Pasvarstykime (24)

2007-06-28

Reikia ekologiško pieno

Iš karto pasitaisau – reikia ne tik ekologiško pieno. Reikia ir daugelio kitų ekologiškų produktų.

Tačiau šį mėnesį, AB „Rokiškio sūris“ vadovybės iniciatyva bei jiems patiems dalyvaujant, du kartus pas Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorių Vidmantą Kanopą susirinko grupelė ekologinės gamybos organizacijų atstovų dėl ekologiško pieno gamybos Lietuvoje.

Čia pasvarstymuose jau esu rašęs, kad Lietuvoje mums nepavyko viena iš strateginių linijų – kuo daugiau ekologiškų produktų perdirbti šeimos verslo ūkiuose (šioje interneto svetainėje yra patalpintas ir Tatulos programos Kreipimąsis tuo klausimu). Taip pat minėtuose pasvarstymuose čia buvo aptartos ir priežastys (kad SAPARD bei BPD investicinių lėšų administravimo taisyklės buvo palankios taip vadinama stambiajam sektoriui ir visiškai nepalankios šeimos verslui vystytis).

Ekologiško produkto vartotojas, skirtingai nuo įprasto produkto vartotojo pirmenybę duotų ne kombinatuose perdirbtam produktui, bet šeimos verslo įmonėlėje.

Bet yra kaip yra.

Tad jei ekologinėje gamyboje kalbame apie pieno sektorių, tai šiame periode yra situacija susiklosčiusi taip, kad realiausia galimybė yra ta, kad ūkininkas ekologišką pieną geriausiu atveju gali tiekti ten, kur yra tiekiamas įprastas pienas – stambias pieno perdirbimo įmones.

Gal tiksliau reikėtų paklausti ar iš viso ekologinės gamybos ūkininkui apsimokės užsiimti ekologine pieninkyste, nes iki šiol neapsimokėjo.

Kartu galime ir atsakyti į užsiduotą klausimą - tik tuo atveju, jei už ekologišką pieną bus deramai sumokama, jei bus ne vienadienis ekologiško pieno supirkėjas.

Šiandien tikėtis ekologiško pieno kainos tokios, kuri padengtų ir savikainą, ir dar duotų pelno – sunku. Už jį turėtų būti sumokama gal net du kartus brangiau nei yra sumokama už įprastą pieną.

Tačiau visi turime mąstyti ir apie rytdieną.

Tad štai pieno perdirbimo įmonės manau pradeda taip mąstyti.

Ekologiškas pienas pieno perdirbimo įmonėje sudarytų mikroskopinę dalį.

Tad greitu laiku bus nesunku įsitikinti, kaip giliai pieno perdirbimo įmonės pasirengę rimtai imtis ekologiško pieno perdirbimo.

Jei iš karto, nuo pirmų dienų būtų tikimasi pelno toje, kaip pavadinau mikroskopinėje jų gamybos dalyje, žinoma, nieko gero laukti ir netektų.

Siekiant išjudinti šią visiškai apleistą nišą ir pieno perdirbimo įmonės čia pirmaisiais metais neturėtų dar galvoti apie pelną, atvirkščiai, gal būt, turėtų įdėti nemažas savo investicijas.

O ir ūkininkas neturėtų tikėtis taip iš karto už ekologišką pieną gauti du kartus daugiau nei gauna įprasto pieno statytojai.

Tad Žemės ūkio ministerijoje dėl ekologiško pieno sektoriaus vystymo Lietuvoje manau konstruktyvi kalba įvyko.

Šio pokalbio iniciatoriai, kaip minėjau – AB „Rokiškio sūris“, visiškai rimtai yra apsisprendę imtis tokio pobūdžio darbo, taip pat ir su mažaisiais pieno ūkeliais, kurie turi 3-5 karves.  

Darbą manoma pradėti Biržų, Rokiškio ir Molėtų rajonuose.

Šiam reikalui patalkinti geranoriškai yra nusiteikusi Žemės ūkio ministerija, sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Manoma į talką kviestis minėtų rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrius, seniūnijas, pieno supirkimo punktų vedėjus.

Tai, žinoma, blogiau nei tos iniciatyvos imtūsi patys ūkininkai. Ne pavieniui, bet buriantis pradžioje į klubus ar iš karto ir į kooperatyvus.

Tokiu atveju situacija iš esmės būtų palankesnė ūkininkui, nei kai iniciatyvos imasi perdirbimo įmonė.

Bet tokia šiandien situacija yra Lietuvoje – dauguma kaimo žmonių dar nedrįsta imtis atsakomybės, juo labiau susimesti su kitais kaimo žmonėmis bendram tikslui.

Tai teigiu, nes  pernai Tatulos programa rimtai ėmėsi tokios iniciatyvos (supirktą ekologišką pieną perdirbti pas ūkininką). Organizavome keletą apskritų stalų. Buvo sudaryta galimybė pasinaudoti vos ne šimtaprocentine finansine parama (su sąlyga, kad visą tą biurokratiją tvarkosi pats ūkis ar kelių ūkininkų klubas, kooperatyvas, bendruomenė ar panašiai. Ta sąlyga manome buvo būtina patikrinti sugebėjimus įveikti tolesnius žymiai sudėtingesnius žingsnius). Neatsirado ūkininkas, klubas, kooperatyvas ar bendruomenė, kuris būtų panorėjusi imtis supirkti ir perdirbti ekologišką pieną .

Tai, kad imasi iniciatyvos pieno perdirbimo įmonė – realija.

Teigiama pusė yra ta, kad tokios galios įmonė yra visiškai pajėgi įgyvendinti tai, ką užsibrėžia.

O susidomėti jau šiandien tuo, manau vertėtų ne tik ekologinės gamybos minėtų rajonų ūkininkams, bet ir tiems minėtų rajonų ūkininkams, kurie šiandien dar nėra sertifikavę savo ūkių, kaip ekologinės gamybos – paminėtuose rajonuose jau š.m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais yra numatoma ūkininkus detaliai supažindinti su ekologinės gamybos reikalavimais, su pieno perdirbimo įmonės paslaugų sąlygomis, supirkimo kaina (mes buvome patikinti, kad ir pačioje pradžioje ekologiško pieno kaina bus ne mažiau kaip 20-25 proc. didesnė nei mokama už įprastą atitinkamos kokybės pieną). Iki šiol ekologiškai neūkininkavę ūkininkai, minėtuose susitikimuose taip pat bus supažindinti su galimybėmis pasinaudoti ES parama (taip vadinama išmoka ekologinės gamybos ūkiui).

O susidomėję minėta AB „Rokiškio sūris“ iniciatyva sekite informaciją (atitinkamai ją pateiksime ir šioje internetinėje svetainėje).

O Jo Didenybė Vartotojas tikėkimės neužilgo sulauks platesnio ir gausesnio asortimento ekologiškų produktų iš pieno.

Almonas Gutkauskas