Pasvarstykime (26)

Apie pasirengimą tiekti vartotojui kokybiškus maisto produktus

2007-07-12

Atsiranda vartotojų, kurių netenkina ir ekologiškas produktas – jis nori dar geresnio.

Žinoma, jis neatsisako ekologiško produkto – jį žavi, kad ekologinėje gamyboje augalai maitinami ir apsaugomi nuo ligų bei kenkėjų nenaudojant dirbtinų sintetinių trąšų ir dirbtinių sintetinių pesticidų, kad augalai sočiai pamaitinami (iš kart pabrėžiu – tai, žinoma, dar tik siekis, bet ne šiandienos realybė) ir  apsaugomi nuo minėtų ligų ir kenkėjų  alternatyviomis priemonėmis. Tokį vartotoją, žinoma, žavi ir tai, kad ekologinė gamyba vystoma švarioje aplinkoje bei jos ir pati gamyba neteršia.

Bet tam specifiniam vartotojui to dar yra maža.

Kodėl.

Esmė tame, kad prie viso šito jis nori, kad būtų aukščiau pakelta kartelė produkto kokybei  ir pagal kitus kriterijus.

Juk šiandien ekologinėje gamyboje galima pasirinkti veisles (bulvininkystei, daržininkystei, uogynui, sodui, gyvulininkystės fermai) tas pačias, kaip ir įprastame ūkyje, fermoje, gyvulininkystės komplekse. Net ir tas veisles, kurios išvestos intensyvaus pramoninio chemizuoto ūkio poreikiui.

O tas minėto vartotojo jau ir netenkina.

Jis nori, kad pavyzdžiui broileris užaugtų ne per 35-40 dienų (kaip yra įprasta), bet ne mažiau, kaip per 81 dieną. O tai priklauso tik nuo veislės (nes broileris lesa tiek, kiek nori).

Toks vartotojas nori, kad tas minėtas broileris būtų lesinamas tik grūdais, žinoma, ekologiškais grūdais (kol kas galima lesinti ir kitokiu, nors ir ekologišku pašaru). Na kitkas, kaip pavyzdžiu paminėtame broileryje, jį tikriausiai tenkintų ir tai, kas numatyta ekologinio žemės ūkio taisyklėse (dėl laisvo vištelių vaikščiojimo, t.t. atviroje erdvėje ir pan.).

Analogiški papildomi reikalavimai tokio vartotojo būtų keliami ir dėl kitų produktų (ne tik broileriui).

Toks vartotojas, prie viso pavardinto dar norėtų kilstelti kartelę ir pagal kitus kriterijus. Pavyzdžiui, kad ekologiškas produktas būtų gaminamas pagal kulinarinio paveldo taisykles (pavyzdžiui, kad mėsa būtų brandinama tris mėnesius ir pan.).

Ir dar. Toks vartotojas nori, kad produktą gamintų labai gera šeimininkė ir jokiu būdu ne kokioje tai stambesnėje įmonėje.

Na, o kaip su kaina.

Čia klausimo nėra. Nes čia yra vienintelė problema – tokio produkto Lietuvoje dar nėra.

Juk dar ir ekologiško produkto platesnio asortimento iki šiol neturime (atsidariusių parduotuvėlių savininkai kruvinomis ašaromis, taip sakant, verkia).

O ką bekalbėti apie produktą su aukščiau paminėtais papildomais kriterijais – tokio produkto šiandien nei su žiburiu nerasi... kai pageidaujama kartelę pakelti žymiai aukščiau nei jau yra ji pakelta ekologiškam produktui, net jei jis būtų pagamintas ir pagal papildomas taisykles - pagal parengtas (bet dar Žemės ūkio ministro nepatvirtintas) Nacionalinės maisto kokybės taisykles ir specifikacijas.

Pasakysite, bet tokių vartotojų, kurie ne tik nori tokio būtent ekologiško kokybiško produkto, bet už jį yra pasirengęs atitinkamai sumokėti 5-7 kart daugiau (juk kalbama ne apie plastmasinį maistą... net ir ne apie ekologišką - apie ekologišką su papidomais labai aukštais reikalavimais kokybei) - nėra tiek daug.

Taip – iš tiesų, tur būt, tokių vartotojų nėra tiek daug. Bet pavyzdžiui kulinarinio paveldo parduotuvė Vilniuje (buvau skelbęs „Naujienų“ skyrelyje, kad ji iš Palangos gatvės persikelia į Šermukšnių gatvę), kuri prekiauja tik labai aukštos kokybės maisto produktais – mokių pirkėjų turi pakankamai . Bet čia (šioje kulinarinio paveldo parduotuvėje) produktui keliami žymiai aukštesni reikalavimai nei yra ekologinio žemės ūkio taisyklėse bei minėtoje Nacionalinėje maisto kokybės schemoje (tokie produktai bus paženklinti žodžiu „Kokybė“ – prie progos jį čia svetainėje parodysiu) kartu sudėjus.

Žinoma, jei prie viso to, šie produktai, pardavinėjami minėtoje kulinarinio paveldo parduotuvėje, būtų dar ir ekologinės kilmės – ne vienas iš tų pirkėjų tik rankomis suplotų.

O kiek būtų minėto produkto gamintojų. Jei ekologiško produkto iš beveik trijų tūkstančių ūkininkų šiandien neturime ir šimto (taip matyt diktuoja pats gyvenimas).

Pripažinkime, kad vienoks vartotojų skaičius šiandien yra, kai pasiūlome menką ekologiškų produktų asortimentą (na daržoves, produktus iš grūdinių kultūrų. Na dar ten medaus, obuolių, jau truputį ir šalto rūkymo mėsos produktų bei dar ir kitų).

Ir manau visiškai kitoks vartotojų skaičius šiandien būtų, jei pasiūlytume visą maisto produktų, t.y. visą ekologiškų maisto produktų asortimentą – vartotojas, žinoma, tuomet atsirastų net  ir prekybos centruose (ne tik ekologiškų gėrybių mugėse ar ekologiškų produktų specifinėse parduotuvytėse).

Bet, bet... palengva... kas tik gali ryžtis gamyboje žymiai aukščiau pakelti kartelę – pirmyn.

Pradžioje gal iš tūkstančio gamintojų koks vienas tai sugebėtų. Vėliau – gal jau ir iš šimto.

Ir vietoje epilogo.

Yra toks posakis. Kas greitai auga – greitai ir išnyksta.

Rimti dalykai yra brandinami dešimtmečiais.

Juk ir ekologinė gamyba, jau visus dvidešimt metų (ir gana intensyviu tempu), juk projektuojama tik šio šimtmečio pabaigai – nesame tokie jau beviltiški ne realistai.

Todėl tik stebinti gali kai kieno, sakytume, kaip mažvaikio, norai – viską turėti šiandien ir nedelsiant (juk net vienos vienintelės kokios tai sėklytės ar medikamento gimimas užtrunka porą dešimtmečių, o čia juk turime reikalą su esmine kaita žmogaus sąmonėje).

Galime tvirtai manyti – jei jau yra vartotojas kokybiškam produktui, vėliau ar anksčiau turėsime ir tokį produktą... juk šiandien ne gamintojas diktuoja vartotojui, bet atvirkščiai...

Almonas Gutkauskas