogos sirpsta vos paaugusios. Šiemet po 17 skynimo dienų (įprastai skiname 30-40 d.) rankiojame likučius, tad manome, kad derlius bus apie 3 t/ha, - pasakoja Rima. - Skiname 26 veislių uogas: beveik trečdalį derliaus davė ansktyvosios, yra ir vėlyvųjų, bet remotantinių braškių nėra, nes vasarą prašokus braškyne rudenį džiaugtis derliumi nebėra jėgų". Ji teigia, jog iki šiol nėra ekologiškos produkcijos realizavimo sistemos, pastaraisiais metais smarkiai krito uogų kainos, nes vieniems ekologiškos produkcijos nereikia, kiti jos neįperka. "Net ir ekologiškai užaugintas braškes parduodame perpirkliams tokia pat kaina, kokią jie moka už lenkiškas, - kalba Rima. Atsiskaičius su skynėjais ir pardavėjais, pelno telieka 10-15 ct/kg. Didieji prekybos centrai nori, kad uogas kasdien vežtume į Vilnių, tad sutikome su Kauno prekybinių centrų reikalavimais - kasdien pristatyti po 50 kg uogų. Tačiau jei tądien neparduoda - gražina atgal." Pasak Keparučių, kai prekiavo patys, buvo pelningiau: kiekvienos veislės uogas sudėdavo atskirai, jos gražiau atrodė. Pirkėjams aiškindavo veislių savybes, juolab kad augina net 12 veislių daigus: 'Aura', 'Dangė', 'Venta', 'Polka', 'Skala', 'Elkata', 'Pandora', 'Bogota', 'Rubinovyj kulon' ir kt. Įvertinę darbo sąnaudas bei pajamas, V. ir R. Keparučiai viliasi, jog išsilaikyti padės įvairios ES išmokos ekologiniams ūkiams, kitaip ši ūkininkavimo šaka taps nepopuliari.

***


Užsitęsusi sausra pražudys ir bulvių derlių, Respublika, p. 9
Autorius: Dalia Byčienė, data: 2006 07 21
Užsitęsusi sausra varo į neviltį žemdirbius. Ypač didelius nuostolius šiemet prognozuoja bulvių augintojai. Ūkininkai įsitikinę, kad pastarieji dveji nepalankūs bulvėms augti metai pranašauja bulvių auginimo technologijų perversmą ir penktadaliu padidėsiančias bulvių kainas.

Karštis prilygsta savanai

"Duodu gamtai dar 10 dienų pasitaisyti. Jeigu per tą laiką nesulauksime lietaus, bus katastrofa", - pusiau juokais sakė didžiausios Suvalkijoje bulvių auginimo bendrovės "Šaka" direktorius Juozas Pūkelis.
UAB "Šaka" jau pradėjo ankstyvųjų bulviakasį. Anot J.Pukelio, derlius šiemet dar mažesnis nei praėjusiais metais, kurie taip pat nebuvo palankūs bulvių augintojams.
Didžiulę bulvių auginimo patirtį turintys šakiečiai jau seniai įsitikino, kad be dirbtinio laistymo neįmanoma išsiversti. Apie 50 hektarų iš 150 įrengta dirbtinė laistymo sistema. Tačiau ir ji šiemet neišgelbėjo. "Kai oro temperatūra peršoka 30 laipsnių karštį, tai jau savanos sąlygos, o šioje klimato juostoje bulvės neauga", - sakė bendrovės vadovas.
Anot J.Pukelio, atėjo laikas ūkininkams ruoštis bulves auginti kitomis sąlygomis. Reikia rinktis žemes, kur tinka jas auginti, leisti žemei pailsėti. Jeigu vienais metais auginamos bulvės, kitais turi augti dirvožemį gerinantys ankštiniai augalai, garstyčios, ridikai.

Skriaudžia ne tik gamta

Ankstyvąsias bulves bendrovė "Šaka" šiemet parduoda po 1 litą už kilogramą. Vėlyvųjų bulvių kaina turėtų būti apie 60 centų už kilogramą.
Praėjusiais metais ankstyvąsias bulves UAB "Šaka" pardavė atitinkamai už 80 et ir 40 et Pirkėjus ši kaina glumino. Anot J.Pukelio, bulvių stygiaus pirkėjai šiemet nepajus, tačiau kainos turėtų išaugti dar 20 procentų.
"Į Lietuvą veržiasi olandai, danai, lenkai, čia siūlantys bulvių už mažesnes kainas negu savo šalyje, todėl bulvių augintojams kasmet vis sunkiau. Jaučiame didžiulę konkurenciją. Ūkininkų nelepina ir gamta", - apgailestavo J.Pukelis. Praėjusiais metais apie 12 ha "Šakos" bulvių sunyko per liūtis.
Įmonė bulvių nėra apdraudusi, tai neva per daug brangu. Jeigu pasėlius draustųsi daugiau žemdirbių, draudimas atpigtų, tad, anot J.Pukelio, sunkėjant gamtinėms sąlygoms, didėjant konkurencijai, ūkininkai turėtų būti vieningesni ir labiau vienas kitą palaikyti.

Nauda - tik sėklai

Vieni didžiųjų bulvių augintojų Suvalkijoje vilkaviškiečiai Valuckai teigia dėl sausros praradę šiais metais įsiveistos naujos ankstyvųjų bulvių veislės "Solistas" derlių. Ūkininkai svarsto, kad "Solisto" prikas tik tiek, kiek jų reikia ateinančių metų sėklai.
Šiek tiek daugiau vilčių Valuckai deda į kitą šiemet įsiveistą naująją ankstyvųjų bulvių veislę "Ado-ra". Pelno nesitiki, tačiau svarsto, kad pavyks šiek tiek šių bulvių parduoti ir atgauti įdėtus pinigus. Praėjusį pavasarį vilkaviškiečiai naujų ankstyvųjų "Adoros" ir "Solisto" sėklai pirkti išleido per 86 tūkstančius litų. Ūkininkai šiemet taip pat įsiveisė "Vivaldi" ir "Beluga" bulvių. Jos yra vėlyvesnės, todėl ūkininkai dėl jų mažiau būgštauja.
Alvytė ir Eugenijus Valuckai bulves auginti pradėjo prieš 12 metų. Iš 700 hektarų žemės ūkininkai bulvėmis yra apsodinę daugiau negu 100 hektarų. 'Tai labai didelė rizika", - pripažino A.Valuckienė.
Valuckai neturi laukų laistymo įrangos, tačiau tokią galimybę rimtai svarsto. Pagal jų planus laukų laistymo įrangai pirkti atsieitų pusė milijono litų. Ūkininkai gailisi, kad rengdami projektą gauti paramą savo ūkiui iš ES fondų nenumatė sausrų galimybės. Investuoti pinigai jau būtų atsipirkę. "Arčiausiai natūralių vandens telkinių esanti žemė yra nuomojama, tad galvojame, ar verta pirkti laistymo įrangą", - svarstė ūkininkė.

Nukentės kokybė

Valuckai nuogąstauja, kad prastos bulvių auginimo sąlygos atsilieps bulvių kokybei apskritai.
"Dėl savo bulvių kokybės mes nenuogąstaujame. Veislės yra patikrintos, auginimo technologija gera, blogiausia, kad prastos kokybės savo bulves kai kurie augintojai dangsto mūsų vardu. Yra tekę matyti mūsų ūkio etiketę prie parduodamų bulvių, kurių mes neauginome. Jų net prekinė išvaizda prasta, o kas gali pasakyti, kokiomis sąlygomis jos augo", - apgailestavo už savo ūkio gerą vardą kovojanti ūkininkė A. Valuckienė.
Valuckų skaičiavimu, dėl užsitęsusios sausros kiekvieną dieną nuo 1 hektaro netenkama 1 tonos bulvių. Lietaus Suvalkijoje nebuvo jau 3 savaites. Vilkaviškiečiai sakė nesitikintys, kad dėl sausros patirtus nuostolius kompensuos valstybė, bet draudimas jiems esąs per brangus. A.Valuckienės nuomone, ūkininkai daugiausia galėtų laimėti iš savo pačių sukauptų savišalpos fondų, kokie yra populiarūs Prancūzijoje, Danijoje.

Skelbti stichinę nelaimę delsiama

"Lietuvos žemės ūkis - arti katastrofos", - įsitikinęs Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Augenijus Alesius. Nesą žemės ūkio kultūros, kuriai sausra nebūtų padariusi didelių nuostolių.
Prognozuojama, kad šiemet dėl sausros grūdai bus labai smulkūs, todėl derlingumas būsiąs mažesnis negu vidutinis. Nemažai vasarinių kultūrų ūkininkai sunaikins gelbėdami nuo bado gyvulius. Kai kurie žmonės pjauna miežius ir jais šeria galvijus.
"Jau pradėjo plaukti ūkininkų pareiškimai dėl patirtų sausros nuostolių. Bet kaip galima kalbėti apie nuostolių kompensavimą, jeigu Vyriausybė neskuba skelbti stichijos. Iš Vilniaus išdegusių ganyklų ir sunykusių pasėlių nematyti. Kaip žemdirbiai turėtų tai valdžiai įrodyti?" - piktinosi A.Alesius.

***

Sausra pjauna galvijus, Ūkininko patarėjas, p. 1, 3
Autorius: Rasa Prascevičienė, data: 2006 07 20
Pastarųjų savaičių sausra ne tik išdegino ganyklų plotus, bet ir įmetė šalies galvijų augintojus į girnas: tiems žemdirbiams, kurie taupydami pašarus laiku nenušienavo pievų, Nacionalinė mokėjimo agentūra šiandien turi teisę pritaikyti sankciją ir atimti tiesioginę išmoką. Kiti, suskubusieji parduoti gyvulius, jau spėjo įsitikinti mėsos perdirbimo įmonių "jautrumu" savo "socialinių partnerių", t. y. galvijų augintojų, bėdai - žaliavos supirkimo kainos, palyginti su praėjusiu mėnesiu, staiga smuktelėjo 20-30 ct/kg, o jos supirkimas išaugo 30 proc.

Brangus kiekvienas žolės kupstas

"Ūkininko patarėjo" įvairiuose šalies regionuose šnekinti galvijų augintojai kalbėjo vienu balsu: ganyklos išdegusios ir galvijų šerti praktiškai nėra kuo. Dėl to primilžiai mažėja, o parduoti laikomas prieauglis auga ne taip sparčiai, kad pardavęs galėtum tikėtis gauti ir gerą kainą, ir maksimalaus dydžio specialiąją išmoką.
"Su pašarais šiemet labai prastai. Visos pievos išdžiūvo. Iš viso laikom 16 galvijų "galvų" - 12 melžiamų karvių ir 4 telyčaites. Karvių produktyvumas, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, kritęs perpus. Puikiai suprantame, kodėl kai kurie augintojai jau priversti gyvulius vežti į skerdyklą - jų nėra kur ganyti, nes nušienautos pievos visiškai neželia.
Mes taip pat pašarų nepasigaminome tiek, kiek planavome. Bent mišinių būtume pasėję. O jau dabar akivaizdu, kad ir rugių, ir avižų derliai bus visai blogi", - pasakoja Urkionių k. Varėnos r. ūkininkė Ona Balkienė. Moteris neslepia, kad šiandien gelbsti vien tai, jog nustatytu laiku, iki liepos 15 d., nespėjo nušienauti savų ganyklų. "Žinome, kad nusižengiame reikalavimams, o jei Nacionalinė mokėjimo agentūra atliktų patikrą, galime prarasti teisę į tiesioginę išmoką. Bet ką daryti?" - klausia ji. Pasak O. Balkienės, "lazda eilinį kartą atsisuka prieš paprastą žemdirbį - valstybė, viena ranka jam teikianti paramą, kita gali ją ir atimti, nors dėl užgriuvusios sausros žemdirbys tikrai nėra kaltas ir netampa mažiau darbštus".
Mišriame 25 ha ūkyje Laučiūnų k., Kauno r., ūkininkaujantis Antanas Kaminskas tvirtina ne iš gero šiuo metu pjaunantis vasarinius kviečius ir jais šeriantis savo 5 karves ir 6 "galvas" prieauglio. "Kur randam kupstą šieno, ten ir šienaujam, nes noriu gyvulius priauginti iki reikiamo svorio maksimaliai išmokai gauti", - sunkumais dalijasi jis.
Sausra šiemet pakenkė ir tradiciškai vešliomis pievomis garsėjančiam Šilutės kraštui. "Jei pernai iš 10 ha ganyklos prišienavome 10 priekabų šieno, šiemet - tik 5 priekabas", - pasakoja Rūkų k., Šilutės r., ūkininkas Giedrius Ališkevičius. Ir nors žiemai reikiamą kiekį pašarų jis tikisi sukaupsiąs, du bulius prieš savaitę ūkininkas jau pardavė. Tarpininkai, iš anksto žadėję mokėti po 4 Lt/ kg, pardavimo dieną tepasiūlė 3,8 Lt/kg.

Išaugusi pasiūla - laikinas reiškinys

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis "Ūkininko patarėjui" taip pat tvirtino, kad šiandienė situacija galvijininkystės sektoriuje sudėtinga. "Į gerą niekas tikrai nesikeičia. Galvijininkystė kaip merdėjo, taip ir merdi. O ateityje, turint galvoje ir sausros padarinius, padėtis gali tik blogėti", - prognozavo pašnekovas. Pasak jo, pavieniai augintojai, nematydami perspektyvos, jau dabar parduoda gyvulius ir traukiasi iš rinkos. O perdirbėjai, naudodamiesi jiems palankia situacija, savo ruožtu mažina supirkimo kainas. "Mėsos perdirbimo įmonėms kol kas gerai, nes netikėtai išaugo gamyba. Bet kas jų laukia ateityje? Mano nuomone, jų politika bei mąstymas labai trumparegiški", - įsitikinęs J. Sviderskis. Anot LŽŪBA direktoriaus, tarp perdirbėjų ir žemdirbių šiandien partnerystės nė su žiburiu nerastum - vieni eina vienu keliu, kiti - kitu. "Perdirbėjai remiasi vien plika demagogija, nes jie iki šiol nėra pasirašę nė vienos ilgalaikės sutarties su žemdirbiais, taigi joks dialogas nevyksta. Jei perdirbėjai patys nesiims radikalesnių žygių, jokia valdžia nepadės. Ir išaugusia žaliavos pasiūla džiaugsis labai trumpai", - teigė J. Sviderskis.
Šiandieninėje situacijoje ne kokią ateities perspektyvą įžvelgia ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius prof. Česlovas Jukna. Pasak jo, jei palytų, dar spėtų užaugti kukurūzai, atželtų atolas, o tai būtų nemaža paspirtis, kaupiant pašarus žiemai. Priešingu atveju, pašnekovo žodžiais, "galvijų augintojams gali tekti iškelti rankas". Ypač tuo atveju, jei socialiniai partneriai, t. y. perdirbėjai, pasinaudos sausros pridarytomis bėdomis ir suduos smūgį, sumažindami supirkimo kainas. "Kai kuriuose rajonuose padėtis ypač sudėtinga, galvijai jau šeriami žiemai paruoštais pašarais. Taigi sunku prognozuoti, ar pavyks šalyje išlaikyti esamą galvijų skaičių", - sakė Č. Jukna.

Perdirbėjai turi savų argumentų

"Ūkininko patarėjo" kalbintas AB "Utenos mėsa" generalinis direktorius Virginijus Kantauskas šiandien taip pat pateikia savų argumentų. Anot jo, 30 proc. staiga padidėję žaliavos supirkimo mastai perdirbėjus džiugina ne itin. Mat gamyboje iš anksto neplanuoti netolygumai nėra pageidautinas reiškinys. "Jei mes su užsakovais esame sutarę per savaitę eksportuoti du furgonus produkcijos, ta pačia kaina jiems įsiūlyti ir 3-iajį praktiškai neįmanoma, nes jie kainą ima mušti. Dėl to automatiškai krinta ir mūsų siūloma supirkimo kaina", - aiškina AB "Utenos mėsa" generalinis direktorius V. Kantauskas. Šioje įmonėje galvijų supirkimo kaina 4 Lt/kg šiuo metu yra aukštesnė nei pernai tuo pačiu metu (pernykštė - 3,7 Lt/kg), bet žemesnė nei praėjusį mėnesį. Birželį ji siekė 4,3 Lt/kg.
"Akivaizdu, kad socialinės partnerystės tarp galvijų augintojų ir mėsos perdirbėjų idėja miršta. Keista, kad perdirbėjai, pavasarį aimanavę, jog katastrofiškai trūksta žaliavos, pajutę augintojų bejėgiškumą, staiga vėl ėmė kirsti šaką, ant kurios sėdi", - "Ūkininko patarėjui" sakė Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Mėsos produktų skyriaus vedėjas Zigmas Medin-gis. Pašnekovo teigimu, jei perdirbėjai šiuo metu neparodys altruizmo, vargu ar kas nors kitas žemdirbiams begalės suteikti vilties, kad galvijininkystė Lietuvoje perspektyvi.
"Nėra abejonės, kad perdirbėjai netrukus ims šaukti, jog trūksta gyvulių ir dėl to kalta ŽŪM. Bet mes nei galvijų auginimu užsiimame, nei kainoms daryti įtaką galime", - kalbėjo Z. Medingis. Pašnekovas teigia suprantantis, kad eksporto rinka mūsų perdirbėjams taip pat diktuoja savo sąlygas, tačiau didelio supirkimo kainų smukimo neturi būti.

***

Ekologiški produktai ilgai užsiguli parduotuvių vitrinose, Lietuvos rytas/Vartai, p. 7
Autorius: Janina Razmytė, data: 2006 07 17
Pirkėjų - labai nedaug

Lietuvos pirkėjai abejingi ekologiškiems maisto produktams.
Be chemikalų užaugintos daržovės, vaisiai, iš jų išspaustos sultys užsiguli prekybos centrų lentynose.
Trys ūkininkai pagamina tiek ekologiškos produkcijos, kad gali aprūpinti vieną didžiausių mūsų šalies prekybos centrų tinklų. Tokia yra viešosios įstaigos "Tatulos programa" pateikta statistika.
"Šitokia apyvarta kelia juoką. Tiesa, šiais metais nekils problemų, kur dėti užaugintą produkciją. Oro sąlygos nepalankios, todėl derlius yra menkas", - tvirtino įstaigos "Tatulos programa" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė.
Praėjusiais metais ekologiškai ūkininkavo 1811 Lietuvos ūkininkų. Be chemikalų auginamos produkcijos laukai užėmė 3 procentus bendro žemės ūkio naudmenų ploto.

Vartotojams trūksta žinių

Šalies ekologinių ūkių šeimininkų nuotaikos pesimistinės. Jiems nesiseka parduoti užaugintos produkcijos, todėl ūkininkai pradeda žvalgytis į užsienio rinkas.
Tačiau Lietuvos vartotojų instituto iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė mūsų šalies gyventojų įsitikinę, jog perka ekologiškus produktus.
Pirkėjai nežino, kurie produktai iš tiesų yra ekologiški. Vyrauja klaidinga nuomonė, jog ekologiški yra visi lietuviški produktai arba tie, kurie užauginti smulkiuose ūkiuose.
"Daug kas mano, jog jų sode užaugintos daržovės ir vaisiai yra ekologiški. Tai taip pat netiesa.
Ekologiniams ūkiams keliami labai griežti reikalavimai", - tvirtino Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Pagal Lietuvos vartotojų instituto atliktą tyrimą galima nupiešti vidutinio Lietuvos ekologinės produkcijos vartotojo paveikslą.
Tai yra jaunas, 39 metų dar nesulaukęs žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą. Jis gyvena viename didesnių miestų ir gauna didesnes negu vidutinės pajamas.

Kaltina nesusikalbėjimą

Lietuvos vartotojų institutas iškėlė versiją, jog pagrindinė problema, dėl kurios ekologiška produkcija mūsų šalyje sunkiai skinasi kelią, yra nesusikalbėjimas.
Ūkininkai nesusidera su prekybos centrais, tad negali sklandžiai realizuoti produkcijos.
Vartotojai pirktų ekologiškus maisto produktus, bet dėl žinių stokos nesugeba jo atsirinkti.
"Mes sulaukiame daug laiškų, skambučių. Iš jų aiškėja, jog žmonės nepasitiki ekologiška produkcija. Taip yra todėl, kad jie per mažai žino, kaip sertifikuojami tokie ūkiai.
Vartotojai neturi informacijos, kokį kelią nueina ūkininkai, kol savo produkciją gali pavadinti ekologiška. Žinių trūkumas yra pagrindinė problema", - tvirtino Z.Čeponytė.

Laukia prekybininkų paramos

Ekologinių ūkių šeimininkai įsitikinę, jog jų gaminama produkcija nepaklausi dėl reklamos trūkumo.
Apsipirkti užsukusiems pirkėjams tenka ieškoti ekologiškų produktų.
"Žmonės šiuos produktus turėtų iš karto atpažinti.
O dabar kas nežino, tas jų ir nesuranda. Dar viena problema yra ta, kad ūkininkų nuvežtos daržovės per ilgai užsiguli sandėliuose.
Jos ne iš karto sudedamos į prekybos salių lentynas, todėl iš dalies praranda prekinę išvaizdą", - tvirtino įstaigos "Tatulos programa" direktoriaus pavaduotoja V.Gražinienė.
V.Gražinienės manymu, prekybos centrai turėtų būti labiau suinteresuoti prekiauti ekologiška produkcija. Jie galėtų paremti ūkininkus gaminant pakuotes ir etiketes.
"Tokia parama ekologiniams ūkiams suteikiama visame pasaulyje. Buvome susitikę su vokiečiais - jie net nespėja tenkinti paklausos. Toje šalyje ekologiškus produktus iš ūkininkų superka net ir pigiais laikomi centrai", - pasakojo V.Gražinienė.

Pirkėjai neįvertina naudos

Ekologiškai ūkininkaujantys žmonės neranda atsakymo, kodėl jų auginama produkcija Lietuvoje nėra populiari. Kodėl ja žavisi dauguma europiečių, o lietuviai - ne?
"Buvo metas, kai lietuvius žavėjo užsieniniai blizgučiai. Pirkėjams patiko gražios pakuotės. Visi puolė pirkti užsieninius maisto produktus. Bet tai ilgai nesitęsė.
Vėliau visi suprato, jog lietuviška produkcija kokybiškesnė. Visi pamažu grįžo prie lietuviškų prekių. Kodėl jie neieško ekologiškos produkcijos? Gal neįvertina jos naudos?" - svarstė V.Gražinienė.
Visame pasaulyje ekologiškai užaugintos daržovės, vaisiai, javai, kiti produktai yra net kelis kartus brangesni už tuos, kurie užauginti su chemikalais.
Reikia daug rankų darbo
Lietuvoje ekologiškuose ir paprastuose ūkiuose užaugintos produkcijos kainos skiriasi nežymiai. Prekybos centruose jos 20-30 pro- centų didesnės, o per muges visai nesiskiria.
"Ekologiška produkcija turėtų būti daug brangesnė. Vien dėl to, jog gaunamas mažesnis derlius. Kad ir kaip maitintum augalą, jis neaugs taip, kaip gavęs chemikalų.
Be to, ekologiniame ūkyje yra daug rankų darbo. Ūkininkai samdo darbininkus, todėl sąnaudos labai didelės", - sakė V.Gražinienė.

Nesikaupia chemikalai

Ekologiškais laikomi tik tie produktai, kurie užauginti sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose. Ant šių produktų rašomas "EKOagros" ženklas.
Lietuviškų ekologiškų maisto produktų rinka papildoma importiniais. Jų pavadinimuose turėtų būti parašyta "bio" arba "eko".
Šiuos žodžius nuo liepos mėnesio uždrausta naudoti neekologiškų produktų pavadinimuose.
Ekologiniuose ūkiuose auginami augalai tręšiami tiktai specialiomis sertifikuotomis trąšomis.
Draudžiama naudoti bet kokius chemikalus. Todėl ir pačiuose produktuose nėra žalingų cheminių medžiagų likučių.
Be to, tokiuose ūkiuose saugoma aplinka, kadangi įvairiais chemikalais neteršiamas vanduo ar dirvožemis.
Vienam didžiausių Lietuvos prekybos centrų tinklų aprūpinti pakanka trijų ūkininkų užaugintos ekologiškos produkcijos.
"Ir ekologiškai augintas augalas turi būti maitinamas. Kitaip jis nuskurstų. Kad to išvengtų, ūkininkai dirba sėjomainos principu. Tai privaloma", - tvirtino V.Gražinienė.
Ekologinius produktus ypač rekomenduojama vartoti vaikams ir besilaukiančioms moterims. Valgant ekologiškus produktus, organizme nesikaupia žalingųjų medžiagų likučiai.

***


Prekybos tinklai raginami įsileisti ekologiškus produktus, o jų gamintojai - didinti asortimentą, Lietuvos aidas/Naujausios Žinios, p. 1
Autorius: LA, BNS, data: 2006 07 15
Ekologiškų produktų gamintojai turėtų pasiūlyti daugiau ir įvairesnio asortimento produkcijos, o prekybos centrai - geranoriškiau ja prekiauti, teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas.
"Ekologišką produkciją auginantys žemdirbiai laukia didesnio prekybos centrų bendradarbiavimo ir supratimo. Ten daug nesusipratimų, ūkininkai turi daug sunkumų ją realizuoti", - Seime penktadienį surengtoje diskusijoje "Kaip pagerinti komunikaciją tarp prekybos centrų, prekiaujančiųjų ekologiškais produktais ir vartotojų" sakė Jonas Jagminas. Pasak jo, ekologiškų produktų suvartojimas išaugtų, jeigu vartotojai labiau būtų informuojami apie šios kategorijos žemės ūkio produkciją. Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės teigimu, pastaruoju metu ekologiškas ūkininkavimas Lietuvoje įgijo naują pagreitį - pernai, lyginant su 2004 metais, ekologišką produkciją gaminančių ūkių padaugėjo 60 proc. - iki 1,8 tūkst.
Atgal į turinį


Prekybos tinklai raginami įsileisti ekologiškus produktus, Kauno diena, p. 7
Autorius: BNS, data: 2006 07 15
Ekologiškų produktų gamintojai turėtų pasiūlyti daugiau ir įvairesnio asortimento produkcijos, o prekybos centrai - geranoriškiau ja prekiauti, teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas.
"Ekologišką produkciją auginantys žemdirbiai laukia didesnio prekybos centrų bendradarbiavimo ir supratimo. Ten daug nesusipratimų, ūkininkai turi daug sunkumų ją realizuoti", - Seime vakar surengtoje diskusijoje "Kaip pagerinti komunikaciją tarp prekybos centrų, prekiaujančių ekologiškais produktais, ir vartotojų" sakė Jonas Jagminas. Pasak jo, ekologiškų produktų suvartojimas išaugtų, jeigu vartotojai labiau butų informuojami apie šios kategorijos žemės ūkio produkciją.
Žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės teigimu, pastaruoju metu ekologiškas ūkininkavimas Lietuvoje įgijo naują pagreitį - pernai, lyginant su 2004 metais, ekologišką produkciją gaminančių ūkių padaugėjo 60 proc. - iki 1,8 tūkst. Ekologiniai ūkiai užima 70 tūkst. hektarų.
Pasak ministrės, ekologiškų produktų gamyba užsiimama, nes ši sritis labiau remiama - išmokos siekia 400-2,5 tūkst. litų. J.Jagmino teigimu, pagal ekologiškų ūkių plotą Lietuva užima 26 vietą tarp 170 valstybių.

***

Lankėsi ekologiniuose ūkiuose, Šiaurės rytai, p. 6
Autorius: Alfonsas Kazitėnas, data: 2006 07 08
Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkės K.Prunskienės dešinioji ranka V.Rinkevičius pažadų labdaringai išdalinti 50 tūkstančių litų nebetesės. Pralaimėdamas teismuose su "Šiaurės rytais", jis atsisakė moralinės žalos atlyginimo, todėl dabar, norėdamas pamaloninti liaudį, turės pakratyti savo kišenes.
Įgyvendinat bendrą Lietuvos ir Vokietijos Žemutinės Saksonijos žemės ūkio ministerijų bei Biržų ir Kupiškio rajonų savivaldybių projektą "Kooperatinių struktūrų kūrimasis kaimo vietovėse", mūsų rajone 4 dienas viešėjo vokiečių ekologinės konsultavimo firmos "Okioring" agronomas ekspertas Florin Rau. Jam talkinant, ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams surengtas lauko dienos tipo seminaras.
Kaip informavo "Šiaurės rytus" savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius, seminaro metu lankytasi Naciūnų kaime pas ūkininką Arūną Giedriką, kuris dirba 10 ha ekologinį ūkį. Arūnas augina tiek lapines, tiek šaknines daržoves iš sėklų. Yra pasistatęs nemažą šiltnamį, kuriame išsiaugina jų daigus, juos vėliau sodina atvirame grunte. Arūnas augina apie 20 rūšių daržovių. Vokiečių ekspertas gyrė jauno ūkininko pasiekimus, bet patarė įsigyti daugiau lengvos technikos.
Pitiškių kaime ūkininkaujančio Vytauto Zurbos ūkyje, kurio kryptis taip pat daržininkystė, seminaro dalyviai susipažino su naudojama technika piktžolėms naikinti. Vokiečių agronomas atvežė nemažai nuotraukų apie Vakarų šalių ekologiniuose ūkiuose naudojamą techniką ir padargus.
Kitą dieną seminaro dalyviai važiavo į Kvetkų kaimą, kur apžiūrėjo kooperatyvo "Juodasis serbentas" uogynus, uogų šaldymo kamerą, techniką uogynams prižiūrėti. Taip pat susipažino su kooperatyvo "Juodoji uoga" veikla, jo turima šaldymo įranga. Biržiečiai ekologinių ūkių savininkai kartu su svečiu lankėsi Pasvalio rajono Girsūdų kaimo ūkininkės Vitalijos Morkūnienės prekiniame ūkyje, kuris specializuojasi morkų auginime.
Svečias drąsino seminaro dalyvius, sakydamas, kad Vokietijoje ekologiniai ūkiai pradėjo kurtis prieš 20 metų ir išgyveno lygiai tokius pat sunkumus, kokius dabar patiria mūsiškiai. Tie, kurie pardavinėjo ekologinę produkciją pigiau nei sąnaudos, bankrutavo, tie, kurie visąlaik skaičiavo ir siekė pelno, išgyveno ir įsitvirtino. Jis visas seminaro dienas nuolat kartojo, kad ekologinių ūkių šeimininkai privalo viską kruopščiai skaičiuoti. "Nuvykstu į ūkį, pirmiausia einu ne į laukus, o susipažįstu su buhalterija. Jei apskaita netvarkinga, tokio ūkininko nė nekonsultuoju", -pabrėžė svečias.
Steponas Staškevičius pasidžiaugė, jog radosi ūkininkų, kurie geranoriškai priėmė seminaro dalyvius, gaišo brangų laiką, rodė savo laukus, demonstravo turimą techniką. Seminare kasdien lankėsi apie 20 dalyvių, atsirado ir tokių, kurie smalsavo visas dienas.

***

Aukštaitijos ūkininkai regi badmetį, Lietuvos žinios, p. 6
Autorius: Daiva Baronienė, data: 2006 07 05
Šią vasarą gerai auga tik rapsai ir kukurūzai, visas kitas žemės ūkio kultūras naikina sausra. Žemdirbiai suka galvas, kaip reikės išgyventi.

"Jei dar bent vieną savaitę nesulauksime lietaus, Panevėžio rajoną bus galima skelbti stichinės nelaimės zona", - vakar LŽ tvirtino 300 hektarų Panevėžio rajone valdantis ūkininkas Petras Nevulis. Su šiuo ūkininku taip pat sutinka Biržų ir Pasvalio rajonų žemdirbiai, kurie ne juokais prabilo apie bankrotų grėsmę ir gerokai šoktelėsiančias visų žemės ūkio produktų kainas.

Braškės - kaip žemuogės

"Vakar baigiau skinti braškes - nė vienos normalios. Visos - žemuogių dydžio. Anksčiau iš hektaro priskindavome 20 tonų braškių, o šiemet vos ne vos pririnkome toną uogų. Ir tos uogos sukepusios, mažytės", - apgailestavo Nevulis.
Jis teigė, kad pirmiausia braškėms pakenkė gana šalta žiema, o šių uogų derlių bemaž visai sunaikino sausra. Ūkininkas sakė bandęs braškes laistyti, bet tai nieko nepadėję - vanduo kaipmat išgaruodavo. 144 hektarus turinčio Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė teigė, kad jos vadovaujamame ūkyje braškių derlius, palyginti su ankstesniais metais, perpus mažesnis.
"Anksčiau iš hektaro surinkdavome 15 tonų braškių, o šiemet jų pririnkome dukart mažiau. Ir pačios braškės, ir braškynai išdegė", - tvirtino Kuliešienė. Be braškių, Dembavos medelynas verčiasi sodininkyste. Bendrovės vadovė mano, kad dėl sausros obuolių derlius bus mažesnis penktadaliu. Pasak jos, pavasarį medžiai labai žydėjo, mezgė vaisius, o dabar, alinami sausros, užmegzti vaisiai baigia iškristi.

Žada bankrotą

"Mūsų braškės iškepė, avietės sudžiūvo, rapsai sunyko, o serbentai baigia išbyrėti. Neabejoju, kad laukia bado metai, be to, daug ūkių bankrutuos. Dabar daug ūkininkų gyvena skolon, prisiėmę paskolų. Kai toks nederlius, tikrai nebus ne tik iš ko paskolų grąžinti, bet ir susimokėti palūkanų", -tvirtino vienas stambiausių Biržų krašto ūkininkų, 400 hektarų žemės valdantis Stasys Vaitkevičius. Jis tvirtina padaręs klaidą dėl to, kad nuravėjo serbentynus - nurovus piktžoles nebeliko kam sulaikyti drėgmės, todėl nuo karščio nunyko ir serbentų krūmai. Ūkininkas sakė bandęs laistyti auginamas avietes, bet nebeliko nė vandens - išseko pro jo laukus tekanti Nemunėlio upė.

Gerai tik kukurūzams

Ne ką geresni javų augintojų atsiliepimai apie derlių. "Kas auga, tai tik kukurūzai. Juos gerokai patręšėme, trąšos sulaiko drėgmę, šilumos daug, tad kukurūzai stiebiasi kaip reikiant. Tačiau cukriniai runkeliai ir grūdinės kultūros prastos kaip niekada. Prasti reikalai ir dėl šieno. Nupjovus pirmą žolę, nauja nė kiek neūgtelėjo. Beje, pirmoji žolė buvo gana vešli, bet jos pripjauta mažai. Nežinau, kuo žiemą reikės gyvulius šerti", - bėdojo Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės vadovas Vladislovas Kazakevičius.
Pasvalio krašto ūkininkas Vidmantas Janeliūnas sakė patyręs nuostolių dėl to, kad nesudygus žieminiams kviečiams teko sėti vasarinius, bet ir tie dėl sausros labai prastai dygo. "Išėjo labai nevienodas pasėlis - vieni kviečiai dar tik žydi, kiti - jau plaukia. Dėl to irgi turėsiu nemažai nuostolių", -apgailestavo ūkininkas. Jis pabrėžė, kad šiųmetį derlių labai gadina ir įvairiausi kenkėjai vabzdžiai.
"Pažiūrėkite į laukus. Kviečiai dar turėtų būti žali, o jau gelsta ir leidžia varpas. Nieko gero iš to nebus. Nujaučiu stichiją", - nerimavo Panevėžio rajone esančios Krekenavos agrofirmos vadovas Jonas Kaušakys.

***

Eilė prie matininko, Valstietis, p. 4
Autorius: Vanda Vasiliauskaitė, data: 2006 06 23
Sodybų ir žemės pirkimo bumas kilstelėjo ne tik nekilnojamojo turto, bet ir jo įsigijimo paslaugų kainas. Prie matininkų kabinetų nusidriekė ilgos piliečių eilės, nes norinčiųjų tiksliai pamatuoti (atlikti sklypų geodezinius matavimus ir parengti planus bei matavimų bylas) žemės sklypus yra daugiau nei spėja šiuos darbus atliekantys specialistai. Kai kuriose seniūnijose žmonės, kad pamatuotų žemę, sulauks eilės tik vėlyvą rudenį.

Kad apsaugotų privačią nuosavybę

Tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, planai ir kiti duomenys reikalingi kadastro duomenų bazei. Pasak žemės matavimo specialistų, geodezinių matavimų paslaugos reikalingos, kad valstybė apsaugotų privačią nuosavybę.
Atliekant geodezinius matavimus paženklinamos ir nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, matuojami žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai, kartografuojami žemės naudmenų kontūrai, plane pažymimi objektai ir teritorijos, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai ir servitutai. Parengiamas žemės sklypo planas, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas, parengiama žemės naudmenų eksplikacija, apskaičiuojama žemės sklypo vertė, parengiami žemės sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinio matavimo byla.
Minėtieji darbai atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kadastrų ir. geodezijos departamento Geodezijos skyriaus vedėjas Edmantas Šleiteris paaiškino, kad licencijos geodeziniams matavimams išduotos beveik 700 individualių įmonių, realiai dirbančių šiuos darbus - per pusę tūkstančio.
Licencijos, išduotos individualioms įmonėms, pasak E.Šleiterio, galioja visoje Lietuvoje, tačiau dėl užsakymų paklausos atlikti geodezinius matavimus privatiems asmenims kai kuriose seniūnijose susidaro nemažos eilės. Geodezijos skyriaus vedėjas pastebi, kad dabar šie darbai yra labai paklausūs, nes gerokai suaktyvėjo žemės pirkimas.
Ar sulaukiama jaunosios pamainos žemės matavimo darbams? Šios srities specialistus rengia Vilniaus Gedimino technikos ir Lietuvos žemės ūkio universitetai bei keletas kolegijų. Nemažai šios srities darbų atlieka Valstybinis žemėtvarkos institutas (VŽI). VŽI Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus viršininkė Janina Daračkaitė paaiškino, kad šio skyriaus žmonės atlieka ir privačius užsakymus, tačiau dauguma darbų - dideli objektai.
Varėnos ir Šalčininkų r. geodezininkai atlieka Rytų skirstomųjų tinklų užsakymą, žadama dalyvauti konkurse, kurį rengia "Marijampolės regiono keliai", tad dideliam kiekiui privačių užsakymų atlikti šio skyriaus darbuotojai neturi pajėgų.

Paklausa didesnė už pasiūlą

Pamatuoti žemės sklypą, pasak J.Daračkaitės, dar ne viskas, nuolat atsiranda kokių nors naujovių rengiant bylas, o kol dokumentai tvarkomi ir derinami, kol duomenys patenka į kadastrą, praeina nemažai laiko.
Sklypo matavimo kaina priklauso nuo kategorijos (jų yra trys), labai svarbi sklypo "pririšimo" sąlyga, nes primatuoti nuo gretimo sklypo netikslu. Būna atvejų, kad geodezininkui nuo tikslių kooordinačių taško iki užsakovo sklypo tenka eiti net 4-5 km. Po lauko darbų seka kiti darbai: bylos komplektavimas, derinimai, tikrinimas ir kt. Visa tai sumuojama į paslaugų kainą.
"Vilniuje pamatuoti 6 a sodo sklypą kainuoja apie 1 tūkst. Lt, jeigu esama konfliktų su kaimynais, to paties sklypo matavimo kaina kyla iki 1,2 tūkst. Lt, tačiau ir esant tokioms nemažoms darbų kainoms užsakovų pakanka. Aplinkui Panevėžį tie darbai kainuoja 600-700 Lt. Tuo tarpu Kaune už panašius darbus mokama tik 400 Lt. Jeigu užsakyme pageidaujama sklypą padalyti, byla rengiama sandoriui, kaina gali išaugti iki kokių 600 Lt", - sako VŽI Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus viršininkė J.Daračkaitė.
Matininkai nori užsakymų sklypams ar namų valdoms matuoti juos padalijant, tuomet darbo daugiau, bet ir atlygis didesnis.
Matydami kylantį užsakymų poreikį kauniečiai žada didinti savo darbų įkainius, nes, pasak matininkų, atsiskaičius su tarpininkaujančiomis tarnybomis jiems mažai pinigėlių telieka.

Kainas diktuoja rinka

Pasidomėjus apie žemės sklypų matavimo problemas ežeringame Rytų Aukštaitijos regione, Utenos apskrities Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas Eugenijus Skardžius sakė, jog geodezinių darbų įkainiai Molėtų, Anykščių ir Utenos rajonuose nevienodi. Pareigūnas konkrečių sklypo matavimo kainų teigė negalįs įvardyti, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių. Jis manąs, jog sklypo matavimo kaina turi būti susieta su to sklypo verte, daugiau kainuojančio žemės sklypo matavimas turėtų brangiau kainuoti.
Žemės reformos skyriaus vedėjas paminėjo, kad gerai dirbančių geodezininkų kai kuriuose Utenos apskrities rajonuose trūksta. Jauni specialistai pabūgsta sudėtingo, su konfliktais susijusio darbo, nes vien teorinių žinių nepakanka. Matininkas privalo turėti teisinių ir psichologinių žinių, gebėti spręsti konfliktus, bendrauti su žmonėmis, išklausyti jų nuomonę ir priimti teisingą sprendimą. Tai atima daug brangaus laiko ir kantrybės.
Domėdamiesi geodeziniais matavimais internete radome skelbimų, kad įvairiuose šalies regionuose tuos darbus atliekančioms įmonėms reikalingi turto vertintojai, geodezijos ir žemėtvarkos specialistai. Su gamybos vadovais kalbėjomės apie jaunus specialistus, kurie, vos gavę aukštųjų mokyklų diplomus, sprunka iš Lietuvos arba įsidarbinę neilgai išbūna savo darbo vietoje.
Žemės matavimo darbus vykdančių įmonių vadovai iš AB "Hidroprojektas" ir UAB "Geomastas" gerai atsiliepė apie Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Geodezijos katedroje rengiamus specialistus. Pasak gamybininkų, čia konkrečiam žemėtvarkos ir geodezijos darbui parengti jauni žmonės geba prisitaikyti prie darbo sąlygų, tad jų į darbą mielai priimtų daugiau nei išleidžia kolegija.

Informacijos pakanka

"Kur turėtų kreiptis pilietis, nutaręs parduoti savo žemės sklypą? Ar teikiama sunaikintų riboženklių atstatymo paslauga? Kur gauti informacijos apie tai, kokia įmonė konkrečioje vietovėje ir už kokią kainą atlieka žemės matavimo darbus?" - teiravomės savo pašnekovų.
Įvairių lygių žemės matavimus vykdančių institucijų pareigūnai aiškino, kad tuo besidomintiems žmonėms siūlytų užsukti į rajono žemėtvarkos skyrių arba pas seniūnijoje dirbantį žemėtvarkininką pagal žemės buvimo vietą. Žemėtvarkos skyriaus specialistai paaiškintų, kokios įmonės ir kokiais įkainiais toje teritorijoje atlieka geodezinius matavimus. Informacijos apie žemės matavimo paslaugas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto puslapiuose, tad savininko valia, su kuriuo matininku jam tartis dėl žemės sklypo matavimo darbų.

***

Karvės gulės ant kilimų, Ūkininko patarėjas, p. 1, 12
Autorius: Juozas Skripkauskas, data: 2006 06 22

Po nepriklausomybės atkūrimo bent jau Žemaitijoje pirmą kartą nuo pamatų, nuo kertinio akmens pastatyta nauja šiuolaikiška pieno ferma, kurioje įdiegtos pačios pažangiausios technologijos. Kiškėnų k. ūkininkaujantys Birutė ir Edvardas Žiogai bei jų sūnus Vilius į pastatą investavo ir savo, ir ES struktūrinių fondų lėšas, bendra investicijų suma - 2,5 mln. Lt.
Fermos atidarymo metu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas sveikino ekologinio ūkio šeimininkus, sakydamas, kad tai šventė ne tik jiems, bet ir visiems Lietuvos ūkininkams. Dabartinė investicija Žiogų ūkį iškėlė į pirmaujančiųjų gretas.
Simbolinę atidarymo juostą perkirpo Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius ir Nacionalinės mokėjimo agentūros Klaipėdos skyriaus vedėjas Antanas Narvydas. S.Jasius sakė, kad šis objektas bus konkurencingas ir neabejojama, kad taps pavyzdžiu kitiems. A.Narvydas prisiminė, kad Žiogų paraiškos NMA sulaukė prieš porą metų, iš 50 panašių paraiškų ši buvusi viena solidžiausių.
Ūkininkų sūnus Vilius, ateityje perimsiantis tėvų ūkį, pristatydamas naująją fermą, svečius supažindino su pagrindinėmis jos charakteristikomis. Pastatas su jame sumontuota įranga, kainavo 2,5 mln. Lt, struktūriniai fondai iš šios sumos atseikėjo 1,2 mln. Lt.
Ferma skirta melžiamoms karvėms laikyti, ateityje jų čia turėtų būti apie 100. Gyvuliai laikomi palaidi, mėšlas šalinamas skreperiu, šalia fermos pastatytas 1875 kub. m mėšlo rezervuaras. Fermoje įrengta pačius naujausius reikalavimus atitinkanti 8 vietų melžimo aikštelė, kurioje įdiegta moderni valdymo programa. Iki šiol Lietuvos fermose dar nebuvo aparatūros, leidžiančios operatyviai nustatyti somatinių ląstelių skaičių piene. V.Žiogas sakė, kad tai labai padės laiku išsiaiškinti sergančias karves, jų pieną izoliuoti nuo kitų, tas karves pradėti laiku gydyti.
Fermoje įrengtas net specialus masažuoklis, kuriuo karvės galės naudotis, norėdamos, liaudiškai sakant, pasikasyti -karvei priėjus prie specialaus šepečio, šis automatiškai įsijungs ir ims suktis.
Naują statinį pašventino Gargždų parapijos kunigas Egidijus Kumža. Kunigas sakė, kad žemdirbio darbas sunkus, neretai tuo metu, kai miestiečiai vyksta ilsėtis ir atostogauti, žemdirbiai turi rūpintis varginančiais vasaros sezono darbais. E.Kumža taip pat pastebėjo, jog fermoje nėra nė vieno šiaudelio, taigi "ant ko vargšės karvės guli"? Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patikino, jog specialūs kilimai, kurie įtaisyti karvių stovėjimo vietose, niekuo nenusileidžia įprastam kraikui ir visiškai atitinka karvių poreikius.
Žiogų ūkiui jau anksčiau suteiktas žalio pieno sveikumo sertifikatas, tai leidžia jų gaminamą produkciją eksportuoti į ES šalis. Ūkyje taip pat auginama pusantro šimto hektarų ekologiškų javų.
Antradienį fermos atidaryme kalbėję valdininkai tvirtino, kad tokios fermos gimimas -neeilinis įvykis Lietuvoje.

Organic.lt pastebėjimas. Tai šventė ne tik ūkininkams Žiogams, mums. Tai šventė ir didi diena Lietuvai.

***

Valdžia apsimeta remianti kooperaciją, Valstiečių laikraštis, p. 1, 2
Autorius: Albinas Čaplikas, data: 2006 06 20

Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija niekada nesilaikė žemės ūkio strategijos. Iš tikrųjų jos net nebuvo. Todėl mūsų šalyje nesuformuotas vidurinysis žemdirbių sluoksnis. Kaip tik šis sluoksnis kitose valstybėse yra laikomas žemės ūkio stuburu. O Lietuvoje yra grupelė stambiųjų ūkininkų ir šimtai tūkstančių smulkiųjų žemdirbių. Pirmiesiems kooperacijos nereikia, nes jie ir taip gerai gyvena, o smulkieji viliasi kaip nors išgyventi savo natūriniuose ūkeliuose, negalvoja apie ateitį.

Parama kooperacijai tik imituojama

Atkurtos Lietuvos kooperacijos ideologu vadinamas prof. Antanas Stancevičius šiomis dienomis nustebins ne tik savo pasekėjus, bet ir Žemės ūkio ministerijos vadovus.
"Nusivyliau. Po ilgų apmąstymų supratau, kad apie kooperacijos plėtrą kalbantys šalies vadovai iš tikrųjų netiki tuo, ką sako. Ne tik netiki, bet, regis, ir mane, ir jus, žurnalistus, laiko kvaileliais. Parama kooperacijai tik imituojama. Šie metai demonstratyviai paskelbti kooperacijos metais, naujai įsisteigiantiems kooperatyvams siūlomos lengvatos, tačiau iš tikrųjų taip tik bandoma nuslėpti nesėkmingos kooperacijos plėtros priežastis", - negaili karčių žodžių prof. Antanas Stancevičius. "
Profesorius priekaištauja Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai ir politikams, jog šalis niekada neturėjo kooperacijai naudingos žemės ūkio politikos. Prieš 5-7 metus profesorius dar tikėjosi į kooperatyvus suburti smulkiuosius žemdirbius, teturinčius iki 5 ha žemės. Ne iš gero gyvenimo A.Stancevičiaus vadovaujami Žemės ūkio rūmai tada gvildeno idėją šalyje diegti originalų kooperacijos būdą, kurį galima būtų pavadinti žemdirbių atstovavimo akcinėse bendrovėse kooperatyvais. Idėja neprigijo. Tačiau ja pasinaudojo stambieji pieno gamintojai - įkūrė kooperatyvą "Lietuviškas pienas". Nors kai kurie kooperacijos žinovai "Lietuvišką pieną" vertina prieštaringai, tačiau reikėtų pripažinti, kad rinkoje pasirodžius šiam kooperatyvui pieno supirkimo kainos šalyje pakilo. Tiesa, niekas neatliko tyrimo, kaip supirkimo kainos būtų pakilusios smulkiesiems gamintojams, jeigu šio kooperatyvo rinkoje nebūtų.
"Padariau išvadą, kad Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija niekada nesilaikė žemės ūkio strategijos. Iš tikrųjų jos net nebuvo. Todėl mūsų šalyje nesuformuotas vidurinysis žemdirbių sluoksnis. Kaip tik šis sluoksnis kitose valstybėse yra laikomas žemės ūkio kooperacijos stuburu", - tvirtina prof. A.Stancevičius.

Žemdirbiai nesupranta valdininkų kalbų

Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas vis dar tikisi, kaip jis pats sako, išjudinti kooperacijos problemą. Tačiau valdininkas apie šį reikalą kalba taip, jog akyse iškyla į aukšto kalno viršūnę sunkų akmenį ridenantis Sizifas. Atrodo, kad Žemės ūkio ministerijai kooperacija iš tikrųjų tampa sunkiai pajudinama problema. Vis daugiau žmonių pastebi, jog valdininkai imituoja energingą veiklą - visoje šalyje rengiamos konferencijos, tačiau į tokius renginius žemdirbių susirenka vis mažiau, o į juos atvykusieji apgailestauja, kad jie nesupranta valdininkų kalbų. Akivaizdu, kad ministerijos kabinetuose sukurti įstatymai ar nutarimai realiame gyvenime neprigyja. Todėl daug dešimtmečių kooperacijos ateitimi tikėjęs profesorius kaip toje protingoje pasakoje ryžosi pirmasis pasakyti, kad karalius yra nuogas. Iš tikrųjų padėtis kooperacijos srityje yra katastrofiška.
"Neseniai apsilankiau Vokietijoje bei Prancūzijoje ir labai nustebau, kad šiose šalyse beveik visas žemės ūkis yra kooperuotas", - paskelbė "naujieną" J.Žukas.
Jau gerą dešimtmetį kooperacijos žinovai valdžiai kalė į galvą apie kooperacijos naudą, minėdami labai konkrečius pavyzdžius išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse. Deja, nepramušė bukų galvų, o gal ir įrankiai turėjo būti smailesni?

Buvęs politikas įkūrė kooperatyvą

"Dabar turiu laiko, tai mintimis sugrįžtu ir svarstau, kaip ir kas vyko nuo pirmųjų Nepriklausomybės dienų. Galiu pasakyti, kad nė viena Vyriausybė - ir kairiųjų, ir dešiniųjų - kooperacijai realaus dėmesio neskyrė", - padarė išvadą Jonavos rajone gyvenantis Vaclovas Lapė.
Kiti primins, jog ir pats V.Lapė buvęs valdžioje (Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas), taigi turėjęs vairą rankose. Tiesa, tuometinis Kaimo reikalų komitetas ir Žemės ūkio ministerija tradiciškai pešdavosi kaip katė su šunimi. Vis dėlto, pasitraukęs iš politikos, šis kartais prieštaringai vertinamas žmogus pabandė žinias įgyvendinti - Jonavos rajone įkūrė kooperatyvą "Žeimių ūkininkai". Kooperatyvas nedidelis, tačiau prigijo, yra naudingas. Šiuo metu jam vadovauja Zita Paulavičienė. "Žeimių ūkininkų" patirtimi pasinaudojo kiti Jonavos rajono ūkininkai ir 2001 m. įkūrė kooperatyvą "Jonavos javai".
"Kuriant šį kooperatyvą, prisidėjo tuo metu rajone veikusios visuomeninės organizacijos ir net partijos", - prisimena Jonavos rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Vykintas Česlovas Jakštas.
Šiuo metu Rimanto Palaimos vadovaujamas kooperatyvas yra vienas perspektyviausių šalyje. Apie "Jonavos javų" kūrimąsi ir pirmuosius žingsnius "Valstiečių laikraštis" išsamiau rašė prieš metus. Kooperatyvas kasmet stiprėja. Štai 2004 m. šio kooperatyvo apyvarta siekė 990 tūkst. Lt, o šįmet planuojama pasiekti 3 mln. Lt. Tačiau šio kooperatyvo sėkmė turėtų būti lyg priekaištas, kad nesikuria, o gal ir nebegali įsikurti nauji kooperatyvai.

Atrinks tikruosius kooperatyvus

ŽŪM Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas J. Žukas bando ginti ministerijos munduro garbę: "Pastaraisiais metais valdžios požiūris į kooperaciją tikrai pasikeitė, sukurta palanki teisinė bazė, jokia kita veiklos rūšis neturi tiek lengvatų, kiek nu- matyta skirti naujai besisteigiantiems kooperatyvams".
Šiai minčiai pritaria ir ŽŪR Kooperacijos plėtros koordinavimo centro vedėjas Sigitas Vaitkevičius, tačiau primena naujovę - numatytomis lengvatomis galės naudotis tik tikrieji kooperatyvai: "Yra daug tik pasivadinusių kooperatyvais, o iš tikrųjų veikia kaip akcinės bendrovės, todėl įsigalios griežtesnė kooperatyvų pripažinimo tvarka. Dokumentus, įrodančius, kad bendrovė veikia kooperaciniais pagrindais, reikės pateikti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, o ŽŪM išduos pažymėjimą, kad bendrovė yra tikrai kooperatinė, taigi gali naudotis visomis kooperatyvams numatytomis lengvatomis".

Bendrovių gelbėjimosi ratas

Pastaraisiais metais "Valstiečių laikraštis" daug rašo apie tai, kaip naujieji turtuoliai pusvelčiui įsigyja žemės ūkio bendroves. Daugelis jų yra pasmerktos. Sėkmingai dirba tik vadovaujamos stiprių asmenybių, gerų ne tik žemės ūkio, bet ir ekonomikos specialistų. Tačiau ir joms sunku galynėtis su gerai organizuotais ir pinigingais pajų supirkėjais. Jeigu jie panorės, tai anksčiau ar vėliau įveiks net stipriausią bendrovę. Jų rankose ir pinigai, ir brangiausiai samdomi profesionalai advokatai. Tačiau yra būdas apsisaugoti.
"Tai galima padaryti žemės ūkio bendroves reorganizavus į kooperatyvus. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą kooperatyvo nupirkti neįmanoma", - sako A.Stancevičius.
Nupirkimo grėsmės išvengė Jonavos rajone veikiantis kooperatyvas "Kulvos žemė", kuris buvo įkurtas reorganizavus Vanagiškių žemės ūkio bendrovę. Tačiau kooperatyvui vadovaujantis Alfonsas Bagdonas ir šiuo metu priekaištauja, kad valstybė paskubėjo sutikusi atsisakyti saugiklio - parduoti žemės ūkio paskirties žemę tik tiems, kurie ją dirba.
"Parama kooperatyvams? Pažadai gražūs, tačiau kai įsigilini, tai pamatai: jeigu į vieną kišenę įdeda, tai iš kitos ištraukia. Pavyzdžiui, nusprendus paskirstyti pelną, teigiama, jog kooperatyvams taikoma lengvata - reikia mokėti ne 30, bet 15 proc. pelno mokestį. Tačiau dar 15 proc. tarifu apmokestinamos kooperatyvo narių pajamos, taigi kaip beskaičiuosi - susidaro 30 proc", - aiškina A.Bagdonas.

*

Organic.lt pastebėjimas. Gal ne tik vertėjo pastebėti ir tai, kad kai Žemės ūkio ministerija Žemės ūkio rūmams, gal net prieš dešimtmetį, labai nenoriai ėmėsi perdavinėi gamybines funkcijas - visgi kooperacijos reikalus perleido visiškai (kaip sakoma iki dugno), tuo visiškai nusiimdama atsakomybę už kooperacijos vystymąsi Lietuvoje ir tai visiškai perduodama Žemės ūkio rūmams.

Tad nebūkime biedni, bet būkime teisingi - rūmai bent tuo kitų kaltinti šiandien neturėtų.

Tik amžina kadrų kaita ministerijoje nuo tos gėdos šiandien gal ir gelbsti tą instituciją, kuri ėmėsi tos kooperacijos funkcijos - gal vienintelę gamybinę ir gavusi.

Žinoma, žinojome, kad tai buvo labai gudrus ministerijos mostas ir šypsojomės į ūsą, nes kad taip baigsis, kaip baigėsi - jokių abejonių nebuvo... juk ne apie kooperciją tuo metu kalbėjo mūsų tos srities korifėjai, ne apie kooperaciją, deja.

 

***

 

Ilgiausiai šalyje dirbusio prezidento fenomenas Žvirblonyse, Ūkininko patarėjas, p. 1, 5
Autorius: Vanda Baronytė, data: 2006 06 15
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) įsikūrė 1992 m. liepą ir iš dabar apytiksliai esamų 300 žemės ūkio bendrovių (ŽŪB) asociacijai priklauso tik pusė jų (yra su žemės ūkio veikla susijusių, bet ne ŽŪB). Palyginti su visų bendrovių veikla, asociacijos narių gamybos apimtys sudaro 60-70 proc. Iš 14 asociacijos gyvavimo metų jau dešimtmetį visuomenines pareigas (viceprezidento ir prezidento) eina Algirdas Ražauskas, Žvirblonių ŽŪB (Pakruojo r.) vadovas. Rytoj, birželio 16 d., Raseinių r. kaimo turizmo sodyboje "Karpynė" vyks XIV LŽŪBA suvažiavimas. Jo išvakarėse A.Ražauskas "Ūkininko patarėjui" pasakojo apie savo bendrovės nelengvą kelią.

Perversmai "beždžionių žemėje"

Žvirblonyse A.Ražauskas dirba nuo 1985 m., kai pasak jo, valdžios paspaustas atėjęs vadovauti į tuo metu itin atsilikusį tarybinį ūkį, viešai vadinamą "beždžionių žeme". "Tuomet pagal laukus, fermas, mechanines dirbtuves, gyvenvietę ir kelius, gamybos rodiklius tokios tragiškos būklės nebuvo ne tik Pakruojo, bet ir aplinkiniuose rajonuose, - prisimena pirmuosius darbo metus A.Ražauskas. - Šalyje žemės ūkio gamybos rodikliai kilo kaip ant mielių, o šiame ūkyje dėl kasmetės vadovų ir specialistų kaitos išliko 1960 m. lygis. Ne visi žvirbloniškiai buvo blogiečiai ar tinginiai, o man nesinorėjo jiems sakyti, kad "dabar pasispauskime, o paskui atlyginimai bus geresni", juolab kad tuo metu valstybė tarybiniams ūkiams pinigų negailėjo. Kita vertus, atsiliekantį ūkį padaryti vidutinioku kur kas lengviau, nei iš vidutinioko ekonomiškai stiprų." Per kelerius metus ūkis pradėjo kilti, didėjo atlyginimai, gerėjo dirbančiųjų buitis, buvo tvarkoma gyvenvietės aplinka. Kaip dabar sako A.Ražauskas, palyginti su dabartimi, net neaišku, kaip tuomet buvo galima prastai ūkininkauti. "Už keliolika tonų grūdų nusipirkdavome kuro visiems metams, už toną grūdų -kelias tonas trąšų, už 3-4 mėsinius galvijus - traktorių. Be to, valstybė subsidijuodavo net 70 proc. žemės ūkio produkcijos," - prisimena senus laikus bendrovės vadovas.
Kitas perversmas žvirbloniškių gyvenime buvo pirmieji pertvarkos metai, kuomet ūkių vadovai buvo keičiami laikinaisiais. Pasak A.Ražausko, jis tuo metu buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Jį nušalino iš vadovų pareigų, vėliau vėl paskyrė, tad darė viską, ką leido ir nurodė įstatymai, bet nedarė to, ko norėjo tuometinė valdžia. "Beveik visi dirbantieji sutiko, kad ūkis būtų neišardytas, tad 1992 m. buvo įregistruota bendrovė ir iki šiol neišbarstytas nei vienas litas jos turto, - teigia jis. -Buvo laikų, kai vos vos rusenome, bet 2-3 blogi metai negali išmušti iš vėžių, jeigu iki tol dirbta pusėtinai. Toks kainų pakilimas kaip 1995-1996 m. žemdirbiams pasitaiko kartą per šimtmetį. Tuomet mūsų ūkyje ankštinės ir grūdinės, kultūros buvo parduotos vidutiniškkai po
Investicijos vis nesibaigia

Per pastaruosius metus, be didesnių svyravimų, ūkis užsiėmė jau įprastomis gamybos sritimis. Pagrindinę prekinės produkcijos dalį sudaro maistiniai ir sėkliniai javai, cukriniai runkeliai bei pieno gamyba. "Dabar augalininkystė užima apie 60 proc. prekinės produkcijos, tačiau jau pernai pradėjome auginti pieninių galvijų prieauglius mėsai, tad pamažu augalininkystės ir gyvulininkystės prekinės produkcijos santykis susilygins, -sako ūkio vadovas. - Iš viso galvijų yra 1,5 tūkst., iš jų melžiamų karvių - apie 600.
Kadangi fermų kompleksas statytas seniai, tai pasinaudoję SAPARD lėšomis modernizavome melžimo linijas ir pieno šaldymo įrangą bei pašarų gamybą". Jis vardija, jog 1995-1996 m. taip pat SAPARD lėšų dėka atnaujino techniką, o nuo 2002 m. iki šiol ūkiui modernizuoti skirta 5 mln. Lt. Reikėtų dar tiek pat, tačiau jau susikaupė nemaža paskolų suma, tad modernizavimą teks pristabdyti.
A.Ražausko nuomone, jie ne visoms bendrovėms gali būti pavyzdžiu, nes iš 12 Pakruojo r. esančių ŽŪB, Žvirblonių žemės prasčiausios - įvertintos 46 balais ir našumas mažesnis už rajono vidurkį. Tad grūdinių kultūrų derliai būna 5-5,2 t/ha, cukrinių runkelių -40-45 t/ha, riebaus ir baltymingo pieno per laktacijos periodą primelžiama iki 5,3 tūkst. 1 iš kiekvienos karvės. "Pelnas -sąlyginis dalykas, bet nuostolingų metų nebuvo ir metinė apyvarta siekia apie 6 mln. Lt, - kalba vadovas. - Šiemet deklaruota 2777 ha, iš kurių grūdinės kultūros užima 1700, ankštinės - 200, cukriniai runkeliai - 130 ir per 500 ha tenka pievoms bei ganykloms. Nuosavos bendrovės žemės -tik 200 ha, kita nuomojama." Iš viso grūdinių kultūrų ploto daugiausiai tenka maistiniams kviečiams, kiek mažiau vasariniams javams. Daugelį metų ūkis augina salyklinius miežius bei užsiima sėklininkyste: augina po kelias ankštinių ir grūdinių kultūrų veisles ir dar prieš kelerius metus parduodavo po 500-700 t aukštų reprodukcijų sėklos. Kasmetis derlius sudaro per 8-9 tūkst. t grūdų ir net 7 tūkst. t derliaus sutalpinami savuose sandėliuose, todėl derliaus pusdykiai neparduoda. Modernių sandėlių neturi, tačiau vadovas mano, kad jie nebūtini. "Gaila tik to, kad salyklinių miežių kaina nebesiskiria nuo pašarinių, sėklininkystės rinką užkariauja atskiros firmos, mažėja cukrinių runkelių kvotos, štai ir kalba apie pelną, - vardija mažėjančių pajamų šaltinius ūkio vadovas. - Bene didžiausių nuostolių per pastaruosius kelis dešimtmečius atnešė šios žiemos speigai, kuomet iš 900 ha žieminių pasėlių visai vasariniais javais atsėjome 300 ha, o 350 ha atsėjome iš dalies. Vien šiems darbams teko išleisti per 100 tūkst. Lt, o kur pajamos už mažiausiai po 2 t/ ha prarasto derliaus? Iš viso susidarytų 800 tūkst. Lt. nuostolių"

Gyventi geriau reiškia gyventi gražiau

Ne paslaptis, kad daugelyje buvusių ūkių gyvenviečių trūksta tvarkos: savarankiškai ūkininkaujama ir tvarka palaikoma pagal galimybes ar supratimą. Žvirblonių gyvenvietė išsiskiria tvarka: prie kiekvieno namo gėlynai, gražiai nušienautos vejos, neduobėtos gatvės. Iki šiol veikianti valgykla, vaikų darželis, pradinė mokykla, jau pertvarkos laikais statyti kultūros namai, kuriuose vietos atsirado bibliotekai, sporto salei, poliklinikai, parduotuvei. Yra pirtis ir puikus keliolika ha užimantis buvusio dvaro parkas, kuris irgi tvarkomas bendrovės lėšomis. "Gamybos apimtys didėja, tačiau su dirbančiaisiais problemų neturime. Po visų reorganizacijų per keliolika metų nesumažintas nei vienas etatas, jau bene 20 metų kaip ūkyje dirba tie patys specialistai, - teigia A.Ražauskas. - Esu įsitikinęs, jeigu visa, ko reikia žmogui yra po ranka, jis niekur šiltesnės vietos neieškos, tad ir dirbančiųjų amžiaus vidurkis dar su geroka metų atsarga iki pensijos." Ir nors buities bei būties gerovė neatsirado burtų lazdelei mostelėjus, tačiau dabar tereikia visa, kas padaryta, išsaugoti. Pasak bendrovės vadovo, daugelis socialinėms reikmėms skirtų pastatų priklausytų seniūnijai ar savivaldybei, ūkiui jie neduoda jokio pelno, tik sudaro išlaidų, tačiau iki šiol vadovaujamasi viena sąlyga: duoti ir reikalauti - lygiagretūs veiksmai.

***

Abipusio supratimo link, Šiaurės rytai, p. 1, 4
Autorius: Alfonsas Kazitėnas, data: 2006 06 13
Reikalingas bendradarbiavimas

Birželio 8-ąją į UAB "Agaras" skerdykloje surengtą mėsos perdirbėjų konferenciją -seminarą "Kokybiškos galvijienos sektoriaus plėtros perspektyvos Lietuvoje" suvažiavo apie 200 gyvulių augintojų ir mėsos perdirbėjų asociacijų atstovų iš visos šalies. Juos pa- pildė valstybės institucijų, prekybos tinklų, žiniasklaidos pasiuntiniai. Erdvioje bendrovės salėje vos sutilpo gausūs svečiai. Atidarydamas renginį, "Agaro" direktorius Petras Vainoras pastebėjo: "Biržai kai kam gal atrodo toli, bet mes nesame nuošalėje, už mūsų - Ryga". Iš tiesų gyvulių supirkimo ir skerdienos realizacijos keliai toli gražu nesibaigia Lietuvoje.
Tiek "Agaro" direktoriaus Petro Vainoro, tiek Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidento Algirdo Kopūsto įžanginėse kalbose nuskambėjo svarbiausias akcentas - skatinti galvijų augintojų ir mėsos perdirbėjų partnerystę, kartu spręsti sektoriaus vystymo perspektyvas, skleisti informaciją apie žaliavos supirkimo pagal jos kokybę privalumus. "Juk mes vieni be kitų negalime gyventi, todėl nuo priekaištų privalome pereiti prie tarpusavio supratimo ir dirbti kaip viena darni šeima", - pabrėžė konferencijos organizatorius.

Galvijų mažiau nei milijonas

Pagrindinį panešimą apie mėsinės galvijininkystės sektoriaus būklę, problemas ir perspektyvas padarė Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Jis pastebėjo, jog praėjusio šimtmečio pabaigoje prasidėjęs mėsos perdirbimo įmonių kūrimasis perėjo į naują etapą, nūnai įmonės koncentruojasi. Prieš dešimtmetį šalyje registruota puspenkto šimto skerdyklų, jų sumažėjo vos ne 4 kartus. Mėsos perdirbimo įmonės koncentruojasi tuose regionuose, kur daugiausiai auginama mėsinių gyvulių - Vidurio Lietuvoje ir Pamario krašte.
Kritus gyvulių supirkimo kainoms, šalyje smarkiai sumažėjo gyvulių. Šiuo metu padėtis taisosi, bet galvijų skaičius dar nesiekia milijono galvų. Taigi skerdyklos stokoja žaliavos, jos tik iš dalies išnaudoja turimus pajėgumus. Dar daugiau - rinka ieško geresnių savybių skerdienos, o vos 3,4 mūsų ūkininkų išaugintų galvijų skerdienos atitinka aukščiausių E ir R raumeningumo klasių standartus. Nors mūsų ūkininkai nusiteikę, kad iš lenkų nėra ko mokytis, bet kaimynai mus gerokai aplenkė, jie parduoda net 21,1 proc. tokios skerdienos.

Prieauglis iškeliauja į užsienius

Pagrindinė nesugebėjimo tenkinti rinkos poreikius priežastis - smulkūs nekomerciniai galvijų auginimo ūkiai. Net 166 tūkst. tokių ūkelių, arba 92 proc. visų galvijininkystės ūkių, augina vos po 1 -10 galvijų. Juose dažniausiai laikomi neveisliniai gyvuliai, netaikomos pažangios jų auginimo technologijos, didelės sąnaudos ir prasta produkcijos kokybė. Ypač stinga rinkai kokybiškos galvijienos. Ne Lietuvoj, kur kylant kainoms jautienos ir veršienos suvartojimas mažėja, o Europoje, kur paklausa nuolat didėja, o pasiūla atsilieka. Šalyje per lėtai kuriasi specializuoti galvijų prieauglio auginimo ūkiai, neišnaudojamos potencialios galimybės.
Su tuos susijusi dar viena problema - iš Lietuvos masiškai išvežami veršeliai į senąsias Europos Sąjungos šalis, kurių ūkininkai mielai imasi juos auginti, turi darbo ir gauna gražių pajamų. Departamento direktorius pateikė statistiką: per 5 šių metų mėnesius iš Lietuvos eksportuota 423 tūkst. veršelių, arba 53 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Iš kur gali plėstis galvijininkystės ūkiai, jei masiškai išvežamas prieauglis? Tuo tarpu kiti konferencijos dalyviai perspėjo ūkininkus, kad įsigyti veislinio galvijų prieauglio ES šalyse nepavyks. Ten mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudaro iki 35 proc. bandos, pas mus tik-8 proc.

Kainos artėja prie europinių

Pasak R.Krasuckio, jau dabar šalies ūkininkams už galvijieną mokama 70 proc. ES vidurkio, kainos ir toliau didės. Visa bėda, kad Lietuvoje sunkiai skinasi kelią galvijienos kokybę skatinanti apmokėjimo už parduodamus gyvulius pagal skerdienos raumeningumą sistema. Dėl to kalti patys gyvulių augintojai, kurie nesidomi pažangiu vertinimu ir nepasitiki vertintojais, dėl to praranda nemažai pajamų, Žemės ūkio ministerija pakoregavo galvijų skerdimo ir specialiąsias išmokas už bulius pagal gyvą svorį ir skerdienos išeigą. Investicinę valdų modernizavimo paramą numatė pirmiausiai skirti galvijų auginimo projektams įgyvendinti, taip pat mėsiniams galvijams įsigyti. Ši parama ūkininkams ir toliau didės. Tačiau be jų pačių geranoriškos iniciatyvos ir pastangų kurti komercinius ūkius nieko nebus.
Pranešėjas, remdamasis ES atlikta 2005 m. gyvulininkystės sektoriaus analize, prognozavo, kad pajamos Europos mastu iki 2012 m. padidės vidutiniškai 13 proc, o šalyse naujokėse šis augimas gali būti kelis kartus didesnis. Mat senosiose bendrijos narėse išmokos atsiejamos nuo gamybos, dėl ko numatomas iki 4 proc. galvijienos išauginimo sumažėjimas. Vadinasi, mūsų šaliai atsivers dar didesnės eksporto galimybės, kurias nesnaudžiantys ūkininkai galėtų sėkmingai išnaudoti.

Pasitikėjimas per dieną neįgaunamas

Gyvulių augintojai ir mėsos perdirbėjai išsakė priekaištus vieni kitiems. Konferencijoje daug kalbėta apie tarpusavio pasitikėjimą. Tačiau pasitikėjimas, kaip taikliai pastebėjo galvijų augintojas iš Šilutės rajono Vidmantas Joniką, per dieną neįgyjamas, tam reikia ilgų abipusių pastangų.
Stambus gyvulių augintojas įsitikinęs, jog skerdienos vertinimas yra subtilus dalykas, kuris priklauso netgi nuo vertintojo nuotaikos. Ūkininko manymu, nepasitikėjimo mažėtų, į ei po gyvulių paskerdimo ir skerdienos vertinimo perdirbimo įmonės atstovas nedelsdamas bent telefonu trumpąja žinute informuotų gyvulių augintoją. Nesutikdamas su vertinimu, augintojas pats galėtų atvykti į įmonę ir pareikšti pretenzijas ar išsikviesti ekspertą ir pervertinti. Kalbėta net apie nepriklausomų vertintojų ekspertų institucijos steigimą. Nepasitikėjimą, pasak ūkininko, sėja ir gyvulių supirkėjai - tarpininkai. Išsiveždami gyvulius iš smulkaus ūkininko kiemo, jie pažada aukščiausią kainą, o kai augintojui sumokama mažiau, jis ima piktintis. Šią ūkininko mintį palaikė ir, Agaro" vadovas, sakydamas, jog tarpininkai pas mus nevaldomi. Vėl buvo paminėtas Lenkijos pavyzdys, kur panaši gyvulių supirkimo sistema. Tačiau lenkai gyvulių augintojai žino, kokią dalį pelno pasilieka tarpininkas.
Vidmantas Joniką įtikinėjo gyvulių augintojus, jog parduoti gyvulius pagal svorį jokiu būdu neapsimoka. "Pardavėme, Agarui" geros skerdienos kokybės bandomąją mėsinių bulių partiją gera kaina, o įmonė mūsų skerdieną sėkmingai eksportavo. Visi likome patenkinti. Tačiau už mažus skerdienos kiekius geros kainos niekas nepasiūlys", -pastebėjo specializuoto mėsinių galvijų ūkio savininkas.

Lankėsi skerdykloje

Konferencijos dalyviai daug laiko praleido skerdykloje, kur domėjosi, kaip vertinama ką tik paskerstų skirtingų genotipų galvijų skerdiena. Tai praktiškai demonstravo ir išsamiai komentavo VĮ "Gyvulių produktyvumo kontrolė" ekspertas Alvydas Pečiulaitis. Užbaigę oficialiąją dalį, gyvulių augintojai ir mėsos perdirbėjai kartu su valdžios atstovais pratęsė diskusijas prie lauko stalų. Degustavo Rinkuškių daryklos alų bei lietuviškos mėsos steikus. Skirstydamiesi išreiškė viltį jog panašios konferencijos bus rengiamos kasmet ir taps tradiciniais gyvulių augintojų ir mėsos per-dirbėjų susitikimais bendriems reikalams aptarti.

***

Daržininkystės ūkis be paskolų neišgyventų, Ūkininko patarėjas, p. 1, 4
Autorius: Vanda Baronytė, data: 2006 06 13
Nors Pasvalio r. žemės derlingos, bet molingos, sunkios ir daržininkystei nelabai tinkamos, tačiau Vitalija ir Algimantas Morkūnai, prieš dešimtmetį suvilioti neblogo uždarbio iš keliolikoje arų gerai užderėjusių kopūstų, nusprendė užsiimti šiuo verslu. Dabar jų bendrovėje "Sodžiaus rytas" 100 ha plote auginami kopūstai, burokėliai, morkos, bulvės ir svogūnai, o Vitalija beveik 7 ha tų pačių daržovių jau kelinti metai augina ekologiškai. Kai šiemet A. Morkūną išrinko Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) tarybos pirmininku, prie ūkinių rūpesčių prisidėjo visuomeniniai.

Darbas vardan pelno, kuris atitenka palūkanoms

Pasak Morkūnų, daržininkystės pradžia - tėvų ūkyje keliolikoje arų sėkmingai užauginti ir parduoti kopūstai. Turintys melioratoriaus ir žemėtvarkininkės specialybes šeima į daržininkystės mokslus gilinosi Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) rengiamuose seminaruose, išvykose į kitas ša lis, bendraudami su bendraminčiais. "Pradėję auginti daržoves pirmiausia paėmė- me paskolą ir iš LSDI nusipirkome vagų formuotuvą bei sėjamąją, - prisimena nesenus laikus A. Morkūnas. - Tai ne pirma ir, ko gero, ne paskutinė paskola, nes norint pelningai daržininkauti, reikia nuolatinių ir nemažų investicijų.
Pasinaudodami SAPARD parama įsigijome modernią saugyklą-šaldytuvą su visa reikiama technika, nusipirkome daigų sodinamąją, sėjamąją, lietinimo sistemą. Vėl paėmę paskolą šiemet Italijoje nusipirkome traktorių su padargu, kuris iš karto frezuoja dirvą, formuoja ir voluoja vagas bei sėja morkas. Dar trūksta fasavimo linijos, morkų bei kopūstų nuėmimo kombainų ir bent dviejų tokių pat modernių saugyklų."
V. Morkūnienės teigimu, pradėję auginti daržoves jie neįsivaizdavo būsimų problemų. "Vieneri metai būna geresni, kiti - prastesni, tad apibendrinti ūkio pelną galima išanalizavus penkerių metų ekonominius rodiklius, - mano ji. -Mūsų pelnas ištirpsta palūkanoms, tačiau dabar nebėra kur trauktis."
91 ha auginamos tradicinės daržovės: bulvių - 13 ha (jos skirtos Pasvalio kavinėms ir valgykloms), morkų - 35 ha, kopūstų - 30 ha, svogūnų - 6,5 ha, burokėlių - 7 ha. Prieskoninių daržovių neaugina, nes jų kasdien reikia tik didiesiems prekybos centrams, o Pasvalys per toli nuo Vilniaus. Kita vertus, iki šiol kartojasi neprognozuotas kai kurių daržovių perteklius ar trūkumas. Antai užpernai Morkūnai išmetė per 1 tūkst. t kopūstų, nes kaina buvo 9 ct/kg. Pernai jų trūko visoje Europoje, o šiemet pagal tai, kiek nupirkta kopūstų sėklų, matyt, ir vėl bus jų perteklius.
Prisiklausiusi kalbų apie ekologinius ūkius, prieš kelerius metus V. Morkūnienė 7 ha tradicinių daržovių pradėjo auginti ekologiškai, tačiau greitai įsitikino, kad didieji prekybos centrai jų perka nedaug ir nenoriai. "Vilniaus prekybos" tinklas ekologiškas morkas perka tik iš mūsų ir kas mėnesį jų turime pristatyti po 4-51, - teigia Vitalija. - Propaganda didžiulė, naudos jokios, nes ekologiškos daržovės brangios tik vartotojams, augintojams prekybininkai sumoka tik 30 proc. brangiau, o kainą parduotuvėse pakelia dvigubai. "Vilniaus prekybos" poreikiams pakaktų 4-5 ha morkų, pridėjus dar "Norfos" ir "Rimi" tinklus, reikėtų auginti tik dvigubai daugiau morkų, tad visą plotą skirti ekologiškoms daržovėms nėra prasmės."

Kas suvienys daržininkus: kooperacija ar asociacija?

Daržininkai dirba visus metus, kiek laisviau būna, kol daržovės dygsta, nes tuomet visa produkcija jau būna realizuota. "Greitai ekologiškas daržoves teks ravėti, tuomet labai trūksta darbo rankų, juolab kad pastaruoju metu darbininkų vis labiau stinga, - teigia A. Morkūnas. -100 ha - optimalaus dydžio daržininkystės ūkis, tačiau reikiamos technikos įsigyti sudėtinga ( finansiškai, o kooperatyvą daržininkams kurti nėra galimybių, ypač stambesniems." Pasak jo, ūkiui būtinas morkų nuėmimo kombainas, bet jo našumas - 40 ha per sezoną. Be to, technika ges, bus blogų orų, tad didesniems plotams nuimti juo naudosis tik vienas daržininkas. Tas pats ir su kita technika: sėjamo ji būtina kiekvienam, sandėliai, plovimo ir fasavimo linijos - taip pat. "Kooperuotis naudojant techniką gali keli augintojai, turintys po 10 ha daržovių, - mano ūkininkas, - tačiau kooperacija tarp stambiųjų ūkių derliui realizuoti būtina. Didesnius kiekius būtų lengviau parduoti, reikėtų pagalvoti ir apie atitinkamą asociacijos prekybos ženklą bei daržovių eksportą."
Kita problema, anot valdybos pirmininko, kuo daugiau į LDAA pritraukti daržininkų. Deja, daugelis nenori mokėti kad ir minimalių mokesčių, nes visą informaciją gauna nemokamai. "Kuro normą iki 240 1/ha padidino visiems daržininkams, 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) irgi bus taikomas visiems daržininkams, tad verta pagalvoti apie kai kurias privilegijas tik asociacijos nariams, - įsitikinęs A. Morkūnas. - Tik asociacijos nariams bus organizuojamos išvykos į daržininkų ūkius užsienyje, tikimės, kad pavyks narius aprūpinti itin efektyviais pesticidais, kuriama interneto svetainė, kurios informacija naudosis tik LDAA nariai."

Institutas su daržininkais nebendradarbiauja

Šiemet pirmi metai, kai V. ir A. Morkūnai savo laukuose atlieka daržovių veislių bandymus. Tiriamos UAB "Agrimatco", "Aista" ir "Kėdainių šiltnamių" pateiktos morkų, kopūstų ir burokėlių veislės. "Per tiek metų patiems teko rinktis geriausiai šiose žemėse augančias daržovių veisles, be to, atliekame dirvos agrochemines analizes, kur paskaičiuojamas trąšų kiekis norimam derliui gauti, - pasakoja V. ir A. Morkūnai, - tačiau pastaraisiais metais atsirado visiems daržininkams opi problema - net ir moderniuose šaldytuvuose žiemą daržovės pūva. Neaišku, kaltos veislės, agrotechnika ar saugyklos?" LDAA kreipėsi į LSDI mokslininkus tikėdamiesi, kad jie stebės daržovių auginimą visą vegetacijos periodą, atliks atitinkamus tyrimus ir pasakys klaidų esmę. "Norėjome, kad šio instituto mokslininkai stebėtų mūsų ūkio darbus, atliktų tyrimus, nes saugyklose ekologiškos morkos išsilaiko puikiai. Tačiau kalbos liko kalbomis ir iki šiol joks mokslininkas laukuose nepasirodė,- "ŪP" pasakoja Morkūnai. - LDAA tikslas - kaip galima greičiau išspręsti šią problemą, esame pasirengę mokėti už darbą, nes reikia kompleksinių tyrimų ir mokslinių apibendrinimų bei palyginimo su firmų rekomendacijomis." LDAA valdybos pirmininko nuomone, jei instituto mokslininkai neskirs šiai problemai reikiamo dėmesio, jie bus priversti kreiptis į kitų šalių institutus. Be to, norint sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus būtina konsultantų grupė, kuriai atlyginimus mokėtų asociacija. "Dabar trąšas ir jų normas naudojame pagal "Kemira Grow How" nuorodas, augalų apsaugai pesticidus bei purškimus nurodo firmos, kurios teikia pesticidus, - sako A. Morkūnas. - Tuo tarpu mums norėtųsi optimalaus varianto iš kelių firmų siūlomų pesticidų, o ne vienašalių tyrimų."
Daržininkai pasigenda instituto mokslininkų konsultacijų ir paramos, kurios visiems padėjo prieš dešimtmetį, kuomet olandai daržininkystės ūkiuose diegė naujas auginimo technologijas bei modernią techniką. Gaila, kad nebeliko suinteresuotumo darbus užbaigti.

***


Valstybės parama naujiems ir mokesčių lengvatos visiems kooperatyvams, Tauragės kurjeris, p. 9
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 06 09
Valstybės parama naujiems ir mokesčių lengvatos visiems kooperatyvams, Galvė, p. 4
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 06 09
Valstybės parama naujiems ir mokesčių lengvatos visiems kooperatyvams, Kupiškio žinios, p. 3
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 06 07
Valstybės parama naujiems ir mokesčių lengvatos visiems kooperatyvams, Šilelis, p. 11
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 06 07
Žemės ūkio ministro įsakymu (2006 05 18, Nr. 3D-207) patvirtintos Valstybės paramos kooperacijai plėtoti teikimo taisyklės, kurios įsigaliojo nuo gegužės 26 d. Naujai įsikūrę žemės ūkio kooperatyvai be jokių konkursų galės gauti valstybės paramą įsikūrimo ir administravimo išlaidoms kompensuoti net penkerius metus, o pirmaisiais metais parama vienam kooperatyvui gali siekti - iki 40 tūkst. Lt.

Nauji kooperatyvai

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos sekretorius ir Kooperacijos plėtros koordinavimo tarybos pirmininkas Kazys Sivickis, kooperacijos plėtros patirtis parodė, kad naujai įsikūrę kooperatyvai nepajėgdavo samdytis vadybininko ir buhalterio, įsigyti būtinų techninių priemonių, nes pradiniame veiklos etape neturėdavo pakankamai pajamų. Todėl tikimasi, kad ši valstybės parama paskatins kooperacijos plėtrą.
Valstybės paramą iš Specialiosios kaimo rėmimo programos naujai įsikūrusiems žemės ūkio kooperatyvams planuojama taikyti 10 metų, tačiau kiekvienas naujai įsikūręs kooperatyvas galės būti remiamas tik 5 metus.
Kompensuojamų išlaidų dalis kasmet bus mažinama po 20 proc, t. y. pirmaisiais veiklos metais bus kompensuojama 100, antraisiais - 80, trečiaisiais - 60, ketvirtaisiais - 40, penktaisiais - 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurios nėra finansuojamos pagal kitas ES ar nacionalinės paramos programas. Tinkamos kompensuoti išlaidos - tai lėšos patalpoms nuomoti, biuro įrangai įsigyti, ryšio priemonėms, kompiuteriams, administracijos personalui ir pan.
Pasak K.Sivickio, jei tinkamų išlaidų prisikaups, tarkim, iki 100 tūkst. Lt, maksimali paramos suma vis tiek bus fiksuota. Paramos dydis priklausys nuo narių skaičiaus, įneštų pajų dydžio, apyvartos, kooperatyvo veiklos metų.
"Parama yra susieta su kooperatyvo narių įneštų pajų dydžiu - kuo jis didesnis, tuo ir parama didesnė, tačiau ji turi tam tikras ribas. Pirmaisiais veiklos metais parama negali viršyti 8 tūkst. Lt, antraisiais - 4 tūkst. Lt ir pan. Tarkim, žmogus įmokėjo 500 Lt pajų, tai, pvz., antraisiais veiklos metais kooperatyvui tiek pat bus pridedama ir valstybės paramos, bet jei įmokėta 10 tūkst. Lt, parama vis tiek negalės viršyti 4 tūkst. Lt. Įnešti pajus galima ir skolintomis lėšomis iš bankų ar kredito unijų, - paaiškina Kazys Sivickis. - Patirtis liudija, kad jei kooperatyvo narys neįdeda į verslą savo lėšų, tai ir nesirūpina, kaip tą turtą valdyti, neprisiima jokios atsakomybės".
Paramos dydis priklausys ir nuo kooperatyvo narių skaičiaus. Kooperatyvai su minimaliu narių skaičiumi, nuo 5 iki 10, pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais veiklos metais galės gauti atitinkamai 20, 16, 12, 8 ir 4 tūkst. Lt, o subūrę 11 ir daugiau narių, jie galės gauti dvigubai daugiau lėšų, t. y. 40, 32, 24, 16 ir 8 tūkst. Lt.
Pasak K.Sivickio, dar vienas saugiklis taikomas nuo antrųjų kooperatyvo veiklos metų, kai paramos dydis negalės viršyti 5 proc. metinių įplaukų. "Norima paskatinti kooperatyvus plėtoti veiklą ar paslaugas, kad neatsitiktų taip, jog jie paramą pasiėmė ir nieko nebeveikia. Kuo didesnė bus apyvarta, tuo didesnė ir parama", - akcentuoja K.Sivickis.
Naujai įsikūręs kooperatyvas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre turi pateikti avansinio mokėjimo paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM, kuri administruoja šią paramą. Pirmaisiais veiklos metais kooperatyvui gali būti išmokamas 6 tūkst. Lt valstybės paramos avansas.
Šiais metais kooperacijai plėtoti valstybė skiria 1 mln. Lt. Metai jau beveik įpusėjo, todėl ūkininkai turėtų suskubti burtis į pieno surinkimo, javų, rapsų auginimo ar kitokius kooperatyvus. "Jeigu pinigų pritrūks - ne bėda, tokiam reikalui jų surasime, bus blogiau, jeigu šių lėšų neišnaudosime", - pažymi K.Sivickis.

Mokesčių lengvatos

Žemės ir maisto ūkio kooperatyvams taikomos mokestinės lengvatos, kurių neturi kitų sektorių kooperatyvai. Mokestinės lengvatos taikomos pagal Pelno mokesčio, Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymus.
Gegužės 24 d. Vyriausybė nutarė teikti Seimui Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo 17 str. papildymo įstatymo projektą. Projekte numatyta, kad kooperatyvų nariams iš pelno mokamos apyvartai proporcingos išmokos nebebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Dabar galiojančiame Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme numatyta, kad savo nariams iš pelno jos moka apyvartai proporcingas išmokas. Šios išmokos pagal GPM įstatymą apmokestinamos 15 proc. Dėl to kooperatyvai paprastai taip formuoja iš narių superkamos produkcijos ir nariams teikiamų paslaugų kainas, kad per finansinius metus pelno nesukauptų, o išskirstytų jį nariams per su jais vykdomą apyvartą.
Kooperatyvų, visiškai nekaupiančių pelno arba sukaupiančių jo mažai, pelningumo rodikliai būna žemi, todėl gauti bankų paskolas ar dalyvauti rėmimo programose jiems būna sudėtinga. Siekiant išspręsti šią problemą, GPM įstatymo 17 str. papildymo įstatymu panaikinamas gyventojų pajamų mokestis už apyvartai proporcingas išmokas, iš pelno mokamas kooperatyvų nariams. Įteisinus teikiamą siūlymą, kooperatyvai nebevengs kaupti pelno, todėl pagerės jų pelningumo rodikliai, ir jie galės gauti paskolas bei dalyvauti rėmimo programose. Tai paskatins kooperacijos plėtrą, nes žemdirbiai akivaizdžiau pajus jos naudą.

***

Ekologinis ūkininkavimas: gyvenimo būdas ar pasipelnymo šaltinis?, Biržiečių žodis, p. 1, 4
Autorius: Feliksas Grunskis, data: 2006 06 08
Ekologinis ūkininkavimas: gyvenimo būdas ar pasipelnymo šaltinis?, Kupiškėnų mintys, p. 4
Autorius: Feliksas Grunskis, data: 2006 06 08
Pernai 114 Biržų rajono žemdirbių sertifikavo maždaug 5 tūkst. ha plotų, kuriuose auginamos ekologiškos daržovės, uogos, obuoliai, javai, vaistažolės, žalienos. Šiemet prašymus "Ekoagros " sertifikavimo įmonei sertifikuoti ūkius pateikė jau 139 biržiečiai. Tiek pasiryžėlių švėnai ūkininkauti nėra nė viename šalies rajone. Biržiečiai nebe pirmi metai yra ekologinio ūkininkavimo lyderiai. Tam pradžią davė 1993 metais įsteigtas "Tatulos" fondas, kuris Šiaurės Lietuvos karsto regione ėmėsi žemės ūkio pertvarkos iš įprastinio ūkininkavimo į ekologinį. Po kelerių metų fondas pakeitė pavadinimą ir tapo viešąja įstaiga - "Tatulos programa".

- Pradžioje mūsų veikla apsiribojo karsto regionu - Biržų ir Pasvalio rajonais, o dabar jau tampame švaraus ūkininkavimo modeliu visai Lietuvai, - sakė "Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė. - Ekologiškai ūkininkaujantiems rengiame muges, įstaigos dalininkus mokome, organizuojame pažintines išvykas į Europos Sąjungos valstybių ekologinius ūkius. Jau aplankėme keliolika valstybių. Birželio pa- baigoje 39 biržiečiai ir pasvaliečiai vyks į stažuotę Švedijos ir Norvegijos ūkiuose. Dalį išlaidų keliauninkams apmokės mūsų įstaiga.
Biržų rajone ekologiniai laukai užima maždaug 6 proc. žemėnaudos, o Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas išsiplėtė iki 4 - 5 procentų. Plotai plečiasi, o perdirbėjai dejuoja, jog trūksta ekologiškos produkcijos. Gal dar ne viskas gerai šioje srityje?

DIDŽIAŽEMIAI SUSIGUNDĖ IŠMOKOMIS

V. Gražinienė sutiko, jog ekologinio ūkininkavimo srityje yra taisytinų dalykų. Ankstesniais metais ekologiškai ūkininkaujantys žmonės, priklausomai nuo auginamų kultūrų, už hektarą gaudavo nuo 200 iki 700 litų išmokas. Tada ekologiškai ūkininkaudavo tik šiems dalykams pasišventę žmonės. Jie į švarią žemdirbystę žiūrėjo kaip į gyvenimo būdą, o ne kaip į pasipelnymo šaltinį.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą išmokos už ekologinį ūkininkavimą smarkai šoktelėjo. Dabar už sertifikuotą daržovių, bulvių ar javų hektarą mokama 1500 Lt, už sodų ir uogynų - 2500 Lt išmokos.
- Šios papildomos išmokos, gaunamos kaip priedas prie tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius, suviliojo ne vieną stambų ūkininką ar žemės ūkio bendrovę imtis ekologinės žemdirbystės, - sakė pašnekovė. - Ir atsitiko taip, kad plotai sertifikuojami, pasėjami javai, kurie auga piktžolėtuose laukuose. Malūnininkai dejuoja, kad nėra ekologiškų grūdų, nes nėra prievolės tuos javus nukulti, nes išniokos nėra susietos su užauginta produkcija.
V. Gražinienė aiškino, jog padėtį numatoma taisyti tvirtinant 2007-2013 metų Lietuvos žemės ūkio programą. Ketinama išmokas už ekologinį ūkininkavimą susieti su realizuota produkcija. Tačiau reikalai gali ir savaime taisytis. Didėjant ekologiniams plotams, pradės mažėti išmokos. Tad mažiau atsiras naujokų. Gali apkarsti ekologinis ūkininkavimas irtiems, kurie šio dalyko ėmėsi tam nepasirengę - neturi žinių, reikalingos technikos. O pasitraukti iš ekologinio ūkininkavimo, mažinti pasėlių plotų negalima penkerius metus.
- Prastas ūkis gali būti desertifikuotas ir teks grąžinti ankstesniais metais gautas išmokas. Klaidą padarė Žemės ūkio ministerija, leisdama stambiems ūkiams auginti ekologinius javus keliuose šimtuose hektarų-neįvertino rinkodaros, ūkininkaujantieji nebuvo privalomai mokomi ekologiškai dirbti, - sakė "Tatulos programos" vadovė ir pridūrė, jog dabar žemės ūkio ministrė įvairiuose pasitarimuose nuolat priekaištauja, kad ekologinės žemdirbystės plotai yra, o produkcijos nėra. - Mes savo įstaigos dalininkus nuolat mokome, žmonės užaugina produkciją ir ją parduoda mugėse, tiekia net į prekybos centrus. Ir tos išmokos už ekologinį ūkininkavimą tik iš pirmo žvilgsnio yra didelės. Juk tenka pirkti brangias, sėklas, trąšas, kitas ekologinei žemdirbystei reikalingas priemones. Įvertini rankų darbo sąnaudas, ne kažkas ir belieka.
Neseniai Biržų ir Pasvalio rajonų keliuose ekologiškai dirbančių žemdirbių ūkiuose lankėsi ir pateikė naudingų patarimų konsultantas iš Vokietijos Florijanas Rau. Specialistas praktikas pagal sutartis konsultuoja savo šalies ūkininkus. Ir atsako už savo patarimus - nebus derliaus, turės ūkininkui sumokėti už patirtus nuostolius. Tokio lygio specialisto Lietuvoje nėra nė vieno.

ŽINOVO PASTABOS IR PAMOKYMAI

Ekologinės žemdirbystės specialistas F. Rau jau penkiolika metų konsultuoja vokiečių žemdirbius, kaip auginti morkas, svogūnus, kitas daržoves. Vokietis aplankė biržiečių Arūno ir Daivos Giedrikų, Vytauto Zurbos daržininkystės, Stanislovo Vaitkevičiaus uogininkystės, pasvalietės Vitalijos Mokūnienės daržininkystės ūkius.
- Labai naudinga buvo specialisto viešnagė, tris dienas keliolika ekologiškai ūkininkaujančių biržiečių ir pasvaliečių paskui vokietį sekiojo iš ūkio į ūkį, sužinojo daug naudingų dalykų, - tvirtino V. Gražinienė.
"Biržiečių žodžio" korespondentas stebėjo vokiečio darbą A. ir D. Giedrikų ūkyje. Giedrikai ekologiškai ūkininkauti pradėjo 2002 metais 2 ha plote. Dabar maždaug 20 rūšių ekologiškos daržovės auginamos 10 ha plote. Ūkininkai produkciją pristato į prekybos tinklus Vilniuje.
- Prekybininkai mūsų daržovėms užsideda vos ne dvigubą antkainį, o mums lieka pelno tik pragyventi, trūksta pinigų ūkio plėtrai ir modernizavimui, - sakė D.Giedrikienė. - Tačiau be prekybos centrų negalėtume verstis, nes neturėtume kur produkcijos dėti.
Svečias iš Vokietijos stebėjosi, jog Giedrikų ūkyje labai daug rankų darbo ir vylėsi, jog atvažiavęs po kelerių metų ras modernesnių padargų, efektyviau vėdinamą šiltnamį jame įrengtą lašelinę laistymo sistemą. Vakarietis apžiūrinėjo pomidorų, salierų, svogūnų, porų, salotų daigus. Pagal šaknis, lapų spalvą aiškino, kokių mikroelementų ar trąšų trūksta augalams, kokiais preparatais derlių saugoti nuo ligų.
Ekologas pasakojo apie įvairius Vokietijoje naudojamus biologinius preparatus.
- Gaila, kad šie ūkininkams reikalingi įvairūs augalų ekstraktai mūsų apsaugos tarnyboje nėra sertifikuoti ir jų į Lietuvą neleidžiama įvežti, - pastebėjo V. Gražinienė ir vylėsi, jog senbuvių Europos valstybių patirtis pravers Lietuvai.
V. Zurba, vienas ekologinio judėjimo pradininkų Biržų rajone, priėjo prie išvados, jog Vokietijoje ekologiškai ūkininkaujančiais žmonėmis labiau pasitikima:
- Vokietis stebėjosi mūsų biurokratų sugalvotais suvaržymais dėl apsauginių juostų, kitų dalykų. Reikia pasiekti, kad su mumis irgi būtų elgiamasi kaip su europiečiais.

***

Kinai spaudžia lenkus, lenkai spaus lietuvius ūkininkus, Verslo žinios, p. 14
Autorius: Arūnas Milašius, data: 2006 06 09
Nors šviežių lietuviškų uogų ir daržovių sezonas dėl šalto pavasario vėluoja, prekybininkai prognozuoja, kad Lietuvoje užauginto derliaus kainos po savaitės ar dviejų pradės mažėti - dėl prasidėsiančio importo iš kaimyninių valstybių.

"Daržovių atsargas jau baigiame. Sandėliai tušti", - pasakoja Algimantas Vaičiulis, Žemės ūkio rūmų vyriausiasis specialistas augalininkystei.
Kol kas specialistai nemano, jog bus bėdų su braškėmis - žiedai užsimezgė normaliai, tačiau jiems dar gali pakenkti birželio šalnos. Kokios bus šių uogų kainos, niekas nesiima prognozuoti. Prastesnė serbentų padėtis.
"Braškių kainą mums nustato lenkai, o juos klupdo importas iš Kinijos. Manau, kad savo ruožtu lenkai bus priversti mažinti kainas, ir tai atsilieps mums", - pasakoja p. Vaičiulis. Kooperatinė bendrovė Daržovių centras jau prekiauja šviežiais, Lietuvoje išaugintais kopūstais, salotomis.

Derlius vėluoja

"Vėluojantis pavasaris mums labai pakenkė. Iki šiol buvo tik šiltnaminių daržovių. Planavome, jog kopūstai ir lauko salotos pasirodys gegužės pabaigoje, tačiau kol kas jų tiekimas neįsibėgėjo. Dėl prastų orų vėluoja ir ankstyvųjų aviečių bei braškių derlius", - pasakoja Rolandas Bunikis, Daržovių centro direktorius.
Verslininkas kol kas derliaus neprognozuoja, nes jam įtaką darys ir tolesni orai.
Šviežių daržovių kainos kol kas aukštos.
"Jau pradedamas įvežti lenkiškas derlius, todėl prognozuojame, jog po savaitės ar dviejų kainos pradės mažėti", - įsitikinęs p. Bunikis.
Ūkininkai gali patirti nuostolių, nes derlių pateiks vėliau nei įprasta, ir jiems teks konkuruoti su pigesne įvežtine produkcija. Tradiciškai ši konkurencija prasidėdavo vėliau.
"Laimei, jau matome įtikinėjimo, jog verta rinktis brangesnę, bet kokybiškesnę lietuvišką prekę, vaisius. Vartotojai mielai perka mūsų šalyje užaugintas daržoves", - perspektyvą mato direktorius.
"Serbentų derlius bus prastas. Galbūt paveikė šalnos ar labai gili žiema. Gali būti, jog priskinsime, palyginti su pernai, tik 30% uogų", - pasakoja Adolfas Jasinevičius, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas.

Serbentų nebus

Ar serbentų augintojams tai bus dar vienas smūgis po pernykščių metų, kai ūkininkai dėl mažų supirkimo kainų nenuskynė trečdalio derliaus, pirmininkas neprognozuoja. Gali atsitikti taip, jog gamtos padarytus nuostolius su kaupu atpirks padidėjusios supirkimo kainos.
"Lietuva ES tiekia tik 2% uogų, o lenkai 36%. Mes kainoms jokios įtakos neturime, nes vidaus rinkoje realizuojama labai nedaug derliaus. Didžiausi kiekiai superkami pramoniniam perdirbimui", -padėtį aiškina p. Jasinevičius.
Koks prognozuojamas derlius pas kaimynus, bus galima spręsti birželio viduryje, kai pasirodys visų šalių duomenys.

***

Ažuožerių sodininkai prasiveržė į Vokietijos rinką, Anykšta, p. 5
Autorius: Danielius Binkys, data: 2006 06 06
Pagal sodų derlių (pernai vien obuolių priskinta 3 tūkstančiai tonų) netoli Anykščių Įsikūrusi akcinė bendrovė "Ažuožerių sodai" šalyje užima trečią vietą. Dabar ši bendrovė negauna Europos Sąjungos paramos, tačiau prieš trejus ketverius metus teikta SAPARD fondo bei valstybės parama padėjo jai užveisti naują žemaūgių obelų sodą ir apsirūpinti sodų priežiūros priemonių kompleksu. Rūpestingai prižiūrėdami senąjį sodą, ažuožeriečiai iš jo gauna daug pajamų, todėl bendrovės sąskaitoje netrūksta apyvartinių lėšų.

Trečdalis milijono litų gamybai modernizuoti

Bendrovė augina 186 ha sodų. Didžioji jų dalis - dar buvusio Sodininkystės valstybinio ūkio sodintos senos obelys. Prieš trejus metus buvo užveista 25 ha žemaūgių obelų sodo. 45 tūkstančius obelaičių sodinukų ažuožeriečiai pirko iš kaimyninės "Anykščių vaismedžių" bei Panevėžio rajono Dembavos bendrovių ir iš Babtuose įsikūrusio Sodininkystės ir daržininkystės instituto. Viena obelaitė kainavo 6-8 litus, tačiau už kiekvieną po 5,50 lito buvo kompensuota iš valstybės biudžeto. Todėl apsirūpinti sodmenimis užteko "Ažuožerių sodų" bendrovės sukauptų lėšų.
SAPARD lėšomis buvo kompensuotos išlaidos naujojo sodo įrangai - aptvarams, vielos linijoms. Taisyklingomis eilėmis pasodintų obelaičių vainikai pririšti prie ištemptų vielų - tai padės išlaikyti gausų būsimą derlių. Be atramos augantys medeliai nulinktų nuo obuolių svorio, o jų šakos nulūžinėtų. Beje, projektinį derlingumą - apie 20-25 t/ha - šis sodas pasieks ketvirtais penktais augimo metais, kitaip tariant, jau kitąmet.
Iš SAPARD fondo buvo kompensuotos ir lėšos, kurias bendrovė išleido vaisių saugyklos šaldymo įrengimams. Dviejose rekonstruotose saugyklos kamerose, kuriose per žiemą buvo laikoma 420 tonų obuolių, nuolat palaikoma plius 1 laipsnio temperatūra. To pakanka, kad žieminių veislių obuoliai per visą žiemą išliktų tokios išvaizdos, kaip ką tik nuskinti nuo šakų, neprarastų vitaminų ir gero skonio.
Pagal gamybos modernizavimo projektą bendrovė dar įsigijo sodų purkštuvą, elektronines svarstykles, žolės smulkintuvą. Iš viso sodui plėsti bei technikai pirkti buvo išleista 315 tūkstančių litų, iš jų - 142 tūkstančiai litų grįžo bendrovei kaip parama iš SAPARD fondo.

Sodas nepramečiuoja

Senojo obelų sodo tarpueiliuose ažuožeriečiai žolę nupjauna smulkintuvu ir palieka pūti, o naujojo, dar tik pradedančio derėti, sodo priežiūra sudėtingesnė. Aplink kiekvieną obelaitę plotelis nupurškiamas herbicidais, o dirva tarp vaismedžių eilių išpurenama kultivatoriais, todėl žolė čia neželia ištisą vasarą.
Bene svarbiausias vaismedžių priežiūros darbas - sunaikinti ligų pradus ir kenkėjus. Šiam tikslui bendrovė naudoja efektyviausius pesticidus, daugiausia pagamintus Vokietijoje. Sukirmijusių ar rauplėmis aplipusių vaisių Ažuožerių soduose nepamatysi, net ir seniausios obelys yra sveikos ir gerai dera. "Tinkamai prižiūrimas sodas nepramečiuoja", - teigia bendrovės direktorius Jonas Janišius.
Vienintelė stichija, nuo kurios ažuožeriečiai, kaip ir kiti Lietuvos sodininkai, neturi priemonių apsiginti,- vėlyvos šalnos, nušaldančios žiedus ar ką tik užsimezgusius vaisius. Tokia nelaimė mūsų krašto sodininkus buvo ištikusi 2004 metų pavasarį. Kai kuriuose Lenkijos soduose nuo šalnų ginamasi, purškiant vaismedžius vandeniu.

Vertina lietuviškų obuolių rūgštį

Sodų priežiūros darbais visą pavasario-rudens sezoną būna užsiėmę beveik 20 nuolatinių bendrovės darbuotojų. Kai baigia nokti vaisiai, jiems skinti ir krauti bendrovė pasikviečia apie 160 Anykščių bedarbių ir kitų žmonių. Kiekvienai laikinai samdytų vaisių skynėjų grupei vadovauja patyrusi bendrovės darbininkė. Sodų derliaus dorojimas trunka apie pusantro mėnesio.
Pernai didžiąją obuolių derliaus dalį - 2170 tonų - nupirko ir savo samdytu transportu išsivežė Vokietijos verslininkai, mokėję už juos trečdaliu brangiau negu Anykščių vyndariai. Pasak bendrovės direktoriaus, Vakarų Europoje lietuviškų obuolių sultys vertinamos už tai, kad jose yra apie 7 procentus rūgščių. Pigiausios sultys yra kiniškos, tačiau jose rūgščių - tik 1 procentas, todėl jos maišomos su lietuviškomis, kad pagerėtų skonis. Net panašaus klimato sąlygomis užaugintų lenkiškų obuolių sultyse rūgščių - tik 3 procentai.
Į bendrovės saugyklą žiemai buvo sukrauta 420 tonų obuolių, tarp jų - 120 tonų iš žemaūgių sodo,-dabar jie jau parduoti.
Bendrovė dar augina, sodininko mėgėjo akimis žiūrint, visai nemažus kriaušių (4 ha), slyvų ((12 ha) plotus, šiemet ketina užveisti 3 ha braškių, bet pagrindinės pajamos - iš obuolių.

Nori plėsti bendrovės žemėje

Bendrovės valdyba planuoja artimiausiais metais įrengti dar dvi šaldomas saugyklos kameras, kad iš viso patalpose su reguliuojama temperatūra tilptų tūkstantis tonų obuolių. Ketinama dar užveisti ir beveik tokio pat dydžio, kaip dabartinis, žemaūgių obelų sodą.
Gerą dešimtmetį bendrovei plėsti verslą trukdė tai, kad ji, kaip ir kiti juridiniai asmenys, negalėjo turėti nuosavos žemės. Šiandien šios kliūties nebėra. Kol kas bendrovei pavyko nusipirkti 10 hektarų po 1500 litų. O su neseniai užveisto žemaūgių obelaičių sodo žemės savininkais sutartis sudaryta 20-čiai metų - kol sodas gausiai derės.
Bendrovės vadovas yra įsitikinęs, kad ateityje žemė brangs, tačiau naują sodą norėtų sodinti bendrovės įsigytoje dirvoje.

***


Žaliųjų piketuotojai prie Danijos ambasados teigia, kad Lietuvą gali ištikti didelė ekologinė katastrofa, Lietuvos aidas, p. 6, 7
Autorius: Vytautas Žeimantas, data: 2006 06 05
Neseniai įvyko vaizdingas žaliųjų piketas prie Danijos ambasados. Jie teigia, kad Lietuvą gali ištikti didelė ekologinė katastrofa, jei bus plečiama milžiniškų kiaulininkystės kompleksų statyba.
Susirinko didelis būrys žmonių, kurie nepagailėjo savo laiko ir atėjo protestuoti prieš kelių įžūlių danų verslininkų norą pusdykiai auginti kiaules Lietuvoje.
Sakau pusdykiai, nes jei jie tokius pačius milžiniškus kiaulių auginimo kompleksus sukurtų savo žaliojoje Danijoje, būtų suniekinti, apdėti mokesčiais ir baudomis. Jie savo Danijoje paprasčiausiai net nespėtų pradėti savo kiauliško, ekologiškai labai nešvaraus verslo.
O mūsų Lietuvėlė jiems - rojus. "Įtikino" kelis rajono vadovus, o visiems kitiems - tik kiaulių srutų ir mėšlo kvapas.
Per piketą žaliųjų vadas R.Braziulis pareiškė, kad žaliųjų judėjimas pirmą kartą protestuoja prie ES ir NATO narės Danijos ambasados. Jis priminė, kad Danija yra gera Lietuvos sąjungininkė, ji labai padėjo Lietuvai, kai ji siekė įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, tačiau dabar kyla labai aštri problema - keli danų verslininkai pradėjo statyti milžiniškus ekologiškai labai pavojingus kiaulininkystės kompleksus.

Laiškas Danijos Karalystės ministrui pirmininkui

Piketo dalyviai išplatino laišką, kurį jie pasiuntė Danijos premjerui. Štai jo tekstas. Ministre Pirmininke, kreipiamės į Jus dėl susidariusios Lietuvoje konfliktinės situacijos, kuri susijusi su Jūsų šalies verslininkų veikla Lietuvos teritorijoje. Norėtume Jums paaiškinti susidariusios konfliktinės situacijos priežastis ir galimas šio konflikto pasekmes.
Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje buvo pastatyti 33 dideli kiaulių auginimo kompleksai, kurie buvo išdėstyti visoje Lietuvos teritorijoje. Viename kiaulių komplekse per metus buvo išauginama apie 12 tūkst. kiaulių. Šie kompleksai teršė orą, vandenį ir žemę, todėl ši veikla kėlė didelį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą. Atkūrus nepriklausomybę, dalis kiaulių kompleksų bankrutavo, o ūkininkai kiaules pradėjo auginti mažesnėse fermose. Lietuvos ūkininkai šiuo metu yra pajėgūs patys užauginti pakankamai kiaulių ir patenkinti Lietuvos poreikius. Kiaulininkystė yra labai tarsi ūkio šaka, trukdanti darniam šalies vystymuisi, todėl Lietuvos visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos kategoriškai nepritaria sparčiai kiaulininkystės plėtrai Lietuvos teritorijoje.
Tačiau į Lietuvą pradėjo veržtis ES šalių verslininkai, kurie renovuoja senus sovietinius ir pageidauja statyti naujus kiaulių auginimo kompleksus.
Ypač agresyvią veiklą Lietuvoje vykdo Danijos kapitalo įmonė "Saerimner". Ji ne tik nusipirko sovietinius kompleksus Ignalinos, Pasvalio, Pakruojo, Kelmės ir Raseinių rajonuose, bet ir padidino arba ketina padidinti auginamų kiaulių skaičių kompleksuose kelis kartus. "Saerimner" kompanija, neatsižveldama į visuotinį vietinės bendruomenės nepritarimą, Pakruojo rajone planuoja pastatyti
11 naujų kiaulių kompleksų.

Ši kompanija ne kartą pažeidė Lietuvoje galiojančius teisės aktus: "Mūšos" kiaulių komplekse, Pakruojo rajone, vykdė neteisėtas statybas, Pasvalio rajone išliejo srutas į upelį ir bandė šį įvykį nuslėpti, netinkamai atliko poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamiems kiaulių kompleksams Pakruojo rajone. Taip pat "Saerimner" kompanija skyrė įvairią paramą Pakruojo rajono savivaldybei, kas, mūsų nuomone, galėjo padaryti įtaką savivaldybės priimtiems sprendimams, kurie buvo palankūs "Saerimner" kompanijai, bet prieštaravo vietinės bendruomenės interesams." Saerimner" kompanijos atstovai taip pat siūlė paramą nevyriausybinės organizacijos "Lietuvos žaliųjų judėjimas" atstovams, prašydami nebekritikuoti "Saerimner" kompanijos.
Mes manome, kad "Saerimner" veikla prieštarauja ne tik vietinių bendruomenių, bet ir Lietuvos nacionaliniams interesams. Lietuva teikia prioritetą ekologinei žemdirbystei, kaimo turizmui, darniai ir subalansuotai žemės ūkio plėtrai, o tai yra visiškai nesuderinama su intensyvia kiaulininkystės plėtra. Siekdamos šių tikslų, Lietuvos gyventojų bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos yra priverstos savo ir gamtosaugos interesus ginti Lietuvos teismuose. Šiuo metu Lietuvos teismai nagrinėja penkias bylas, kurios susijusios su Danijos kompanijos "Saerimner" veikla. Mūsų turimomis žiniomis, kiaulių kompleksai padarė didelę žalą Danijos gamtai, todėl Danijos valdžia visapusiškai skatina kiaulininkystės verslo iškėlimą į Rytų Europos šalis, o Danijoje pradėjo intensyvią miškų sodinimo kampaniją.
Danijos verslininkai taip pat pretenduoja į ES paramą, skirtą Lietuvos ūkininkams. Mes manome, kad tai yra nesąžininga labiau išsivysčiusios ES šalies politika, ekonomiškai silpnesnės ES šalies atžvilgiu.
Drįstame tokią nedraugišką politiką pavadinti ekonomine kolonizacija, dėl kurios gali padidėti Lietuvos aplinkos užterštumas ir vietinių gyventojų išnaudojimas. Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 1 mln. Lietuvos gyventojų naudoja maistui šachtinių šulinių vandenį, kuris jau dabar yra stipriai užterštas nitratais. Kiaulininkystės plėtra dar labiau padidintų šulinių vandens užterštumą nitratais, o tai turėtų neigiamą įtaką Lietuvos gyventojų sveikatai.
Gerbiamas Ministre Pirmininke, mes nuoširdžiai dėkojame už Jūsų šalies suteiktą visapusišką paramą Lietuvai atkuriant nepriklausomybę ir integruojantis į Europos Sąjungą bei NATO. Tačiau mes taip pat labai nenorėtume, kad Jūsų šalies geras vardas būtų diskredituojamas mūsų visuomenės akyse dėl netinkamos Danijos kiaulininkystės kompanijų veiklos Lietuvoje. Todėl prašome įvertinti susidariusią situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie užtikrintų sąžiningą, lygiateisį ir demokratišką mūsų šalių bendradarbiavimą.
Šį laišką Danijos premjerui pasirašė visuomeninė organizacija Lietuvos žaliųjų judėjimas, grupė Pakruojo rajono gyventojų, kai kurios kitos nevyriausybinės organizacijos.

Nutekėjus srutoms iš Lietuvoje esančios kiaulių fermos, Latvijoje gaišta žuvys

Šią informaciją iš Latvijos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos "Lietuvos Aidas" gavo gegužės 18 dieną. Joje teigiama, kad iš Lietuvos teritorijoje veikiančios kiaulių fermos į Latvijos upę nutekėjus srutoms, pradėjo gaišti žuvys.
Iš Lietuvos per Latvijos Bauskės rajoną tekantys Ceriaukštės upės vandenys yra užteršti maždaug šešių kilometrų ruože.
Jelgavos gamtos apsaugos regioninės valdybos direktorius Hardijas Verbelis pranešė, kad Latvijos aplinkos apsaugos inspektoriai buvo susitikę su kolegomis iš Panevėžio rajono.
Nustatyta, kad vanduo buvo užterštas fermoje trūkus nutekamajam vamzdžiui. Avarija jau likviduota.

Mažeikių gyventojai bijo daniškų kiaulių kvapo

Danijos įmonė užsimojo atgaivinti ir išplėsti bankrutavusį Mažeikių rajono Bugenių kaimo kiaulių kompleksą, bet mažeikiškiams kelia nerimą srutų kvapas.
Bugenių kaimas yra netoli Mažeikių, todėl kiaulidžių kvapą uostys ne tik ši gyvenvietė, bet ir mažeikiškiai.
Danai savivaldybę masina tuo, kad įkurs 20 darbo vietų, 'per metus supirks 19 tūkst. tonų grūdų iš vietos ūkininkų, kuriems už toną mokės 50 litų brangiau nei Nacionalinė mokėjimo agentūra, o Bugenių bendruomenei kasmet dovanos 50 tūkst. litų.
Danai ketina čia investuoti 20 mln. litų ir per metus užauginti 43 tūkst. bekonų. Ankstesniame Bugenių kiaulių komplekse būdavo užauginama 12 tūkst. kiaulių. . Tačiau Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovai vietos bendruomenę ragina geriau išstudijuoti danų projektą ir pagalvoti apie tai, kad iš kiaulių komplekso sklindantys kvapai neleis plėtoti kaimo turizmo šiame regione, kuriame yra patrauklus upių ir upelių tinklas.
Lietuvoje kiaulienos netrūksta. Nepaisant to, keliems įžūliems danų verslininkams atrodo, kad Lietuva yra jų rojus, jie nori perkelti čia jų šalyse naikinamus kompleksus. Olandijoje už tai jie privalo mokėti didžiules kompensacijas.
Pasirodo, kad šių pinigų pakanka, kad beveik tokia pati ferma būtų įkurta ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Vokietijoje ar Lenkijoje.

Europarlamentarės iš Danijos Margrete Auken nuomonė

Ji įsitikinusi, kad dideli kiaulių penėjimo kompleksai gamtą pavers dykine. Pastaruoju metu grupė Danijos verslininkų aktyviai siekia statyti Lietuvoje didžiulius kiaulių penėjimo kompleksus. Jiems pritaria kai kurių savivaldybių veikėjai, ieškantys vienadienės naudos, o priešinasi tie, kas supranta tokių kompleksų pražūtingą įtaką kraštui. Nors ir atkakliai priešinosi Pakruojo rajono gyventojai bei žalieji, tačiau didžiulės danų kiaulidės jau dergia rajono peizažą, skleidžia srutų smarvę.
Rajono taryba, pritarusi danų planams statyti rajone kiaulininkystės kompleksus, turbūt uosto kitus kvapus.
Ne tik šiaurės Aukštaitijos visuomenė susirūpinusi dėl didelių kiaulių penėjimo kompleksų statybos Pakruojo rajone.
Jau daug Lietuvos gyventojų yra girdėję apie danų kiaulininkų norus statyti mūsų šalyje /didelius kiaulių kompleksus. Aktyvios diskusijos, įvairūs svarstymai vyksta jau seniai. Per tą laiką aiškėja daug naujų aplinkybių, apie kurias vertėtų išsamiai pakalbėti.
Į šią problemą atkreipė dėmesį ir Europos Parlamento Aplinkos apsaugos komiteto delegacija. Jos sudėtyje buvo ir europarlamentarė Margrete Auken. Ji į Europos Parlamentą yra išrinkta Danijos. Savo šalyje ji atstovauja Danijos socialistų liaudies partijai. Pasiteiravau europarlamentarės Margrete Auken, ar statomi tokie milžiniški kompleksai Danijoje? "Mes juos Danijoje vadiname sunkiasvoriais kapitalistais, arba kiaulių baronais, - sako ji. - Jie norėtų ir Danijoje statyti tokius didžiulius kompleksus, tačiau yra suvaržyti įstatymais, aplinkosaugos reiklavimais". Dabar aišku, kodėl tie kiaulių baronai atsirado Lietuvoje, pamaniau. Tai, kad dideli kiaulių kompleksai, kuriuose užauginama dešimtys tūkstančių kiaulių per metus, yra rimta tema, ir apie tai reikia rimtai diskutuoti, rodo nesena mūsų pačių ir užsienio šalių patirtis: dideli kiaulių kompleksai visur be išimties padarė didelę žalą gamtai ir gyvenamajai aplinkai. Šiai minčiai pritarė ir viešnia iš Danijos. "Net jei jie Lietuvoje pritaikytų Danijos įstatymus, vis tiek būtų neįmanoma išsaugoti gamtą. Tarša bus didelė. Tie tvartai žudys visa kas gyva aplinkui", - teigia europarlamentarė. Kad ir ką bekalbėtų garbūs politikai apie būtinybę kurti informacinę visuomenę ir vystyti aukštąsias technologijas, Lietuva buvo ir liks žemės ūkio kraštas. Svarbiau atsakyti į klausimą, kokia žemdirbystė bus vystoma: intensyvi, paremta chemija, ar ekologinė, paremta pažangiomis technologijomis ir darnios plėtros principais. Pakruojo rajono savivaldybės taryba jau leido kelioms projekto įmonėms rengti kiaulininkystės kompleksų statybos detaliuosius planus. Danų kapitalo UAB "Oltas" ir UAB "Sofita" įmonės Klovainių seniūnijoje planuoja du didelius kompleksus, kurių vienas per metus danams išaugintų 15, kitas - 10 tūkstančių kiaulių. Juos norima pastatyti šiurkščiai pažeidžiant tokių statybų reikalavimus. UAB "Oltas" kompleksą nori statyti šalia (apie 600 m) Sėčių kaimo, nors tarp jų apsauginė zona turi būti ne mažesnė kaip 1,5 km. Suprantama, kiaulių tvaikas nuodys aplinkinių žmonių gyvenimą. UAB "Sofita" kompleksą nori statyti šalia Lašmens upelio, tarp planuojamų kompleksų teka dar ir Lašmens intakas. Taigi atsiranda didelė grėsmė, kad bus užterštas Mūšos upės baseinas. Vieną iš kompleksų norima statyti šalia urbanistinio paminklo - Rozalimo miestelio. Jo gyventojai prieš danų kiaules pradėjo rinkti parašus. Visuomenę pasiekė žinia, jog Pakruojo rajone Danijos kompanija "Saerimner", ten pradėjusi kiaulininkystės verslą, ketina jį plėsti ne tik šiame, bet ir kituose rajonuose. Gyventojus neramina tai, kad Pakruojo rajone danai ketina kiaulių auginti kelis kartus daugiau, negu jų buvo auginama sovietmečiu. Čia jie augins kiaules, o jų srutas laistys aplinkiniuose laukuose. Specialistai jau yra paskaičiavę, kad tokie dideli srutų kiekiai dirvožemiui yra pragaištingi. Žmonės ne tik turės gyventi srutų tvaike, jų žemės pavirs kenksmingomis viskam, kas gyva. Panašiai teigia ir europarlamentarė iš Danijos Margrete Auken. "Neliks nei žalių tvorelių, nei gyvos varlės. Gamta virs dykyne, - įspėja europarlamentarė. "Jau dabar vietos vandenys yra užteršti azotu. Užterštumas viršija normas penkis kartus. Be to, daugelis šulinių yra užteršti nitratais dar nuo sovietmečio laikų, kai dirvos buvo gausiai tręšiamos azotinėmis trąšomis" - teigia Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Augys. Sovietmečiu Pakruojo rajone buvo vienas palyginus nedidelis kiaulių kompleksas, o dabar planuojama statyti jų daug. Nėra abejonės, kad nauji srutų srautai padėtį dar labiau pablogins. Srutų laistymas gali sukelti katastrofą. Didelė grėsmė - užteršti geriamojo vandens išteklius. Anot hidrogeologų, daugelyje Pakruojo rajono vietų naudoti chemines trąšas ir laistyti srutas yra nepatartina, kadangi yra didelė grėsmė užteršti ne tik šulinius, bet ir Šiaulių, Radviliškio, kitų vietovių geriamoj o vandens išteklius. Toks teiginys gali pasirodyti neįtikinamas tik tam, kuris visiškai nesupranta, kaip 50, 100, 150 m ir dar didesniame gylyje atsiranda gėlas geriamasis vanduo, kurį mes visi vartojame. Pakruojo rajone, pačiame žemės paviršiuje, 3 - 5 m gylyje, kartu su dolomito sluoksniu, prasideda Stipinų vandeningasis horizontas, kuris žemėja Šiaulių kryptimi ir ties Šiauliais pasiekia 150 metrų gylį. Viskas, kas išpilama ant žemės, kartu su krituliais iš pradžių keliaus į aplinkinių kaimiečių šulinius, o po to ir į Šiaulių bei Radviliškio vandenvietes. Daug darbo vietų nebus. Užsienio kapitalo įmonės dažniausiai paperka vietinę valdžią pažadais, jog bus sukuriamos naujos darbo vietos vietiniams žmonėms. Tuo jos taiko į silpniausią socialinę sritį - nedarbo lygį. Tokį metodą taiko ir danai, pretenduodami į pigią darbo jėgą ir demonstruodami rūpestį darbo vietų kūrimu. Ką apie tai mano europarlametarė Margrete Auken? "Čia danų verslininkai meluoja, - teigia ji. - Daug darbo vietų nesukuriama. Ką tik buvau Lenkijoje. Ten apsilankiau milžiniškame kiaulių penėjimo komplekse, auginančiame 40 tūkstančių kiaulių per metus. Jame dirbo tik septyni žmonės. Taigi kalbos apie daugelio darbo vietų kūrimą yra tik akių dūmimas". Pelnas iškeliaus į užsienį. Įsiplieskusi diskusija dėl kiaulių kompleksų nėra tik dirbtinai sukelta "audra stiklinėje", kaip kai kas norėtų pavaizduoti. Kompleksų daroma žala aplinkai yra tik viena šio reiškinio pusė. Kai užsienio investuotojai, šiuo atveju danų kiaulininkai, pasitelkę bankus, ES Lietuvos ūkininkams skirtas lėšas, ruošiasi kiaulininkystės kompleksais nusėti Šiaurės ir Vidurio Lietuvą, jau tenka kalbėti ir apie ekonomines, socialines ir politines pasekmes. Danai kiaulininkai dabar garsiai šneka apie finansinę naudą Lietuvai ir tiems rajonams, kurie leis statyti milžiniškus kiaulių penėjimo kompleksus. "Iš čia finansinės naudos neverta tikėtis, -sako europarlamentarė. - Pelnas iškeliaus į užsienį, arba bus reinvestuojamas. Viską apibendrinus, jūs patirsite daug daugiau praradimų, negu naudos". Verta įsiklausyti į europarlamentarės Margrete Auken žodžius. Juk ji atvažiavo iš Danijos, iš kurios dabar bėga naujieji mūsų "geradariai".

***

Ekologinių ūkių daugėja. Kur jų produkcija?, Ūkininko patarėjas, p. 9
Autorius: Šarūnas Preikšas, data: 2006 06 03

"Didelę pagarbą reikia pareikšti žmonėms, kurie prieš 15 metų pradėjo Lietuvoje vystyti ekologinį ūkį, stengėsi atgaivinti senąją ūkininkavimo filosofiją ir be cheminių trąšų, chemikalų, be jokio rėmimo pradėjo vystyti aukštesnio lygio ūkį, siekdami saugoti gamtą ir gerinti žmonių sveikatą," - išvažiuojamąjį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdį "Dėl ekologinio žemės ūkio plėtros" pradėjo komiteto pirmininkas Jonas Jagminas. Gegužės 31 d. į aktyviai ekologines naujoves propaguojančią Alantos technologijos ir verslo mokyklą ekologinio ūkininkavimo tradicijomis gar-sėjančiame Molėtų krašte susirinkusiems Seimo nariams, kviestiesiems asmenims ir specialistams, tarnybų vadovams ir ekologinių ūkių savininkams rūpėjo ne tik šalies ekologinio ūkio pasiekimai, bet ir jo laukianti ateitis.

Pradėjus mokėti paramos lėšas iš Kaimo rėmimo fondo, o Lietuvai tapus ES nare - pagal Lietuvos Kaimo plėtros plano 2004-2006 m. priemonę "Agrarinė aplinkosauga", kurios viena dalių yra programa "Ekologinis ūkininkavimas", ekologinių ūkių skaičius sparčiai augo. 1997 m. buvo įregistruoti 106 ūkiai. Jie užėmė 1,6 tūkst. ha sertifikuotos žemės ploto. Kasmet skaičiai didėjo apie .35 proc. 2005 m. ekologinės gamybos ūkių jau buvo 1810, o sertifikuotos žemės plotas sudarė 70,5 tūkst. ha arba 2,5 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė Latviją ir pasaulyje užėmė 26 vietą, tačiau daugiau nei dvigubai atsiliko nuo 10 vietoje esančios Estijos (5,2 proc). Sertifikavimo įstaigos "Ekoagros" duomenimis, 2006 m. prašymus ekologinei gamybai sertifikuoti pateikė dar 2419 ūkininkų. Daugėja ir ekologiškų produktų perdirbimo įmonių. 2005 m. jų sertifikuota 15. Į ekologinę gamybą vis daugiau suka ir gyvulininkystės ūkiai. Iš pernai sertifikuotų 582 ūkių 185 jau turi ekologinio ūkio, likę 397 - pereinamojo į šio tipo ūkį laikotarpio statusą. Iš ekologiškų grūdų gaminami 97 pavadinimų produktai. Ekologiškų grūdų maksimalios supirkimo kainos (be PVM) 2005 m. buvo: kviečių- 600 Lt/t, rugių -510 Lt/t, avižų - 500 Lt/t, miežių - 600 Lt/t. Ekologiškų bulvių mažmeninės kainos prekybos centruose 2006 m. pavasarį buvo didesnės nei įprastinių 60 proc, morkų - 39 proc, kopūstų- 50 proc. Nestovi vietoje ir paramos išmokų dydžiai. Jei 1997 m. buvo išmokėta beveik 172 tūkst. Lt, tai 2004 m. 920 pareiškėjų gavo 27,56 mln. Lt, už 2005 m. jau išmokėta 23,76 mln. Lt paramos. Šiuo metu parama teikiama už sertifikuotą ir deklaruotą žemės plotą, naudojamą ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, kaip kompensacija už negautas pajamas ir papildomus kaštus, susijusius su ekologinių žemės ūkio produktų gamybos reikalavimų vykdymu.
Tačiau didelės ekologinio ūkininkavimo išmokos už pasėlių plotus neskatina rūpintis produkcijos realizavimu, jos apimčių didinimu ir eksportu. Tik apie 30-40 proc. ekologinių ūkių produkcijos parduodama kaip ekologiška. Parduotuvėse nėra Lietuvoje pagamintos ekologiškos mėsos, pieno, labai mažai žuvų, vaisių ir daržovių. Ekologiškų produktų stygius ir nuolatinis jų tiekimas stabdo specialių ekologiškų produktų parduotuvių atidarymą arba specialių skyrių ar prekybos tinkluose steigimą. Mažai ekologiškų produktų reklamos, neskatinamas jų vartojimas, nesukurta ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo grandinė.
Kaip didžiausią problemą reikia paminėti ekologiškų produktų perdirbimą. Būtina statyti naujas sertifikuotas ekologiškų produktų perdirbimo įmones arba jau esančiose įrengti atskiras technologines linijas ir taikyti naujus perdirbimo metodus, atsisakant konservantų ir kitų cheminių priedų. Galima perdirbti ekologiškus produktus savame ūkyje ar susikooperavus, tačiau mūsų gamintojus baugina nepaprastai aukšti sanitariniai, higieniniai ir kiti reikalavimai. Be perdirbimo mūsų ekologinis ūkis neturės ateities ir galimybių eksportuoti produkciją į kitas šalis,- sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas J. Jagminas.
Diskusijoje kalbėję ūkininkai, įvairių žemės ūkio ir su juo susijusių sričių specialistai išsakė juos jaudinančias problemas, patirtus džiaugsmus ir nuoskaudas, "kišančias pagalius į ekologinio ūkininkavimo ratus": ekologiniai ūkiai painiojami su natūriniais, ūkininkai jaučiasi nesaugūs, nes "motina" (ŽŪM) ir "tėvas" (savivaldybės žemės ūkio skyrius) jų negina -"gyvenimas eina priekyje, o įstatyminė bazė velkasi iš paskos", vienodai reikalaujama iš našiose ir nepalankiose žemėse ūkininkaujančiųjų, nepakanka informacijos ir mokymų, kaip be herbicidų ir kitos chemijos kovoti su piktžolėmis, ligomis, kuo tręšti pasėlius, dėl švietimo ir informacijos stokos "ekologija" daug kam skamba vos ne kaip keiksmažodis, o kartais, norint apsidrausti ar pasirodyti geresniais, "persūdoma", Lietuvos ūkininkai pačių pastatomi į nelygias sąlygas konkurencinėje kovoje su kolegomis kitose ES šalyse. Tokią išvadą kalbėjusieji darė lygindami apsaugines ekologinių ūkių juostas Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
Apsvarstęs ekologinio žemės ūkio plėtros galimybes, Seimo KRK nusprendė Žemės ūkio ministerijai siūlyti: 1) rengiant Kaimo plėtros 2007-2013 m. planą priemonėje "Žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodaros bei naujų produktų kūrimas" numatyti ekologinių žemės ūkio produktų perdirbimą kaip prioritetą; 2) tobulinti ekologinio žemės ūkio plėtros rėmimo tvarką susiejant paramos dydžius ekologiniams ūkiams su ekologiškos produkcijos gamyba, jos pardavimu ar panaudojimu; 3) sudarant mokymo, kursų konferencijų ir seminarų programas bei planuojant mokymo ir švietimo priemonių leidybą, atkreipti didesnį dėmesį į ekologiškų produktų gamybos plėtros bei teigiamos visuomenės nuomonės apie ekologiškų produktų naudą sveikatai propagavimą; 4) išanalizuoti "Ekologinio žemės ūkio plėtros programos ir veiksmų plano 2003-2006 m." vykdymą ir spręsti, ar šią programą tęsti.
"Namų darbų" užduotys skirtos ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Jai siūlyta nustatant maisto saugos, kokybės, tvarkymo bei higienos reikalavimus atsižvelgti į smulkių ekologinių ūkių specifiką. Gavus LR Vyriausybės papildomas išvadas ir galimus kitų pasiūlymus, įstatymo projektą Nr.XP-1356 "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4, 5, 23 straipsnių papildymo, pakeitimo" pagrindiniame Seimo komitete planuojama svarstyti birželio 28 d.
Padiskutavę Seimo nariai ir kiti posėdžio dalyviai lankėsi ekologiniuose ūkiuose. Pasisvečiavę Mildos ir Broniaus Skebų ekologiško pieno gamybos, Vandos ir Alvydo Seikių avininkystės ir vaistažolių ekologiniuose ūkiuose, UAB "Alantos agroservisas" mėsos ceche, įstatymų leidėjai ir specialistai savo akimis pamatė, "kas per daiktas" yra ekologinis ūkis, ekologiškos produkcijos gamyba, apie ką kelias valandas kalbėjo posėdyje, grožėjosi ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų sutvarkyta aplinka, kalvose lyg Šveicarijoje žolę rupšnojančia avių banda, mėgavosi gaiviu, miesto dulkėmis ir sunkiaisiais metalais neužterštu oru.

Laikraštyje pateikta įvykusio posėdžio apžvalga, į kurį taip pat buvome pakviesti, dalyvavome ir išsakėme savo nuostatas. Laikraštyje išsakyta nemažai įvairių nuomonių. Šios internetinės svetainės rubrikoje "Pasvarstykime" (žr. šios svetainės  turinio viršuje) ta tema esame išdėstę savo nuomonę (kiek kitokią), vadovaudamiesi sava 19 metų patirtimi šioje srityje.

Almonas Gutkauskas 

***

Be žinių - ekologiškai nepaūkininkausi, Ūkininko patarėjas, p. 3
Autorius: VšĮ "Ekoagros", data: 2006 06 01
Perskaitę laikraštyje "Ūkininko patarėjas" 2006 05 25 išspausdintą straipsnį "Ligos diagnozė - ekologinis ūkis", norėtume trumpai pakomentuoti.

Pirmiausia norime pasidžiaugti, kad ekologinio ūkininkavimo judėjimas įgyja vis daugiau pasekėjų. Jei prieš keletą metų tik vienas kitas entuziastas ryžosi ekologiškai ūkininkauti, dabar tokių ūkių Lietuvoje yra apie 2,4 tūkst. Nemažai ūkininkaujančiųjų augina gyvulius ir juos sertifikuoja. Gyvulininkystės plėtojimas ekologinės gamybos ūkyje skatintinas, nes tik taip sudaromas uždaras gamybos ciklas, galima sudaryti geras sąlygas dirvožemiui tręšti, maisto medžiagų balansui. Reikėtų su- prasti, kad ekologiniai ūkiai pirmiausia turi įgyvendinti visus įprastiniams ūkiams keliamus reikalavimus - gyvūnų gerovės, tinkamų pašarų raciono sudarymo, sveikatingumo, pieno laikymo ir kt. Dėl šių sąlygų vykdymo negali būti daroma išlygų ekologiniams ūkiams. Aišku, bendrieji reikalavimai ekologinės gamybos ūkiuose įvykdomi sudėtingiau, nes juos įgyvendinant ūkininkams tenka laikytis EEB 2092/91 reglamento ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių, kurios labai apriboja galimus veiksmus ekologinėje gyvulininkystėje. Todėl ekologinės gamybos ūkiai niekuomet negalės pagaminti tokio didelio produkcijos kiekio, kaip intensyvūs gyvulininkystės ūkiai.
Straipsnyje minimi kai kurie reikalavimai dėl gyvulių laikymo ar šėrimo neatitiko EEB 2092/91 reglamento ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių normų, todėl norėtume, kad ūkininkai būtų išsamiau informuoti (žr. lentelę).
Sertifikavimo įstaiga "Ekoagros" ekologinių ūkių tikrinimą atlieka kasmet. J. Čiriko ūkis tikrintas 2005 09 01. Priimtas nutarimas sertifikuoti pasėlius ir gyvulius, nes grubių pažeidimų nenustatytas Gyvulių laikymo sąlygos geros -tvartai erdvūs, vienam sąlyginiam galvijui teko tik 1,25 ha žalienų, tačiau ūkininkas savo ūkyje augino ir javų, kuriuos numatė naudoti gyvuliams šerti, planavo dalį pašarų pirkti iš kitų ekologinių ūkių, racioną praturtinti maisto papildais. Nurodytų sukauptų ir įsigyjamų pašarų gyvuliams visaverčiai šerti turėjo pakakti, tačiau pagal straipsnyje minimus faktus sprendžiame, kad ūkininkas ne viską padarė, ką buvo numatęs. Tikrinimo metu buvo užfiksuota, kad keletas veršelių viduriuoja, todėl, be kitų koregavimo veiksmų, buvo priminta, kad gydant sintetiniais preparatais būtina užtikrinti tinkamą iš-laukos terminą.
Ūkininkams nurodome koregavimo veiksmus, ką ūkyje reikia taisyti. Kokios ūkininko pastangos, įsitikiname kito tikrinimo metu. Kasmet nuo 5 iki 10 proc. ūkių tikrinama papildomai pagal atrinktus rizikos faktorius, norint įsitikinti, ar vykdomi koregavimo veiksmai. Pradėdami ekologiškai ūkininkauti ūkininkai nurodo, kad yra susipažinę su EEB 2092/91 reglamento reikalavimais ir Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, todėl norime priminti, kad ūkininkai privalo ieškoti ir rasti atsakymus į savo klausimus, kaip ruošti geros kokybės pašarus, kaip ir kuo gydyti gyvulius, o ne abejingai teisintis, kad dėl ekologinės gamybos gyvuliai liesi, ligoti. Ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas, sekindamas gyvulius menkaverčiais pašarais, taip pat gali negauti sertifikato, kaip ir tas, kuris piktnaudžiaus sintetinėmis trąšomis, herbicidais. Teisintis tuo, kad ekologinės gamybos ūkyje viskas draudžiama, ūkininkai tikrai negali. Ekologinis ūkis - tai ne natūrinis primityvus ūkis. Ūkininkui reikalingos žinios ir didelės pastangos savo ūkyje pagaminti geros kokybės produkciją, visaverčius pašarus gyvuliams. Kiekvienas ūkininkas gali mokytis ekologiškai ūkininkauti Žemės ūkio rūmų rengiamuose kursuose, konsultuotis konsultavimo tarnybose.

***

Kupiškis svetingai atkėlė vartus visos Lietuvos moterų šventei, Ūkininko patarėjas, p. 12
Autorius: Rasa Prascevičienė, data: 2006 05 30
Praėjusį savaitgalį Kupiškyje, Pyragių slėnyje, surengta vienuoliktoji "Seimininkės" diena - tradicinis savaitraščio "Šeimininkė", laikraščio "Ūkininko patarėjas" bei visų kitų bendrovės leidinių - "Kraitės", "Meisterio", "Rasų" renginys. Tačiau šįkart nauja buvo tai, kad pirmą kartą ne svečiai atkeliavo į tradicinę šių susitikimų vietą Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, bet redakcijos kolektyvas drauge su būriu šalyje žinomų atlikėjų, su gausybe prizų ir siurprizų atvyko pas savo skaitytojus kupiškėnus pabendrauti, pasidžiaugti, pagerbti kasdienę namų naštą kantriai nešančias mūsų moteris, motinas bei visai Lietuvai paskelbti Šeimininkių šeimininkės ir Bičių karalienės vardus.
Šventės dieną ne vienas jos dalyvis, besižvalgydamas į lietingą dangų šmaikštavo, kad net pati gamta pasirūpino, jog ir svečiai, ir šeimininkai turėtų progos įsitikinti, kiek reikalingi ir svarbūs yra vieni kitiems. Tačiau kupiškėnai išties šauniai įrodė, jog tikrų bičiulių susitikimui blogo oro nėra.,

Iš muziejaus -į gyvą kaimą

Dar iki šventės pradžios paskelbimo prie UAB "Ūkininko patarėjas" leidinių prekystalių besibūriuojantys pirkėjai bei prenumeratoriai buvo akivaizdus įrodymas, kad šie leidiniai visoje Lietuvoje yra paklausūs ir reikalingi. Kupiškėnės moterys ypač negailėjo gerų žodžių savaitrasčiui "Šeimininkė" už santūrumą, už dvasinių, tautinių vertybių puoselėjimą, už šviesos bei gerumo proveržius. Be abejo, ir už naudingus praktiškus patarimus.
O laikrodžiams išmušus vidurdienį ir aidint plojimams scenon užkopus Kupiškio r. merui Leonui Apšegai, net ir pirmą kartą į Šiaurės Lietuvą atkakusiam svečiui tapo aišku, jog kupiškėnai turi išties rūpestingą miesto šeimininką ir renginių iniciatorių. Mat net juokais "Ūkininko patarėjo" žurnalistų klausiami, ar "nepaskolintų" savojo mero ir kitam miestui, žmonės vienu balsu tvirtino: "Nė už ką"- Tačiau pats L. Apšega sutiko savo įgaliojimus trumpam perduoti "Šeimininkės" redaktorei Danutei Junevičienei bei "Ūkininko patarėjo" vyriausiajam redaktoriui Vyteniui Neverdauskui.
Tie, kas "Šeimininkės" dienoje lankosi ne pirmą kartą, šią šventę šiandien turbūt sunkiai galėtų įsivaizduoti ir bejos globėjos, žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, dalyvaujančios joje jau ketvirti metai iš eilės. Pačios ministrės teigimu, tai neturėtų stebinti, nes ji pati yra ne tik "valdiškas žmogus", bet ir trijų vaikų mama bei septynių anūkų močiutė. Pasak K. Prunskienės, neturėtų stebinti ir tai, kad renginio vietai buvo pasirinktas Kupiškis. Mat šis rajonas yra kaimiškųjų Aukštaitijos regiono rajonų lyderis. "Išties džiugina, kad iš muziejinės aplinkos galime persikelti į gyvą, atsigaunantį mūsų kaimą", - kalbėjo ministrė.
Sveikindama susirinkusiuosius D. Junevičienė visiems priminė ir "Šeimininkės" dienos ištakas, kurios siekia net 1939 -tuosius. Mat jau tuometinio "Ūkininko patarėjo" bei jo priedo "Šeimininkė" leidėjai suprato, kaip svarbu yra atsigręžti į moterį, tebūnie ir eilinę namų židinių kurstytoją bei parodyti, kad jos kasdienis triūsas yra nė kiek ne menkesnis už reikšmingiausius vyriškus darbus.
Todėl, pasak redaktorės, negali būti nieko gražiau ir prasmingiau už šios tradicijos tęstinumą.

Pagerbtos sumaniausios

Su sveikinimo žodžiu prie mikrofono stojęs V. Neverdauskas juokavo, kad šiųmetį renginį galima pavadinti netgi "internacionaliniu", vienon draugėn subūrusiu žiūrovus aukštaičius bei koncertuotojus - magijos teatrą "DiArchi" iš Dzūkijos, "Mokinukes" iš Suvalkijos, Žilviną Žvagulį ir Ireną Starošaitę iš Žemaitijos. O kur dar iš Biržų krašto atvykusios ekologiškus ir sveikus patiekalus gaminančios ūkininkės, iš visos Lietuvos į rankdarbių mugę susirinkusios auksarankės moterys - "Kraitės" klubo narės...
Smagioms dainoms ir magiškiems burtams kaitinant žiūrovų aistras, priartėjo ir šventės kulminacija - Šeimininkių šeimininkės ir Bičių karalienės apdovanojimai.
Šeimininkių šeimininkės vardas komisijos sprendimu šiais metais suteiktas pasvalietei Vitalijai Morkūnienei - aktyviai "Tatulos programos" dalyvei ir 7 ha ekologinio ūkio šeimininkei, kurios kulinariniais gebėjimais galėjo įsitikinti ir visi šventės dalyviai, skanavę V. Morkūnienės pagaminto torto iš morkų.
O "Ūkininko patarėjo" ir jo specialaus puslapio "Bitutė ratuota" skaitytojų balsai bei kupiškėnų aktyvumas lėmė, kad Bičių karaliene tituluota bitininkė Valda Bajorienė iš Noriūnų k. Kupiškio r. - už tikrą bičiulystę, aktyvią veiklą rajono bitininkų draugijoje bei darbą su jaunaisiais bitininkais.

Turi ateitį

Graži "Šeimininkės" dienos tradicija yra ir tai, kad tuščiomis į namus negrįžtų nevienas, kas renginio metu užsiprenumeruoja kurį nors UAB "Ūkininko patarėjas" leidinį. Tad tradicijai nenusižengta ir šį kartą. O kad smagiame žaidime "korupcijos apraiškų tikrai nėra", viešai tvirtino ir Kupiškio r. meras L. Apšega, drauge su žmonai užprenumeruota "Šeimininke" dovanų gavęs suvenyrinę lėkštelę. Mat burtai lėmė, kad redakcijos dovana - aukštos kokybės greitpuodis - teko kupiškietei ūkininkei Danutei Keršulienei, pačios moters žodžiais, "tikro medžiotojo žmonai", o didysis prizas - televizorius - Panevėžio r. Raguvos vidurinės mokyklos technologijų mokytojai Vilmai Imbrasaitei.
Be abejo, kaip ir viskas gyvenime, taip ir šventės, turi savo pradžią ir pabaigą. Taip pat savo prasmę. O turbūt bene svarbiausia šiųmetės "Šeimininkės" dienos prasmė - stebėtinai gausus joje dalyvavusių mažų ir paaugusių mergaičių būrys, liudijantis, kad savaitraštis "Šeimininkė" turi ateitį.

***

Ekologinių ūkių kontrolė: kas geriau - konkurencija ar monopolija?, Ūkininko patarėjas, p. 5
Autorius: Rasa Jagaitė, data: 2006 05 27
Daugelyje Vakarų Europos šalių, kuriose gana neblogai išvystytas ekologinis žemės ūkis, veikia ne po vieną, o po kelias sertifikavimo organizacijas, kurios tokius ūkius tikrina ir išduoda pažymėjimus, liudijančius jų ekologinį statusą. Ne po vieną sertifikavimo įstaigą jau dirba ir šalyse, kurios ekologinį žemės ūkį ėmė kurti gana neseniai. Pavyzdžiui, Latvijoje yra dvi, Lenkijoje - bent kelios tokius ūkius tikrinančios įstaigos. Atsiradusi konkurencija skatina jų darbo kokybę, o ekologinių ūkių savininkai gali pasirinkti, kas juos kontroliuos ir išduos sertifikatus. _
Lietuvoje 1997 m. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įsteigė VšĮ "Ekoagros" ir pavedė jai vykdyti ekologinės gamybos kontrolės bei sertifikavimo darbus pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus. Nuo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbai atliekami vadovaujantis ES Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis. Pernai rudenį Nacionalinis akreditacijos biuras prie LR Aplinkos ministerijos VšĮ "Ekoagros" suteikė akreditaciją pagal LST EN 45011:2000 standarto reikalavimus sertifikuoti ekologinės gamybos procesus. Taigi mūsų šalyje jau devynerius metus veikia viena ekologinių ūkių sertifikavimo įstaiga.
Įvairiuose su ekologiniu žemės ūkiu susijusių žemdirbių ir žemės ūkio specialistų, ypač tų, kurie nepatenkinti "Ekoagros" darbu, sluoksniuose jau ne pirmi metai kalbama apie tai, kad reikėtų įkurti dar bent vieną sertifikavimo organizaciją ir taip ūkininkams suteikti pasirinkimo galimybę. Tačiau dažniausiai kalbama "pašnibždomis" ir iškeltą idėją paversti darbais kažkodėl niekas nesiryžo. Galbūt viena priežasčių buvo gana sudėtingi teisiniai barjerai.
Šiais metais išleistas žemės ūkio ministro įsakymas dėl sertifikavimo darbų rinkos liberalizavimo: ekologinių ūkių sertifikavimo institucijoms patvirtinti specialieji reikalavimai bei leidimų sertifikuoti ekologinę gamybą suteikimo taisyklės. Teisiniu požiūriu dabar bet koks juridinis asmuo, atitinkantis taisyklėse numatytas sąlygas, gali vykdyti sertifikavimo darbus. Tad nuo šiol, kaip teigia ŽŪM specialistai, sukurtas aiškesnis juridinis pagrindas atsirasti ir kitoms ekologinio žemės ūkio kontrolės organizacijoms. Jei taip atsitiktų, "Ekoagros" nebebūtų vienintelė ekologinius ūkius sertifikuojanti įstaiga mūsų šalyje.
Šį šeštadienį "Ūkininko patarėjas" kviečia pasvarstyti, ar reikia Lietuvai daugiau ekologinių ūkių sertifikavimo organizacijų. Jei jų atsirastų, ar tai turėtų teigiamos įtakos ekologinių ūkių plėtrai mūsų šalyje?

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos "Gaja" tarybos pirmininkė prof. Vanda ŽEKONIENĖ: "Monopolis niekur nėra sveika. Kad būtų įkurtos kelios sertifikavimo sistemos, mes "mušėmės" dešimt metų. Visą laiką konstruktyviai siūlydavome, kad būtų kelios sertifikavimo sistemos, ir žmogus galėtų rinktis. Per daug kalbėti nenoriu, nes reikėtų pasakoti apie tai, jog buvo kelios moterys, kurios vienintelės viską žinojo ir valdė visą Lietuvos ekologinį žemės ūkį. Visi tai žinojo, bet apie tai kalbėdavo tik keli žmonės. Matyt, ten buvo galinga sistema. Tai, kas visiems aišku dešimt metų, nenoriu daugiau aiškinti. Nesuprantu, kodėl jūs tik dabar manęs to klausiate? Labai atsargiai šneku, nes iškraipomos seniai žinomos tiesos. Šiuo metu, pasikeitus vadovybei, sertifikavimo įstaiga deda labai daug pastangų, kad viskas būtų arčiau ūkininko, bet to, ūkininkų nuomone, galbūt nepakanka. Anksčiau, kad atsirastų kita sertifikavimo įstaiga, žmonės irgi dėjo pastangas, bet niekas negirdėjo. Malonu, jog nors po 15 metų buvo išgirsta. Jūs nelabai norite tai prisiminti ar prisibijote, nežinau. Ekologiniame žemės ūkyje daug padaryta, bet yra ir daug problemų. Kur pasiekimai dideli, ten ir didelės problemos. Tai - aksioma".

VšĮ "Tatulos programa" tarybos pirmininkas, direktorius Almonas GUTKAUSKAS: "Buvo daug pykčio, kai mes nuo pat pradžių bandėme monopolistą apriboti. Daug kartų sakiau, kad viena sertifikavimo įstaiga yra blogai. Tiesa, tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva, viena vertus, ir vienos kontrolės organizacijos lyg per daug. Jeigu būtų bent kelios sertifikavimo įstaigos, žmonės pasiklystų jų ženkluose. Bet dabar mes radome išeitį - sukurtas ir patvirtintas vieningas Lietuvos ekologinio žemės ūkio ženklas. Taigi nesvarbu, kokia sertifikavimo įstaiga ūkius tikrintų, jie savo produkciją gali žymėti vienodu ženklu. Yra ir Europos ekologinio žemės ūkio rekomendacinis ženklas, kurį taip pat galima naudoti.
Anksčiau buvo norima įsteigti antrą sertifikavimo organizaciją, net buvo pradėtos kurti kitos ekologinio ūkininkavimo taisyklės. Dviejų taisyklių būti negalėjo. Mums nepritarė. Dabar nemanau, kad vertėtų kurti dar vieną sertifikavimo organizaciją. Per paskutiniuosius dvejus metus buvo investuota daug pinigų dabartinei sertifikavimo infrastruktūrai. Yra daug mechanizmų, kurie gali užtikrinti patikimą sertifikavimą, daug instrumentų. Jais galima valdyti sertifikavimo sistemą, tarp jų ir sertifikavimo įkainius. Išnaudokime šiuos resursus. Jei susikurtų dar viena kontrolės organizacija, aišku, to stabdyti nereikėtų".

Ekologinių ūkių sertifikavimo VšĮ "Ekoagros" direktorė Ona KAZLIENĖ: "Ne pirmi metai apie tai kalbama, kad vertėtų įkurti ir daugiau sertifikavimo organizacijų. Galbūt jų atsiras. Konkurencija turi teigiamų dalykų. Jei atsirastų daugiau sertifikavimo įstaigų, tam tikra prasme ir mums gal būtų kai kuriais atvejais paprasčiau dirbti, nes mažiau tektų derinti savo veiksmus su Konkurencijos taryba, Agrarinės ekonomikos instituto atliktais skaičiavimais ir pan. Dabar patys siūlyti savo darbų įkainių mes negalime, o turime taikytis prie to, kas nustatyta.
"Ekoagros" šiemet įsteigė du savo filialus Utenoje ir Telšiuose, kad ūkininkams būtų patogiau su mumis susisiekti. Ūkininkai turbūt geriau pasakytų, ar jiems reikia dar vienos sertifikavimo organizacijos, kad galėtų pasirinkti. Įkurti naują organizaciją nesunku, bet ji pirmiausia turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Mes savo funkcijas turime derinti su ŽŪM, Nacionaline mokėjimo agentūra. Tą patį privalėtų daryti ir kitos sertifikavimo organizacijos, kad galiotų sertifikatai, pagal kuriuos ūkininkai gauna tiesiogines išmokas. Ar Lietuva pasirengusi tokį šuolį padaryti, parodys ateitis".

Vieno pirmųjų šalyje ekologinio ūkio (Molėtų r.) įkūrėja Elena GRAJAUSKIENĖ: "Ūkininkams nepalanku, kai yra tik viena sertifikavimo organizacija. Būtų geriau, jei jie turėtų galimybę rinktis. Pavyzdžiui, vis didėja sertifikavimo darbų įkainiai. Suprantu, tai brangus darbas, bet vis dėlto ir ūkininkai negali pernelyg daug mokėti. Jei būtų konkurencija, ūkininkai tik išloštų. Teko lankytis Šveicarijoje, ten dirba šešios sertifikavimo įstaigos. Manau, kad ir mūsų šalyje visai realios galimybės atsirasti dar vienai sertifikavimo organizacijai. Prieš dvejus metus jau buvo apie tai kalbėta, o dabar ir nauji priimti teisės aktai suteikia tokių galimybių. Manyčiau, kad esančiai sertifikavimo įstaigai nebūtų labai blogai, jei susikurtų kita tokį darbą atliekanti organizacija. Be to, galima pasikviesti ir kaimyninėse šalyse veikiančias sertifikavimo organizacijas. Juk vienaip ar kitaip už ūkių tikrinimą ir sertifikatus reikia mokėti nemažai, tai koks skirtumas, saviems ar svetimiems".

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira KVIETKAUSKIENĖ: "Jei dirbanti organizacija nepažeidžia konkurencijos principų, viskas gerai. Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šioms institucijoms draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teiktų privilegijas arba diskriminuotų atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių galėtų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Taigi nesvarbu, yra viena ar daugiau tokį pat darbą atliekančių įstaigų. Svarbu, kad jos priimami sprendimai nesudarytų skirtingų sąlygų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams. Jeigu kyla įtarimų, kad kokia nors įstaiga pažeidė minėtąjį straipsnį, ūkio subjektai, kurių interesai galbūt pažeisti, turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą".

ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius JASIUS: "Kalbant apie ekologinių ūkių sertifikavimo klausimus svarbūs keli dalykai. Pirmas - ar viena, dvi, ar trys įstaigos tikrintų ūkius ir išduotų sertifikatus, svarbu, kad jos atitiktų ES keliamus reikalavimus bei vykdytų visas ES direktyvas. Kita vertus, ministerija neturi tokių nuostatų, kad būtinai būtų tik vienintelė sertifikavimo įstaiga. Mes esame suinteresuoti, kad įmonės, tarp jų ir atliekančios sertifikavimo darbus, konkuruotų. Tai tik pagerintųjų darbo kokybę. Manau, kad ir sertifikavimo darbų įkainiai atitinkamai koreguotųsi.
Kita vertus, iki šiol Lietuvoje buvo gana nedidelis ekologinių ūkių skaičius, o kartu ir per maža sertifikavimo darbų rinka. Turint vieną ar du tūkstančius ekologinių ūkių, konkuruoti dviem ar daugiau sertifikavimo įstaigų sudėtinga, nes vien tik iš šio darbo dėl mažo ūkių skaičiaus nė viena įstaiga negalėtų išsilaikyti. Pirmiausia reikia didesnio ūkių skaičiaus. Kuo daugiau atsiras ekologinių ūkių, tuo bus daugiau galimybių alternatyvioms sertifikavimo institucijoms atsirasti. Be to, Lietuvoje, gavusios leidimus, ūkius sėkmingai gali tikrinti ir sertifikatus išduoti kitų šalių institucijos. Tai visiškai įmanomi dalykai.
Ženklindami produkciją ūkininkai gali pasirinkti šiemet patvirtintą nacionalinį ekologinio žemės ūkio arba ES ekologinio ūkininkavimo (jis nėra privalomas) ženklus. Naudojant šiuos ženklus tampa nesvarbu, kokia sertifikavimo institucija ūkį tikrino ir išdavė sertifikatą. Tačiau šalia pasirinkto ekologinio žemės ūkio ženklo turi būti ir sertifikavimo institucijos kodas, kuris suteikiamas pagal ES reglamentą".

Akmenės r. ekologinio ūkio savininkas Vytautas RAČKAUSKAS: "Ekologiškai ūkininkaujame nuo 1998 m. Kai atsirado galimybė imtis tokios veiklos, nedvejojome. Mums tai atrodė pažangu. Tuo metu ir "Ekoagros" dar nebuvo tokia stipri kaip dabar. Visi - ir ūkininkai, ir tikrintojai, stengėmės dirbti gerai. Šiuo metu mūsų ekologinis ūkis užima apie 20 ha, turime uogynų. Ekologinį ūkininkavimą vertinu labai rimtai, o esama sertifikavimo sistema mane tenkina. Už sertifikavimą esu pasirengęs šiemet sumokėti tiek, kiek reikia, nors išmokų už pernykščius ekologinius plotus dar nesu gavęs ir nežinau nei kiek, nei kada gausiu. Man užtenka vienos ūkių tikrinimo įstaigos. Nemanau, kad kokie nors kiti tikrintojai dirbtų kitaip. Nors sveika konkurencija visada gerai".

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius MARKAUSKAS: "Ko gero, visi sutiktų su tuo, kad viena monopolinė įstaiga nėra geras dalykas. Žinoma, nenorėčiau teigti, kad dabar "Ekoagros" dirba blogai. Bet kai nėra su kuo lyginti, sunku pasakyti ir teigiamų dalykų, juolab kad iš ūkininkų girdime nusiskundimų. Pavyzdžiui, šiemet padidinti sertifikavimo darbų įkainiai. Iš pradžių buvo bandoma juos derinti su žemdirbių organizacijomis, tačiau nepavyko. Būtų gerai, jei atsirastų dar viena sertifikavimo įstaiga. Manau, tai tik laiko klausimas. Tai nereiškia, kad kontroliuojant ekologinius ūkius jiems turėtų būti daromos kokios nors nuolaidos. Tiesiog norėtųsi daugiau abipusio žemdirbių ir tikrintojų supratimo. O svarbiausia, kad už sertifikavimą ūkininkai nemokėtų pernelyg brangiai.
ŽŪR ne kartą svarstė mintį tokią organizaciją kurti. Ko gero, mes galėtume tai daryti. Tiesa, tam reikėtų nemažai steigimo lėšų, materialinės bazės. Mes šios idėjos neatsisakome. Neseniai buvo įkurtas naujas ekologinio ūkininkavimo konsultavimo centras, kurio vienas iš steigėjų - ir ŽŪR. Tikimės, kad šis centras suvienys šalies ekologiniame žemės ūkyje dirbančias jėgas, pirmiausiai sprendžiant šios srities politikos klausimus. Vieni kitus kritikuojame, bet stinga bendro požiūrio, bendros politikos".

***


Gamta seikėja siurprizus, Šiaurės rytai, p. 1, 4
Autorius: Alfonsas Kazitėnas, data: 2006 05 25
Prognozuoja vėsą

Lietūs, rodos, bando grąžinti skolą. Gegužės 19-ąją pratrūko su perkūnija, naktį smarkiau lijo kelis kartus, o ryte mūsų meteorologai džiūgavo, jog iškrito net 17 mm kritulių. Gegužės 23-osios popietę vėl su smagiais perkūnijos pasitrankymais tarsi užbaigė "lietingąjį periodą". Kaip informavo "Šiaurės rytus" Biržų meteorologijos stoties stebėtoja Regina Kujelienė, nuo praėjusio penktadienio iki šio antradienio prilijo 33 mm. Tačiau paskutines gegužės dienas meteorologai prognozuoja vėsias ir mažai lietingas.

Oras kaip dykumoje

Ar galėjome kada įsivaizduoti, jog mūsų jūrinėje valstybėje kada nors oras bus toks sausas kaip dykumoje? Kiek daugiau nei prieš savaitę taip vaizdžiai pasakė Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis. Kai kas ims prieštarauti - juk pastarosiomis dienomis lyja. Bet ir šiam drėgmės periodui meteorologas surado originalų palyginimą-kaip šventikas krapyla šlaksto. Vėjas toks džiovinantis, į vidurdienį ima gūsiais lakioti.

Biržai tarsi užkerėti

Broniaus Medinio žodžiais, gegužės mėnesio vidutinė daugiametė kritulių norma 52 mm.
Tuo tarpu šiemet nuo balandžio 22 d. iki gegužės 16 d. iškrito vos 2 mm. Taigi šių metų gegužę per pirmąsias dvi dekadas kritulių sulaukėme net 26 kartus mažiau už normą! Tikras kontrastas pernykštei gegužei - kada per mėnesį iškrito daugiau nei dviguba norma-112 mm. Kai kalbėjomės gegužės 16-ąją, meteorologas pastebėjo: "Atrodo, šiandien ant visos Lietuvos drybso debesų blynas, tačiau visi duomenys rodo, kad jis per plonas lietui. Kitose šalies vietovėse kiek palyja, o mus vis aplenkia. Tie Biržai lyg užkerėti".

Vidurvasarį būna drėgnesnis

Santykinės oro drėgmės būseną specialistas vertino taip: "Per daugiau kaip ketvirtį amžiaus darbo stotyje nepamenu, kad būtų toks sausas oras. Gegužės šeštą nukrito iki 15 procentų". Ponas. Bronius prisiminė 1992 m., kai bemaž porą mėnesį neiškrito nė lašas lietaus. Ir tada santykinė oro drėgmė vidurdieniais buvo aukštesnė - 25 proc. Nepamirškim ir tai, jog anais metais taip buvo vidurvasarį.
Šį pavasarį pirmają mėnesio dekadą santykinė oro drėgmė dienomis svyravo nuo 15 iki 24 proc. Pernai gegužę mažiausia buvo 37 proc, o vidurkis - 72 proc. "Gegužė, lyginant su kitais metų mėnesiais, laikoma sausiausią, mėnesio santykinės oro drėgmės vidurkis siekia 60 proc. Taigi šių metų gegužę net dvi dekadas santykinė oro drėgmė buvo 4 kartus mažesnė už normą. Vidurdieniais dažnai suaktyvėdavęs vėjas gūsiuose išvystydavo 10-16 m/sek greitį. Susidarė ypatingos sąlygos dirvoms džiovinti. Tiesa, vienintelis parametras arti normos - temperatūra.

Pasigedo išdraskytos struktūros

Drėgmės atsargų dirvoje pašnekovas pakomentuoti jau negalėjo. Anksčiau stotyje buvo agrometeorologo etatas, nustatytu periodiškumu būdavo tiriama produktyvioji dirvos drėgmė kas 10 cm iki 1 m gylio. Specialistas važinėdavo po laukus, stebėdavo augalų būklę, lygindavo jų vystymosi sąsajas su meteorologinėmis sąlygomis. Fiksuodavo stichinių nelaimių padarinius, rinkdavo duomenis apie žuvusius pasėlius. Kaip tai reikalinga, susivokta po šių metų žiemos. Europos Komisijai reikia pateikti tikslius duomenis apie iššalusius pasėlius, o tų duomenų neturima.
Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė išreiškė apgailestavimą, jog Aplinkos ministerija prieš kelerius metus jai pavaldžioje Hidrometeorologijos tarnyboje panaikino agrometeorologijos skyrių. "Dirvožemio tyrimai nebedaromi, todėl surinkti duomenis ir įrodyti, kad pasėliai žuvo dėl gamtos reiškinių - šalčių, plonos sniego dangos ar visiško jos nebuvimo, bus gana sudėtinga", - apgailestavo profesorė neseniai vykusiame pasitarime.

Neištvėrė lepesnės veislės

Praėjusi žiema patikrino pas mus auginamų augalų ištvermę. Mokslininkai pastebėjo, jog atskiros pasėlių veislės nukentėjo nevienodai. Daugiausiai žuvo pietinių Europos veislių žieminiai kviečiai - "Ibis" ir "Baltimor". O ištvermingiausi pasirodė lietuviški "Ada" ir "Širvinta" bei vokiški "Antrus". Mūsų šiaurietiškos žiemos išbandymų visiškai neatlaikė "SW maxi". Atspariausi pasirodė rugiai.
Pasak Broniaus Medinio, žiemos viduryje susidarė ypatingos sąlygos. Labai staigiai krito temperatūra. Sausio 18 d. paryčiais dar buvo tik 3-5,o tos pačios dienos vakare-jau 19 laipsnių šalčio, sausio 19 d. rytą temperatūra nukrito iki 26 laipsnių. Kelias dienas kibosi 23 - 28 laipsnių speigas su itin žiaudriu rytų vėju. Sniego dangos storis svyravo nuo 1 iki 6 cm, be to, ji dar buvo puri. Dirvos įšalas kasdien gilėjo po 10 cm ir pasiekė metrą, tiesa, yra buvę ir 1,3 m. Staigus atšalimas, speigas, plikšala, ledplutė skėlė augalams tikrą smūgį. Mūsų krašte yra buvę 35 laipsniai šalčio, bet taip baisiai nenutinka, kai esti pakankamai sniego. Todėl iššalo ne tik lepesni javai, bet ir braškės, gervuogės, rožės, šaltalankiai, vynuogės ir daugybė kitų augalų.

Pavasaris susišaukė su žiema

Teko girdėti tokį posakį - ko nenušaldė žiema, išdegins pavasaris. Nuseko gruntiniai vandenys, apie tai liudija šuliniai ir upės. Meteorologijos stotis kasdien gauna duomenis iš Tabokinės punkto. Antradienio rytą Nemunėlyje vandens lygis virš absoliutaus nusekimo buvo vos 43 cm, kai vidutiniškai esti 1', 2 m. Dabartinis artimas vidurvasariui. Dirvoje drėgmės atsargos irgi buvo menkos po besniegės žiemos. Augalai, negaudami drėgmės nei iš dirvos, nei iš oro, tiesiog trokšta. Vėlavo pavasario sėja daugiau nei savaitę. Paskui ilgai nedygo pasėliai. Visa tai atsilieps rudenį- vėluos derliaus nuėmimas.
Išlikusius neiššalusius žieminius pasėlius ūkininkai skubėjo gelbėti visomis įmanomomis priemonėmis. Vieni tręšė papildomai, kiti naudojo atgaivinamuosius tirpalus. Tačiau jų pastangas leidžia perniek sausra, kuri dar labiau kenkia suaktyvintiems pasėliams. Ūkininkai žuvusius žieminių pasėlių plotus atsėjo vasarinėmis kultūromis. "Nėra lietaus, neželia žolė. Ji susirietus palei žemę, o pernai tokiu metu buvo vos ne ligi kelių. Bus blogai su pievomis ir su žoliniais pašarais", - pastebėjo meteorologas.

Pagalbos sistema neveikia

"Kvailai padariau, pagailėjau pinigų, reikėjo apdrausti", - jau graužia nagus ne vienas rajono ūkininkas. Tačiau šalyje visai nesutvarkyta pasėlių draudimo sistema. Tokias paslaugas teikia vienintelė bendrovė ir ta pati nori pasimesti. Draudžiasi labai mažai, dėl to dideli įkainiai. Pavyzdžiui, grūdinių kultūrų hektaro draudimas apie 60 -100 Lt, žieminių rapsų- net 150 Lt. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas mano, kad nuostolių kompensavimas žemdirbiams - išvis ydinga praktika. Tai tik pačių žemdirbių pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą. Jo įsitikinimu, pasėlių draudimo negalima primesti kaip prievolės, bet būtina surasti tinkamą draudimo būdą - ar tai būtų savišalpos fondas, prisidedant valstybei, ar privatūs draudimo fondai, kuriuose dalyvauja ir valstybė.
Europos šalyse pasėlių draudimo sistema yra visuotinė, daugelyje šalių draudžiama iki 70 proc. visų pasėlių. Vyrauja 3 pasėlių draudimo sistemos: valstybinė, mišri ir privati. Privati, kur valstybės išvis neprisideda, paplitusi Skandinavijoje. Tuo tarpu Vidurio Europos kraštuose labai aktyviai prisideda valstybės.

***

Pasėlius alino ir šaltis, ir sausra, Darbas, p. 1
Autorius: Toma Giedrytė, data: 2006 05 18
Į rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių jau kreipėsi 437 ūkininkai ir 20 žemės ūkio įmonių dėl patirtų nuostolių, kuriuos jų pasėliams padarė itin šalta šių metų žiema.
Liūdni skaičiai žemdirbių pateiktose paraiškose byloja, jog nepalankią praėjusią žiemą ir ne ką dosnesnį besibaigiantį pavasarį nukentėjo beveik 17 tūkst. hektarų pasėlių. Daugiausia žieminių kviečių- 13,6 tūkst. hektarų. Sunyko per 2200 hektarų žieminių rapsų arba apie 90 proc. visų šios kultūros plotų. Iššalo per 300 hektarų žieminių kvietrugių, per 570 hektarų žieminių miežių, nukentėjo ir kultūrinės ganyklos, dobilai.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kazėnas minėjo, jog susumavus visus nuostolius ketinama kreiptis į šalies Vyriausybę, Seimą, kad būtų surasta lėšų kompensuoti žemdirbių patirtą didžiulę žalą. Juo labiau kad sausas pavasaris irgi nežada nieko gero. Anot J. Kazėno, kažin ar atsėtų iššalusių žiemkenčių plotų, kuriuose dabar jau dėl sausros gali nesudygti ir vasarojus, neteks atsėti dar ir trečią kartą.
Nelinksmi buvo ir Joniškėlio bandymų stoties direktorės dr. Stanislavos Maikštėnienės pastebėjimai. Mokslininkė minėjo, kad diena iš dienos prastėja žiemkenčių plotai, kurie prieš kiek laiko dar atrodė pusėtinai. Kol žemdirbiai abejojo, ar juos iškultivuoti ir užsėti vasarojumi, ar dar laukti, tikintis, kad žiemkenčiai sustiprės, savo juodą darbą padarė pavasario sausra. Anot bandymų stoties vadovės, sausra žiemkenčių šaknis tarsi užcementavo kietame molyje, jos nebegauna oro, todėl augalėliai nesikrūmija, skursta. "Vargu, ar iš tokių pasėlių hektaro rudenį byrės daugiau kaip 2-3 tonos grūdų. Tada žemdirbių įdėtos lėšos nė neatsipirktų",- susirūpinusi kalbėjo S. Maikštėnienė.
Tie žemdirbiai, kurie vasarojų pasėjo iki pusės gegužės, gali tikėtis, kad pavasarį dirvoje susikaupusios drėgmės jam dar užteko. Kas sėją suvėlino- teks tik apgailestauti. Ypač prastos sąlygos sudygti vasariniams rapsams. S. Maikštėnienė priminė, jog 20-tį dienų iš eilės neiškrito nė lašo lietaus, o rapsų sėkla- smulkutė ir jų šaknelėms įsikabinti į kietą molį nelengva. Be to, iš žemės dar net nespėjusius išlįsti daigelius šiemet itin aršiai puola spragės.
"Manau, kad rajono savivaldybei žemdirbių patirtus nuostolius šiemet dar ne kartą reikės tikslinti, nes, kaip minėjau, net ir dabar, pavasariui jau baigiantis, pasėliai daug kur ne stiprėja, o tik prastėja",- sakė mokslininkė.

***



Tas svarbus žodis ekologija, Ūkininko patarėjas, p. 2
Autorius: Prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė, data: 2006 05 20
Pastarosiomis dienomis teko duoti kelis interviu apie ekologinę žemdirbystę, ekologinius produktus, prekybą ekologiniais gaminiais. Kalbėdama ir atsakinėdama tomis gerai žinomomis ir išanalizuotomis temomis, susimąsčiau, kad žodis ekologija savyje talpina žymiai daugiau prasmių, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio.
Štai kad ir ekologinė žemdirbystė, kurią taip vadindami suvokiame veiklą, sukuriančią ypatingos, išskirtinės kokybės produktą. Sėjomaina, ypatingas tręšimas, apsauginės juostos ir rezultatas - ekologiškas vaisius ar daržovė. Tačiau ar viskas turi baigtis ekologiniu produktu, kuris (tai jau kita tema), deja, ne visada pasiekia vartotojus? Ar neturėtume suprasti ekologinės žemdirbystės žymiai platesniu kontekstu? Pernai žemės ūkio ministrės Mary Coughlan kvietimu lankiausi Airijoje. Bendraujant su fermeriais, kurie jau keletą šimtų (!) metų iš kartos į kartą perduoda patirtį ir meilę savo gimtai žemei, kilo nuoširdi pagarba airių santykiui su kraštovaizdžiu. Jiems svarbi laukuose karvių bandas apribojančios tvoros spalva, svarbus ne tik avių ganymasis kalvose, bet kad pravažiuojantiems tai būtų estetiškas vaizdas, svarbus kiekvienas landšaftą puošiantis medis, o jam nunykus, atsodinamas toje pačioje vietoje, kad išliktų vaizdas, kokį žmonės atsimena nuo vaikystės.
Tokį santykį su gamta, savo aplinka pavadinčiau jausmine, kultūrine ir tautine ekologija. Kodėl ekologija? Todėl, kad žodynas aiškina: ekologija - tai organizmų ir į ų bendri -jų santykis su aplinka. Jausmine, nes sunku įsivaizduoti, kad gamtoje gyvenantis žmogus nebūtų jos dalimi, kaip kažkada Žemaitės Petras Kurmelis, kuris "nė netėmyjo tų gražybių". Kultūrine, nes sugebėjimas išpuoselėti kraštovaizdį ir juo gėrėtis, džiuginti kitus, yra gal ne mažesnė kultūra, kaip apsilankymas Operos teatre. Na, o tautine todėl, kad būtent lietuviškas ąžuolas, beržas ar uosis, čiurlenantis upelis ar Baltijos jūra buvo tuo lopšiu, kuriame gimė mūsų sakmės, sutartinės, šokių rateliai. Pagalvokime, ar tokias dainas dainuotume, tokius ratelius eitume, jei gyventume tarp palmių kad ir Madagaskaro saloje prie Afrikos?
Negaliu sakyti, kad mūsų žmonės to plačiojo ekologijos pojūčio neturi. Jis visada buvo ir yra, tik kokybė nuolatos buvo dirginama, koreguojama įvairių istorinių, politinių, socialinių veiksnių. Prisiminkime sodybų naikinimo metus, kai žmonės buvo keliami į gyvenvietes. Juk daugelis supratome, kad prarandame kažką švento, nostalgiškai jautraus ir vertingo, galima pasakyti, patyrėme dvasinę ekologinę krizę. Mūsų santykis su metų metais formuotais lietuviško kraštovaizdžio stereotipais buvo keičiamas staigiai ir pakankamai drastiškai. Labai panašius socialinius ir psichologinius stresus žmonės patyrė ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai smuko kaimo ūkinis ir socialinis gyvybingumas, kai iš jo ėmė trauktis jaunimas. Kaip vėl neprisiminti Airijos, kurioje matome prieš kelis šimtus metų susiformavusį ir iki šių dienų išsaugotą kraštovaizdį ir kaip tas tęstinumas veikia bei formuoja žmones?
Žinodami, kad tauta suprantama kaip istoriškai susiformavusi teritorinė etnosocialinė žmonių bendrija, turime suprasti, jog išsaugotas kraštovaizdis yra lygiai toks pat paveldas ir istorinis turtas, kaip ir visa, kas identifikuoja tautą arba naciją. Todėl tikiu, kad Lietuvos kraštovaizdis bus vertinamas, puoselėjamas bei kuriamas, nes šalies ekologija yra svarbi visos tautos savasties išsaugojimo grandis. Turime nuostabių gamtos, istorijos ir kultūros vertybių, kurias ir saugome, ir prižiūrime. Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta Neringa, yra unikalių draustinių, nacionalinių parkų, vien Kernavė ko verta! Tačiau Lietuva pernelyg maža, kad nesiektume viso krašto ekologijos, ir tai yra bendras mūsų rūpestis, bendra visiems užduotis, netgi, sakyčiau, politika. Tačiau apie politiką ir ekologinio ūkininkavimo bei jo rėmimo strategiją kitą kartą.

***

Ekologinį sodą puoselėja darbščios rankos, Ūkininko patarėjas, p. 4
Autorius: Juozas Skripkauskas, data: 2006 05 18
Ekologiškai ūkininkaujantys Zita ir Viktoras Barbšiai 10 ha sodo savo rankomis pasodino vos prieš keletą metų. Atokioje Girininkų ir. (Klaipėdos r.) miško laukymėje visas sodas ir bujoja. Iš viso ūkininkai dirba 26 ha žemės, iš kurios 10 ha nuomojasi. Ekologiškus gyvulius, grūdus ir vaisius auginantys žmonės tvirtina esą smulkūs ūkininkai, o žemės ūkio politika Lietuvoje esanti tokia, kad šis žemdirbių sluoksnis yra sistemingai gniuždomas.

- Politika mums nepalanki, galbūt ir nebebus palanki - praktiškai tebėra išlikusi visa "kolchozinė" sistema. Kas, kad kolūkius išardė, dabar vėl stambius kuria ir juos labiausiai remia, smulkūs gniuždomi, -samprotavo ūkininkas Viktoras, remdamasis asmenine patirtimi. - Ir ne tik smulkus žemės ūkis - smulkusis verslas, prekyba. Gali vargti - išgyvensi, tačiau nieko ir neuždirbsi.
Ūkininkas pasakojo, kaip jo šeimos ūkis vystomas ekologine kryptimi. Ekologiškus grūdus augina tam, kad turėtų kuo šerti gyvulius, dalį jų parduoda, gyvulių mėšlas naudojamas laukus tręšti, taigi ir sodas, kol jaunas, tręšiamas ekologiško- mis trąšomis. Paklaustas, kuri šaka galėtų atnešti daugiausiai naudos, ūkininkas sakė, kad perspektyvos nemato nė iš vienos, išmokos esančios simbolinės. Penkerius metus ekologiškai ūkininkaujančių Barbšių sodas praėjusiais metais davė pirmąjį negausų derlių, šiais metais tikisi didesnio. Pirmuosius vaisius vežė į muges, pirkėjai domėjosi, tačiau kol kas brangiau mokėti nenori. Parduotuvėse taip pat apstu pigios užsienio šalių produkcijos. Gal, sakė ūkininkas, ateityje bus labiau domimasi, nes chemija jau baigia persunkti ir lietuvišką augalininkystės produkciją.
Sode auga obelys, kriaušės, vyšnios, trešnės, slyvos, yra šiek tiek vaiskrūmių. Kol medeliai nedideli, tarpueiliuose pasodino braškių. Tai tradicinio lietuviško sodo padidintas modelis. V.Barbšys sakė, kad ta įvairovė padės išvengti ir didesnių praradimų, jeigu kokia liga netikėtai įsimestų į vaismedžius. Kadangi kova su ligomis ar kenkėjais chemikalų pagalba ekologiniame ūkyje labai apribota, gali tekti išnaikinti visą rūšį. Tačiau tada liks kiti augalai.
Ūkininkai sakė daug darbų atliekantys savo rankomis, nes sodų priežiūros technika brangi ir nedideliam sodui jos įsigyti neverta. Kadangi žemė šioje vietoje šlapia, teko aukštinti juostas, kurių viršuje susodinti vaismedžiai. Sis žemės nelygumas taip pat riboja net turimos elementarios technikos naudojimą.
- Vis dėlto trauktis atgal nežadame. Kokį kelią pasirinkome, tuo ir eisime, - "Ūkininko patarėjui" sakė ūkininkas V.Barbšys.
Ūkininkų sodyboje pastatyti originalūs dekoratyvūs statiniai. Ne viskas iki galo baigta. Prieš trejetą metų sodyboje kilo gaisras, nudegė gyvenamojo namo stogas, todėl teko rūpintis nebe grožiu, o praktiškesniais dalykais. Sodybą ūkininkai puoselėja bene dvi dešimtis metų. Tačiau Zita sakė, kad šiais laikais nieko nebereiškia sutvarkyti namus pagal katalogus -jeigu turi pinigų, į namus pakviestas dizaineris, apželdintojas padarys viską nuo A iki Z. Taigi tas individualus grožio puoselėjimas prarado savo prasmę ir nieko nebereiškia.

***

Ar patraukli ekologinio pieno kaina Vokietijoje?, Žemės ūkis, p. 26, 27
Autorius: Akirdas Aleksynas, data: 2006 05 01
"Suskaičiavus visas ekologinio pieno gamybos išlaidas, gamintojai turėtų gauti apie 0,40 euro centų už litrą pieno (1,38 Lt/kg)", - sako Vokietijos ekologinio žemės ūkio ekspertai. Didelė dalis Vokietijos ekologinio pieno gamintojų yra susijungę į "Bio-Milch Aktionsbūndnis" organizaciją, kuri vienija apie 30 ekologinio pieno gamintojų grupių ir į rinką tiekia apie 75 proc. ekologinio pieno.

Supirkimo kainos pakilo

2004 m. ekologinio pieno supirkimo kainos buvo labai sumažėjusios, tačiau 2005 m. 3,7 proc. riebumo ir 3,4 proc. baltymų turintis pienas vėl pasiekė 32,96 euro cento/kg (1,14 Lt/kg) vidutinę supirkimo kainą. Jos pernai "atitrūko" nuo įprasto pieno kainų.
Nuo 2003 m. ekologinių pienininkystės ūkių skaičius augo, dėl to gerokai padidėjo tiekiamo į rinką ekologinio pieno kiekis, o tai rodo, kad išaugo šio pieno paklausa. Daugelis perdirbimo įmonių vos gali apsirūpinti reikiamu gamybai ekologinio pieno kiekiu, nes rinkoje juntamas jo stygius.
Ūkininkams siūloma daugiau tiekti pieno, o kai kurios perdirbimo įmonės ekologinį pieną gerokai brangiau perka užsienyje. Kitos įmonės pradėjo kelti ekologinio pieno supirkimo kainas.
Perdirbama 80-90 proc. ekologinio pieno
Gana ilgai daugelis ekologinio pieno perdirbimo įmonių perdirbdavo tik 60-70 proc. tiekiamo ekologinio pieno. "Bio-Milch Aktionsbūndnis" organizacija tvirtina, kad yra tik vienas būdas bent kiek pakelti šio pieno kainas - apriboti pasiūlą. Dėl to dabar jo perdirbama apie 80-90 proc.
Daugiau kaip 40-yje Vokietijos įmonių ekologinio pieno perdirbimas nėra pagrindinė gamyba. Tai daugiausia šalutinis verslas. Dėl to susidaro sunkumų bioprodukciją nuolat tiekti į rinką. Kas, pavyzdžiui, gamina geriamą ekologinį 3,5 proc. riebumo pieną, yra priverstas likusį pieną perdirbti į sviestą ir parduoti jį kaip įprastą, nes mažais kiekiais tiekti į rinką kaip ekologinį produktą neapsimoka. Manoma, kad ateityje ekologinio pieno bus vartojama daugiau, todėl panašios problemos išsispręs savaime.
Rinkos tyrimo institutas Frankfurte prognozuoja, kad ekologinio pieno realizacija padidės maždaug 22 proc. Jau šiandien dideliuose prekybos centruose parduodama daugiau kaip 54 mln. litrų geriamo ekologinio pieno. Rinkos ekspertų duomenimis, Vokietijoje ekologinio pieno pardavimas nors nedaug, bet nuolatos didės. Europos Sąjungos mastu didelio padidėjimo laukiama artimiausiais metais.

Daugiau ekologinio pieno prekybos centruose

Kad būtų daugiau parduodama ekologinio pieno, perdirbimo įmonės turėtų daugiau gaminamų maisto produktų parduoti prekybos grandyje ir prekybiniuose biocentruose, nes mažai tikėtina, kad pirkėjai daugiau pirks mažose bioparduotuvėse, kur kainos yra didesnės. Masinėse prekyvietėse visų produktų kainos būna mažesnės.
Visa tai lemia pieno gamintojams mokamą kainą. Štai Berlyno pieno perdirbimo įmonė "Glaserne Meierei" parduoda vis daugiau pieno, pažymėto jų prekės ženklu. Iš viso apie 38 mln. kg per metus. Pernai įmonė mokėjo vidutiniškai po 31,2 euro centų/kg (1,11 Lt/kg). "Glaserne Meierei" pagal mokamas kainas jau aplenkė kaimyninę perdirbimo įmonę "Meierei Trittau", kuri gamina tik ekologinį geriamą pieną ir jį parduoda įprastuose prekybos taškuose.

Pardavimo strategija lemia kainas

Kaip ir kitos rinkos, taip ir biorinka nuolat privalo atnaujinti savo vartotojams patrauklius produktus, ypač kai kalbama apie pelną ir didesnes supirkimo kainas. Labai svarbu, kad į rinką patektų patraukliai ir informatyviai įpakuotas ekologinis pienas.
Šiuo metu ta pati ekologinio pieno perdirbimo įmonė "Glaserne Meierei" apie 5 mln. litrų be antibiotikų likučių pieno tiekia į amerikiečių rinką. Ši produkcija atitinka amerikiečių nacionalinės ekologinės programos reikalavimus. Dėl to ir ekologinio pieno gamintojams mokama 4 euro centais/kg (13,8 ct/kg) daugiau negu už kitą pieną.

Pieną pardavinės bendrai

Šiaurinių Vokietijos žemių ūkininkai pastebėjo, kad iš jų superkamo pieno kainos yra daug mažesnės negu kituose regionuose, kur gamintojai yra susikooperavę arba kitaip susijungę. Dėl to 3 stambios ūkininkų - ekologinio pieno gamintojų - bendrijos nutarė susijungti ir kartu parduoti savo pagamintą pieną. Tai "Hamfelder Hof prie Hamburgo, turinti 19 ekologinių ūkių, "WirNordlichter AG" su 20 narių iš Šlesvigo - Holšteino žemės ir "Wendland" kooperatyvas prie Luchovo-Danenbergo (Luchow-Dannenberg), turintis 9 narius. Susikooperavę gamintojai rinkoje parduos apie 17 mln. litrų prekinio ekologinio pieno. "Pagrindinis mūsų susijungimo tikslas - didesnė pieno kaina. Mes žaidžiame atviromis kortomis su supirkėjais", -sako kooperatyvo vadovai ir nariai.
Pienas į rinką turi būti tiekiamas profesionaliai. Turėdami savo pardavimo projektą, jie tikisi sukaupti patirtį ir pieną parduoti gerokai palankesnėmis gamintojams kainomis.

Regioninės rinkos turi gerą šansą

Ateityje 2-3 mln. litrų pieno iš gamintojų kooperatyvų, kurio šiandien jie dar nerealizuoja, bus perdirbama pieninėje "Meierei Trittau" ir parduodama. "Mes matome gerą regioninio pieno pardavimo ateitį", - sako šios įmonės atstovai. Pagrindinis tikslas yra visą pieną su prekės ženklu tiekti į maisto produktų prekybos rinką. Jau žinomi prekės ženklai labai padeda sudominti vartotoją ir pagyvinti ekologinio pieno pardavimą.
Tam, kad galėtų išlaikyti ekologinio pieno gamintojus, kurie aktyviai pradėjo jungtis į ekologinio pieno pardavimo kooperatyvus, kai kurios pieninės pradeda visas transportavimo išlaidas perimti ir visiškai apmokėti. Tačiau tuo įmonės ūkininkų beveik neprisivilioja, nes kooperacijoje jie įžiūri kur kas didesnę naudą ir perspektyvą.

...ir Lietuvoje

Deja, mūsų ekologinio pieno rinka yra tuščia, nors gamintojų skaičius labai sparčiai auga, tačiau pagaminti tokį kiekį, dėl kurio apsimokėtų rengti atskiras perdirbimo linijas ar statyti naujas įmones, dar toli gražu negalime. Matyt, artimiausiu laiku ekologinio pieno perdirbimas Lietuvoje nebus plėtojamas, nes viename ar kitame regione sukoncentruoti ekologinio pieno gamybą ir turėti pakankamai jo perdirbti, kol kas nerealu.
Kyla klausimas: kaip bus ateityje, kai įsigalios reikalavimas būtinai parduoti nustatytą kiekį ekologinės produkcijos? Manome, kad Lietuvos ekologinio pieno gamintojai turėtų pasirinkti jau senokai Šveicarijoje, Austrijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse pramintą kelią: daugiau pieno perdirbti savo ūkiuose. Nesudėtingos sūrių gamybos technologijos, varškė, fasuotas nenugriebtas pienas ir daugelis kitokių produktų, kuriuos galima gaminti beveik kiekviename mūsų ekologiškai besitvarkančiame pieno ūkyje. Dar geriau būtų, jeigu ekologiški pieno produktai būtų gaminami susikooperavus, tada galima būtų užtikrinti jų nenutrūkstamą tiekimą vartotojams ištisus metus. Siaubą keliantys higienos ir veterinariniai reikalavimai baugina visus pieno fermų savininkus ir atsiranda labai mažai drąsuolių, kurie imasi šio naudingo ir pelningo darbo.

***

Antrą sykį padegta jauno ūkininko ferma, Gimtasis Rokiškis, p. 5
Autorius: Dalius Mikelionis, data: 2006 05 10
Pirmąjį šių metų "Biržiečių žodžio" numerį pradėjome liūdnu rašiniu - apie gaisrą šalia Šukionių esančiame Berčiūnėlių kaime. Gruodžio 28 d. sudegė molinė 60 metrų ilgio ferma, kurioje buvo laikomos 52 karvės. Kelios, pačios pieningiausios, sudegė, nes buvo laikomos garduose šalia gaisro židinio. Kitos nugaišo po gaisro, dar kitas teko pribaigti ar parduoti vos ne už simbolinę kainą.

Jaunam 28 metų ūkininkui Arūnui Simonaičiui žiemą beliko 32 karvės... Tačiau Arūnas nenuleido rankų. Dirbdamas dienom ir naktim kartu su tėvais, padedamas gerų kaimynų dalį tvarto suremontavo, kad galėtų laikyti likusias karves. Polietileno plėvele uždengė ir šiaudais apklojo stogą, išmūrijo vieną sieną. Šaltą žiemą karvės ištvėrė. Jaunasis ūkininkas, anot jo paties, pamatė šviesą ir jau pradėjo atsitiesti po nelaimės. Užsėjo 9 hektarus kukurūzų, miežių pašarams, vienos karvės atsivedė veršelių, kitos netrukus turėjo veršiuotis. Kad būsimai pagausėjusiai bandai užtektų pašarų, planavo užsėti pievą. A.Simonaitis svajojo plėsti fermą ir kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą dėl paramos.
Balandžio 8 dieną Arūno fermoje vėl apsilankė nekviesti svečiai -dingo aliumininiai bidonai, melžimo aparatai. Ūkininkas keiktelėjo ilgapirščius, padariusius kelis tūkstančius litų nuostolio, tačiau toliau rūpinosi karvėmis ir prieaugliu. Planavo pavasario darbus.
Ir štai - nauja nelaimė, palaidojusi visas svajones ir planus. Naktį iš penktadienio į šeštadienį, prieš patį vidurnaktį, Simonaičių fermą vėl nutvieskė ugnies pašvaistė...
- Visą dieną dirbęs, grįžau nusikūlęs, - pasakojo Arūnas, - tad griuvau miegoti. Ferma yra kiek nuošaliau, už pusės kilometro nuo namų. Į ją veda atskiras keliukas. Daug mašinų pro šalį pravažiuoja, argi atkreipsi į visas dėmesį. Gal kurioje iš jų ir atvažiavo padegėjas? Nė nemačiau, kada ferma užsidegė. Kaimynai paskambinę pasakė. Ir vėl visas Šukionių kaimas sulėkė gesinti, karves iš liepsnojančios fermos vesti. Tačiau šį kartą tai padaryti buvo sunku, nes vėjuotą naktį ugnis jau buvo apėmusi visą pastatą. Ferma buvo padegta iš dviejų pusių. Padegėjas užrėmė lauko duris, kad gyvulių neišvestų. Teko traktoriumi versti sieną. O kad gaisrą užgesinti būtų sunkiau, buvo padegtas ir artezinys šulinys, iš kurio pumpuodavome į fermą vandenį. Kad žiemą čiaupai neužšaltų, buvome šulinį šiaudais apdėję, juos ir padegė...
Po pirmo gaisro dar spėliojome, kad galbūt gaisras kilo, kai vagys numetė ant šiaudų nuorūką, bet dabar jau manau, kad ir pirmą kartą buvo padegta. O dėl šio gaisro nė neabejoju - padegimas...
Jaunas vyras, sunkiai tramdydamasis, vedžiojo po fermos liekanas ir rodė, kur stovėjo karvės, kaip iš dviejų galų padegus ir dar duris už-rėmus, gyvulių buvo neįmanoma išvesti. Prieš akis iškilo klaikus vaizdas - fermos griuvėsiai, degėsių ir anglių krūvos, per du gaisrus nudžiūvęs ir apdegęs galingas medis. O šalia fermos - surikiuotos karvių ir mažų veršelių liekanos.
- Jau buvo atvažiavę, dalį žuvusių karvių paėmė, tačiau visos per kartą netilpo, - sunkiai atsidūsta Arūnas.
A.Simonaitis, paklaustas, kam galėjo pakilti ranka deginti gyvus gyvulius, tik pečiais traukė. Su niekuo kaime nesipykdavo, su visais kaimynais gražiai sugyvena. Barėsi tik su vienu Vilniuje gyvenančiu giminaičiu, kuris, pakilus žemės kainoms, pradėjo reikalauti savo dalies.
- Bet nejaugi dėl tų kelių hektarų galima fermą su visais gyvuliais sudeginti? - negalėjo patikėti A.Simonaitis. - Man per šį gaisrą rankos nusviro. Pažiūrėjau, kaip pastatas liepsnoja, kaip apdegusias karves ir veršelius iš degančios fermos tempia, ir visiška apatija apėmė... Net nebėgau gesinti, stovėjau ir žiūrėjau. Dabar, kai pajutau, kad kažkas specialiai pa-deginėja, jau neramu ir dėl tų kelių gyvulių, kuriuos laikau prie pat namų. Ir dėl pačių namų neramu. Po pirmojo gaisro labai pablogėjo tėvų sveikata, teko net į ligoninę vežti. Dabar ir vėl jie jaudinosi, mama nė į gaisravietę nėjo. Dar gerai, kad "daktarytė" iš Šukionių ateina, tėvukams vaistų kasdien suleidžia. Laimė, kad iš žmonių pinigų nesiskolinau - neturėčiau iš ko atiduoti. Tačiau turiu banko paskolą paėmęs. Kažkaip teks ją grąžinti. Nebuvau nei fermos, nei gyvulių apdraudęs, tad nuostolių niekas nekompensuos. Na, gal valdžia kiek nors ir geri žmonės padės? Tačiau visko, ką buvau susikūręs, nebesugrąžinsiu. Sunkiausia, kad tokios geros karvutės sudegė, - kalbėjo Arūnas.
Pabaigęs pasakojimą jaunas vyras vos atsisveikinęs skubėjo namo. Pakeliui ranka šluostėsi akis...
Penktadienio vakarą Arūnas rūpinosi dar 29 karvėmis. Beliko tik šešios, iš kurių trys neaišku ar išgyvens. Nuostoliai siekia apie 60 tūkstančių litų.
Iš planuotos pusšimčio galvijų bandos beliko tik dvi pieną jau pradėjusios duoti karvės. Atsitokėjusi po gaisro, kelis lašus pieno šiandien jau davė ir trečioji. Liūdną pastarųjų dienų Simonaičių nuotaiką kiek praskaidrino viena gera žinia. Viena iš išgyvenusių per gaisrą karvių antradienį atsivedė veršelį. Gražią žalmargę karvytę, tiesiomis, bet dar virpančiomis kojytėmis stripinėjančią prie gryčios, Arūnas pavadino Viltim...

***


Parovėjos ūkininkai atnaujina ūkį, Šiaurės rytai, p. 9
Autorius: Kęstutis Slavinskas, data: 2006 05 06
"Įsigytos technikos privalumai - išaugęs darbo našumas bei kokybė. Įdirbtas žemės laukas lygus it stalo paviršius", - kalbėjo kartu su vyru Vytautu Juodžionių kaime ūkininkaujanti Vaidutė Stankevičienė. Pavasarinės sėjos metu galima įvertinti dviejų įsigytų "Case" markės traktorių bei žemės ūkio padargų privalumus. Ūkininkė džiaugėsi ir naująja pašarų ruošimo bei dalijimo linija. Anksčiau naudota technika, nebeatitinkanti šių laikų reikalavimų, išparduodama.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros programų departamento administravimo ir analizės skyriaus potvarkiu ūkininkei V. Stankevičienei skirta 801515 tūkst. Lt parama. Ūkininkė vykdo projektą "Pieno ūkio modernizavimas" pagal bendrojo programavimo dokumento priemones "Investicijos į žemės ūkio valdas".
Šiandien ūkininkaujama 400 ha plote, specializuotame pieno ūkyje prižiūrima 250 galvijų banda. Ūkis įsijungė į ekologinę "Tatulos programą", dirbama pagal valstybės remiamą agrarinės aplinkosaugos programą. Pieno produkcija ženklinama "EkoAgros" ženklu, kuris reiškia, kad ūkis turi ekologinės gamybos statusą.
"Skirtumas toks, kaip persėdus iš "žiguliukų" į "mersedesą". Padirbėjus ištisą dieną nejauti tokio nuovargio, kokį patiri dirbdamas "Belorus" traktoriumi", - kalbėjo europinės gamybos traktoriais sėjos darbuose beplušantys Žydrūnas Židonis ir Robertas Jurgutis. V. Stankevičius sakė esąs patenkintas lietuviškos firmos "Laumetris" pagamintų žemei įdirbti padargų kokybe bei UAB "Dotnuvos projektai", kuri atlieka įsigytos technikos servisą bei priežiūrą.
Trijuose ūkininkams priklausančiuose Paberžių, Juodžionių ir Spalviškių gamybiniuose centruose dirba 12 žmonių. "Geras ir patikimas darbuotojas šiais laikais yra didžiausias mūsų turtas, todėl stengiamės jiems ne tik didesnį atlyginimą mokėti, bet ir pasiūlyti kuo geresnes darbo sąlygas, investuojame į darbo saugą", - sako V. Stankevičienė.
Eiliniams žmonėms didelį įspūdį daro Europos Sąjungos skiriama finansinė parama, tačiau nereikia pamiršti, kad ūkininkai privalo investuoti ir savų lėšų, kurių tenka skolintis iš bankų, paskolas reikia garantuoti savu turtu.
Ūkininkai Stankevičiai įsitikinę, kad kaimo žmonės privalo daugiau domėtis ES ir valstybės teikiamos paramos galimybėmis, nes vien "kruvinu" fiziniu darbu konkurencingo ūkio nesukursi. Svarbiausia - nenuleisti rankų, jei rengiant projektus ne viskas iš karto pasiseka. Kantrybė, atkaklumas, įgyta patirtis anksčiau ar vėliau atneša rezultatus.

***

Ekologinės gyvulininkystės padėtis prasta, bet ne beviltiška, Valstiečių laikraštis, p. 6
Autorius: Meilė Taraškevičienė, data: 2006 05 10
"Pastaraisiais metais ypač skatinama kurti ekologinius ūkius", -tvirtina "Valstiečių laikraščio" skaitytojas, apsisprendęs imtis naujos veiklos. Iš tikrųjų šiuo metu jau galima nusipirkti lietuviškų sertifikuotų ekologiškų augalininkystės produktų, tačiau analogiškos gyvulininkystės produkcijos pasiūla dar labai maža. Tad į šią laisvą nišą gali pretenduoti ne vienas, nusprendęs kurti ekologinį ūkį bei imtis ekologiškų gyvulininkystės produktų gamybos. Tikriausiai daugeliui skaitytojų rūpi sužinoti, kokia dabartinė situacija bei galimybės ekologiškai ūkininkauti.

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos "Gaja" tarybos narys Bronius Bakutis teigia, kad šalyje ekologiškos gyvulininkystės produktų perdirbimas beveik nevyksta. Kol kas galima pasidžiaugti tik vienu, Stefanijos Ambrazienės netoli Kauno įkurtu, ožkų ūkiu. Čia iš ekologiško ožkų pieno gaminami ir prekybos tinkluose realizuojami kokybiški, paklausą turintys produktai. Taigi ekologiško ožkų pieno nusipirkti jau galime, tačiau tokį karvės pieną gerti, ko gero, dar greitai galimybių nebus. Pasak B.Bakučio, ekologiško karvių pieno jau turime, ir nemažai, tačiau sunkiai gauta žaliava supilama į vieną talpyklą ir taip ji "prapuola" bendroje pieno upėje. Teigti, kad nieko šioje srityje nedaroma, irgi negalima. Pavyzdžiui, jau sertifikuotos kai kurių pieninių perdirbimo linijos, tarp perdirbėjų ir ūkininkų vyksta derybos dėl ekologiško, vadinasi, brangesnio už įprastą, pieno supirkimo kainos. "Šiuo metu rengiamas naujas dokumentas, kuris leisti: stambiems arba keliems smulkesniems ūkiams susikooperuoti ir taip bendromis pastangomis įsirengti pieno perdirbimo patalpą, atitinkančią veterinarinius sanitarinius reikalavimus", - sakė daugelyje užsienio valstybių tokių ūkių matęs B.Bakutis.
Ne itin gera padėtis ir ekologiškos mėsos gamybos srityje. Ekologiškos mėsos (kiaulienos, jautienos) rinkai patiekti galėtume, tačiau ji neženklinama kaip ekologiška dėl to, jog gyvūnai skerdžiami nesertifikuotose skerdyklose. Deja, tokių skerdyklų šalyje dar nėra. Tad ekologinių ūkių gyvūnus tenka parduoti ta pačia kaina, kaip ir užaugintus įprastuose ūkiuose.
"Situacija kartais atrodo bloga, bet ne beviltiška, - dėsto B.Bakutis. -Visame pasaulyje vystomas ekologiškas ūkininkavimas ir jau seniai sukurta ekologiškų produktų ne tik perdirbimo, bet ir paskirstymo vartotojams tvarka (pavyzdžiui, Šveicarijoje). Tikėkime, tvarka bus ir mūsų šalies ekologiniame sektoriuje".
Antra vertus, ir ūkininkai, pasirinkę ekologišką ūkininkavimo kelią, turi būti tinkamai pasirengę. B.Bakučio nuomone, jie turėtų lankyti specialius kursus. Norėdami pagerinti pieno ar mėsos kokybę, ūkininkai pirmiausia turi žinoti, kad gyvulius reikia auginti laikantis higieninių, sanitarinių bei gyvūnų gerovės taisyklių. Dažnam praverstų patikrinti ir jau eksploatuojamų tvartų zoohigienos reikalavimus, o rekonstruojant ar statant naujus gyvulininkystės pastatus, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su specialistais. Vienas pagrindinių gyvūnų gerovės reikalavimų - galimybė laisvai judėti. Tad statantiesiems naujus tvartus ar rekonstruojantiesiems senus patartina rengti palaido galvijų laikymo technologiją. Pasak B.Bakučio, kadangi Lietuva yra specifinio klimato juostoje, ypač atsakingai reikia projektuoti ir statyti vadinamuosius šaltus tvartus. Šiuo atveju reikia gerai žinoti pagrindines tokio laikymo būdo taisykles, nes neretai naujuose pastatuose būna daug gyvūnų gerovės reikalavimus neatitinkančių projektinių klaidų.
Labai svarbu tinkamai įrengti gulėjimo vietą. Juk kiekvienas gyvūnas turi teisę šiltai ir patogiai ilsėtis. Taip pat gyvuliai turi būti apsaugoti nuo per didelio oro judėjimo greičio, o patalpos - gerai apšviestos. Ne mažiau svarbu tinkamai parinkti pastatų grindis, mėšlo šalinimo būdus ir kt. Nesvarbu, kokį laikymo būdą bepasirinktumėte, ant šėrimo tako nuolat turi būti geros kokybės pašarų. Vėlgi, taikant naujus pašarų ruošimo būdus, dėl daugelio priežasčių daromos klaidos. Kartais gera idėja įgyvendinama tiesiog nevykusiai. Pavyzdžiui, didžiausia problema gaminant šienainį - užtikrinti masės hermetiškumą. "Deja, pasitaiko atvejų, kai išvynioto ritinio šienainis būna peraugęs pilkšvos spalvos pelėsiniais grybais, - pasakoja B.Bakutis. -Tada jau nesvarbu ekologinio ar chemizuoto ūkio karvės tokiu pašaru šeriamos. Šiuo atveju gyvuliai yra nuodijami, o dalis tų nuodų patenka į pieną bei mėsą".
Gyvulių gydymas bei veterinarinių sanitarinių priemonių panaudojimo galimybės ekologiniuose ūkiuose - tai dar viena skaudi tema. Tačiau reikia suprasti, kad higieniniai sanitariniai, gyvūnų gerovės reikalavimai ekologiniuose ūkiuose negali būti mažesni nei chemizuotų ūkių. Ekologiškų gyvulininkystės produktų paklausa auga pirmiausia dėl besikeičiančio požiūrio į mitybos įpročius. Tad pasirinkusieji ekologiško ūkininkavimo kelią neturėtų sustoti, nors ir šio perspektyvaus verslo pradžia - nelengva.

***

Trakai skęsta liepsnose, Trakų žemė, p. 6
Autorius: Kęstutis Petkūnas, data: 2006 04 29
Savaitgalį Trakų krašto žemė priminė karo lauką. Ugniagesiai nebespėjo gesinti padegtos žolės. Per dvi savaitgalio dienas gauti net dvidešimt šeši iškvietimai gesinti padegtas pievas. Prie Salkininkų kaimo ugnis sunaikino žolę ir visą ten buvusią gyvūniją apie 500 hektarų plote. Ugnis plito labai greitai, o ugniagesiai tuo pačiu metu plušėjo kitoje vietoje.
Pirmadienį Trakų kaimo laukai ir miškai vėl skendėjo dūmuose. Trakų rajono aplinkos agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas, Trakų seniūno pavaduotojas Valentinas Ūsas ir šio rašinio autorius tapo liudininkais, kuo baigiasi sausos žolės deginimas. Jie reido metu, ieškodami žolės padegėjų, atvyko į Padumblės kaimą, kai ugnis nuo degančio dirvono persimetė į ūkinius pastatus. Bematant pastatai paskendo liepsnose. Šį kartą laiku suskubo ugniagesiai. Jie liedami vandenį ant šalia stovėjusių gyvenamųjų namų juos apsaugojo. Vieno namo stogas jau buvo pradėjęs degti. Sodybos šeimininkė Vera Dubickaja aplinkosaugininkams teigė, kad gaisras kilo nuo kažkieno numestos nuorūkos. Ji su dukra ir kaimynu degančią žolę pradėjo gesinti, bet ugnis akimirksniu priartėjo prie pastatų. Kai aplinkosaugininkai paklausė, kodėl pieva išdegusi ir iš kitos sodybos pusės, moteris vėl tvirtino, kad kažkas numetė nuorūką. Tačiau aplinkosaugininkai šiais teiginiais abejoja ir mano, kad patys šeimininkai degino žolę ir prisišaukė nelaimę.
Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspekcijos viršininkas Giedrius Jasionis važiuodamas į šį gaisrą pamatė, kaip Rubežių kaimo gyventojas Jurijus Gromovas su žmona padeginėja žolę ir surašė protokolą. Jiems teks sumokėti 200 litų baudą. Nuo Rubežių kaimo iki gaisravietės atstumas apie vieną kilometrą. Šiuo keliu skubėjo ugniagesių automobiliai, matėsi į padangę kylantys dūmai, tačiau žolės padegėjai į tai nekreipė dėmesio.
Trakų rajono aplinkos agentūros vedėjas Z. Butvilas reido metu nubaudė Petkeniškių kaimo gyventoją Mariją Dzikevič už žolės deginimą.
Į Padumblės kaimą ugniagesiai atskubėjo iš Skersabalių kaimo, kur taip pat užgesinę degančią žolę apsaugojo nuo ugnies du gyvenamuosius namus.
Pirmadienį iki nakties ugniagesiai gesinti degančios žolės ir pastatų vyko dvidešimt tris kartus, o nuo kovo mėnesio vidurio iki šiol virš 120 kartų. Išdegintų pievų ir dirvonų plotai siekia virš 800 hektarų.
Aplinkosaugininkai siūlo, kad į kovą su žolės degintojais stotų ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Šios agentūros inspektoriai turi specialius prietaisus GPS, kurių pagalba nesunkiai gali nustatyti žemės sklypo savininką ir nubausti, kad praėjusiais metais deklaruotos pievos nenušienavo.

***

***

Ekologiniams ūkiams sunkiausia parduoti produkciją, Panevėžio balsas, p. 11
Autorius: Rita Skavičienė, data: 2006 05 04
Besiverčiantieji ekologiniu ūkininkavimu gali iš to pragyventi, tačiau didelio pelno negauna. Tačiau, ekologinius ūkius kuruojančios Ritos Kuncienės teigimu, per pastaruosius dvejus metus tokių ūkių Panevėžio rajone padaugėjo beveik keturis kartus.

Pasak ekologinius ūkius kuruojančios Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Kuncienės, 2004-aisiais Panevėžio rajone buvo tik 8 ekologiniai ūkiai. Jų plotas sudarė 156 hektarus. Pernai ekologinių ūkių padaugėjo keturgubai - iki 34. Ūkininkaujama buvo jau 1605 hektaruose.
R.Kuncienės manymu, tokį pagausėjimą lėmė tai, kad dauguma žmonių susigrąžino žemę. Pradėjus ekologinį ūkininkavimą, negalima mažinti ūkio ploto 5 metus. Priešingu atveju tektų grąžinti gautas išmokas.
Ekologiniams ūkiams skiriamos išmokos yra didesnės nei kitiems. Pavyzdžiui, už hektarą ekologinių javų mokama po 1436 litus, o už chemizuotu būdu auginamus javus ūkininkai gauna beveik penkis kartus mažiau. Už ekologiškų daržovių hektarą išmokos siekia 1902 litus, o už įprastai auginamas bulves mokama apie 100 litų.
"Tačiau tas išmokas galima pavadinti dalies negauto pelno kompensacija", - sakė R.Kuncienė. Anot jos, drąsiai galima teigti, kad ekologiniu būdu užauginamų kultūrų derlius yra perpus mažesnis nei auginamų chemizuotuose ūkiuose.
Be to, ekologiškai ūkininkaujantiesiems tenka įdėti daug rankų ir mechaninio darbo. Nes, pavyzdžiui, piktžolės ravimos tik rankomis.
Mūsų rajone daugiausia verčiamasi augalininkyste, o gyvulininkyste - tik trijuose ūkiuose, kur auginamos karvės. Gyvulininkystės ūkių mažiau, nes jiems keliami daug didesni reikalavimai - ekologiški pašarai, ganyklos, atitinkami ūkiniai pastatai.
R. Kuncienės teigimu, ekologinių produktų kainos per mažai skiriasi nuo cheminiu būdu išauginamų. Taip pat smulkiems ūkininkams sudėtinga parduoti produkciją, nes neatsiperka transportavimo išlaidos. Dėl šios priežasties ūkininkai turi nuolatinius klientus.
Stambesniems ūkininkams produkcijos pardavimo problemą išspręsti lengviau, o smulkesnieji susijungė į ekologinių ūkių bendruomenę ir svarsto galimybę ekologinę produkciją perdirbti namuose, pavyzdžiui, spausti išaugintų daržovių ar vaisių sultis ir tik tada jas parduoti.
Kalbėdama apie stambesnius ūkius, R.Kuncienė minėjo du Miežiškių seniūnijoje (jų plotai - 290 ir 350 hektarų) ir 415 hektarų produkciją auginančią Berčiūnų bendrovę.
Šiuo metu labiausiai ekologiškai ūkininkaujantiesiems nerimą kelia ketinimas išmokas mokėti ne už turimus plotus, o už parduotą produkciją. Tai smulkiesiems ūkininkams pakenktų. Todėl jie siūlo tokią išmokų sistemą taikyti tik stambiesiems ūkininkams.

***

Krašto naujienos: Balandžio 27 dieną ekologijos..., Plungės žinios, p. 3
Autorius: Nenurodytas, data: 2006 05 02
Balandžio 27 dieną ekologijos klubas "Liepija", įgyvendindamas "Pažeistų Žemaitijos nacionalinio parko teritorijų atkūrimo ir pritaikymo rūšių ir buveinių išsaugojimui" projektą, Platelių dvaro svirne organizavo seminarą Ūkininkavimo galimybės Žemaitijos nacionaliniame parke". Dalyvavo Plungės žemėtvarkos ir aplinkos apsaugos tarnybų atstovai, Nacionalinės mokėjimo agentūros Telšių skyriaus, Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcijos specialistai. Buvo skaitomi pranešimai apie aplinkosaugos reikalavimus ūkininkaujantiems, apie galimybes gauti išmokas dirbantiems žemę ŽNP teritorijoje ir kt. Vėliau organizuota išvyka į Pūčkorių kaime (Platelių sen.) esantį Jūratės ir Vytauto Jurgučių ūkį, kur seminaro dalyviai susipažino su retų veislių gyvulių programos įgyvendinimu.

***


Ekologiškai ūkininkauti tapo pelninga, Delfi.lt
Autorius: Jūratė Nedveckaitė, Savaitraštis "Laikas", data: 2006 05 01
Apie ekologinę žemdirbystę girdime jau pastaruosius 15 metų. Šiemet tokio žemės ūkio verslo šalininkams – solidžios sukakties metai. Šios pakraipos ūkininkai galbūt pirmieji parodė, ką reiškia susivienyti ir 1993 m. įkūrė "Tatulos programą", kuri 1997-aisiais pervardyta į fondą "Tatula". Tačiau tik remiantis petys į petį ūkininkams pavyko išgyventi iki stojimo į ES. Dabar ekologiškiems ūkiams paskirta nemenka parama, kuri, daugelio teigimu, padės ne tik išsilaikyti, bet ir atsitiesti.Jau dešimtmetį ūkininkaujantis Tadas Masėnas iš Svobiškio kaimo, Molėtų rajone, prisipažino, kad būtent išmokos iš ES struktūrinių fondų padėjo atsistoti ant kojų. Žemdirbys augina grūdines kultūras ir prieskonines daržoves. Ūkis nedidelis, 17 ha, o grūdus mala pačių sukurto kooperatyvo "Padegsnys" malūne. Vėliau garsiosiose mugėse Simono Konarskio gatvėje, Vilniuje, pardavinėja miltus, kruopas. Produkciją perka per ilgą laiką nuolatiniais tapę klientai.
Tokios veiklos imtis paskatino akis badanti kolūkinė realybė. Tėvų žemėje tvenkinys buvo paverstas sąvartynu. Javų laukai – vien trąšos, pesticidai, herbicidai. Buvo ne tik teršiama gamta, bet ir nuodijami žmonės. Pašnekovas baisėjosi išniekinta, apšiukšlinta aplinka ir nusprendė elgtis kitaip.
Ūkininkas užsiima ir kita veikla. Aukštojo mokslo diplomą turintis elektrikas nusprendė pastatyti elektrinę. Iš pradžių sumanė statyti vandens malūną, kur buvo žmonos tėviškė, vėliau ėmė galvoti apie hidroelektrinę. Pagaminta ekologiška elektra tiekiama į bendrąją Lietuvos energetinę sistemą. Už 1 kWh gamintojui mokama 20 ct.
Jei ūkininkui taikomos įvairios mokestinės lengvatos, elektros energijos gamintojas laikomas pramonininku ir valstybei privalo atseikėti visus mokesčius. Tačiau pašnekovas didžiuojasi, kad augina ne tik ekologiškus javus, bet ir tiekia ekologišką elektros energiją. Pagal ES direktyvas Lietuva iki 2013 m. turi savo reikmėms pasigaminti 7–8 proc. energijos iš atsinaujinančių energetikos šaltinių. T. Masėnas į šį traukinį įšoko vienas pirmųjų.
Išmokos išsiderėtos pagrįstai
Pasak "Tatulos" fondo tarybos pirmininko Almono Gutkausko, su ES biurokratais derantis dėl paramos ekologiniams ūkiams, aukšta kompensacija pagrįsta mažesnio derliaus nei chemizuotuose ūkiuose, siauros rinkos, brangesnės sėklos ir didesnių išlaidų sertifikavimui argumentais. Taigi pagal dabar galiojančią tvarką grūdinėms ir ankštinėms kultūroms skiriama parama po 1400 Lt už hektarą, daržovėms – 1900 Lt, vaismedžiams ir vaiskrūmiams – 2600 Lt. Tokie ūkininkai dar gauna tiesiogines išmokas, kaip visi kiti ūkininkai.
Pasak pašnekovo, tai išties didelis Lietuvos derybininkų, tarp kurių aktyviai pozicijas gynė ir "Tatula", laimėjimas. Estijoje ir Lenkijoje išmokos mažesnės. Europoje maksimalios išmokos siekia 300 eurų už 1 ha. O, pavyzdžiui, Vokietijoje chemizuoti ūkiai gauna daugiau nei ekologiški, nes šalis orientuota plėtoti pramoninį chemizuotą ūkį.
Kita vertus, ekologiniam ūkiui reikia daugiau sumanumo ir žinių nei įprastiniam. Todėl klysta manantieji, kad nepasisekus ūkininkauti chemizuotame ūkyje, pasiseks ekologiniame. Augalininkystės mokslas negali pasiūlyti atsparių veislių, sveikos sėklos. Mokymas negali pateikti specialistų konsultantų. Sparčiai brangsta ir darbo jėga. Tam, kad ūkininkas galėtų sklandžiai plėtoti verslą, turi geriems darbininkams mokėti ir po 100 Lt per dieną.
Specialūs mokymai
Kaip teigė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos tarybos pirmininkė profesorė Vanda Žekonienė, per pastaruosius 15 metų ekologinių ūkių savininkai buvo nuolat mokomi. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija, prisidėjus Žemės ūkio rūmams ir fiziniams asmenims, įkūrė ekologinio ūkininkavimo konsultavimo centrą. Pirmos patirties semtasi iš kolegų Šveicarijoje. Vakarų šalyse tokie ūkiai veikia jau nuo 1930 m.
"Nebuvo kas nors nauja, bet – ne smetoninis ūkis. Tai nūdienos žemės ūkis su dideliais derliais ir filosofine prasmės sąvoka. Šį ūkį kūrė filosofai ir agronomai. Todėl mes, grupė specialistų, mokslininkų, verslo entuziastų, prieš 15 metų įkūrėme ekologinės žemdirbystės bendriją "Gaja", – ištakas prisiminė pašnekovė.
Vėliau ekologinės žemdirbystės konsultavimo tarnybėlė buvo paremta Jungtinių Tautų mažųjų projektų programos lėšomis. Buvo mokomi konsultantai, atlikta išsami ūkininkų apklausa, pagerėjo sąlygos mokyti žmones. Pašnekovė pažymėjo, kad ūkininkai noriai mokosi, o kursų baigimo sertifikatas reikalingas išmokoms iš ES fondų gauti.
Lietuvoje dabar vyrauja augalininkystės ūkiai. Pieno, mėsos ekologinė gyvulininkystė dar neišvystyta. Užsienyje ūkininkas turi gyvulių ir čia pat, parduotuvėlėje, parduoda produktus. Lietuviams kol kas neprieinamos užsienio rinkos. Pasak pašnekovų, čia, Lietuvoje, svarbu užimti deramą vietą su gausaus asortimento ir kokybiškais produktais.
Ateitis – ekologiniai ūkiai
A. Gutkauskas piktinasi, kad ES paramą išsidalijo 1000 stambių ūkininkų. Jo nuomone, Lietuvos perspektyva turėjo būti dešimtys tūkstančių šeimos ūkių, kad klestėtų šeimos verslas. Pašnekovas nusiteikęs optimistiškai – mano, kad ilgainiui chemizuotų ūkių nebus. Didžiojoje Britanijoje prieš keletą metų ekologiniams ūkiams teko tik 0,3 proc. žemės ūkio naudmenų, dabar – jau 3 proc. Lietuvoje irgi tiek pat žemėnaudų panaudota ekologiškai ūkininkauti. A. Gutkauskas prognozuoja, kad 2010 m. ekologiniai ūkiai užims 15 proc. žemės ūkio naudmenų.
Keičiasi ir augintojai. Pasak pašnekovo, pirmoji karta buvo ugdoma ne rinkai. Jiems sudarytos šiltnamio sąlygos tokio verslo pradžiai. Šie žmonės, išugdę prekinius ūkius, tapo savotiški įkaitai propagandai. Daug naujų ūkininkų atsirado dėl ES išmokų. Nors statistiškai tokių – 1800, tačiau tik apie 50 pristato savo derlių ir gaminius mugėse. Prekybos tinklus produkcija aprūpina du stambūs prekiniai ūkiai.
Vartotojas ugdomas
Kaip ir kiekviename versle, taip ir ekologiniuose ūkiuose, paklausa diktuoja pasiūlą. A. Gutkaustas pliekia ir vartotojus. Tiesa, pripažįsta, kad jų kasmet vis daugėja. Ir kaltas – ne vien piniginės storis. Kartais net pilną krepšį įvairių maisto produktų prisikrovę žmonės pamiršta, kad bent vaikus reikėtų maitinti sveikai. Pašnekovas teigia: "Apie 1990 m. vartotoją tenkino Vakarų sąvartynas. Todėl ir buvo pradėta ekologiškais produktais prekiauti mugėse.
Pavyzdžiui, 1998 m. atidarius parduotuvę Fabijoniškėse kas mėnesį buvo patiriama 5 tūkst. Lt nuostolio. O juk planuota tokias parduotuves atidaryti kiekviename mikrorajone. Tada vartotojai dar nebuvo pribrendę. Reikėjo 15 metų, kad padidėtų ekologiško maisto šalininkų gretos".
Pašnekovas priminė ir pernai pasisekusią akciją "Maitinkit vaikus". Pagal dabar galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą, mūsų vaikai ugdymo įstaigose maitinami pigiausiu ir prasčiausios kokybės maistu. Vieno Vilniaus darželio vadovai susidomėjo ekologiškais maisto produktais. Tikėtina, kad jų šalininkų atsiras ir daugiau.

***

Verslo liudijimai - tik išmanantiems apie higieną, Verslo žinios, p. 13
Autorius: Agne Ranonytė, Rasa Dževeckytė, data: 2006 05 03
Jei bus pritarta naujai tvarkai, prekiaujantieji maisto produktais verslo liudijimą gaus tik pateikę veterinarijos tarnybos sertifikatą. Specialistų teigimu, tai garantuotų didesnę prekių kokybę ir apsaugotų Lietuvos ūkininkus nuo pigios produkcijos iš Lenkijos.
Lietuvos turgūs, kioskeliai ar net mažesnės parduotuvės užverstos daržovėmis ir vaisiais, kuriuos iš Lenkijos atgabena asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Netrukus padėtis gali pasikeisti, nes siekiama, jog norintiems prekiauti maisto produktais būtų išduodami specialūs verslo liudijimai.
"Šiandien, gavęs verslo liudijimą prekybai, gali pardavinėti ką nori - ar batus, ar obuolius. Tačiau daugelis prekiautojų, kursuojančių į Lenkiją nedideliais krovininiais automobiliais, neturi nė pačių elementariausių sąlygų gabenti ar laikyti maisto produktus. O Lietuvos ūkininkai dėl to kenčia, nes yra nevienodos konkurencijos sąlygos: Lenkijoje vaisiams ir daržovėms taikomas 5% PVM, o Lietuvoje - 18%", - pasakoja Laimutė Grybauskaitė, asociacijos "Vaisiai ir daržovės" prezidentė.

Gins ūkininkus

Šiuo metu Finansų ministerija yra parengusi nuostatas, kokia tvarka būtų išduodami verslo liudijimai norintiesiems prekiauti maisto produktais. Jei Vyriausybė joms pritartų, tai norintieji gauti toki liudijimą pirmiausia kreiptųsi į mokesčių inspekciją, pastaroji juos siųstų į teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Ši, anot p. Grybauskaitės, Įvertintų pretendento galimybes: ar turi tam tinkamas patalpas, transportą ir pan.
Tik gavęs šios tarnybos palaiminimą, smulkusis verslininkas grįžtų į mokesčių inspekciją, kuri jau išduotų verslo liudijimą.
"Manome, jog tokia tvarka ne tik leistų tikėtis, kad iš kaimyninės šalies ant mūsų stalo atkeliaus kokybiškesni vaisiai ir daržovės, bet šiek tiek būtų apsaugoti ir Lietuvos ūkininkai, nes kursuojančių į Lenkiją ir atgal bei užverčiančių šalies rinką pigia produkcija sumažėtų", - prognozuoja p. Grybauskaitė.
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, pritaria, jog griežtesnė verslo liudijimo išdavimo tvarka prekiaujantiesiems maisto produktais pristabdytų plūstančią pigią produkciją iš Lenkijos.
"Žinoma, kad ne visi norintieji atitiktų reikalavimus. Tačiau yra ir kita medalio pusė - dalis vaisių ir daržovių gabentojų, negavę liudijimų, toliau veiklos imtųsi nelegaliai", - atkreipia dėmesį p. Cironkienė.

Reikės sertifikatų

Zenonas Stanevičius, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos (LMVT) direktoriaus pavaduotojas, nurodo, kad dabartinė verslo liudijimų suteikimo tvarka dirbantiesiems su maisto produktais keičiama todėl, kad to reikalauja Europos Sąjunga.
"ES teisės aktuose numatyta, kad jei fizinis ar juridinis asmuo nori pradėti veiklą maisto pramonės sektoriuje, jis privalo užsiregistruoti atsakingoje už maisto saugos kontrolę institucijoje. Nesvarbu, ar tai juridinis, ar fizinis asmuo, dirbantis su verslo liudijimu", - nurodo p. Stanevičius.

Žada neskubėti

Naująją tvarką numatyta pradėti taikyti nuo š.m. birželio 1 d. Yra parengtas nuostatų projektas, kurį svarstys Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, asociacija "Lietuvos prekyvietės ir turgavietės", Vilniaus mokesčių inspekcija, kitos institucijos.
Specialistas nurodo, kad Lietuvoje yra beveik 25.000 maisto tvarkymo subjektų. LMVT dirba apie 180 inspektorių.

***

Žemė saugomose teritorijose -savininkams ar visuomenei?, Ūkininko patarėjas, p. 5
Autorius: Rasa Jagaitė, data: 2006 04 29
Dėl visuomenei neaiškių priežasčių, žemės reformai einant į pabaigą, bandoma keisti esmines Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas - Seime svarstomas LR Vyriausybės pateiktas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas (projektas XP-737), kuriuo siūloma keisti įstatymo nuostatą ir sudaryti galimybę valstybės saugomose teritorijose esančius parkus susigrąžinti kaip buvusią nuosavybę natūra. Jei tokią įstatymo nuostatą LR Seimas priims ir piliečiai galės atgauti dabartinių parkų teritorijose kadaise turėtą žemę, kyla grėsmė, kad ten per ilgus metus išpuoselėtas grožis, nūnai prieinamas visų žmonių džiaugsmui ir poilsiui, bus sunaikintas. Jei seimūnai patvirtins nuostatą leisti natūra atgauti žemę saugomose teritorijose, visuomenė gali netekti garsaus Europos parko (didžioji dalis muziejaus teritorijos būtų atiduota buvusiam žemės savininkui), dalies teritorijų Aukštaitijos nacionaliniame parke, Labanoro ir Sartų regioniniuose parkuose ir kt. - iš viso netoli tūkstančio ha žemės gražiausiuose Lietuvos kampeliuose. Įdomu tai, kad anksčiau pretendavusieji į saugomose teritorijose atsidūrusią žemę jos atgauti natūra negalėjo dėl tuo metu galiojančių įstatymų. Dabar gi esmines minėto įstatymo nuostatas bandoma keisti dėl gana nedidelės saujelės pretendentų. Todėl Seime svarstomas minėtasis įstatymo pakeitimo projektas kelia prieštaringų vertinimų: kai kam atrodo, kad jis sukurtas ir bandomas patvirtinti, norint patenkinti kažkokių "svarbių asmenų" interesus. Todėl šį kartą "Ūkininko patarėjas" kviečia pasvarstyti, ar tikrai būtina regioninių ir miško parkų žemę atiduoti savininkams natūra, ar jų teisę į turėtą nuosavybę galima realizuoti kitais visuomenei priimtinais ir įstatymuose numatytais būdais?

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras STALIŪNAS: "Nuo 1999 m. beveik trejus metus žemė miško parkuose buvo grąžinama savininkams. Didesnė dalis jų pageidavimų patenkinta. Tačiau Aukštaitijoje, kur dominavo rėžiniai kaimai, ir kai kuriose kitose šalies vietovėse, kur žemę galima grąžinti tik parengus bendrą žemės reformos žemėtvarkos projektą (o tai trunka gana ilgai, nes turi būti pateikti visų pretendentų dokumentai), miško parkuose nuosavybė iki 2001 m. pabaigos nebuvo grąžinta. Tie žmonės nesirenka jokių kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, mano, kad jų interesai pažeisti. Nuosavybę (apie 850 ha) miško parkų teritorijose dar nori susigrąžinti apie 500 pretendentų. Jie buvo parašę prašymus, procedūros pradėtos, projektai rengiami, kai kur net patvirtinti, bet žemė miško parkuose negrąžinama. Jie ir toliau kovoja, visoms instancijoms rašo skundus. Mūsų žinyba parašydavo žmonėms atsakymus, kad Aplinkos ministerija sprendžia, kokias teritorijas priskirti miško parkams. Galiausiai įstatymo pataisas turi inicijuoti Aplinkos ministerija. Kai pernai mes rengėme Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nuostatų apie miško parkų grąžinimą nebuvome įtraukę. Projektas buvo išsiųstas derinti ministerijoms. Iš Aplinkos ministerijos sulaukėme siūlymo įtraukti į įstatymo projektą nuostatą, jog miško parkuose žemė grąžinama natūra. Mes tai padarėme, nes irgi esame tos pačios nuomonės - kad tose vietose turėtą nuosavybę žmonės turi teisę atgauti natūra. Dabar Seime vyksta minėtojo projekto svarstymai, vienoks ar kitoks sprendimas bus priimtas. Miško parkai turi turėti infrastruktūrą. Iš tikrųjų, beveik visose grąžintinose miško parkų vietovėse nieko panašaus nėra, išskyrus Europos parką, galbūt dar vieną kitą vietą. Todėl, kiek žinau, Seime ir svarstoma, kad kai kurioms vietoms (tokioms kaip Europos parkas) galbūt vertėtų padaryti tam tikras išlygas ir jų natūra neatiduoti. Manau, bus rastas objektyvus sprendimas."

Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Eminuelis LEŠKEVIČIUS: "Miško parkai - tai ne tik medžiai, bet ir rekreaciniu požiūriu vertingos teritorijos. Jei žmonėms reikia miško, tai yra privatizuoti skirtas valstybės fondas, iš kurio ir reikėtų jų turėtą nuosavybę atiduoti. Dabar, kai Lietuvoje privatizuojama žemė "skraido", kaip pasakose skraidantis kilimas, tai ar yra skirtumas, kokį mišką savininkai atgaus, ypač, kai jį atsiima kažkokie tolimi paveldėtojai. O rekreacines teritorijas būtina išsaugoti visuomenei. Kas bus, jei atėjus prie ežero negalėsi jame išsimaudyti? Reikia galvoti ne apie vieną ar kitą savininką, o apie tūkstančius žmonių, kurie turi teisę pabūti gražioje gamtoje. Žemės reforma iš pradžių netikusiai prasidėjo, tai kodėl dabar norima viską dar labiau komplikuoti? Jeigu galima atiduoti žmogui tokios pačios vertės mišką kitoje vietoje, o ne parko teritorijoje, tai tegul jis tą mišką ir pasiima. Tačiau dabar savininkai siekia atgauti ne mišką, o konkrečią teritoriją. Juk miško parkuose svarbiausia pati vieta. Jei bus leista savininkams tokias vietas privatizuoti, tai atgavę jie pasipelnys jas pardavę ne kaip mišką, o kaip vertingą rekreacinę vietovę. Šį požiūrį, kad tokių saugomų teritorijų privatizuoti negalima, mes jau ne kartą esame viešai išsakę. Ar neatsitiks taip, kad išdalijusi visus parkus privatiems asmenims, po keliasdešimties metų valstybė atsipeikės ir juos pradės išpirkinėti, kad būtų prieinami visuomenei?"

Zarasų r. Dusetų seniūnas Steponas BUZĖNAS: "Būčiau ne prieš tokius įstatymo pakeitimus, jei turėta nuosavybė būtų atiduodama tik savininkams (juo labiau kad dalis jų parkuose žemes jau yra atgavę). Tačiau į šias vietoves pretenduoja pašaliniai žmonės, jose niekados negyvenę, bet turtingi, sugebantys "susiieškoti" reikiamus "popierius". Kai įvairūs "pretendentai" ima per teismus įrodinėti, esą jie tokiose vietovėse kadaise tikrai turėjo nuosavybės, nieko gero nelauk. Sartų regioniniame parke jau seniai privatizuota gana daug vietų, kaimo bendruomenei prieinamų gražiausių paplūdimių beveik neliko.
Žinoma, likusių paplūdimių, kuriais naudojasi visi žmonės, atiduoti į privačias rankas nenorėtume. Kol kas lyg ir negirdėti, kad naujų pretendentų atsirastų, bet maža kas - kai bus įstatymo pakeitimai, bus ir norinčiųjų jais pasinaudoti. Panašūs įstatymų pakeitimai sukuriami tokie, kad būtų kažkam palankūs."
VšĮ "Europos parkas" prezidentas Gintaras KAROSAS: "Nuosekliu darbu per septyniolika metų iš apleisto miško sukūrėme svarbų rekreacijos ir kultūros objektą Lietuvai. Kūrėme jį plačiajai visuomenei, o ne keletui suinteresuotų asmenų, kurie keičiamo įstatymo dėka pasisavintų sukurtas vertybes. Toks įstatymo nuostatos keitimas padarytų nepataisomos žalos visuomenei, kultūrai, šalies įvaizdžiui, būtų diskredituota Europos Sąjungos idėja. Europos parką meno ekspertai laiko vienu įspūdingiausių šiuolaikinio meno muziejų po atviru dangumi. 55 ha plote eksponuojama daugiau kaip 100 meno kūrinių, kurių autoriai - 32 pasaulio šalių menininkai. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Europos parkas formavo naują mąstymą, naują požiūrį į kultūrą, skatino visuomenės atvirumą ir toleranciją. Europos parkas inicijavo, vykdo ir dalyvauja ES PHARE programos, ES programos "Kultūra 2000" remiamuose projektuose, aktyviai veikia meno edukacijos srityje. Europos parko kūrimo procesas Lietuvos gyventojų sąmonėje suformavo Lietuvos kaip Europos centro valstybės įvaizdį.
Pasaulio skulptūrų muziejus po atviru dangumi kuriamas kaip vientisas kūrinys, gamta kartu su skulptūromis sudaro nedalomą visumą. Europos parke išvystyta rekreacinė infrastruktūra, išpuoselėta aplinka. Kasmet muziejus sulaukia 60 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. Jei bus priimtas siūlomas įstatymo pakeitimas, Europos parkas bus sunaikintas - didžioji dalis muziejaus teritorijos bus atiduota buvusiam žemės savininkui. Muziejus po atviru dangumi, be teritorijos, be eksponatų, be suformuotos rekreacinės infrastruktūros toliau veikti nebegalėtų.
Europos parko teritorija priskirta specialiosios paskirties rekreacinių miškų grupei, miško parkų pogrupiui. Miško parkai - tai vertingiausi ir gražiausi, intensyviai rekreacijai naudojami Lietuvos miškai su išvystyta infrastruktūra. Teisės aktuose įvardyta miško parkų funkcinė paskirtis -"tenkinti visuomenės rekreacines reikmes, sudaryti sąlygas, palankias poilsiui, turizmui, pasivaikščiojimui, sportui, kultūrinei ir kitai veiklai gamtoje". Iki šiol miško parkai buvo valstybės išperkami ir už juos valstybė savininkams atlygindavo lygiaverčiais plotais ir kitais įstatyme numatytais būdais. Bandymas dabar keisti esmines Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas atspindi tik siauros žmonių grupės norus privatizuoti gražiausias Lietuvos vietas, vertingiausius Lietuvos miškus. Esminės įstatymo nuostatos keitimas dėl miško parkų sukeltų didžiulę sumaištį, pažeistų LR Konstitucijoje įteisintą asmenų lygiateisiškumo principą, nukentėtų visos visuomenės interesai. Įstatymo pakeitimas sužlugdytų daugelį metų kurtą, Lietuvos integracijos į ES simboliu tapusį reprezentacinį Lietuvos objektą."

Švenčionėlių miškų urėdijos VĮ "Labanoro girininkija" girininkas Vaidotas LAURINAVIČIUS: "Būtina, kad miško parkuose liktų valstybinių miškų. Jei visus parkus atiduosime į privačias rankas, neaišku, kuo jie pavirs. Tačiau savininkams, jeigu jie gyvena žemėse, kur anksčiau turėjo nuosavybę (miškus), ją reikia grąžinti. Pas mus yra Labanoro regioninis parkas, kuris apima 55,344 tūkst. ha, iš kurių 78 proc. sudaro miškai, 11 proc. - ežerai. Šioje teritorijoje dalis plotų jau seniau grąžinta savininkams. Dar yra tokių vietų, kurios paliktos nežinioje, t.y. neaišku, ar jos bus privatizuotos, ar ne. Ten mes negalime vykdyti ūkinės veiklos."

Metelių regioninio parko direktorius Romualdas BAGDŽIŪNAS: "Mes kategoriškai prieš, kad būtų keičiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos ir taip sudaromos galimybės privatizuoti parkų teritorijas. Metelių regioniniame parke esantys valstybiniai miškai priskirti saugomoms "Natūra 2000" teritorijoms, t.y. teritorijoms, kuriose ribojama ūkinė veikla. Jas perduodant savininkams, iškiltų problemų dėl gamtos vertybių apsaugos, teritorijų tvarkymo, stebėjimo ir kt. Už ūkinės veiklos apribojimus miško savininkams turės būti mokamos kompensacijos - taip tik padidėtų valstybės išlaidos. Šią savo poziciją mes esame raštu pateikę Aplinkos ministerijai."

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas JAGMINAS: "Keliamas klausimas iš tiesų labai aktualus. Noriu pabrėžti, kad nuo 1999 iki 2001 m. gruodžio mėn. miško parkai, esantys kaimo vietovėse, buvo grąžinami piliečiams. Tačiau nuo 2001 m. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyta, kad miško parkams priskirti miškai yra valstybės išperkami, o tokių miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Šio pakeitimo pasekmės Utenos apskrityje yra tokios, kad parengti ir apskrities viršininko patvirtinti (arba tik parengti) į vienkiemius neišskirstytų (rėžinių) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektai tapo nieko vertais, nors šiems darbams atlikti buvo sugaišta nemažai laiko ir panaudota daug valstybės biudžeto lėšų. Be to, pretendentai įstatyme nustatytais terminais buvo pateikę visus nuosavybei į žemę natūra atkurti reikalingus dokumentus ir nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Remiantis Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, priėmus aptariamą įstatymo projektą, daugiau nei 490 piliečių galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 847 ha miško parkų.
Minėtuoju įstatymo projektu siūloma panaikinti apribojimus buvusiems savininkams (paveldėtojams) atkurti nuosavybės teises grąžinant miškus natūra, priskirtus miško parkams. Sis siūlymas sukėlė daug diskusijų tarp Seimo narių ir suinteresuotų institucijų atstovų, todėl Seimo Kaimo reikalų komitetas du kartus rengė klausymus šiuo klausimu. Buvo nuspręsta, kad Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą būtina tobulinti, siekiant suderinti pretendentų atkurti nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius miško parkus teises su ypatingų rekreacine (kultūrine) reikšme objektų šiose vietovėse apsauga."

***

Griūvančios žemės krašto išeitis - ekologija, Šiaurės rytai, p. 2
Autorius: Rugilė Gaidukaitė, data: 2006 04 25
Žemė grius dažniau

"Čia tikriausiai smegduobė darosi, va čia, va, žiūrėk", - lazdele kapstydamas sniegą prie įdubimo, besiformuojančio vos už kelių metrų nuo gyvenamojo namo, aiškina Biržų rajono Paežerių kaimo gyventojas Jonas Krasauskas. Senolis prisimena -kai beveik prieš keturiasdešimt metų prie namų sodinęs sodą, smegduobių aplink išvis nebuvę. Tik po kurio laiko viena atsiradusi gale daržo, o prieš porą metų šiek tiek įdubo žemė sode. "Tai jau tikriausiai grius žemė", - sako J. Krasauskas, naująjį įdubimą kasdien stebintis pro langą.
Karstiniai procesai Biržų rajone pakankamai intensyvūs - per metus čia atsiveria maždaug 50 naujų įvairaus dydžio smegduobių. Geologai prognozuoja, kad jų ateityje daugės, nes tam įtakos turi žmogaus veikla.

Smegduobės ir valdžia

"Smegduobes stebime kiekvieną dieną nuo pavasario iki rudens. To nedarome tik baltuoju metų laiku", - sako Biržų regioninio parko geologė Danguolė Kučinskaitė. Pasak jos, žiemą tai daryti pavojinga, nes apsnigtuose laukuose gali nepastebėti duobės krašto ir į ją įgriūti. Tačiau labiau nei įgriuvų mindžiotojai šioms unikalioms duobėms kenkia tarša ir tai, kad žmonės linkę jas užarti, užpilti žemėmis. "Aplink karstinę įgriuvą turi būti paliekama 25 m apsauginė juosta, ten turi želti natūrali pieva.
Tačiau žmonės dažnai smegduobes aparia iki pat kraštų, taip sudarydami galimybę joms plėstis, barsto trąšas", - pagrindines problemas vardija D. Kučinskaitė.
Verta paminėti, kad Lietuvoje gėlo vandens poreikiai visiškai tenkinami iš požeminio vandens. Jis prireikus gali būti pakeistas paviršiniu, bet jo kokybė bloga, o vartojimas sukeltų rimtų higieninių bei ekonominių problemų. Taigi intensyvaus karsto rajonuose žmogaus veikla turėtų būti ypatingai kontroliuojama, tuo labiau, kad požeminiai vandenys čia susiję ne tik su gėlo vandens ištekliais, bet ir su kraštovaizdžio pakitimais, karstinių reiškinių dažnumu.
Pasak geologės D. Kučinskaitės, kiekvieną pavasarį tenka rinkti šalia smegduobių ir jose suverstas buitinių atliekų krūvas. Rūpintis karstinių įgriuvų apsauga trukdo lėšų stygius. "Iš savivaldybės gauname po 5 ar 10 tūkstančių, bet tai tik ašaros, palyginus su tomis sumomis, kurių reikėtų", - tvirtina D. Kučinskaitė. Sunkiai juda į priekį ir tarptautinio Lietuvos-Latvijos regioninio parko projektas - kasmet vis aptariamas, tačiau kol kas neįgyvendinamas.
Nors aplinkos, kurioje randasi smegduobės, būklė pagerėjo, bendrą karstinio regiono būklę galima pavadinti jautria, nes jai įtakos turi ne tik gamtiniai procesai, pavyzdžiui, klimato šiltėjimas (po 1990-ųjų suaktyvėjusius karstinius reiškinius mokslininkai sieja su šiltesnėmis žiemomis ir kritulių daugėjimu), bet ir dauguma žmonių veiksmų. Todėl juos reikia prižiūrėti ir, esant reikalui, riboti.
Saugant gamtos objektus, didelis vaidmuo tenka savivaldybėms. Aplinkos apsaugos įstatymas nurodo, kad "Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją vykdo Aplinkos apsaugos departamentas, Vyriausybė ir savivaldybės". Vietos savivaldos įstatyme sakoma, kad viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų - tokių savivaldybės saugomų teritorijų steigimas. Minimas kraštovaizdžio tvarkymas ir apsauga, tačiau neišskiriama ypatingų gamtinių sąlygų teritorijai būtina apsauga. 2003m. patvirtintas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas, kuris nustato jos lėšų šaltinius ir jų naudojimo tvarką. Šia programa siekiama finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones.
Tačiau kartais savivaldybių iniciatyva lieka be atsako. Pavyzdžiui, 1997 m., atsivėrus giliai smegduobei Naciūnų gyvenvietėje (šalia Pabiržės), Jono Rožėno sodyboje, ir prasmegus namo priebučiui, taip pat po nemažos karstinės įgriuvos atsiradimo Pasvalio mieste, šalies geologai ir nukentėjusių savivaldybių vadovai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Vyriausybę, norėdami pasiekti, kad tokios stichijos butų prognozuojamos, o padariniai šalinami. Tuomet Geologijos tarnyba kartu su Biržų ir Pasvalio savivaldybėmis parengė Karsto proceso tyrimo ir padarinių šalinimo programą Šiaurės Lietuvos karsto regione. Jai pritarė Rolando Pakso ministrų kabinetas, numatė skirti 6mln. litų iš valstybės biudžeto, tačiau toks fondas liko tik fantazija. Pasvalio savivaldybė dar bandė ieškoti būdų projektą įgyvendinti, tačiau pastangos nuėjo perniek. O smegduobės, pasak geologės D. Kučinskaitės, dėl žmogaus veiklos tik didėja.

Stebino vakariečius

"Gėlas vanduo brangiau už naftą. Lietuvoje gėlo vandens klodai guli tiesiog po kojomis, todėl būtų neprotinga juos teršti. Ypač karsto regione", - mano Almonas Gutkauskas, VŠĮ "Tatulos programa" pirmininkas. Atlikus įvairius mokslinius tyrimus, paaiškėjo, kad sudėtingiausia gamtonaudos situacija regione yra intensyvaus karsto zonose ties miestais arba jų ribose. Čia, aktyviai reiškiantis karstiniams procesams, dar kertasi urbanizacijos, agrarinio ūkio, pramonės, gamybinės infrastruktūros plėtros, taip pat vandensaugos, ekologinių projektų vystymo interesai. Suvokiant tai, 1993m. įsteigta "Tatulos programa, " skirta apsaugoti nuo užteršimo požeminį vandenį ir plėtoti ekologinę žemdirbystę. Ji parengta 1987-1993m. ir yra pirmoji Vyriausybės patvirtinta pertvarkos į ekologinį ūkininkavimą modelinė programa, pradėta įgyvendinti ypatingoje šalies agrarinėje teritorijoje - Šiaurės Lietuvos karsto regione (194 000 ha plote).
"Mes buvome lyderiai, vieninteliai, kurie dirbome kompleksiškai: padėjome kurti ekolopinius ūkius, darėme karstinio regiono stebėjimus, statėme valymo įrenginius, mėšlidės... Vakariečiams, išgirdusiems apie mūsų veiklą, akys iššokdavo ant kaktos", - apie netradicinio ūkininkavimo pradžią pasakoja A. Gutkauskas.
Ekologinis žemės ūkis - tai harmoninga ūkininkavimo sistema, kurioje nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų siekiama uždaro, tęstinio energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo, neteršiama gamta ir vartotojai aprūpinami sveikais maisto produktais.
Lietuvoje ekologinei žemdirbystei skiriama nemažai dėmesio: 2001 m. Lietuvos Seimo kaimo reikalų komiteto sprendimu buvo sertifikuoti ekologiniai ūkiai, kurie 2010 m. turi sudaryti iki 15 % visų šalies žemės ūkio naudmenų. Patvirtinta ekologinio žemės ūkio plėtros 2003 - 2006 m. programa. Joje numatytos priemonės ekologinei žemės ūkio gamybai ir rinkai plėsti, sertifikavimo sistemai tobulinti, žemdirbiams mokyti ir kt.
Šiuo metu Panevėžio apskrityje vyksta spartus ekologinių ūkių kūrimasis. Šiemet Biržų rajone užregistruota 114 tokių ūkių, užimančių beveik 5000 ha plotą. Biržai pirmauja Lietuvoje pagal sertifikuotų ekologinių ūkių skaičių. Tačiau žemdirbiams trūksta žinių apie jų kūrimo galimybes, produktų gamybą bei rinką, konsultacijų. Pasak A. Gutkausko, didžiausios problemos-ūkininkų galvojimas, kad ekologinis ūkis yra tik ūkis be chemijos. Tačiau iš tiesų toks ūkis yra "aukščiausia pakopa". Sunkumų sudaro ir tai, kad mokslas atsilieka, netenkina ekologiškai ūkininkaujančių poreikių: nepateikiamos atsparios veislės, todėl ekologinės gamtonaudos ūkį sunku išvystyti. Atsilieka ir pats ūkininkas. "Auginti sunku, parduoti dar sunkiau", - konstatuoja "Tatulos programos" pirmininkas, šioje srityje "dantis pravalgęs".
Panevėžio regione vyrauja smulkūs ūkiai - lyginant su Europos Sąjunga, jo vidutinis ūkis yra nekonkurencingas. Tai sudaro problemų plėtojant žemės ūkį. Tuo tarpu ekologinei žemdirbystei palankus santykinai mažas karstinio regiono dirvožemio, vandens bei oro užterštumas (Panevėžio apskritis pagal teršalų emisiją į atmosferą tarp kitų apskričių užima šeštąją poziciją), didėjanti paklausa. Tačiau plėtrą stabdo žemas technologinis lygis, gamybos neefektyvumas, dideli kaštai, neįgyvendinti aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės standartai bei neišplėtota rinkodara.
Kalbant apie aplinkos kokybę, verta paminėti, kad Biržuose 2001 m. veikė 21 sąvartynas, daugumai jų vietos buvo parinktos neįvertinus gamtinių ir socialinių-ekonominių sąlygų, neatitiko aplinkosauginių ir sanitariniu-higieninių reikalavimų.

"Biednam" vartotojui -"sintetinis" maistas

Viena svarbiausių ekologinio ūkininkavimo paskatų - vartotojų ekologinis sąmoningumas, nes ekologiškų produktų gamyba ir vartojimas gerina žmonių gyvenimo kokybę. "Lietuvoje vartotojas "biednas", renkasi "sąvartyno produkciją", -sako A. Gutkauskas. Pasak jo, neiš-ugdytas vartotojas, kuris dažniau renkasi "sintetinę" didžiųjų prekybos centrų produkciją, stabdo ekologinių ūkių kūrimąsi. "Tatulos programos" iniciatyva 1998 m. buvo atidaryta ekologiškų daržovių parduotuvė Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone. Planuota panašias parduotuves atidaryti kiekviename mikrorajone, tačiau pirmosios parduotuvės veikla buvo nuostolinga. Pradingi ji ir Biržuose. A. Gutkauskas mano, jog tokia veikla buvo per ankstyva, nes žmonės dar nebuvo įsisąmoninę sveikos mitybos reikšmės. Tačiau šiuo metu esama ant ribos, kai vartotojas gali staiga "atsisukti" į ekologiškus produktus.
Lietuvos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje įtvirtintas siekis kurti sveikatai palankią aplinką. Vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių - saugus maistas. Tačiau ekologiškai švarių produktų tiekimas didiesiems prekybos tinklams gana komplikuotas. Sertifikuotais ekologiškais žemės ūkio produktais prekiaujantys UAB "VP Market" prekybos centrai jaučia jų stygių. Tuo tarpu trejetą metų su "Vilniaus prekyba" bendradarbiaujantis ūkininkas biržietis Arūnas Giedrikas, galintis pristatyti ir didesnį kiekį produkcijos, bijo, kad sudėtingas jos kelias iki vartotojo - ekologiškiems produktams, kurie genda greičiau nei "sintetiniai", kelių dienų laiko tarpas, reikalingas iš sandėlių patekti į prekybos sales, gali būti lemtingas - kompromituoja tokių prekių įvaizdį. Prekybą stabdo ir gana didelis prekybinis antkainis bei aiškaus ekologiškų produktų paženklinimo trūkumas. "Kai kurie pirkėjai nustemba sužinoję, kad "Maksimose" galima įsigyti ekologiškų daržovių. Vartotoją pirmiausia reikia ugdyti", - sako 23 rūšių daržoves auginantis ūkininkas. Pasak jo, ekologiškų daržovių privalumus suprantančių žmonių daugėja: šiemet jis turi jau penkis nuolatinius klientus Vilniuje, kuriems siunčia "lauknešėlius", taip pat tiekia daržoves privačiam vokiečių darželiui sostinėje. Tiesa, biržiečiai ekologiškais žemės ūkio produktais ne itin domisi, nors užsienyje maži miesteliai dažnai turi specializuotas ekologiškų prekių parduotuves.
"Didžiosios valstybės, turinčios daugiau patirties, pataria: neikit mūsų keliu. Dabar Prancūzijoje "plastmasinės" vištos kainuoja po 2,5 euro, o geros - 6 eurus. O Lietuvoje vartotojas "biednas", nelabai perka ekologiškas prekes", - sako A. Gutkauskas. Tiriant didžiausias ekologinių produktų rinkas Vilniuje ir Kaune, nustatyta, kad ekologiškus produktus daugiausia perka aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Dažniausiai perkami ekologiški vaisiai ir daržovės. Tyrimo duomenimis, pirkėjai labiausiai pageidautų sveikų maisto produktų įsigyti specialiose parduotuvėse arba prekybos centruose.

Ateitis - ūkininkų turgūs

"Sveiko maisto nėra, yra sveika mityba", - įsitikinęs A. Gutkauskas. Vakarų Europoje ekologiškų produktų paklausa labai didelė, atgyja ir klesti tiesioginiai ūkininkų turgūs, kurie yra gera alternatyva prekybos centrams. Kate de Selincourt savo knygoje apie globalią maisto sistemą teigia, jog prekybos tinklai iš verslo išstumia smulkius ūkininkus, gamintojus ir mažas parduotuvėles, kurios tenkina nišinius rinkos poreikius. Taip žalojamas individualus verslumas bei kūrybiškumas. Vis didėjančios prekybos tinklų galios reiškia, kad ūkininkai - žaliavos tiekėjai - gauna vis mažesnę dalį to, ką vartotojai išleidžia apsipirkdami "supermarketuose". Taip skatinama regioninė nelygybė. Ūkininkams, kurių veiklą riboja sudėtinga gamtinė situacija, tampa sunku konkuruoti, taip pat jie nemato ekologinės žemdirbystės naudos.
Nepalankią situaciją, anot A. Giedriko, lemia ne tik prastas ekologiškų prekių ženklinimas, netinkamas jų išdėliojimas prekybos salėse, bet ir neteisingai nustatomos kainos. "Būna, kad mūsų pomidorai net pigesni už importinius. Iš Olandijos importuotos ekologiškos Pekino salotos kainuoja 8 Lt, mūsų- 2 Lt. Užsienietiški svogūnai - 5,49 Lt, mūsų- 2. 49 Lt. Tai nėra teisinga. Be to, kokia ten ekologija, kai daržovės iki Lietuvos keliauja tokį kelią?"-stebisi ūkininkas, nepamiršdamas paminėti, kad ekologiškos daržovės, nors ne visada pasižymi tobula prekine išvaizda, nuo chemikalais apdorotų labai skiriasi kokybe ir skoniu.
Manoma, kad, populiarėjant darnios plėtros koncepcijai, prekybos tinklai turės iš esmės transformuotis. Vargu ar vartotojai, labiau informuoti apie aplinkosauginę ir socialinę prekybos tinklų žalą, liks ištikimi, ypač kai turės realią alternatyvą prekybos tinklams - tiesioginius ūkininkų turgus. Tačiau dėl naujos smegduobės atsiradimo prie pat namų nerimaujantis Biržų rajono Paežerių kaimo gyventojas Jonas Krasauskas sunkiai išaugintų ekologiškų daržovių į turgų neneša - jų vos užtenka patiems. "Jėgos, jėgos, kas daros - šįmet visus kopūstus sraigės nurijo. O valdžia tą biedną žmogelį spaudžia ir spaudžia", - dažnai padejuoja ūkininkas, nė nesvajojantis apie sertifikatus.
Lietuva užsibrėžė, kad iki 2010 m. net 15% ūkių bus ekologiniai, tačiau tai, pasak habil. dr. Antano Svirskio, yra daugiau utopiniai planai, nes tokio staigaus šuolio nepadarė ir turtingos šalys. Mąstant realiau, tai pirmiausia turėtų būti tausojanti, o ne ekologinė žemdirbystė. Gamtinę aplinką tausojantis žemės ūkis išsaugo ir gamtinius resursus, yra prisitaikęs prie vietinių agrometeorologinių sąlygų. Taip pat tai etiškas ūkis, siekiąs išsaugoti ir išlaikyti nepakitusią gamtinę kaimo aplinką ateities kartoms, tausojantis bioįvairovę, kreipiantis dėmesį į produkcijos kokybę. O toks požiūris naudingas karstiniam regionui ir jo unikalios aplinkos išsaugojimui.

***

 

 

Didėja dėmesys genetiškai modifikuotiems produktams, Panevėžio balsas/Aukštaitijos verslo balsas, p. 5

Autorius: Jonas Kazakaitis, data: 2006 04 25
Europos Sąjunga žada dar griežčiau kontroliuoti ir vertinti genetiškai modifikuotų produktų (GMP) importą bei prekybą. Taip pat diskutuojama dėl leidimų genetiškai modifikuotiems augalams auginti. Lietuvoje tokie augalai kol kas nėra auginami, tačiau prekybos vietose tokių maisto produktų yra.

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) yra priėmusi griežčiausias pasaulyje taisykles, kurios reglamentuoja prekybą genetiškai modifikuotais produktais.
ES leidimo genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) sistema garantuoja, jog į bendrijos šalis pateks tik tokie produktai, kurie dėl genetiškų pakitimų nėra pavojingi žmogaus ar gyvulių sveikatai, nesukels neigiamų pasekmių aplinkai.
Vienas svarbiausių reikalavimų - aiškus genetiškai modifikuotų produktų žymėjimas, kad tiek ūkininkai, tiek kiti gamintojai ir vartotojai galėtų aiškiai pasirinkti: nori pirkti tokį produktą ar ne.
Kadangi šiuo metu ne visos bendrijos valstybės taiko vienodus vertinimo kriterijus, siūloma atlikti kiekvieno į rinką įleidžiamo genetiškai modifikuoto produkto ilgalaikio poveikio biologinei aplinkai tyrimą.

Pažeidimų prekyboje nenustatyta

Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (PAVMVT) nuolat tikrina prekybos vietose pasirodančių maisto produktų ženklinimą.
Violeta Krivickienė, PAVMVT Maisto skyriaus vedėja, tvirtino, kad praėjusiais metais tikrintose apskrities prekybos vietose nebuvo nustatyta pažeidimų prekiaujant GMP. Jei gaminyje yra naudojami genetiškai modifikuoti produktai, apie tai yra informacija etiketėje. Tačiau iš pirmo žvilgsnio tai nėra pastebima. Nėra nurodyta, kad ši informacija būtų gaminio priekyje. Dažniausiai ji yra skelbiama gaminio antroje pusėje.
Pasak V.Krivickienės, neleistinas yra santrumpų, tokių kaip GMP ar GMO, žymėjimas. Turi būti žodžiais parašyta, jog gaminio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų produktų ar augalų. Pavyzdžiui, sojų. Gamintojai privalo atitinkamai ženklinti maisto gaminius, jei juose naudojamų genetiškai modifikuotų priedų kiekis yra didesnis nei 0,9 proc. visos sudėties.

Lietuvoje sutinkami GMP

Maisto produktuose esančių GMP kiekį Lietuvoje tiria tik vienintelė įstaiga - Nacionalinė laboratorija Vilniuje.
Kaip teigė V.Krivickienė, šiuo metu į ES leidžiama importuoti ir Bendrijoje prekiauti tik keturių rūšių genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Tai rapsai, sojos ir kukurūzai, naudojami maisto pramonėje, bei medvilnė (lengvojoje pramonėje).

Lietuvoje pirkėjas su GMP

dažniausiai gali susidurti ketindamas pirkti aliejų (GMP yra 18 pavadinimų gaminiuose), margariną (GMP - 6 rūšyse) ir kai kuriuos gaminius iš kukurūzų.
ES galima auginti tik kukurūzus
Kasmet GMP importas į ES ša- lis auga, - teigia Oksana Ivaščenko, Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento (ŽŪM MSKD) Kokybės skyriaus vyriausioji specialistė. Tačiau pačioje bendrijoje GMO auginimas yra labai ribojamas. Kol kas yra leidžiama auginti tik dviejų modifikacijų kukurūzus -Bt-176irMon-810.
"Šiuo metu bendrijoje yra aktyviai diskutuojama ir dėl leidimo auginti kitas genetiškai modifikuotas žemės ūkio kultūras. Pavyzdžiui, bulves ar rapsus. Tai aktualu ir mūsų šalies augintojams. Stengiamasi sutarti dėl teisinio mechanizmo, kad nenukentėtų ūkininkai, auginantys ekologines ar tradicines kultūras, kai šalia išdygs genetiškai modifikuotų augalų pasėliai", - pabrėžė O.Ivaščenko.
Pasak specialistės, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas yra paplitęs kitose šalyse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau yra viena problema - vieną kartą leidus, šį procesą vėliau sudėtinga kontroliuoti. Genetiškai modifikuoti augalai plinta ir gali paveikti tradicinius augalus.

***

 
 
 
 
Atgal     Į viršų
 
Copyright 2004, organic.lt
  Adresas: Vytauto g. 38, Biržai
El.paštas:
  Tel.: +370 450 31778
Faksas: +370 450 31778
M2 technologijos / OptimalSite CMS