***

Pasvarstymai (15) apie paskutinę šeštadieninę (2007-01-06) Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugę

2007-01-07

Dar truputį ir apie Kalėdų mugę.

Tatulos programos ekologiškų gėrybių Kalėdų mugė (2006-12-23), kaip ir planavome buvo labai pavykusi.

Asortimentas buvo gausus. Nors ekologinei gamybai metai buvo labai nepalankūs (žiemą užkabino sibirinis speigas, ilgas ir šaltas pavasaris, visą vasara šiaurės Lietuvoje be lašelio drėgmės, po to vėtra iškūlusi išsisaugojusius pasėlius, o po to liūtys sudaiginusios užsilikusius varpose grūdelius).

Bet mūsų žemdirbys nebūtų mūsų - Kalėdų mugės prekystaliai, kaip ir iki tol, vis dar lūžo, juos papildė ir amudininkas su mediniais šaukštais ir gaminius iš lino audžianti įmonė.

O vilniečių grūstys ne paveizėjimui rinkosi, tad garavo ūkininkų pažastys, rasojo kakta… va tada ir jauti tikrąją palaimą.

Juk dabar beveik niekur kitur jau nebeišgirsi liaupsnių duoną auginančiam. Gal anais laikais jos nebuvo per daug nuoširdžios. Tačiau žemdirbys nėra nusipelnęs, kai naujoji karta duonos augintoją yra mokoma vadinti “runkeliu”.

Gal dėl to, kad jau nebemokinama nukritusios kriaukšlės atsiprašyti ir pabučiuoti…

Na, bet ne apie tai - į visas Tatulos programos ekologiškų gėrybių muges renkasi visiškai kitokie žmonės, čia juntama ir savotiška aura.

Netgi specialiai, mūsų mugėse yra tabu bet kokie šou elementai, be kurių neapsieina net šiuolaikiniai kultūros renginiai.

Gal todėl labai kai ką nustebiname, kai mūsų renginius įvardijame, kaip kultūrinius - juk daug kam kultūra, tai dailės paroda ar panašiai. Tas tai taip, niekas ir neprieštarauja juk. Bet iš tiesų kultūra apima labai plačiai, o ne kultūra - ir labai dažną, taip vadinamą, kultūrinį renginuką, po kurio lieka ne tik daug alaus tuščių butelių, kitokių šiukšlių, bet ir ne kokie pranešimai laikraščiuose.

Na… ir kaip sekėsi praėjusį šeštadienį.

Bet šiandien mes norime pasidalinti įspūdžiais iš praėjusio šeštadienio (2007-01-07) Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės.

Iš kart pasakysiu nesitikėjome, kad ji bus tokia pat galinga, kaip Kalėdų.

Viena yra, kai žmonės sukrunta surengti tarpukariui būdingą šventę, kai bent tomis dienomis nori pailsėti nuo taip vadinamo sintetinio maistelio ir bent kartą surengti vaišes iš natūralių produktų… ir kas kita, kai žmones kamuoja po šventinio persivalgymo ligos. Kai kas sakė, - žmonės dabar, prasidėjus naujiesiems metams labiausiai bepinigiai, išsileidę iki siūlelio, o naujos algos dar ir neužsidirbę.

Gal tikrai nebe reikalo didieji prekybininkai šiomis dienomis tiek daug lėšų yra metę į reklamas (kur viena jos sekundė kainuoja ir 100, ir 200 litų. Sekundė.), skelbdama prekių vos ne išdalijimo dykai akcijas.

Taigi, buvome ir psichologiškai pasirengę menkesnei praėjusio šeštadienio mugei.

Bet ūkininkai čia, kaip ir visuomet, savo veidą, kaip sakoma, išlaikė - prekystaliai nuo asortimento gausos lūžo lygiai taip, kaip ir Kalėdų mugėje.

Na, vilniečių taip pat netrūko, tik gal jau nebereikėjo taip prakaituoti, kaip minėtąją gruodžio 23 d.

Ir ūkininkai sumaniau pasirengia mugei.

Štai ūkininkas Jonas Račickas, iš Prienų rajono, savo, kaip vadina, vienetinės gamybos kaimišką duonelę susidėliojo jau susvertą namuose. Vienoje krūvelėje be cukraus iškepta, kita - su cukrumi. Ne mažas ir sunkus gabalėlis juodos ruginės duonelės - tik už 5 litus.

Dar atskra krūvelė iš didesnių kepalėlių - po 7 litukus.

Tik žiūriu, dar nėra ir 12.00 val. o ūkininko Jono jau ir padai ataušę - pasirodo visą duonytę ir pyragus labai greitai išdalijo. Ir vis tiek yra truputį nepatenkintas. Sako mūsų gamintojų gretos vis vien čia greičiau auga nei vartotojų. Ir sako man, kaip visada labai protingai, - darykite muges bent penkiuose miestuose po kartą kiekvieną savaitę - vartotojų skaičius mikliai padidės.

Tas taip, juk tokiu užmoju dar 1995 m. pradėjome… ir nusvilome - viskam yra savas laikas.

Žinoma, jis (tas laikas, ta siekiamybė) bręsta kasdien - dabar mūsų rūpestis išsiugdyti kritinį vartotojo skaičių (žodeliai “kritinė masė” čia netinka, kai kalbi apie Tautos elitą), kad, kaip ir pridera, galėtų jau įsijungti pelno organizacijos… ir iš kultūrinio renginio išvirstume į normalų gamintojo ir vartotojo bendravimo reiškinį.

Mugėje nauji vilniečių veidai.

Bet kas jau šeštadienį labai džiugino - pasirodė visiškai naujų vilniečių veidų. Ir daug jaunų šeimų. Tai labai džiugu. Pastebėjau, kad paskutinėmis savaitėmis labai suaktyvėjo ir mūsų internetinės svetainės lankytojų. Ir iš tokių internetinių svetainių, iš kurių čia buvo labai retas svečias (ir iš supermamos, ir anastasijiečių, ir panašių kitų).

Gal turėjo reikšmę mūsų pasigamintas televizinis klipas ir jo ištransliavimas pačiu televizijas žiūrimiausiu laiku 65 (šešiasdešimt penkis) kartus, per paskutines senųjų metų dvi savaites. O taip pat tuo pat laikotarpiu mūsų reportažai per radijas, skelbimukai per didžiausią tiražą turinčius laikraščius.

Gal. Kaip visuomet pasigaminome ir išplatinome daug skrajučių.

Moterys ir vyrai gal skirtingai mąsto, sudvejojo vilnietė...

Bet štai viena miela vilnietė man skambina į autoatsakiklį ir klausia. Ar bus mugė - juk nieko nepaskelbėte “Sostinėje” (“Lietuvos Ryto” priede vilniečiams - iki šiol penktadieniais pranešdavome). Paaiškinau, kad praėjusioje mugėje visiems mūsų lankytojams išdalijome skrajutes, kur taip pat yra mugių grafikas iki pat balandžio14 d. ir pasidomiu ar turi tokį. Gavau sako, bet jei nėra laikraštyje pamaniau, kad ir nebus mugės. Po to pasitaisė, kad ir aš, ir jos vyras vienodai mąstome - kam skelbti, jei jau turi grafiką rankoje. Mat kai aš jau susisiekiau (prieš tai niekas vis neatsakydavo) su skambinusiąja, man ponia paaiškino, kad va tik ką jau sugrįžo iš mugės ir yra patenkinta, kad paklausė vyro. Dar pridūrė, kad matyt moterys ir vyrai skirtingai mąsto.

Na iš tiesų reklamos niekada nebūtų per daug, bet kaštai reklamai juk negali kelis kartus viršyti mugėse pateikiamų produktų vertės.

Sugūžėjo vilniečių ir mugei pasibaigus.

Dar nemažai vilniečių sugužėjo, kai jau mugė buvo pasibaigusi. Gerai, kad niekada neskuba namo ūkininkai Stragiai iš Ukmergės rajono. Tarp kitko, daržovių asortimentu patenkinantys ir reikliausią virtuvės gurmaną. Gerai, kad dar buvo užsilikusių vienas kitas ūkininkas ir pavėlavusieji dar galėjo apsirūpinti ir obuoliais, ir medučiu, ir kepyklos produktais.

Taigi, neliko nuskriausti ir pavėlavusieji - pasirodo ne visi pramiegojo… kai kas tiesiai iš darbelio atbėgo čionai…

Mažai informacijos per radiją...

Tiesa, viena ponia papriekaištavo, kad per mažai informavome per radiją - ji pensininkė, visą dieną klauso radiją. Gailiuosi jos nepasiteiravęs ar klausosi Vilniaus laidinio radijo, per kurį mes rudenį surengėme gana daug laidų, tad gal be reikalo jas ir nutraukėme. Jei klauso - būtinai atnaujinsime. Juo labiau, kad mums jos yra “įkandamos”. Na, o per Lietuvos Radiją ištisai rengti laidas tikrai nesame pajėgūs… nors visuomeninis transliuotojas ir pats galėtų, kaip sakoma, pajudinti užpakaliuką. Juk mūsų mugės - ne koks turgus.

Su dėkingumu prisimenu vis, labai pasiteisinę buvo, kai abipusiu sutarimu, nuo pat 1990 m. iki kokių 2002-jų, su Lietuvos Radiju (daugiausia žurnalistu Arvydu Urba) surengėme bent du šimtus laidų, už kurias mums visiškai nereikėjo mokėti.

Nebūsiu teisus teigdamas, kad Lietuvos Radijas mums yra užtrenkęs duris. Juk ir užpernai (2005 m.) visą rytą transliavo tiesioginę laidą iš Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugės Vingio parke. Ir pernai (2006 m.) rudenį surengė didelį reportažą prieš mūsų mugę Vingio parke. Ir anonsavo jį.

Nesame nuskriausti ir Lietuvos Televizijos… bet kada tam žmogui gana, kai pagalvoji…

Na mugė buvo gera - ir iki susitikimo kitoje, š.m. sausio 20 d.

Post scriptum.

Ir dar. Post scriptum, kaip sakoma. Vienai vilnietei į sekančią mugę mes pažadėjome atvežti 5 kg. avižų (kad tik neužmiršus). Pasirodo Vilniuje didelis deficitas.

Bet mugėje ir mes patys daug dalykų sužinome. Vieni iš kitų ir iš mugės lankytojų. Štai šeštadienį visiškai netikėtai sužinojau, kaip kartais paprastai galima pagelbėti žmogaus išvargintam organizmui šiame beprotiškame pasaulyje. Pasirodo ir iš bitučių vaško galima ne tik pilnavidures, bet ir piramidės formos tuščiavidures žvakutes išsukti, kurią uždegęs ir pridėjęs prie ausies ar kitur, gali pasigydyti…

Daug sužinojau ir apie žieminių, nuvertintų bulvyčių (topinambų) vonių gydomąją galią. Na, kad tos bulvytės be reikalo yra taip nuvertintos - ne naujiena. Bet šį kartą gavau konkretų receptą, kurį padauginsiu ir kitoje mugėje padalinsime.

Tad mugėje galime aptikti ne tik kultūros renginio, bet ir savotiškų liaudies medicinos užuomazgų.

Juoksimės, juoksimės, o žiūrėk, su laiku, ne tik medikamentų (ir jų besaikio reklamavimo), bet ir iš biudžeto išplėšiamų pinigėlių medikamentams ir gydymui poreikis ženkliai sumažės.

Almonas Gutkauskas

*

<a target="_blank" href="http://www.hey.lt/details.php?id=FT993"><img width=88 height=31 border=0 src="//www.hey.lt/count.php?id=FT993" alt="Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai"></a>