12 tema
2006-12-29
Pasvarstykime apie Lietuvos ekologinio žemės ūkio taisykles
Šie pasvarstymai daugiau tiems, kurie gerai žino kas yra ekologinė gamyba, ekologiški produktai, kurie ekologinės gamybos nepainioja su natūrine, o ekologiškų produktų su natūriniais.
Gerai žinome, kad ekologinė gamyba galima tik švarioje aplinkoje ir pati ekologinė gamyba aplinkos taip pat neteršia, kad jei kitokia gamyba nei ekologinė Planetoje būtų uždrausta – Planetoje niekuomet nepritruktų nei išteklių nei darbo vietų nei maisto. Planetoje nereikėtų nei gydytojų, nei poliklinikų nei ligoninių Beveik nereikėtų (juk yra genai, yra paveldimos ligos ir t.t. ir pan.). Nežinotume kas yra šiltnamio efektas, kai su šio efekto pagalba vandenynai pasiglemš didžiules pakrančių teritorijas, didžiules salas – ištisas valstybes. Beveik nežinotume (juk Planeta keičiasi ne tik nuo žmogaus veiklos, juk koks bebūtų atšilimas, Planeta galop vis vien sustings į ledą – tik gerai, kad po daugelio milijonų metų, bet iki tol dar reikia išgyventi).
Taigi.
Šie pastebėjimai apie tai, kad Lietuvoje vėl pribrendo reikalas pasvarstyti ekologinio žemės ūkio taisykles. Gerai žinome ES reglamentą 2092/91. Jis ES šalyse yra privalomas - jei ko nenumatėme nacionalinėse ekologinio žemės ūkio taisyklėse, viršenybę turi minėtas reglamentas. Bet ne vienoje ES valstybėje, nacionalinėmis ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ekologinei gamybai yra pakelta kartelė aukščiau nei tai numato minėtas ES reglamentas. Ir tai nėra draudžiama. Tarkime, kai kuriose Vokietijos žemėse ekologinė gamyba sertifikuojama tik tuomet, kai visas ūkis yra ekologinės gamybos. Tokio reikalavimo nėra minėtame ES reglamente, bet toks reikalavimas yra kai kurių Vokietijos žemių ekologinio žemės ūkio taisyklėse. Arba Prancūzijoje. Iš šios svetainės „Naujienų“ rubrikos pakartotinai čia įdėjau lentelę (kurią sutrumpinęs patalpinu čia žemiau) tam, kad pamatytume, kokie Prancūzijoje yra numatyti išskirtiniai reikalavimai maisto kokybei ir kad jie taip pat yra įteisinti ir ekologinio žemės ūkio taisyklėse. Reiškia ten (kai kuriose Vokietijos žemėse, Prancūzijoje ir kitur ) mūsų lietuviški ekologiški produktai jau nebėra ekologiški, nors ir užauginti, pagaminti griežtai pagal ES minėtą reglamentą 2092/91.
Mes dabar ir norėdami negalėtume Lietuvoje sertifikuoti pvz. paukštynų, kaip ekologinės gamybos, pagal Prancūzijos ekologinio žemės ūkio taisykles, dėl paprastos priežasties - Lietuvoje jau nebėra viščiukų veislių, kurie auga ilgiau nei 81 parą. Ne labai rastume ir tokių veislių, kurie auga bent 60 parų. Net ir Lietuvos sodybose auginamos tokios pačios viščiukų veislės, kokios yra auginamos stambiuose paukščių kompleksuose (kurie užauga per 40 ir mažiau dienų). Ne lengviau Lietuvoje rastume ir bulvių veislių, kurios nėra išvestos intensyvaus pramoninio chemizuoto ūkio poreikiams.
Žinoma, reikia kuo greičiau užmiršti tuos laikus, kai pakeiti taisykles ir jos įsigalioja vos ne tą pačią dieną. Demokratinėse šalyse nauji reikalavimai yra paskelbiami prieš kelis metus. T.y. paskelbus naujus reikalavimus, jie įsigalioja tik po kelių metų – paliekama pakankamai laiko pasirengti.
Bet pradžioje galima tik pasvarstyti. Koks bus ekologiškas produktas ateityje?
Ar laikysime pakeltą kartelę vien aplinkai (gamyba tik saugioje aplinkoje, gamyba neteršiant aplinkos) ir sveikai mitybai? Dėl to abejonių nekyla. O gal kartelę pakelsime ir kitiems kriterijams, kurie yra nustatomi Nacionalinės maisto kokybės schemos taisyklėse (ji baigiama rengti, apie tai bus svetainėje www.maistokokybe.lt )?
Galimas ir kitas kelias, - visa tai turėti nekeičiant ekologinio žemės ūkio taisyklių.
Tiesiog maisto produktą, minėtu atveju, paženklinant antru ženklu – ženklu, kuriuo bus ženklinami sertifikuoti maisto produktai, pagal Nacionalinės maisto kokybės schemos taisykles.
Tad gal turėsime ant Kalėdų stalo ne tik ekologišką viščiuką, bet ir skanų, lesintą grūdais (žinoma, ekologiškais), augintą ne mažiau, kaip 81 dieną. Tokių gal turime ir dabar – bet to nežinome, nes to nėra taisyklėse... dabar gi ekologiškam viščiukui pašaro sudėtis nėra reglamentuota (nors, žinoma, pašaras yra būtinai ekologiškas)... dabar gi ekologiškas viščiukas gali būti augintas ne 81 dieną, bet tik 40 dienų. Lygiai tas pats su bulvėmis ir visais kitais maisto produktais.
Almonas Gutkauskas
VIŠČIUKŲ AUGINIMO REIKALAVIMŲ PALYGINIMAI PRANCŪZIJOJE
STAND.* LABEL** EKOLOG.***
p Auginimo plotas Neribotas 1600 kv. m.
p Pastato plotas Neribotas 400 kv. m.
p Tankis 1 kv. m. Neribotas 11/kv. m. 10/kv. m
p Paukščių vienetų
pastate Neribota 4’400 4’000
p Patalpų apšvietimas Neregl. (tamsios) Natūrali šviesa
p Išėjimas į kiemą Be višč./2 /2.5 kv. m.
p Lesinimas Neregl. Pašare ne mažiau, kaip 75 % grūdų
p Skerdimo amžius 38-40 ≤ 81
p Numeravimas Nėra Su numeriu Nėra
*- Intensyvūs pramoniniai paukštynai (jų produktai Prancūzijoje įvardijami, kaip standartiniai ir įstatymas draudžia tokius produktus reklamuoti, kaip išskirtinės kokybės)
**- Auginami ir sertifikuojami pagal griežtas taisykles (tam yra Prancūzijoje griežtos procedūros) ir ženklinami „Label Rouge“ („Raudonas ženklas“) ženklu. Tai nėra ekologiški produktai (jų gamyboje yra leistina naudoti ir dirbtinus sintetinius pesticidus ir dirbtinas sintetines trąšas), bet yra išskirtinės kokybės produktai (įstatymas leidžia juos reklamuoti, kaip išskirtinės kokybės produktus)
***- Prancūzijos Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimai (kaip matome, pašarui ir veislei yra aukštesni, nei ES reglamento 2092/91 reikalavimai).
*
<a target="_blank" href="http://www.hey.lt/details.php?id=FT993"><img width=88 height=31 border=0 src="//www.hey.lt/count.php?id=FT993" alt="Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai"></a> |
